- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-07
- Bylos Nr.
- 3K-3-537/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Dangutė Ambrasienė (pran.), Algis Norkūnas
- Ieškovas
- O. V.
- Atsakovas
- A. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl vaikui priteisto išlaikymo padidinimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl ieškovės ir atsakovo nepilnamečiam vaikui, kuris gyvena su motina (ieškove) Anglijoje, būtino išlaikymo dydžio.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą, kuriuo priteista iš atsakovo 1/4 dalis visų rūšių jo gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip vienas minimalus gyvenimo lygis (toliau – MGL) kas mėnesį, sūnui A. V., gim. 1993 m., išlaikyti, ir priteisti iš atsakovo po 700 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, taip pat nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, t. y. ieškove.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį: pakeitė Joniškio rajono apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą, kuriuo iš atsakovo priteista sūnui A. V., gim. 1993 m., išlaikyti nuo 2000 m. rugpjūčio 17 d. iki pilnametystės 1/4 dalis visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip vienas MGL kas mėnesį, ir priteisė iš atsakovo sūnui išlaikyti po 460 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės; nustatė, kad ginčo šalių sūnaus lėšų tvarkytoja yra jo motina, t. y. ieškovė; nustatė vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina, t. y. ieškove. Teismas nurodė, kad iš ieškovės, atsakovo atstovų paaiškinimų, byloje esančių dokumentų matyti, jog atsakovas tinkamai nevykdo savo pareigos išlaikyti sūnų: 2000 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutarimu priteistą išlaikymą moka nereguliariai, yra 5735 Lt skola. Teismas nustatė, kad atsakovas turi galimybių teikti didesnį išlaikymą, nei priteistas 2000 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutarimu. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad šalių sūnus yra paauglys, jam jau 16 metų, jis lanko mokyklą, sporto užsiėmimus ir jo poreikiai yra gana dideli. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškovės ir atsakovo sūnui yra būtinas 920 Lt (iš kiekvieno iš tėvų po 460 Lt) kasmėnesinis išlaikymas, nes tik tokio dydžio išlaikymas gali užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, būtiniausiems poreikiams tenkinti.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi patenkino dalį atsakovo apeliacinio skundo ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą pakeitė: sumažino iš atsakovo priteistą išlaikymą nuo 460 iki 400 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, būtinu pripažintinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas. Kolegijos nuomone, dėl to, kad ieškovė nenurodė ypatingų aplinkybių (liga, sužalojimas), gerokai padidinančių vaiko poreikius, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pagal Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismo priteistas iš jo išlaikymas, t. y. 460 Lt per mėnesį, yra per didelis, nes iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovas jau nuo 2000 m. registravosi darbo biržoje, nors buvo įsidarbinęs, tačiau jam nesisekė susirasti gerai apmokamą darbą, iš kurio pajamų galėtų teikti tinkamą išlaikymą savo sūnui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (atsakovas yra bedarbis, neturi nekilnojamojo turto), yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą iš atsakovo išlaikymą iki 400 Lt per mėnesį, nes tokio dydžio išlaikymas, palyginus su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistu, yra labiau atitinkantis vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nes byla apeliacine tvarka išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylą išnagrinėjo teisėja L. Tupienė, kurios įgaliojimai pasibaigė 2009 m. balandžio 14 d., jai sulaukus 65 metų; Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-1766 šios teisėjos įgaliojimai buvo pratęsti iki bus išnagrinėtos dekrete išvardytos civilinės bylos, tačiau tarp jų ginčo šalių civilinė byla Nr. 2A-315-40/2009 nenurodyta (Teismų įstatymo 57 straipsnio 1, 2 dalys). Įvardyta civilinė byla buvo gauta Šiaulių apygardos teisme jau po Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekreto priėmimo. Taigi byla išnagrinėta asmens, neturinčio teisėjo įgaliojimų.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vaiko išlaikymo dydžio nustatymą ir nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimą (CK 3.196, 3.201 straipsniai), taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ (toliau – Senato nutarimas Nr. 54) suformuluotas teisės taikymo taisykles teismas šioje byloje turėjo nustatyti ginčo šalių sūnaus poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas (įskaitant socialines pašalpas, lėšas bankuose, nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ginčo šalių sūnaus poreikių, konkrečios jam išlaikyti būtinos kas mėnesį sumos ir nepagrįstai orientavosi į minimalią mėnesio algą. Nurodytas kriterijus taikytinas tik tada, kai nustatoma, kad tėvų galimybės išlaikyti vaiką yra minimalios, tačiau nagrinėjamu atveju to nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčo šalių sūnui išlaikyti reikia 920 Lt kas mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatinėjo dar vienos esminės aplinkybės: tėvai privalo įrodyti, kad jie sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (pvz., ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Byloje nustatyta, kad atsakovas po keletą mėnesių dirbo įvairiose darbovietėse, tačiau, jo teigimu, nesisekė rasti gerai apmokamo darbo. Teisiškai reikšminga tai, kad tėvai privalo siekti gauti bet kokias, nors ir nedideles, pajamas tam, jog kiek įmanoma tinkamai vykdytų pareigą išlaikyti vaikus. Tais atvejais, kai nustatoma, kad tėvai savo noru atsisakė gaunamų pajamų be jokių svarbių priežasčių, nedirba be pateisinamų priežasčių, nesirūpina, kad gautų valstybės paramą, socialines išmokas, turi būti ginamos vaiko teisės gauti reikalingą išlaikymą, neapsiribojant minimalia išlaikymo suma, bet atsižvelgiant į vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo noru nutraukė darbo sutartį su ūkininku, kuris jam mokėjo darbo užmokestį, pakankamą vaikui išlaikyti ir net skolai padengti; atsakovas nedirba be pateisinamų priežasčių, jam paskirtas gydymas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, gyvena Europos Sąjungos valstybėje, bet nepateikė jokių duomenų, kad jam atsisakyta teikti socialinę paramą. Kai yra nustatytos tokios bylos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį, pažeidė prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus (Konstitucijos 38, 39 straipsniai; Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis; CK 3.3 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią privalu vadovautis šiais principais (Senato nutarimo Nr. 54 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-127/2009).
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nustatančias teismo pareigą rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1–3 dalys). Nagrinėjamu atveju teismas nesiėmė būtinų priemonių tėvų turtinei padėčiai nustatyti, taip pat nesiaiškino, ar priežastys, dėl kurių vienas iš tėvų tinkamai nevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, yra objektyvios ir ar jos yra pakankamas pagrindas sumažinti vaikui priteistiną išlaikymą iki minimalaus dydžio. Šis pažeidimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodymų rinkimo užsienio valstybėse šeimos bylose yra nepakankama. Kai šalys gyvena užsienio valstybėse, teismas turi teisę ir pareigą rinkti įrodymus apie tėvų, gyvenančių užsienio valstybėse, turtinę padėtį, toje valstybėje mokamas socialines išmokas, garantijas, konkrečios bylos šalies galimybes gauti tokią paramą, nes tik teismas turi tokią galimybę. Teismas nurodytų aplinkybių kontekste privalo įvertinti šalies, vengiančios mokėti išlaikymą, veiksmus, nustatydamas, ar ši ėmėsi visų priemonių tam, kad gautų konkrečios valstybės teikiamas socialines garantijas ir paramą. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, kad yra bedarbė ir gauna bedarbio pašalpą užsienio valstybėje, tuo tarpu atsakovas tokių duomenų nepateikė, nurodė, jog neturi nei darbo, nei pajamų. Teismas visiškai netikrino atsakovo nurodytų aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Byloje nėra duomenų, kad apeliacinės instancijos teismo teisėja L. Tupienė nagrinėjo bylą neturėdama įgaliojimų.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiško pobūdžio bylose suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Nurodytas teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, dėl kurių iš atsakovo buvo priteistas per didelio dydžio išlaikymas nepilnamečiam sūnui.
3. Kasatorės argumentai, kad teismas nesiėmė visų priemonių turtinei padėčiai nustatyti, neatsižvelgė į tai, kad vaiko tėvai gyvena užsienyje, yra nepagrįsti. Abiejų vaiko tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, o išvykimas į užsienį yra tik laikino pobūdžio. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas užsienyje negavo jokių socialinių pašalpų, neturi turto, santaupų bankuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
Kasaciniame skunde teigiama, kad yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nes byla apeliacine tvarka išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo šio kasacinio skundo klausimo išsprendimo priklauso bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas apeliacinės instancijos teisme buvo teisėtas, teisėjų kolegija turėtų pagrindą patikrinti apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl šalių ginčo esmės teisėtumą pagal kasaciniame skunde nurodytus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus.
Tam, kad būtų pasiekti CPK 2 straipsnyje nustatyti civilinio proceso tikslai, konkrečioje byloje turi būti įgyvendintas vienas svarbiausių civilinio proceso principų – teisės į tinkamą teismo procesą principas. Vienas iš šio principo turinio elementų yra tai, kad teismas turi būti sudarytas pagal įstatymą. Jeigu byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, tai yra pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teisme iš viso nebuvo tinkamo teismo proceso. Dėl to neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 353 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. UAB „Tamro“, antstolis V. Stungurys, bylos Nr. 3K-3-117/2007).
Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininke ir pranešėja buvo paskirta teisėja L. Tupienė, kurios įgaliojimai pasibaigė 2009 m. balandžio 14 d., kai jai sukako 65 metai, šios teisėjos įgaliojimai ginčo šalių bylai nagrinėti nebuvo pratęsti (Teismų įstatymo 57 straipsnis), taigi ši byla išnagrinėta asmens, neturinčio teisėjo įgaliojimų.
Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus; kai teisėjui sukanka 65 metai, jo įgaliojimai baigiasi; jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas. Pagal šio straipsnio 2 dalį dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo Lietuvos Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.
Konstitucinio Teismo nurodyta, kad Konstitucija iš esmės neužkerta kelio tokiam įstatymu nustatomam teisiniam reglamentavimui, kai teisėjas, nors pasibaigė jo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dar kurį laiką gali eiti šias pareigas tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros bylos (jose bus priimti baigiamieji sprendimai), kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną), kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai; 2009 m. gegužės 15 d. sprendimas).
Nagrinėjamu atveju Teisėjų taryba 2009 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 13P-42-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui pratęsti Šiaulių apygardos teismo teisėjos Liudvikos Tupienės įgaliojimus“ patarė Lietuvos Respublikos Prezidentui pratęsti nurodytos teisėjos įgaliojimus, kol bus išnagrinėtos septynios konkrečios bylos. Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-1766, atsižvelgus į Teisėjų tarybos patarimą, Šiaulių apygardos teismo teisėjos Liudvikos Tupienės įgaliojimai pratęsti, kol bus išnagrinėtos šios bylos: Nr. 2-37-40/2009, Nr.2-93-40/2009, Nr. 2-128-40/2009, Nr.2-66-40/2009, Nr.2-205-40/2009, Nr.2-318-40/2006, Nr. 2-413-40/2009. Dekretas įsigaliojo 2009 m. balandžio 14 d.
Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, kad ši byla Šiaulių apygardos teisme gauta 2009 m. balandžio 15 d. (T. 2, b. l. 30). L. e. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Rimantas Brazys 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi apeliaciniam skundui šioje civilinėje byloje Nr. 2A-315-40/2009 išnagrinėti sudarė teisėjų kolegiją, susidedančią iš L. Tupienės (kolegijos pirmininkė), D. Matiukienės ir E. Mockevičiaus; pranešėja byloje paskyrė teisėją L. Tupienę ir perdavė jai bylą (T. 2, b. l. 31).
Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais faktais, konstatuoja, kad apeliacinei bylai, kurioje priimta kasacine tvarka apskųsta teismo nutartis, nagrinėti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sudaryta ne pagal įstatymą, t. y. pažeidžiant Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu, įsigaliojusiu 2009 m. balandžio 14 d., teisėjos L. Tupienės įgaliojimai pratęsti tik įgaliojimus pratęsiančiame dekrete išvardytoms konkrečioms byloms, kurios nebuvo baigtos nagrinėti tą dieną, kai nurodyta teisėja sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus (2009 m. balandžio 14 d.), išnagrinėti. Dėl to pirmiau nurodyta l. e. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi ši teisėja negalėjo būti paskirta pranešėja naujoje apeliacinėje byloje Nr. 2A-315-40/2009, kuri, be kita ko, gauta apeliaciniame teisme jau po nurodyto Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto pratęsti teisėjos L. Tupienės įgaliojimus konkrečioms byloms, nebaigtoms nagrinėti įgaliojimų pasibaigimo dieną, išnagrinėti įsigaliojimo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nes apeliacinė byla išnagrinėta ne pagal įstatymą sudaryto, t. y. neteisėtos sudėties, teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Konstatavusi apeliacinės instancijos teismo sudėties neteisėtumo faktą ir principo į tinkamą teismo procesą pažeidimą, teisėjų kolegija neturi teisinės galimybės remtis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, todėl nepasisako dėl kitų kasaciniame skunde keliamų materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, nes dėl jų nebuvo teisėto apeliacinio proceso (CPK 340 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.