Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas V. Gestautas Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.

2009 m. gegužės 28 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-457/2009 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui A. V., išvadą duodančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas sprendime nurodė, kad iš ieškovės, atsakovo atstovų parodymų, byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti sūnų A. tinkamai nevykdo. Atsakovas 2000-08-22 Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu priteistą išlaikymą savo sūnui moka nereguliariai, yra susidaręs 5735 Lt įsiskolinimas. Teismas, išanalizavęs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas registravosi darbo biržoje, dirbo keliose darbovietėse ir pas ūkininką. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis sunki, tačiau tai, kad jis per palyginti trumpą laiką galėjo likviduoti dalį išlaikymo įsiskolinimo, sumokėdamas nemažas pinigų sumas, liudija, kad atsakovas turi galimybių teikti didesnį išlaikymą, nei buvo priteistas 2000-08-22 Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu. Ieškovė yra bedarbė ir gauna bedarbio pašalpą, su sūnumi ieškovė šiuo metu gyvena Anglijoje ir ji pateikė paskaičiavimus, kiek jai ir jos sūnui kainuoja pragyvenimas Anglijoje. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas įvertino tai, kad šalių sūnus yra paauglys, jam jau 16 metų, jis lanko mokyklą, sporto užsiėmimus ir jo poreikiai yra gana dideli. Iš šalių nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas sprendė, kad šalių turtinė padėtis pagerėjo (šalys gyvena užsienyje, atitinkamai šalyse, kur aukštesnis pragyvenimo lygis, yra skiriamos didesnės socialinės pašalpos bei kitos išmokos), tačiau atitinkamai vaiko išlaikymas taip pat kainuoja daugiau. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažino, kad dabartiniu metu ieškovės ir atsakovo sūnui yra būtinas 920 Lt (iš kiekvieno po 460 Lt) kasmėnesinis išlaikymas, nes tik tokio dydžio išlaikymas šiuo metu galės užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, tenkinti jo būtiniausius poreikius. Atsižvelgęs į tai, kad 2000-08-22 Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimas išieškoti išlaikymą vaikui A. buvo priimtas dar galiojant Lietuvos Respublikos SŠK, o 2000 m. redakcijos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnis nebenumato tokios išlaikymo formos, kuria išlaikymas yra priteistas iš atsakovo A. V., taip pat, atsižvelgęs į pačio vaiko interesus, teismas pakeitė priteisto išlaikymo formą ir priteisė vaikui A. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1528,42 Lt bylinėjimosi išlaidų: sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį, 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir 228,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas neatsižvelgė į CK 3.192 straipsnio nuostatas bei teisminę praktiką, kurioje nurodoma, kad vaiko poreikiams tenkinti priteisiama suma turi būti protinga, atitinkanti realius vaiko poreikius ir mokama pagal tėvų išgales. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado ypatingos aplinkybės, t.y. kad atsirado CK 3. 201 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pakeistas išlaikymo dydis.Bendra vaiko išlaikymui skirta suma galimai sudarytų 600-700 litų. Kadangi vaikas su motina gyvena Anglijoje, ieškovė, kaip motina, viena auginanti vaiką, gauna valstybės socialines išmokas.Mokėti vaiko išlaikymui po 450 Lt per mėnesį atsakovas sutiko tik taikos sutarties sudarymo atveju, tačiau taikos sutartis sudaryta nebuvo.Teismas be pagrindo ieškovei priteisė visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes patenkinta buvo tik dalis jos reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str.1 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V. nepakankamai įvertino faktines bylos aplinkybes ( CPK 185 str. 1d., 329 str. 1 d.).

Tėvų pareiga išlaikyti vaikus įtvirtinta įstatyme. Šią asmeninę įstatyminę pareigą tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S.; Nr. 3K-3-259/2004; kategorija 72.2). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (orientacinis kriterijus CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį šios bylos šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis padidintas iki 460 Lt kas mėnesį ir nurodo, kad sūnaus išlaikymui jis gali skirti 350 Lt per mėnesį. Apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas priteisė per didelę išlaikymo sumą. Kiekviena šalis privalo pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Vaiko išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga. Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteisiamo išlaikymo dydžiui (CK 3.192 str. 2 d.). Vaikų išlaikymui abu tėvai privalo prisidėti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, atsakovas jau nuo 2000 metų registravosi darbo biržoje, ir nors buvo įsidarbinęs, tačiau, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, jam nesisekė susirasti gerai apmokamą darbą, iš kurio pajamų galėtų teikti tinkamą išlaikymą savo sūnui. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas nurodė, kad šiuo metu pastovaus darbo neturi, ketina įsidarbinti pas ūkininką. Todėl šie paminėti faktai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad tokio dydžio išlaikymas kaip 460 Lt per mėnesį iš atsakovo yra priteistas per didelis. Ieškovė nurodė, kad ji su sūnumi gyvena Anglijoje, jos pajamos per savaitę yra apie 828,75 Lt ir nors ieškovė pateikė paskaičiavimus, kokios lėšos reikalingos sūnaus A. išlaikymui per mėnesį, tačiau pažymėtina, kad į šią skaičiuotę yra įtrauktos išlaidos, su­si­ju­sios su vai­ko tei­sės į gy­ve­na­mą­jį būs­tą ten­ki­ni­mu, t.y. buto nuomos ir ko­mu­na­li­nių pa­tar­na­vi­mų iš­lai­dos ten­kan­čios sūnaus da­liai ( t. 1, b.l. 94). Nors atsakovas su ieškovės nurodoma suma nesutiko ir nurodė, kad sūnaus išlaikymui pakanka 600-700 litų per mėnesį, tačiau jo nurodomą sumą atitinkančio būtinų išlaidų sūnaus išlaikymui paskaičiavimo nepateikė. Pažymėtina, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ankstesnio dydžio išlaikymas nėra pakankamai efektyvus ir naudingas vaikui, ir atsižvelgiant į tai, kad ypatingų aplinkybių ( liga, sužalojimas), ženkliai padidinančių vaiko poreikius, ieškovė nenurodė, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes: ieškovas yra bedarbis, nekilnojamojo turto neturi, iš atsakovo pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas sumažintinas iki 400 Lt. Toks išlaikymas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistu 460 Lt dydžio išlaikymu, vertintinas kaip labiau atitinkantis proporcingumo tarp vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties principą (LR CK 3.192 str. 2 d.)

Pagrįstas taip pat apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutartį, atitinkamai perskirstytinos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai). Už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 6 punkto taisykles.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 100 Lt žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme ir 228,42 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( t. 1. b.l. 7, 80, 81).

Atsakovas nagrinėjamoje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme bei 64 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ( t. 1, b.l. 73; t. 2, b.l. 27, 42).

Atsižvelgdama į tai, kad pareikštas neturtinio pobūdžio reikalavimas tenkintas, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 100 Lt turėtų žyminio mokesčio išlaidų, Turtinio pobūdžio reikalavimas tenkintas 57 %, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistina 118 Lt žyminio mokesčio, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimai tenkinti visiškai ( 100%), o išnagrinėjus bylą ieškinio turtiniai reikalavimai tenkinti 57 %, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai patenkinti 80 procentų ir, perskirstydama šalių turėtas byloje išlaidas už advokatų pagalbą, ieškovės turėtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, laikosi nurodytos proporcijos (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys, 98 straipsnis). Ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1142 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, o atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 390 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atlikus iš ieškovės atsakovui bei iš pastarojo ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų savitarpio užskaitymą, galutinai ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 852 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš šalių priteistina po 5,94 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje instancijoje,

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2000 m. rugpjūčio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti alimentai sūnui A. V. nuo 2000 m. rugpjūčio 17 d. iki sūnaus pilnametystės 1/4 dydžio visų rūšių A. V. pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį, priteisiant iš A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) , išlaikymą sūnui A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – 400 Lt (keturi šimtai litų) kiekvieną mėnesį, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko A. pilnametystės.

Nustatyti, kad vaiko A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja yra vaiko motina O. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad sūnaus A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra kartu su jo motina O. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei O. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 852 Lt ( aštuonis šimtus penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 118 Lt ( šimtą aštuoniolika litų) žyminio mokesčio ir 5, 94 Lt ( penkis litus 94 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti valstybei iš ieškovės O. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 5, 94 Lt ( penkis litus 94 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.