- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-28
- Bylos Nr.
- 2-128-40/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvika Tupienė
- Ieškovas
- I. B., A. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Srava“
- Trečiasis asmuo
- V. N., UAB „PZU Lietuva“
- Advokatai
- Marius Navikas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ir A. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Srava“, tretiesiems asmenims V. N., UAB „PZU Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. B., atstovaujanti pagal įstatymą ir dukrą A. B., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Srava“, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 399136 Lt neturtinės žalos atlyginimo, I. B. vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių Lt neturtinės žalos bei 970,12 Lt turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė I. B. nurodė, kad 2006 m. vasario 7d. apie 13 val. Joniškio mieste, Miesto aikštė Nr.2, V. N., vairuodamas a/m Mersedes Bendz 709, valst, Nr.(duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Srava“, užvažiavo ant pėsčiųjų perėjos ėjusių mažamečių A. B., gimusios 1998 m. vasario 18 d. ir S. S., tuo pažeisdamas KET 75 p. ir padarydamas A. B. kairės pėdos sumušimą, muštinę žaizdą kairės pėdos antrame piršte, kairės pėdos pirmo piršto pamatinės falangos lūžį, kraujosruvą kairėje pėdoje, t.y. sužalojimus, priskiriamus prie nesunkaus sveikatos sutrikimo. Už šį nusikaltimą V. N. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 1 dalyje ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu nuteistas 8 MGL bauda. Ieškovė teigė, jog LR CK 6.264 str. 2 dalyje numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės, o V. N. dirbo UAB „Srava“, todėl, ieškovės nuomone, darbdavys privalo atlyginti žalą, padarytą dėl jo darbuotojo kaltės.
Ieškovė nurodė, kad jos dukrai A. B. turtinė žala nebuvo padaryta, nes ji neturėjo jokių pajamų, tačiau dėl autoįvykio patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 400000 Lt. Teigė, jog iki patirtų sužalojimų A. B. lankė meno mokyklos choreografijos grupę, šoko, sportavo, o šiuo metu dukrai yra uždrausta šokti bei sportuoti dėl autoįvykio metu patirtos traumos. Nurodė, kad A. B. kartais skauda sužalotą koją, kartais šlubuoja, negali priminti kulno, nustatytas po autoįvykio kaulų retėjimas. Autoįvykio metu ji patyrė šoką, juto skausmą, pergyveno, kurį laiką negalėjo judėti, lankyti mokyklą, šokti, jautė diskomfortą, nepatogumus, patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, jaučia baimę, nesaugumo jausmą, visa tai sudaro neturtinę žalą. Nurodė, kad draudimo kompanija „PZU Lietuva“ atlygino 863,20 Lt neturtinės žalos, todėl prašo priteisti A. B. 399136,80 Lt sumą, t.y. neturtinės žalos atlyginimui.
Ieškovė I. B. nurodė, jog jai padaryta turtinė žala, kuri susideda iš medicinos paslaugų kainos ir vaistų, skirtų vaiko gydymui bei išlaidų vaiko transportavimui į gydymo įstaigą. Iš viso padaryta 907,12 Lt turtinė žala.
I. B. nurodė, kad ji pati matė šį autoįvykį, savo sužalotą vaiką, patyrė sukrėtimą, matydama dukters fizines ir dvasines kančias, pergyvendama dėl sužalotos dukters, matydama prarastas galimybes mokytis kartu su klasės draugais bei prarastas galimybes užsiiminėti šokiais, sportu. Ji negalėjusi miegoti, patyrė dvasines kančias, neigiamas emocijas, juto didžiulį nuovargį dėl slaugomos dukters, patiria neigiamas emocijas ir dabar nuolat jaučia baimę ir kitus išgyvenimus. Prašo priteisti jai 150000 Lt neturtinės žalos. Viso ieškinio suma yra 550043, 92 Lt. Atsiliepime į ieškinį UAB „Srava“ nurodo, jog jos darbuotojas V. N. tapo autoįvykio, kurio metu buvo sužalota A. B. kaltininkas, tačiau nesutiko su padaryta turtine ir neturtine žala. Teigė, jog ieškovė nepateikė ieškinį pagrindžiančių įrodymų, nepateikė įrodymų, kad A. B. negalėjo šokti, sportuoti, negali tinkamai funkcionuoti. Nepateikta įrodymų, jog A. B. patyrė šoką, labai pergyveno, juto diskomfortą ir didelius nepatogumus bei kitus išgyvenimus. Anot atsakovo UAB „Srava“ atstovo, tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sveikata. Laiko, kad nėra pagrįstų įrodymų apie tai, kad I. B. patirti išgyvenimai dėl dukters gali būti išimtiniai, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turtėtų būti atmestas. Turtinės žalos atlyginimas, atsakovo manymu, turėtų būti atmestas, nes nepateikti įrodymai, kad vaistinės čekiai, kelionės išlaidos buvo būtini teikiant medicininę pagalbą A. B. dėl patirto sužalojimo. Nurodė, kad tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atlygino draudimo įstaiga, todėl prašė ieškinio netenkinti.
Nagrinėjant bylą teisme ieškovė I. B., taip pat atstovaujanti pagal įstatymą mažametę A. B., prašė ieškinį tenkinti pilnai, priteisti jai ir jos dukrai A. B. neturtinę žalą, o jai ir turtinę žalą.
Ieškovės ieškinį palaikė ieškovei atstovaujanti advokatė J. Bieliauskienė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas M. Navikas prašė ieškinio netenkinti, atsižvelgiant atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes bei į ekspertizės akte padarytas išvadas, kadangi ieškovės nurodytas A. B. gydymas nurodytose įstaigose yra susijęs su kita trauma, o ne autoįvykio pasekoje patirta trauma.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės I. B. ieškinys netenkintinas. A. B. ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tretysis asmuo V. N., vairuodamas uždarajai akcinei bendrovei „Srava“ priklausantį automobilį Mersedes-Bendz 709, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2006 m. vasario 7 d. apie 13 val. Joniškio mieste, Miesto a. Nr.2, užvažiavo ant per pėsčiųjų perėją ėjusių mažamečių A. B., gim. 1998-02-28 ir S. S., gim. 1996-11-05, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 75 p. reikalavimus, padarydamas A. B. kairės pėdos sumušimą, muštinę žaizdą kairės pėdos antrame piršte, kairės pėdos pirmo piršto pamatinės falangos lūžį, t.y. sužalojimus, priskiriamus prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Joniškio rajono apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu V. N. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir nuteisė 1000 Lt bauda (8 MGL). (b.l. 110, baudž. byla Nr.62-1-040-06).
Ieškovės prašo iš atsakovo UAB „Srava“ priteisti joms padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Ieškovė I. B., atstovaudama ir mažametę dukterį A. B., prašo iš padidinto pavojaus šaltinio valdytojo UAB „Srava“ priteisti turtinę ir neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šios teisės normos nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti jo valdytojas. Joniškio rajono apylinkės teismo 2006-08-10 nuosprendžiu buvo nustatyta, jog kaltas dėl autoįvykio V. N. vairavo atsakovui UAB „Srava“ priklausantį automobilį Mersedes Bendz 709, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas darbiniuose santykiuose su minėta bendrove, CK 6.270 str. 1 dalyje numatyta, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Minėtos sąlygos nenustatytos, todėl UAB „Srava“ privalo atlyginti žalą, dėl jos darbuotojo veiksmų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniuose yra nurodyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda, kuomet yra nustatyti neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala ir nuostoliai. Kalto dėl autoįvykio asmens V. N. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę nustatė Joniškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2006 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį.
Ieškovė I. B. prašo priteisti jai iš UAB „Srava“ 907,12 Lt turtinės žalos, nurodydama, kad ši žala susidarė ryšium su A. B. gydymu įvairiose gydymo įstaigose.
Iš trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimo į ieškinį bei pateiktų įrodymų matyti, kad 2006 m. vasario 7 d. kelių eismo įvykis buvo pripažintas draudiminiu, todėl, vadovaujantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi AYAS Nr.251749, „PZU Lietuva“ atlygino I. B. 1890,90 Lt dydžio draudimo išmoką, kurią sudarė: 1) 420,19 Lt gydymo išlaidos, 2) 607,51 Lt kuro išlaidos, 3) 863,20 Lt neturtinė žala.
UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad už visą gydymo laikotarpį, patirtas ryšium su A. B. gydymu turėtas išlaidas pilnai atlygino „PZU Lietuva“, o ieškinyje nurodytos turėtos gydymo išlaidos yra susijusios su kita patirta A. B. trauma 2006 m. rugsėjo mėnesį, kuomet buvo lūžęs dešinio šeivikaulio išorinis kulkšnelis. Iš trečiojo asmens „PZU Lietuva“ pateiktų įrodymų: mokėjimo nurodymo (b.l. 5, 2 t.) matyti, kad I. B. išmokėta 925,42 Lt, iš mokėjimo nurodymo 26471 (b.l. 6, 2 t.) matyti, kad I. B. išmokėti 904,78 Lt, iš mokėjimo nurodymo (b.l. 7, 2 t.) matyti, kad ieškovei išmokėta 60,70 Lt. Tai patvirtina pažymos dėl draudimo išmokos (b.l. 10, 11, 12, 2 t., b.l. 7, 8, 1 t.) bei „PZU Lietuva“ pateikta medžiaga (kopijos), susijusi su 2006-02-02 eismo įvykiu (b.l. 96-152, 1 t.).
Iš pateiktų prie ieškinio įrodymų (b.l. 10-15, 1 t.) matyti, kad visi kvitai, kuriuos pateikė I. B. yra po 2006 m. rugsėjo mėn. įvykusios kitos kojos traumos (nuo 2006-11-02 iki 2008-05-07). 2006-02 ir 2006-03-09 sąskaitos buvo pateiktos „PZU Lietuva“ ir už jas draudimo įstaiga apmokėjo (b.l. 15, 114, 1 t.). Kelionės bilietai nurodyti už laikotarpį nuo 2008-02-25 - 2008-04-01 (b.l. 11, 12, 1 t.).
Iš Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)09(01) b.l. 70-81, 2 t.) matyti, jog ekspertas savo išvadoje nustatė, kad A. B. gydymas įvairiose gydymo įstaigose po kitos 2006 m. rugsėjo mėn. patirtos traumos - dešiniojo šeivikaulio išorinio kulkšnio lūžimo – buvo susijęs su 2006 m. rugsėjo mėn. patirta trauma. Dėl patirtos traumos 2006-02-07 ligonė buvo pilnai pasveikusi.
Ekspertų išvados neprieštarauja UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktiems įrodymams apie žalos atlyginimą bei kitai bylos medžiagai.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, jog I. B. padarytą turtinę žalą už jos dukters A. B. sužalojimą eismo įvykio metu, įvykusiu 2006-02-07, pilnai atlygino UAB DK „PZU Lietuva“, todėl I. B. ieškinys dėl turtinės žalos yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl netenkintinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigine išraiška (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. LR CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylai aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vienos iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005-11-23 nutartis Nr. 3K-3-604/2005, 3K-7-255/2005 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu ieškovei A. B. padarytų sužalojimų pasekmės nebuvo komplikuotos, nebuvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nėra nepalanki ligos prognozė pasveikti. Atvirkščiai, iš Ekspertizės akto Nr.(duomenys neskelbtini)09(01) išvadų matyti, kad A. B. po autoįvykio metu padaryto sužalojimo yra pasveikusi, papildomas gydymas dėl patirtos autoįvykio metu traumos ateityje nebus reikalingas. Akte nurodyta, kad A. B. nustatyti sužalojimai, padaryti 2006 m. vasario mėn., 2006 m. rugsėjo mėn. jau buvo sugiję iki 2006 m. rugsėjo mėnesio, gydymo trukmė buvo 2-3 savaitės.
UAB DK „PZU Lietuva“ yra išmokėjusi 863,20 Lt A. B. neturtinės žalos atlyginimą. Ši išmoka apskaičiuota, atsižvelgiant į tai, kad A. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Pagrindinis kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sužalojimo pasekmės, kai jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimų, fiziniu skausmu, nerimu dėl sveikatos ateityje, patirti dvasiniai išgyvenimai.
Iš aukščiau paminėtų įrodymų matyti, kad A. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, ji per trumpą laiką pilnai pasveiko, ateityje papildomas gydymas dėl minėtos traumos nebus reikalingas.
Nors A. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šie sužalojimai sukėlė mažametei nukentėjusiai fizinį skausmą, baimę, nepatogumus, tam tikrus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Ji buvo gydoma ligoninėje, negalėjo lankyti pamokų, negalėjo dalyvauti užklasinėje veikloje. A. B., būdama mažametė, autoįvykio metu patyrė baimę, nesaugumo jausmą. Tačiau iš pateiktų medicininių išvadų, ekspertizės akto, matyti, kad negalėjimas šokti, sportuoti, važinėti dviračiu nėra minėto autoįvykio pasekmė, o tai yra susirgimai, nesusiję su autoįvykio metu patirtomis traumomis.
Teismo nuomone, A. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Ieškovė I. B., atstovaudama A. B., pareiškė ieškinį 399136,80 Lt sumai. Šio reikalavimo dydis neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų. Tenkinant A. B. ieškinį iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad A. B., būdama mažametė, dėl minėto autoįvykio patyrė baimės jausmą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kt. Atsižvelgtina į tai, kad sužalojimas nebuvo sunkus, po patirtos traumos yra pilnai pasveikusi, pasekmių nėra. Padaryta turtinė žala nėra didelė. Atsižvelgtina ir į tai, kad turtinę žalą pilnai atlygino UAB DK „PZU Lietuva“, iš dalies atlygino ir neturtinę žalą. Žalą padaręs asmuo yra nuteistas. Įvertinant aptartų kriterijų visumą, taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, vadovaujantis LR CK 250 str. 1, 2 dalimis, neturtinės žalos dydis A. B. nustatytinas septyni tūkstančiai Lt.
Priteisiant A. B. neturtinę žalą iš UAB „Srava“, minusuotinas jau išmokėtas UAB DK „PZU Lietuva“ neturtinės žalos dydis – 863,20 Lt suma, todėl priteistina neturtinė žala sudaro 6136,80 Lt.
Ieškovė I. B. prašė teismo priteisti jos naudai iš UAB „Srava“ 150000 Lt neturtinės žalos, kurią ji patyrė dėl dukters A. B. sužalojimo, nes ji pati matė autoįvykį, sužalotą vaiką, patyrė sukrėtimą, pergyveno dėl sužalos dukters, dėl jos sveikimo periodo, matydama prarastas galimybes dukrai ateityje užsiimti sportu, šokiais. Nurodė, jog patyrė dvasines kančias, išgyvenimus, nemiegotas naktis, jautė didžiulį nuovargį dėl slaugomos dukters, iki šiol patiria neigiamas emocijas, nuolat jaučia baimę, išleisdama dukrą į mokyklą, o visa tai neigiamai veikia jos darbingumą ir emocinę būseną.
Bylos duomenimis nustatyta, kad I. B. matė autoįvykį, kurio metu buvo sužalota jos duktė A. B., todėl natūralu, jog ji patyrė baimę sukrėtimą, pergyvenimus dėl sužalotos dukters, patyrė nuovargį dėl slaugomos dukters. I. B., būdama autoįvykio vietoje, iš karto pamatė, kad dukra sužalota nesunkiai, kas, be abejo, sumažino baimės jausmą, pergyvenimą, dvasines kančias, Pati I. B. nebuvo sužalota.
Fizinio asmens ir jo artimųjų sveikatos sužalojimo atveju fizinis skausmas ar dvasiniai išgyvenimai pasireiškia jo paties ar jam artimų žmonių ( nepilnamečio vaiko) pavojingu gyvybei sunkiu kūno sužalojimu padarymu, didelių dvasinių išgyvenimu sukėlimu. Teisminėje praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiųjų artimiesiems atlyginama neturtinė žala nukentėjusiojo mirties atveju arba sunkaus kūno sužalojimu, pavojingo gyvybei, atveju (LR AT civ. byla Nr. 3K-3-131/07).
Šiuo atveju nukentėjusiajai B. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kairės kojos suspaudimo gydymo trukmė tęsėsi apie 2-3 savaites (ekspertizės akto išvados), dėl patirtos traumos gydymas ateityje nebus reikalingas, po autoįvykio metu padaryto sužalojimo A. B. yra pasveikusi.
I. B. nepateikė teismui įrodymų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų būtų pablogėjusi jos sveikata.
Iš ekspertizės akto išvadų matyti, kad A. B. diagnozuota kairiojo kulnikaulio osteochondropatija nėra autoįvykio metu patirtos traumos pasekmė ir šios ligos gydymas nėra susijęs su autoįvykio metu patirta trauma. Be to, ekspertizės akte patvirtinama, kad A. B. gydymas įvairiose gydymo įstaigose po kitos 2006 m. rugsėjo mėn. patirtos traumos – dešiniojo šeivikaulio išorinio kulkšnelio lūžimo – buvo susiję su 2006 m. rugsėjo mėn. patirta trauma.
I. B., žinodama tai, piktnaudžiavo savo teise ir pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, nurodydama, jog A. B. buvo gydoma ir po 2006 m. rugsėjo mėn. dėl autoįvykio metu paskirtos traumos. Šį I. B. teiginį paneigia Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)09(01), UAB DK „PZU Lietuva“ medžiaga, asmens sveikatos istorijose padaryti gydytojų įrašai, kita bylos medžiaga,
I. B. pažeidė LR CK 1-137 str. 3 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.
Teismo nuomone, I. B. neįrodė, jog ji patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su dukters sveikata, su tuo, jog dėl patirtos autoįvykio metu traumos duktė prarado galimybę užsiiminėti sportu, šokiais, kad dukrai nėra galimybių grąžinti kojos kaulus į pirminę padėtį bei apsaugoti ją nuo nuolatinio fizinio skausmo, skausmingų procedūrų. Byloje yra įrodyta, jog dėl autoįvykio metu patirtos traumos A. B. yra pilnai pasveikusi, todėl skausmingų procedūrų jai atlikti nereikia. Byloje nustatyta, jog A. B. seniai serga osteochondropatija, todėl galimai dėl šio susirgimo negali dalyvauti sporto, šokių užsiėmimuose.
Dėl paminėtų aplinkybių ieškovės I. B. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008-05-13 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nusprendė teikti I. B. antrinę teisinę pagalbą (b.l. 6, 1 t.) ir A. B. antrinę teisinę pagalbą (b.l. 5, 1 t.). Patirtos valstybės išlaidos sudarė 840 Lt (b.l. 30, 1 t.).
Iš PVM sąskaitos - faktūros SMS Nr.0151 matyti, kad atsakovė UAB „Srava“ išmokėjo 5900 Lt atstovavimo išlaidas jų atstovui advokatui Mariui Navikui.
Patenkinta ieškinio dalis sudaro 1,27 %, tokiu būdu, patirtos bylinėjimosi išlaidos (atstovavimo, ekspertizės, žyminio mokesčio) būtų didesnės, nei priteista žalos atlyginimo suma, o tai prieštarautų teisingumo, protingumo kriterijams.
Įstatymo leidėjas suteikia teismui diskreciją vertinti, kokią sumą priteisti advokatui už atstovavimą konkrečioje byloje. Nors ieškovės reikalavimas yra itin didelis, tačiau byla nėra sudėtinga. Teismas, įvertindamas atstovavimo išlaidas, nebūtinai turi vadovautis 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato (padėjėjo ) teikiamą teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, į bylos aplinkybes (ieškovėms suteikta antrinė teisinė pagalba), priteistina iš ieškovės pusę atsakovo advokatui apmokėtos sumos, t.y. iš ieškovės I. B. priteisina UAB „Srava“ atstovavimo išlaidų 2950 Lt (CPK 93 str., 98 str.).
UAB „Srava“ (b.l. 67, 2 t.) apmokėjo 1225 Lt už ekspertizės atlikimą. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, šios išlaidos dalintinos per puse, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 612,50 Lt ekspertizės išlaidų suma. (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).
Patenkintų ieškovių reikalavimų suma sudaro 1,27 procento, todėl dėl mažareikšmiškumo (itin mažos sumos) bei atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės priteistina sumažinta atstovavimo išlaidų dalis, iš atsakovo atstovavimo išlaidos nepriteistinos.
Ieškovės yra atleistos nuo žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 3 p.).
Iš atsakovo UAB „Srava“ priteistinas žyminis mokestis valstybei, kas sudaro 210 Lt.
Priteistinos iš šalių išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Viso šios išlaidos sudaro 60,09 Lt. Skaičiuojant tuo pačiu principu, t.y. po 30,05 Lt iš kiekvienos šalies valstybei.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 250-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės I. B. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Ieškovės A. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Srava“, įmonės kodas 180239783, Sedos g. 37, LT-87101 Telšių m., atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovaujamai I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), šešis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt šešis Lt 80 ct neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), UAB „Srava“, įmonės kodas 180239783, Sedos g. 37, LT-87101 Telšiai, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt litų atstovavimo išlaidų ir šešis šimtus dvylika litų 50 ct išlaidų už ekspertizės atlikimą.
Priteisti iš UAB „Srava“ “, įmonės kodas 180239783, žyminio mokesčio valstybei du šimtus dešimt litų.
Priteisti iš UAB „Srava“ ir I. B. po 30,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.