Klaipėdos apygardos teismo nutartis

veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė verslui“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dažų kodas“, atstovaujamai atstovių L. Ž. ir R. Ž., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo (toliau – teismas) 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovių sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovės visiškai pripažino ieškovės reikalavimus dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, skolos administravimo mokesčio ir nuostolių priteisimo ir susitarė dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis, taikos sutarties nevykdymo pasekmių ir civilinė byla nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą ir pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

Dėl skundžiamos nutarties

15. Taikos sutartis patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 3 d. Ginčijama 2025 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovei išduotas vykdomasis raštas dėl nurodytų taikos sutarties 2 ir 4 punktų priverstinio vykdymo.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė neneigia, jog pagal skolos mokėjimo grafiką yra parleidusi terminą atlikti mokėjimą ieškovei pagal taikos sutarties 2 punktą iki 2025 m. balandžio 20 d. ir šį mokėjimą atliko tik 2025 m. birželio 13 d., tačiau ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, argumentuodama iš esmės tuo, kad taikos sutarties 2 punkto nesavalaikį vykdymą (nesumokėta įmoka iki 2025 m. balandžio 20 d.) lėmė laikini finansiniai sunkumai ir turimos prievolės pagal kitose civilinėse bylose sudarytas taikos sutartis. Prašo pripažinti, kad šis prievolės įvykdymo termino pažeidimas buvo išimtinis atvejis, nes iki tol atsakovės esmines sutarties sąlygas vykdė tinkamai ir įmokas mokėjo sąžiningai. Ieškovė pažymi, kad taikos sutartimi šalys dėl jokių skolos mokėjimo išimčių nesusitarė, todėl atsakovių nurodytos aplinkybės, lėmusios nurodytos įmokos nesumokėjimą, nesudaro pagrindo atleisti jas nuo pasekmių, kurios kyla pažeidus bent vieną iš sulygtų sąlygų ir teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

18. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

19. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019). Teismas, sprendžiantis klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiria šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų (ne)vykdymą ir tik nustatęs, kad taikos sutartis nevykdoma ar vykdoma netinkamai, išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1450-381/2018).

20. Pažymėtina, kad nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos. Įstatymas neįpareigoja teismo, sprendžiančio dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, vertinti, dėl kokių aplinkybių taikos sutartis nevykdoma, kadangi jos nelemia teismo procesinio sprendimo (išduoti ar neišduoti vykdomąjį raštą) priėmimo. Sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, pagrindžiančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis.

21. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės vykdydamos taikos sutartį laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 20 d. iki 2025 m. kovo 20 d. įmokas mokėjo laiku ir ieškovei yra sumokėjusios 10 134,72 Eur sumą. Tačiau einamoji įmoka, kuri turėjo būtų sumokėta iki 2025 m. balandžio 20 d., buvo sumokėta tik 2025 m. birželio 13 d. – sumokėjimo terminas praleistas 54 kalendorines dienas. Atsižvelgiant į taikos sutartimi patvirtintą skolos mokėjimo grafiką, byloje pateiktus įrodymus, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovės pateiktas 2025 m. birželio 13 d. mokėjimas patvirtina, kad atsakovės tuo metu nebuvo praleidusios nė vieno mokėjimo pagal taikos sutartį ilgiau kaip 35 kalendorines dienas (Taikos sutarties 4 punktas), o pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad taikos sutartis vykdoma tinkamai, arba kitaip vertinti skolos praleidimo terminus.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės, taip kaip ir ieškovė, taikos sutartį sudarė laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis, CK 6.983 straipsnio 1 dalis), tokiu būdu sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismui patvirtinus taikos sutartį, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), ji tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; CPK 587 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, kad skolos mokėjimo termino praleidimas nelaikytinas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, kadangi taikos sutartimi prievolės vykdymo terminai, be kita ko, taip pat aptarti, todėl šias, kaip ir visas kitas taikos sutarties sąlygas atsakovės privalo vykdyti nustatyta tvarka ir terminais.

24. Nors atsakovė teigia, jog esmines sutarties sąlygas dėl skolos mokėjimo vykdo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs taikos sutarties sąlygas, nesutinka su šiais skundo argumentais, kadangi, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, taikos sutartimi šalys dėl jokių sąlygų, kurios atsakovėms leistų nukrypti nuo taikos sutarties 2, 4 punktų vykdymo, nenustatė, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad įmokos nesumokėjimas nėra tyčinis, neesminis, sąlygotas atsakovių finansinių sunkumų ar kt., neatleidžia jų nuo taikos sutarties vykdymo tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Pažymėtina, kad šalių pasirašyta taikos sutarties sąlygos šalių susitarimu nepakeistos, todėl jos šalims yra privalomos visa apimtimi.

25. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės ieškovei neatliko ir kitų įmokų – 2025 m. gegužės 20 d., 2025 m. birželio 20 d. pagal grafiką, iki atskirojo skundo išnagrinėjimo iš esmės tokių įrodymų nei ieškovei, nei teismui taip pat nepateikta. Todėl apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovių siekį prievolių nevykdymą pagrįsti atsitiktinumu. Priešingai nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovės jau pakankamai ilgą laiko tarpą nesilaiko prievolių vykdymo terminų ne tik šioje byloje, bet ir kitose ieškovės nurodytose bylose, kuriose buvo patvirtintos taikos sutartys tarp tų pačių šalių dėl atsakovės kitų turimų skolų mokėjimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, šalių ginčo iš naujo nesprendžia ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų neturi teisės nei revizuoti, nei pakeisti. Tuo tarpu apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovei išduotas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties 2, 4 punktų nevykdymo – dėl įmokų atlikimo terminų pažeidimo, nepagrįstai siekia, kad būtų pakeistas šalių susitarimas ir kad teismas šalių taikos sutartimi patvirtintus įmokų atlikimo terminus vertintų kitaip, tai yra pripažintų, kad atsakovės jų nepažeidė, nors faktinė situacija yra visiškai priešinga. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas išdavė vykdomąjį raštą, neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti šalių susitarimą (taikos sutarties sąlygas) dėl skolos mokėjimo grafiko ir juo labiau negali pakeisti šalių susitarimo, t. y. taikos sutarties sąlygų, vykdomojo rašto išdavimo procesinėje stadijoje.

27. Apeliantė teigia, kad dėl taikos sutarčių ir jų vykdymo bendrauja su ieškove, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė kreipėsi į ieškovę dėl taikos sutarties sąlygų keitimo, pavyzdžiui, dėl taikos sutartimi patvirto įmokų grafiko keitimo, nes, kaip nurodo ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą, atsakovė nuolat vėluoja mokėti įmokas pagal taikos sutartyje numatytą įmokų mokėjimo grafiką. Taigi šios aplinkybės iš esmės patvirtina tai, kad atsakovės netinkamai vykdė taikos sutarties sąlygas. Esant svarbioms priežastims, dėl kurių atsakovės neturėjo galimybės laiku sumokėti įmokų, jos turėjo teisę ir pareigą kreiptis į ieškovę nurodant įmokų grafiko pažeidimo priežastis, prašyti pratęsti terminus ar kita, tačiau byloje tokių duomenų nepateikta. Svarbu ir tai, kad kreditorius turi teisę, tačiau ne pareigą spręsti dėl išimčių darymo skolininkui.

28. Teismas pažymi, kad atsakovės vykdydamos taikos sutarties sąlygas turi būti aktyvios, siekdamos jas vykdyti tinkamai ir laiku. Be to, atsakovė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atskirajame skunde) neneigia, jog netinkamai vykdo šalių sudarytą taikos sutartį, tačiau kokios išskirtinės aplinkybės, kurios neegzistavo taikos sutarties sudarymo metu, lėmė sutarties pažeidimą, patvirtinančių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikia (CPK 178 straipsnis).

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad vien tik deklaratyvūs teiginiai apie finansinius sunkumus, taip pat kitų taikos sutarčių vykdymas savaime neatleidžia atsakovių nuo pareigos vykdyti taikos sutartį šioje byloje, be to, apie kitų prievolių vykdymą ieškovei atsakovėms buvo žinoma dar iki šios taikos sutarties sudarymo.

30. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės taikos sutarties sąlygų nesilaikė, jas pažeidė, kadangi nustatytu terminu neatliko dalinių skolos grąžinimo įmokų, jokių objektyvių priežasčių ir aplinkybių, galėjusių joms sukliudyti įvykdyti taikos sutartį, nepagrindė, o teiginiai apie turimas kitas skolas ir finansinius sunkumus nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje, todėl ieškovė turėjo teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos atsakovių nesumokėtos bendros skolos sumos išieškojimo, tai yra šiuo atveju atsakovės turi prisiimti pasekmes dėl netinkamo ir neatsakingo taikos sutarties vykdymo.

31. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad atsakovėms praleidus bet kurį iš taikos sutarties 2.1 punkte nurodytų tarpinių skolos dalių sumokėjimo terminų ilgiau kaip 35 kalendorines dienas, atsakovės įsipareigojo mokėti ieškovei atitinkamo dydžio metines palūkanas už nesumokėtą sumą, vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dienos iki visos Skolos grąžinimo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis atsakovių nebuvo tinkamai vykdoma, todėl ieškovė taikos sutarties 4 punkto pagrindu įgijo teisę į šalių sutartas palūkanas. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei vykdomąjį raštą dėl skolos išdavė pagrįstai, atitinkamai teisingai išsprendė klausimą ir dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje dėl palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi palūkanų priteisimo klausimas iš esmės nebuvo sprendžiamas, tai yra teismas tik sprendė klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtinta taikos sutartį, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl palūkanų nepagrįstumo.

32. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės atliktas skolos grąžinimo įmokas, vykdomąjį raštą turėjo išduoti tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, t. y. dėl 8 323,78 Eur (18 458,50 Eur – 10 134,72 Eur). Ieškovė vykdomąjį raštą taip pat prašė išduoti visai likusiai nesumokėtai skolos sumai ir metinėms palūkanoms. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, kad vykdomasis raštas pagal 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį išduodamas likusiai nesumokėtai 8 323,78 Eur skolos sumai.

33. Atsižvelgęs į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, iš esmės pagrįstai skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

35. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti nutarties dalį, kuria nuspręsta vykdomąjį raštą išduoti dėl bendros 18 458,50 Eur skolos sumos ir šią dalį išdėstyti taip:

„Išduoti vykdomąjį raštą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė verslui“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6794-1094/2024 dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, t. y. 8 323,78 Eur skolos ir metinių palūkanų (iš UAB „Dažų kodas“ – 6 proc., iš R. Ž. – 5 proc.) už nesumokėtą sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dienos (2025 m. gegužės 26 d.) iki visos skolos grąžinimo išieškojimo solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Dažų kodas“ ir R. Ž.“.