Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-29-232/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-01-21
Bylos Nr.: 2A-29-232/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04139-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Liuda Uckienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: E. V.

Kategorijos

2.55.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.5.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1Apeliacinis procesas

Civilinė byla Nr. 2A-29-232/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04139-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.55.1.4; 2.5.11.6;3.3.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m.sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės ,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui E. V., institucija teikianti išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama teismo: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 3) nustatyti nepilnametės dukros B. V. gyvenamąją vietą su ja; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovei priteisti butą su rūsiu, esantį M. g., Vilniuje (toliau butas), 42 019 Lt vertės. Atsakovui priteisti keleivinį automobilį VW TOUAREG (toliau automobilis), 25000Lt vertės; 6) visus sutartinius įsipareigojimus pagal ieškovės sudarytą 2013-10-01 kredito sutartį Nr. 13-069588-GV su „Swedbank“, AB (toliau bankas) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta 1994-08-20. Santuokoje 2002-03-18 jiems gimė duktė Brigita, kuri yra nepilnametė. Pasak ieškovės santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis santuokos metu buvo netolerantiškas. Jis susirado kitą moterį ir yra jai neištikimas, naudoja psichologinį smurtą. Jie gyvena skyrium. Dukros gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja, nes ji gyvena su ja ir ji ją tinkamai rūpinasi, tarp jų yra glaudesnis ryšys, o iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai bei nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką. Santuokoje įgytą turtą prašė padalinti jos nurodytu būdu natūra. Pasak ieškovės atsakovo banko sąskaitose buvo maždaug 60 000 Lt, ši suma galėjo būti ir didesnė. Atsakovas, sužinojęs apie pradėtą skyrybų procesą, maždaug 2013 metų gruodžio mėn. pradžioje visus pinigus nusiėmė nuo sąskaitų, dėl to ieškovė neturi mokėti atsakovui jokios kompensacijos. Prievolę bankui pagal jos sudarytą kredito sutartį prašė palikti vykdyti jai.

A. E. V., patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę; 3) nustatyti nepilnametės dukros B. V. gyvenamąją vietą su motina; 4) priteisti iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo teismui momento išlaikymą dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovei natūra priteisti butą, 148 000 Lt vertės, o jam 74 000 Lt kompensaciją; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad gyvenant santuokoje, bėgant laikui pradėjo ryškėti tarpusavio nesutarimai dėl bendro gyvenimo metu kylančių problemų ir jų sprendimo būdų, bendro ūkio vedimo, atsirado charakterių nesutapimas. Ilgainiui pradėjo tolti vienas nuo kito kaip sutuoktiniai, bendrai gyveno tik dėl vaikų. Atsirado įtampa santykiuose, priešiškumas. Pasak atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė ieškinyje nurodė išgalvotus ir neatitinkančius tikrovės teiginius dėl jo kaltės. Ieškovė siekdama sau finansinės naudos sumažino daugiau nei 3 kartus buto vertę, neužsimena apie skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš jo priteistas išlaikymas dukrai po 400 Lt mėnesiui, nes jis didesnio išlaikymo teikti negali bei nustatyta bendravimo tvarka. Turtą prašo padalinti jo nurodyta tvarka. Automobilio nėra, jis buvo perleistas kreditoriui už suteiktą paskolą jo pirkimui.

Atsiliepimas

A. E. V. atsiliepime į ieškinį pakartojo priešieškinyje nurodytus teiginius ir reikalavimus.

Ieškovė A. V. atsiliepimu į priešieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, nustatyti bendravimo su dukra tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis buvo neištikimas, priešiškumas tarp jų atsirado dėl to, kad atsakovas turėjo kitą moterį. Turtą prašė dalinti jos nurodytu būdu nemokant atsakovui jokios kompensacijos. Šalių dalintiną turtą nurodė butą, 129 000 Lt vertės, automobilį 30 000 Lt vertės bei 80 000 Lt sutuoktinių kauptų bendrų lėšų. Pateiktu patikslintu atsiliepimu į priešieškinį prašė priteisti dukros išlaikymui didesnės sumos, t.y. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, nurodė kitokias jos manymu dalintino turto vertes ir padalinimo būdą, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, nes su ja lieka gyventi nepilnametė dukra bei prašė priteisti jai natūra butą, 148 000 Lt vertės, o atsakovui 30 000 Lt už parduotą automobilį bei jo išsigrynintus 43 000 Lt.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė E. V. ir A. V. santuoką, sudarytą 1994-08-20 Molėtų rajono CMS, akto įrašo Nr. 89 dėl sutuoktinio E. V. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei A. V. paliko santuokinę pavardę „V“. Padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovei A. V. natūra priteisė butą su rūsiu, esantį M. g., Vilniaus m. Įpareigojo ieškovę A. V. išmokėti atsakovui E. V. 74 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį natūra. Nustatė, kad prievolė „Swedbank“, AB pagal 2013-10-01 vartojimo kredito sutartį Nr. 13-069588-GV yra asmeninė ieškovės A. V. prievolė ir po santuokos nutraukimo yra vykdoma jos asmeniškai. Nustatė nepilnamečio vaiko B. V., gim. 2002-03-18 gyvenamąją vietą su motina A. V.. Priteisė iš atsakovo E. V. dukros B. V., gim. 2002-03-18 išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo 2014-02-07 iki jos pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jos motiną A. V.. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės A. V. į valstybės biudžeto pajamas 1100 Lt žyminio mokesčio bei 11,43 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė iš atsakovo E. V. į valstybės biudžeto pajamas 11,43 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių parodymus, sprendė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, ieškovė būtų kreipusi į policiją dėl netinkamo atsakovo elgesio ar naudojamo smurto. Ieškovė buvo pateikusi skundą dėl atsakovo naudoto smurto 2014 02 01, po to kai, kaip byloje nustatyta, šalys kartu nebegyveno, nes atsakovas nuo 2013 metų lapkričio mėnesio išėjo gyventi kitur, dėl skundo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl teismas konstatavo, jog atsakovas sutuoktiniams gyvenant kartu smurto nenaudojo. Teismas įvertinęs atsakovo elgesį bendraujant su M. S. (lankymasis ir nakvojimas jos namuose, jos lydėjimas, poilsis Palangoje, sutuoktinių paaiškinimai ir liudytojų parodymai, atsakovo teiginiai pasakyti ieškovei, kad jis turi kitą moterį) padarė išvadą, kad atsakovasbuvo neištikimas. Konstatvo, jog toks sutuoktinio elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu ir nesuderinamas su įprastu sutuoktinio elgesiu santuokoje (CK 3.60 straipsnio 2dalis) ir reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Atsakovas neįrodė, kad dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltės. Teismas pripažino atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo ir santuoką tarp šalių nutraukė. Teismo vertinimu nė vienas iš sutuoktinių neįrodė egzistuojant realiam pagrindui netaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, todėl teismas visą sutuoktinių įgytą turtą padalijo lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį kiekvienam, nes aplinkybių leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, bylos nagrinėjimo metu nenustatė. Viso dalintino turto vertė yra 148 000 Lt, todėl ieškovui ir atsakovei priteisė po ½ dalį dalintino turto pinigine išraiška, kiekvienam turto tenka 74 000 Lt (148 000:2) sumai. Abu sutuoktiniai sutiko, kad butas atitektų ieškovei, todėl teismai jai priteisė butą, o atsakovui piniginę kompensaciją 74 000 Lt. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad sutuoktiniai turėjo lėšų automobilio įsigijimui. Teismo vertinimu tikėtina, kad sutuoktiniai automobilį nusipirko už paskolintas atsakovui lėšas pagal 2012-10-30 paskolos sutartį ir šios sutarties įvykdymui atsakovas vietoje pinigų grąžino paskolos davėjui, savo tėvui, nupirktą automobilį ir tokiu būdu įvykdė sutartį. Dėl nurodytų priežasčių, teismas sprendė, jog atsakovas neturi kompensuoti ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą 10 000 Lt sumai ir parduoto automobilio vertė, 10 000 Lt netraukiama į dalintino turto sąrašą. Teismas nurodė, jog byloje neįrodyta, kad atsakovas jo sąskaitoje buvusias pinigines lėšas be ieškovės sutikimo padovanojo ar tokiu būdu padidino savo asmeninę nuosavybę iki 2013-02-07 ieškovės nurodytomis pinigų sumomis. Dėl nurodytų aplinkybių jokia nesanti pinigų suma neįtraukta į dalinamo turto balansą. Teismas sprendė, kad atsakovo siūlomas 400 Lt išlaikymas neužtikrintų būtinų vaiko, turinčio specialių poreikių patenkinimo. Byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam dirbti, tad jis būdams sveikas, darbingas vyras turi išnaudoti visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir išlaikyti ne tik save, bet ir dukrą. Teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 500 Lt, nes vaikas turi specialių poreikių.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantė (ieškovė) A. V. apeliaciniu skundu prašo sumažinti iš ieškovės A. V. atsakovui E. V. priteistą kompensaciją iki 36 500 Lt; atidėti kompensacijos išmokėjimą 6 mėnesiams; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme; kitose dalyse 2014-09-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliantė nesutinka su 2014-09-02 teismo sprendimu dalyje dėl kompensacijos priteisimo. Nurodė, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas be ieškovės sutikimo perleido šeimos turtą visureigį VW Toureg, vals. Nr.GT0916, kurio vertė 30 000 Lt. Apeliantės teigimu automobilis nebuvo parduotas atsakovo tėvui 2014-06-20 už 10 000 Lt. Tai atsakovo tėvas 2014-06-20 automobilį pardavė A. C.. Be to byloje nėra jokių duomenų apie minėto automobilio gedimus. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl paskolos buvimo fakto kelia abejonių. Atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, paaiškinimų, kad pinigai gauti už automobilį buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, todėl pusė automobilio vertės, kuri sudaro 15 000 Lt priteistina ieškovei, šia dalimi mažinant kompensaciją. Pažymėjo ir tai, jog su atsakovu gyvenant kartu, atsakovo AB „Swedbank“ banko sąskaitoje buvo kaupiami pinigai šeimos gerbūviui kurti. Byloje pateikti įrodymai, jog sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ likutis 2012-10-14 buvo 42 679 Lt. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog minėti išgryninti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Apeliantės teigimu šie pingai galėjo būti panaudoti atsakovo asmeniniam verslui vystyti. Todėl apeliantė prašo priteisti ieškovei kompensaciją už lėšas banko sąskaitoje. Apeliantė taip pat prašo kompensacijos išmokėjimą atidėti 6 mėnesiams, kadangi per šį laikotarpį apeliantė galėsianti pasiimti iš banko paskolą arba parduoti butą. Piniginių lėšų po teismo sprendimo įsiteisėjimo išmokėti kompensacijai neturi. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Todėl prašo panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

A. E. V. atsiliepimu prašė apeliantės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimą, nepakeistą. Nurodė, kad apeliantė prašymo atidėti atsakovui išmokėtiną kompensaciją 6 mėnesiams nebuvo teikusi nei ieškinyje, nei atsiliepime į priešieškinį, nei teismo posėdžio metu. Todėl apeliacinėje instancijose apeliantės naujas reikalavimas (prašymas) dėl atsakovui kompensacijos už jam tenkančią buto dalį išmokėjimo atidėjimo 6 mėnesiams negali būti keliamas ir nagrinėjamas apeliacinėje instancijoje. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurios leido teismui priimti pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad likutinė automobilio vertė neįtraukiama į dalintino turto sąrašą, kadangi lėšų automobiliui šeima neturėjo ir jo įsigijimui atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas naudojo šeimos lėšas minėto automobilio įsigijimui, automobilį naudojo išskirtinai savo asmeniniams poreikiams ar vėliau, perdavęs kreditoriui šį automobilį, būtų iš to gavęs piniginių lėšų ir jas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nėra. Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiami išimtinai turtiniai klausimai, susiję su turto padalijimu tarp sutuoktinių, o ieškovė pirmojoje instancijoje neginčijo paties sandorio – paskolos sutarties t.y. savarankiško reikalavimo dėl to nėkėlė. Taigi iš esmės ieškovė šį sandorį pripažino, kadangi žinojo, kad automobilio įsigijimui šeima neturėjo reikiamų piniginių lėšų. Apeliaciniame skunde nurodomi teisiškai nereikšmingi išvedžiojimai dėl neva klaidinančio transporto priemonės perleidimo sandorio, susijusio su automobilio valstybiniu numeriu. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde tutinio reikalavimo dėl lėšų banko sąskaitoje dydžio nesugebėjo ir nesubega konkretizuoti, nenurodo faktinio ir teisinio pagrindo tokiam reikalavimui pagrįsti. Nurodė, jog atsakovo vardu atidaryta AB Swedbank sąskaita yra einamoji, ne kaupiamoji sąskaita. Atsakovas yra pateikęs teismui išrašą iš savo banko sąskaitos pagal ieškovės ieškinyje suformuluotą prašymą. Atsakovo vardu atidaryta AB Swedbank sąskaita buvo naudojama ne tik šeimos poreikiams, bet ir atsakovo vykdomam transporto priemonių remonto ir prekybos verslui vykdyti ir vystyti. Ieškovė su atsakovu pati yra dalyvavusi šiame versle, sudariusi net kelių transporto priemonių pirkimą-pardavimą, taigi žinojo ir sutiko dėl atsakovo minėtoje banko sąskaitoje lėšų panaudojimo paskirties. Šalių darbo užmokesčio dydis nebuvo ir nėra didelis, kad sukaupti per trumpą laiką ieškovės nurodomas dideles sumas. Pažymėjo, jog apeliantė nenurodo jokio sandorio, kurio pagrindu atsakovas pasielgė aplaidžiai, tuo sumažindamas šeimos negautų pajamų sumą. Be to ieškovė pirmojoje instancijoje neginčijo paskolos sutarties su A. P. t.y. savarankiško reikalavimo dėl to nekėlė. Aplinkybių, sudarančių taikyti CK 3.123 str. 3 ar 4 d., nėra, kadangi atsakovo vardu atidarytoje banko sąskaitoje lėšos nebuvo naudojamos išskirtinai atsakovo asmeninėms reikmėms, šios lėšos nebuvo padovanotos ar nuslėptos. Apeliantės argumentas dėl LR CPK 93 str. 2 d. netaikymo neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiose bylose, todėl jos prašymas šioje dalyje turi būti atmestas.

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantė skundžia teismo sprendimą tik dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, likusios sprendimo dalies, kuria išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai neginčija.

Santuokos metu sutuoktiniai įgijo butą M. g., Vilniuje. Atsakovas atliko buto įvertinimą. Buto vertė pagal UAB „Marleksa“ atliktą vertinimą buvo nustatyta lygi 148 000 Lt arba 42 863,76 Eur.(b.l. 134-157,1t.). Kitokio vertinimo byloje nėra ir apeliantė šios nustatytos buto vertės neginčija. Butui yra įregistruota hipoteka, tačiau šalys nurodė, kad yra tik ieškovės kreditas bankui ir kitų kreditorinių įsipareigojimų jie neturi. Iš ieškovės su ieškiniu pateikto VĮ „Regitra“ 2013 11 27 išrašo matyti, kad išrašo sudarymo laikui, kai šalių parodymais sutuoktiniai jau gyveno atskirai ieškovo vardu buvo registruotas keleivinis automobilis VW TOUREG, TPID 678085, kėbulo Nr. WVGZZZ7LZ3D0011754, kurį ieškovė ieškinyje vertino 25 000 Lt, atsiliepime į priešieškinį 30 000 Lt (b.l. 6,165,1t.).

Sprendimo dalies, kurioje nustatyta jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir kad nuo 2013 metų lapkričio mėnesio, šalys gyvena skyrium šalys neginčija.

Apeliantė tvirtino jog ieškovas prieš santuokos nutraukimą be jos žinios ištuštino sąskaitas ir tokiu būdu sumažino dalintiną santuokinį turtą ir yra pateikusi duomenis, sąskaitų kvitus iš kurių seka, kad atsakovas Swedbanke turėjo dvi korteles Nr. ......4668 ir Nr. .....3176. Apeliacinės instancijos teismui užklausus Swedban AB apie atsakovo turėtas sąskaitas ir pareikalavus pateikti sąskaitų išrašus, buvo gautas banko atsakymas jog atsakovas šiame banke yra atidaręs sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje laikomos lėšos ir eurais ir litais ir kad 2013 02 01 (vieneri metai prieš ieškovei kreipiantis su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo) pabaigos likutis sąskaitoje buvo 7 927 Eur ir 36 140,76 Lt (arba 10 467,08 Eur). Iš paties atsakovo pateikto šios sąskaitos išrašo (t.1,b.l. 64-67) bei banko pateikto išsamesnio sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas buvo sudaręs dvi sutartis, kurių pagrindu jam išduotos dvi kortelės: kortelė Nr. .... 4668 ir kortelė Nr. ....3176, kuriomis jis galėjo disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis tiek eurais, tiek litais. Iš ieškovės į bylą pateiktų kvitų kopijų matyti, kad atsakovui atlikus operacijas kortele Nr. .... 4668 grynųjų pinigų likutis ieškovo sąskaitoje 2012 04 11 sudarė 41 026,60 Lt, 2012 07 31 sudarė 40 824,98 Lt, o atlikus operacijas kortele ....3176, grynųjų pinigų likutis 2012 10 11sudarė 40 678,55 Lt, o 2013-06-20 datai likutis buvo 28 603,95 Lt (t.2,b.l.7, 8).

Atsakovas yra pateikęs paskolos sutarties, 2012 10 30 sudarytos tarp atsakovo (paskolos gavėjo) ir paskolos davėjo, atsakovo tėvo J. V., kuria paskolos davėjas paskolino 30 000 Lt kaip nurodyta sutartyje automobilio „VW Toureg“ pirkimui, paskolos gražinimo terminas nurodytas ne vėliau kaip 2013 10 30. Iš Swedbank AB pateiktų duomenų matyti kad atsakovo sąskaitoje 2012 10 30 pabaigos likutis buvo 4 327 eurų ir 38 125 Lt (arba 11041,76 Eur). Kad ieškovo sąskaitoje buvę pinigai yra bendroji jungtinė nuosavybė byloje ginčo nėra, sąskaita atidaryta ir ja buvo naudojamasi šalims gyvenant santuokoje. Todėl ir joje esančios lėšos jungtinės nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams nepaisant sąskaitos pobūdžio (atsiskaitomoji ar taupomoji) iš šalių paaiškinimų ir pateiktų išrašų galima spręsti, kad į šią sąskaitą buvo pervedamas atsakovo atlyginimas bei įnešami grynieji pinigai, atsakovo gaunami kaip papildomas uždarbis, jam laisvu nuo darbo metu užsimant automobilių remontu ir perpardavimu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada jog ieškovė neįrodė, kad šeima turėjo pinigų automobiliui pirkti neatitinka tikrovės. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentai šioje dalyje prieštaringi iš vienos pusės pripažįstama jog už 30 000 Lt paskolą suteikta atsakovo tėvo buvo nupirktas automibilis „VW Toureg“, nes tokia paskolos tikslinė paskirtis buvo nurodyta paskolos sutarties 1 punkte. Iš kitos pusės teismas teigia, kad ieškovas parduodamas savo tėvui automobilį už 10 000 Lt tokiu būdu gražino paskolą, o tokia automobilio kaina buvo nurodyta dėl to, kad automobilį reikėjo remontuoti. Tačiau jei atsakovas iš tikrųjų buvo skolingas tėvui 30 000 Lt kuriuos panaudojo minėto automobilio pirkimui kyla klausimas kodėl remontuotinas automobilis už metų buvo nebuvo perduotas vietoj skolos gražinimo bet atvirščiai paskolos davėjas dar ir sumokėjo už jį 10 000 Lt. Tuo tarpu iš byloje pateiktos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties (b.l. 133) matyti, kad ne atsakovas tėvui, bet tėvas J. V. automobilį pardavė pirkėjui A. C. už 10 000 Lt. Teismas taip pat nepagrįstai kaip įrodymą jog šalys automobilio pirkimui 2012 10 30 pinigų neturėjo vertino tą aplinkybę jog ieškovė 2013 10 01 ėmė 5000 Lt vartojimo kreditą baldams pirkti, tačiau ši aplinkybė kolegijos nuomene tik įrodo jog šalių santykiams pašlijus ieškovė neturėjo galimybės disponuoti ieškovo vardu atidaryta sąskaita, kurioje, kaip matyti iš banko pateiktų duomenų, lėšų buvo pakankamai. Tai paaiškina ir tai kodėl ieškovė negalėjo nurodyti lėšų buvusių sąskaitoje tikslios sumos ir prašė teismo šiuos duomenis išreikalauti. Ieškovė nurodė jog automobilio vertė sudarė apie 30 000 Lt– 25 000Lt, pats ieškovas taip pat teigia iš tėvo automobiliui įsigyti skolinęs būtent 30 000 Lt, pagal regitros duomenis automobilis nebepriklauso atsakovui, kad automobilis buvo parduotas ir už kiek, kur panaudoti pinigai ar automobilis atiduotas tėvui J. V. už skolą ieškovas įrodymų nėra pateikęs. Kadangi šiuo turtu disponavo atsakovas jo vertė turėjo būti įtraukta į dalintino turto balansą.

Atsakovas taip pat yra pateikęs paskolos sutarties, 2010 11 20 sudarytos tarp atsakovo (paskolos gavėjo) ir paskolos davėjo A. P., kuria paskolos davėjas paskolino 15 000 Lt (arba 4344,30Eur) ieškovui, paskolos gražinimo terminas nurodytas 2013 11 20. Pagal Swedbank AB teismui pateiktus duomenis tos dienos pabaigos likutį atsakovo sąskaitoje sudarė 4708,78 eurų ir 1309,73 Lt (arba 379,32 Eur), kas rodo jog skolintis būtinybės nebuvo.

Suminėti duomenys rodo, kad paskolų sudarymo momentui atsakovo sąskaitoje vienu atveju buvo pinigų likutis, kurio būtų užtekę automobiliui įgyti paskolos su J. V. metu, o paskolos su A. P. sudarymo metu bendra lėšų suma litais ir eurais viršijo skolinamą sumą. Atsakovė teigia nieko nežinojusi apie sudaromas paskolas ir tvirtina jog jos sudarytos siekiant sumažinti (paslėpti) dalintino turto vertę. Atsakovas byloje teigia, kad paskolos sutartys pasirašytos siekiant tenkinti šeimos poreikius, įsigyjant automobilį šeimos poreikiams, bei verslui automobilių pirkimui jų remontui ir vėlesniam perpardavimui. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija pagal CK 3.92 straipsnio 2 dalį nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad atsakovas paskolos sutartis sudarė savarankiškai, nesant ieškovės sutikimo, byloje nėra duomenų, kad paskolos sandorius ieškovė būtų patvirtinusi. Todėl atsakovas, teigdamas jog paskolos buvo paimtos šeimos poreikiams tenkinti, privalėjo įrodyti, kad šie sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 178 straipsnis), o nustačius jog byloje nepateikta įrodymų, jog paskolos sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais nėra pagrindo paskolos sutartis bei iš jų įvykdytas ieškovo prievoles pripažinti sutuoktinių bendromis įvykdytomis prievolėmis, o ne siekiant sumažinti (paslėpti) dalintino turto apimtį.

Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 05 10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 06 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 01 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 07 02nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Vertinandama atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus – paskolos raštelius kolegija abejoja jų patikimumu, nes vienu atveju kita sandorių šalis yra asmuo, susijęs su atsakovu artimais giminystės ryšiais, tai atsakovo tėvas J. V., todėl suinteresuotas turtinių klausimų sprendimu ieškovo naudai; abi paskolos sutartys sudarytos ieškovo sąskaitose esant didesnėms nei poskolos rašteliuose nurodomos sumos, kas rodo jog poreikio skolintis iš viso nebuvo. Be to, pažymėtinas ir keistas bei neracionalus skolos grąžinimo būdas parduodant tą patį automobilį, kurio pirkimui skolintasi už trigubai mažesnę kainą, be to abiejų paskolos sutarčių terminai paskoloms gražinti baigėsi apytikriai tuo laiku kai šalys pradėjo gyventi skyrium 2010 11 20 su A. P. sudarytos sutarties - 2013 11 20, su J. V. sudarytos sutarties paskolos gražinimo terminas baigėsi 2013 10 30. Be to nelogiška, kad ieškovas, turėdamas sąskaitoje reikiamą pinigų sumą iš vieno asmens skolinasi 15 000 Lt net trims metams. Atsakovas nėra pateikęs ir duomenų, kad šias paskolas yra deklaravęs. Todėl šių duomenų nepakanka tam, kad minėtas paskolas laikyti paskolomis, šeimos insteresams tenkinti ar kad jos turėjo būti dengiamos iš sutuoktinių bendrų lėšų. Labiau tikėtina, kad taip atsakovas siekė paslėpti, sumažinti dalintino turto masę.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tvirtindamas jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų pareikštų reikalavimų apimtimi, kad nurodyti teismui sutuoktinių dalinamą turtą, jo vertę ir padalinimo būdą yra sutuoktinių pareiga ir šioje dalyje teismas nėra aktyvus ir neturi pareigos už sutuoktinius rinkti duomenis apie sutuoktinių turimą turtą ir jo vertę ir kad teismas savo iniciatyva negali rinkti įrodymų įrodinėtoms byloje aplinkybėms nustatyti. Pažymėtina jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija iš tikrųjų yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 05 20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tačiau kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad teismas privalo veikti aktyviai, kai egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas. Sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 09 13 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2007 03 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2010 12 09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; kt.). Šiuo atveju ta aplinkybė kad lėšos buvo sąskaitoje atsakovo vardu, kaip jau minėta ieškovė prieigos prie šių lėšų neturėjo, padėti nustatyti nustatyti pinigų likučius sąskaitose aktualiais ginčo sprendimui momentais teismas turėjo pareigą.

Ieškovas taip pat yra pridėjęs jo vardu „Swedbank“atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2013 10 01 iki 2013 12 31 (t.1,b.l.64-67), iš kurio matyti, kad 2013 11 20 iš šios sąskaitos atsakovas pervedė 12 627,69 Lt sumą A. P. paskolai padengti, taip pat iš išrašo matyti, kad atsakovas, 2013 11 mėn. (kai šalys jau gyveno skyrium) išgrynino stambias pinigų sumas pasinaudodamas abiem kortelėm ir tokiu būdu: 2013 11 07 per 2 kartus išgrynino 2 100 Lt, 2013 11 13 per du kartus išgrynino 2600 Lt, 2013 11 20 per 7 kartus išgrynino iš 13 900Lt. Tokiu būdu iš sąskaitos iš viso per 2013 m. lapkričio mėn. išgrynino 18 600 Lt.

CK 3.123 straipsnis. numato atvejus kai dalinant santuokoje įgytą turtą gali būti nukrypstamam nuo lygių dalių principo. Šio straipsnio 1 dalyje numtatyta galimybė nukrypti nuo lygių dalių principo ginant nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Teismas sprendime pagrįstai sprendė jog šiuos tveju tokių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, nes nepilnametei šalių dukrai priteistas pakankamas išlaikymas abu sutuoktiniai yra darbingi. Tačiau kolegijos nuomone teismas netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes klaidingai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti Minėto straipsnio 3 dalies nuostatos numatančios, kad jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte, o taip pat minėto straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe vieno sutuoktinio dalį dalinant bendrą turtą sumažinti šeimos negautų pajamų suma, kurią jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo.

Kaip jau Minėta byla dėl santuokos nutraukimo teisme gauta 2014 02 05. Pagal banko duomenis 2013 02 01 pabaigos likutis atsakovo sąskaitoje buvo 7927,69 Eur ir 36140,13 Lt (arba 10 466,90 Eur ) viso 18 394, 54 skaičiuojant eurais. Per 5 dienas iki 2014 02 05 sąkaitos likutis kaip matyti iš pateikto išrašo kito nedaug: išgryninta 300 Lt pirkiniams išleista 356.10 Lt, visos išlaidos nuo 2013 02 01 iki 2013 02 05 sudarė 656,10 Lt, kurias padengė 2013 02 05 ieškovui pervestas atlyginimas -790,49 Lt.Taigi, laikytina jog prieš vienerius metus iki santuokos nutraukimo ieškovo sąskaitoje buvo apie 18 000 Eur lėšų, kurios neįtrauktos į dalintino turto balansą ir kurias ieškovas išgrynino (tokiu būdu nuslėpdamas dalį dalintino turto) bei už automobilį gautas lėšas.

Todėl ieškovės apeliacinio skundo dalis, kuria reikalaujama iš ieškovės priteistą 74 000 Lt arba 21431,88 Eur kompensacijos sumą sumažinti iki 36 500 Lt sudarančių 10 426, 32 Eur. tenkintinas, remiantis CK 123 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nes ieškovo veiksmai nuslepiant lėšas sudaro pagrindą nukrypti nuo šalių lygių dalių dalinant santuokoje įgytą turtą.

Atsiliepimas

Apeliantės skunde nurodytas reikalavimas kompensacijos sumokėjimą atidėti 6 mėnesiams taip pat tenkintinas atmetant atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštus prieštaravimus, kuriuose nurodoma jog apeliacinėje instancijoje draudžiama kelti naujus reikalavimus. Pažymėtina jog CPK 284 straipsnis neriboja jog klausimą dėl sprendimo atidėjimo (išdėstymno) ar jo vykdymo tvarkos pakeitimo turi spręsti tik sprendimą priėmęs teismas. Todėl šis klausimas gali būti sprendžiamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teisme. Ieškovė nurodo jog kompensacijos suma jai yra didelė, tam kad galėtų įvykdyti teismo sprendimą jai būtina arba parduoti butą arba banke gauti paskolą abi šios procedūros reikalauja laiko. Todėl apeliantės prašymas tenkintinas atmetant atsakovo atsiliepime įvardijamus argumentus jog ieškovė paskolos gavimu galėjo pasirūpinti iš anksto, nes apeliantė, nežinodama apeliacinės instancijos teismo sprendimo, nežinojo kokia suma iš jos bus priteista apeliacinėje instancijoje, kad tinkamai galėtų pasirengti kompensacijos sumokėjimui.

Šalies argumentai

Bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis neperskirstomos kadangi turto padalinimo klausimu ieškinys tenkinamas iš dalies, nes ieškovė ieškiniu prašė jai priteisti visą butą, nurodydama jo vertę pagal kadastro duomenis 42 019 Lt, automobilį prašė priteisti atsakovui, o atsakovas atlikęs buto vertinimą reikalavo 74 000 Lt kompensacijos už ieškovei atitenkančią ½ buto dalį, dėl kitų santuokos nutraukimo klausimų ginčo nekilo. Todėl laikytina, kad abiejų šalių pradiniai reikalavimai tenkinami dalinai ir pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos ne priteisiamos nei vienai iš šalių. Apeliacinėje instancijoje ieškovė sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt už teisnes paslaugas paruošiant apeliacinį skundą šios išlaidos sudarančios iš viso 289,62 Eur patenkinus apeliacinio skundo reikalavimus priteisiamos iš atsakovo ieškovės naudai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą pakeisti dalyje, kurioje A. V. įpareigota išmokėti 74 000 Lt kompensaciją E. V. už jai atitenkančią didenę turto dalį ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip: priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. M. g., Vilniuje atsakovo E. V., asmens kodas, gyv. A. g., M. naudai 10 571 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą) kompensacijos už ieškovei atitenkančią didenę turto dalį. Sprendimo vykdymą šioje dalyje atidėti 6 (šešiems) mėnesiams skaičiuojant nuo nutarties paskelbimo dienos. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą,

Priteisti ieškovės A. V. naudai iš atsakovo E. V. 289, 62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 eurocentus) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Teisėjai Liuda UckienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė