Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

1.1. Pareiškėjo teigimu, aiški teisės normos taikymo klaida pasireiškė netinkamai pritaikant įstatyme numatytas sąlygas teismo sprendimui už akių priimti, o tokia klaida lėmė ir kitas teisės taikymo klaidas – nepagrįstai buvo apribota pareiškėjo galimybė dalyvauti procese, teikti įrodymus ir argumentus, procesinius prašymus, nebuvo ištirti visi įrodymai ir argumentai, į bylą buvo surinkti tik fragmentiniai įrodymai ir ištirti ne išsamiai, o formaliai.

1.2. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas pasitikėjo ieškovų pateikta ginčo aplinkybių interpretacija, nors buvo nuorodų apie egzistuojančius kitus įrodymus. Teismas sprendime už akių nenurodė jokių aplinkybių, kada ir kokiu būdu atsakovui buvo įteiktas ieškinys ir jo priedai taip, kad sudarytų sąlygas priimti sprendimą už akių. Nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškinys ir jo priedai būtų įteikti atsakovui tiesiogiai. Atsakovas nežinojo apie civilinę bylą, todėl negalėjo pasinaudoti savo teisių gynimo priemonėmis. Teismas procesinius dokumentus jam siuntė nuomos sutarties buto adresu (duomenys neskelbtini), nors iš bylos duomenų buvo žinoma, kad jame atsakovas negyvena, nuomoja kitiems asmenis, nes atsakovas yra išvykęs gyventi į užsienį. Konstatavus, kad Butas netinkamas gyventi, nebuvo pagrindo tikėtis šiose patalpose rasti atsakovą ar kažką gyvenant jame. Taip pat procesinius dokumentus siuntė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kur jam procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, nes faktiškai ten negyvena, atsakovas ginčo metu kaip ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), ir taip pat procesiniai dokumentai buvo siunčiami per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, iš kurio duomenų teismas turėjo ir galėjo matyti, kad atsakovo asmeninė paskyra nėra aktyvi, atsakovas jau ilgą laiką (kelis metus) ja nesinaudoja, per ją siųstų dokumentų neperžiūrėjo ir šiuos duomenis teismas mato elektroninėje byloje.

1.3. Byloje esant duomenims, kad atsakovas išvykęs į užsienį ir pasiekiamas kitomis priemonėmis (el. paštu ir telefonu), turi atstovą, lėmė teismo pareigą susisiekti su atsakovu pagal šiuos duomenis. Iš 2020 m. rugsėjo 7 d. akto, kuriuo ieškovai grąžino Butą atsakovo atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, matyti, kad jį pasirašė ne pats atsakovas, o jo atstovas, taip pat atsakovas jį savo atstovu ieškovams nurodė dar 2020 m. rugpjūčio 31 d. el. pašto laiške ieškovams – pateikė jo telefono numerį. Vėliau 2020 m. rugsėjo 7 d. el. pašto laišku ieškovams atsakovas pateikė ir atstovo el. pašto adresą, jo įgalinimus patvirtinančią 2020 m. rugsėjo 7 d. atstovavimo sutartį. Ieškovai ieškiniu pripažįsta, kad su atsakovo atstovu bendravo, derinosi dėl Buto grąžinimo sąlygų ir datos, kartu su juo pasirašė aktą dėl Buto grąžinimo.

1.4. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo matyti, kad atsakovas ginčo metu negyvena (duomenys neskelbtini), todėl procesinių dokumentų siuntimas (duomenys neskelbtini) nėra tikslingas ir tinkamas. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas tarp šalių rodė, kad ieškovai turėjo galimybę įteikti procesinius dokumentus atsakovui arba nurodyti teismui papildomus duomenis susisiekti su atsakovu. Teismas nesiėmė priemonių išnaudoti minėtas galimybės susisiekti su atsakovu. Tokios aplinkybės patvirtina, kad teismas neišnaudojo visų galimybių įteikti procesinius dokumentus atsakovui taip, kad atsakovui būtų žinoma apie civilinę bylą jo atžvilgiu, todėl nebuvo pagrindo priimti sprendimą už akių. Toks teismo procesinių dokumentų įteikimas pareiškėjui (atsakovui) pripažintinas esminiu pažeidimu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. kaip pagrindas procesui atnaujinti – panaikinti tokiomis aplinkybėmis priimtą teismo sprendimą už akių, t. y. padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.

1.5. Atsakovo vertinimu, net jeigu teismas manė, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių, sprendimas už akių turėjo būti priimtas įstatymuose nustatytais terminais (per septynias dienas). Ieškinys su priedais atsakovui buvo siunčiamas 2020 m. gruodžio 22 d. ir 2021 m. sausio 12 d. pranešimais, jam nurodomas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Byloje nėra duomenų apie ieškinio ir jo priedų įteikimą asmeniškai atsakovui, tai teismas pagal CPK 123 str. 4 d. turėjo teisę laikyti, kad jie įteikti praėjus 10 dienų nuo jų išsiuntimo. Tokiu atveju terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2021 m. vasario 21 d., teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių iki 2021 m. vasario 27 d., o nepriėmęs – turėjo nagrinėti bylą bendra tvarka. Teismas skundžiamą sprendimą už akių priėmė 2021 m. balandžio 8 d., t. y. kai jis negalėjo tokio sprendimo priimti vien dėl CPK nustatyto termino praleidimo.

1.6. Pareiškėjo vertinimu, teismas neturėjo visų duomenų dėl ginčo esmės ir nesiėmė priemonių tuos duomenis patikslinti, kai byloje jau esantys duomenys sudarė pagrindą abejoti jų išsamumu. Ieškovai nurodo, kad Bute nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. rugsėjo mėnesio vyko statybos remonto darbai, tačiau nepateikia kas ir kada konkrečiai buvo daroma. Teismas nereikalavo atliktų darbų sąmatos, aprašymo, kad įsitikintų jų apimtimi, taip pat ar darbai trukdė naudotis butu ir kad jis buvo netinkamas gyventi. 2020 m. liepos 10 d. UAB „Yglė pastatų valdymas“ pažyma apie atliktų arbų ir išlaidų vertę patvirtina, kad tuo metu, kai butu naudojosi ieškovai, statybiniai darbai, kurie keltų triukšmą ar dulkes, buvo atliekami tik keletą kartų, bet ne nuolatos. Didesnę dalį darbų ir jų atlikimo laiko sudarė vandens nuotėkio vietos paieška, kuri nekelia nei dulkių, nei triukšmo, kuris lemtų negalimumą naudotis Butu pagal paskirtį. Išvadą, kad pradėjus buto sanitarinio mazgo patalpos remonto darbus, ieškovai negalėjo naudotis sanitariniu mazgu ir dėl to butas tapo netinkamas gyvenimui, teismas padarė netyręs buto duomenų, iš kurių matosi, kad bute yra du sanitariniai mazgai skirtingose buto patalpose ir praradimas arba ribotos galimybės naudotis vienoje vietoje nereiškia, kad negalima naudotis tokia įranga kitoje vietoje. Pastato konstrukcijų dalių pašalinimas buto patalpose siekiant prieiti prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo vamzdyno, o ne jį išardyti, nereiškia, kad negalima naudoti prie jų prijungtų sanitarinių mazgų. Tyrimo darbus atlikę specialistai nurodė, kad kito savininko patalpas paveikusios drėgmės šaltinis buvo buto sienose ir grindyse, taip pat prie jų esantis vamzdynas ir ją lėmė šio vamzdyno nesandarumas, atsiradęs dėl objektyvių veiksnių. Išvados buvo teikiamos ir darbai derinami su draudimo bendrove AB „Lietuvos draudimas“, ši draudimo bendrovė įvertino šias išvadas ir pripažino teisingomis, išmokėjo draudimo išmoką, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu. Šios aplinkybės patvirtina tikrąsias priežastis dėl ko užtruko Buto būklės atstatymo darbai – iš pradžių vyko trūkumų priežasties paieškos darbai, jie užtruko, nes priežastys nebuvo aiškios, reikėjo įsitikinti jų tikrumu. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės paneigia ieškovų teiginius, kad žemiau Buto esančių patalpų užpylimas neva buvo pasikartojantis ir tęsėsi visą laiką nuo pat jo paaiškėjimo 2020 m. balandžio mėnesį. Jeigu užpylimas būtų pasikartojantis, specialistai nebūtų nurodę, kad jiems reikia atlikti papildomus rytinus specialia įranga dėl vamzdynų, kurių, ieškovų teigimu, ieškovai negalėjo naudoti ir nenaudojo. Nurodytos aplinkybės paneigia nepagrįstus ieškovų teiginius, kad neva atsakovas ginčijosi su draudimo bendrove dėl nuostolių dydžio, kad specialiai ir dirbtinai vilkino Buto sutvarkymo darbus, kad neva apipylimai buvo ir anksčiau.

1.7. Iki ieškovams išsikeliant iš Buto, jame buvo atlikti ne kiek statybiniai remonto darbai, o tyrinėjimo ir stebėjimo darbai. Jie buvo atliekami epizodiškai ir su ilgais laiko tarpais tarp jų, nes kaip ir nurodoma UAB „Yglė pastatų valdymas“ 2020 m. liepos 14 d. pirmo darbų etapo ataskaitoje Nr. 1., reikėjo, kad atskiros vietos išdžiūtų, susidarytų sąlygos nustatyti drėgmės prasisunkimo iš vamzdyno vietas. Taip atliekami darbai negalėjo trukdyti ieškovas naudotis Buto teismo sprendime nurodytu būdu, t. y. naudotis Buto koridoriumi, buitine patalpa, vonia ir tualetu bei miegamojo patalpa ir dar taip, kad nebūtų jokios galimybės naudotis, kaip teigia ieškovai. Net ir atlikus pakartotinius ir visus įmanomus tyrimus dėl drėgmės priežasties nustatymo, nebuvo visiško aiškumo, kad nustatyta tikroji priežastis, tačiau 2020 m. liepos mėnesį buvo apsispręsta, kad nėra prasmės toliau tęsti priežasties nustatinėjimo darbus, nuspręsta imtis darbų atstatyti Buto būklę ir pasižiūrėti, ar to kito savininko patalpas vis dar veiks perteklinė drėgmė iš sienų konstrukcijų.

1.8. Ieškovų priimtą sprendimą vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį lėmė ne deklaruojamas negalimumas naudotis Butu, o būtent siekimas pasinaudoti tuo – atsakovas iš pokalbių su ieškovais suprato, kad jie apskritai nėra patenkinti Buto nuomos kaina ir būtų sutikę toliau nuomotis, jeigu atsakovas nuomos mokestį būtų sumažinęs ne laikinai, o iki nuomos termino pabaigos, argumentuojant tuo, kad rinkoje kainos pasikeitė.

1.9. Nepagrįsti ieškovų argumentai ir dėl užpylimo įvykio per langą. Toks apipylimas buvo senas vienkartinis įvykis ir jo pasekmės buvo pašalintos. Pareiškėjo nuomone, tų pasekmių žymės netrukdė naudoti butą pagal paskirtį, dėl to tų žymių jis neslėpė, jos buvo atskleistos ieškovams ir fiksuotos nuotraukose, pridėtos prie nuomos sutarties. Vienkartinis vandens nuotėkis per Buto lubas nedaro jo netinkamu naudoti pagal paskirtį. Buto sutvarkymo darbai užsitęsė ne dėl kokių nors atsakovo ginčų su draudimo bendrove, o dėl objektyvių priežasčių – sudėtingų aplinkybių nustatyti atsiradusios perteklinės drėgmės šaltinį, apsukintų sąlygų rasti rangovą.

1.10. Pareiškėjas yra sudaręs nuomos sutartį su nauju nuomininku, todėl faktas, kad sutartis pasirašyta, patvirtina Buto tinkamumą gyventi net ir tuo metu, kai juo naudojosi ieškovai, nes bet kuriuo atveju per tokį trumpą laiką būtų buvę neįmanoma pašalinti jo esminius trūkumus, jeigu jie būtų buvę. Nei ieškovai, nei teismas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė Buto avarinė būklė, kas ir kodėl trukdė naudoti Butą pagal paskirtį.

1.11. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvykdė pareigos tinkamai ir objektyviai ištirti ginčui aktualias aplinkybes, surinkti/išreikalauti bent jau ieškovų teiginius patvirtinančius įrodymus, įrodymus, kurių buvimą patvirtino ieškovų teiginiai ir jų pateikti kiti įrodymai. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovai pateikė į bylą atsakovo 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštą, kuriuo išdėstė savo poziciją, rodė, kad yra ir kitos aplinkybės, o ne vien ieškovų nurodytos.

1.12. Teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą ir tuo, kad nepasisakė dėl visų aplinkybių, įsipareigojimų, kurie turėjo būti įvertinti, sprendžiant dėl atsakovo ieškovams grąžintinos užstato sumos. To nepadaręs, teismas pažeidė CPK 256 str., kuris reikalauja ištirti visus reikšmingus įrodymus, nesuteikiant nė vienam iš jų didesnės galios, tuo labiau esančius byloje.

1.13. Procesinės teisės normos pažeidimas pasireiškė ir tuo, kad teismas tenkino ieškinio reikalavimą, kuris nesukuria materialinių teisinių pasekmių. Ieškovai ieškiniu nurodo, kad jau yra nutraukę nuomos sutartį 2020 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimu, tad teismui nebuvo pagrindo iš naujo spręsti nuomos sutarties nutraukimo, dėl jo pasisakyti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

1.14. Savarankišką procesinės teisės normos pažeidimą, kvalifikuotiną kaip aiški teisės taikymo klaida, sudarantį pagrindą panaikinti sprendimą už akių, sudaro aplinkybė, kad teismo sprendimą priėmė teismas, kuriam byla neteisminga. Teismas byloje nustatė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl civilinė byla teisminga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Tokioms aplinkybėms paaiškėjus, civilinės bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme metu, šis teismas turėjo perduoti civilinę bylą pagal teismingumą, tačiau, to nepadarius, bylą išnagrinėjo teismas, kuris tokios teisės neturėjo, t. y. neteisėtos sudėties teismas, o tai yra teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 1 p. Atnaujinus procesą, civilinė byla turėtų būti perduota Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

1.15. Bylą išnagrinėjęs teismas sprendimu už akių tenkino ieškinį ir priteisė 1 556,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, kai atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį, iš esmės konstatuoja, kad atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais pasirinko pripažinti ieškovo reikalavimą. Tokiu atveju teismas turi konstatuoti, kad ieškovas neišnaudojo įstatymo suteiktos galimybės išspręsti piniginio reikalavimo patvirtinimo teismo sprendimu, priimamu supaprastinta tvarka (teismo įsakymu), kas lemia CPK 434 str. 4 d. numatytas pasekmes – ieškovas nepasinaudojęs tokia galimybe, praranda teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą, nes teismas neturėjo jokių duomenų iš atsakovo, kad jis ginčijo kokią nors ieškinio sumą.

1.16. Atsakovas neginčija fakto, kad 2020 m. balandžio mėnesio pradžioje įvyko užpylimas vandeniu patalpų, kurios buvo žemiau Buto, ir jo priežastims išsiaiškinti bei padariniams pašalinti reikėjo atlikti statybos rangos darbus Bute, tačiau vien tokios aplinkybės nelemia Nuomos sutarties esminio pažeidimo, nėra pagrindas išvadai, kad Butas netinkamas gyventi ar avarinės būklės, tuo labiau, kad Nuomos sutarties vykdymo metu šalys faktinių aplinkybių taip nevertino ir pačios šalys. Jos tai vertino kaip tam tikrą nepatogumą ir jį įvertino pinigine suma – darbų atlikimo laikotarpiu nuomos mėnesinis mokestis buvo sumažintas nuo 1 500,00 Eur iki 1 000,00 Eur. Atsiradusio vandens nuotėkio priežasties nustatymas buvo komplikuotas, nes nebuvo akivaizdus. Darbai dėl buto sutvarkymo galėjo ir turėjo būti atliekami tik įsitikinus jų tikslingumu. Objektyviai atsiradusios sąlygos, ribojusios galimybę naudotis tam tikromis Buto pagalbinėmis patalpomis visa apimtimi, negali lemti išvados, kad Butas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Ieškovų elgesys rodo, kad jie paprasčiausiai siekė pasinaudoti situacija, kad galėtų atsisakyti Nuomos sutarties prieš terminą naudingesnėmis jiems sąlygomis. Jeigu teismas laikė nuomos sutartį nutraukta, jis turėjo išspręsti šalių tarpusavio atsiskaitymo sąlygas, nes nuomos sutarties nutraukimas net ir dėl esminio jos pažeidimo neatleidžia šalių nuo galutinio atsiskaitymo pareigų, numatytų Nuomos sutartyje, vykdymo. Jeigu ieškovai kaip nuomininkai 2020 m. rugpjūčio 30 d. raštu ir išreiškė valią nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą, tai ji turi būti laikoma nutraukta ne nuo jų nurodytos 2020 m. rugsėjo 5 d., kurios pasirinkimas niekaip nepagrįstas, o nuo datos, kuri nustatoma teisės normų. Pagal nurodytus konstatuotinus Nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, teismas turėjo konstatuoti konkrečią Nuomos sutarties pasibaigimo datą, kuri bet kuriuo atveju nesutampa su ieškovų nurodyta. Teismas turėjo įvertinti ir užstato pinigais įvykdytinus ieškovų finansinius įsipareigojimus atsakovui, pagal tai spręsti, kiek pagrįstas ieškinio reikalavimas dėl užstato sumos priteisimo. Ieškovai turėjo sumokėti atsakovui švaros mokestį, nes Butas buvo grąžintas neatlikus Nuomos sutartyje numatytų jo valymo darbų, taip pat padengti Buto kosmetinio remonto po nuomininko išsikėlimo išlaidas. Nuomos sutarties 1.4 p. numatytą remontą ieškovai kaip nuomininkai įsipareigojo padaryti Nuomos termino pabaigoje. Kai Butas buvo grąžintas atsakovui, joks remontas nebuvo atliktas, ieškovai taip pat nenurodo, kad tokį remontą atliko. Atsakovas turėjo pats tokį remontą padaryti ir jo suma pagal 2020 m. lapkričio 30 d. el. pašto laišku pateiktą sąmatą yra 2 700,00 Eur. Kiek galima suprasti iš nuomos mokesčio sumos už 2020 m. rugsėjo mėnesio penkias dienas, ji paskaičiuota imant, kad mėnesio nuomos mokestis yra 1 000,00 Eur, tačiau Nuomos sutarties 4.1 p. nurodytas nuomos mokestis yra 1 500,00 Eur ir ieškovai ieškinyje yra nurodę, kad jie nesitarė ir nesusitarė su atsakovu dėl nuomos mokesčio sumažinimo. Tokiu atveju už nurodytas 5 dienas nuomos mokesčio suma yra 250,00 Eur.

1.17. Kadangi pagal CK 6.218 str. 1 d. įspėjimo terminas sutarties nutraukimo atveju yra 30 dienų, tai net jeigu teismas ir pripažino esant esminiam Nuomos sutarties pažeidimui, nuomos mokestis turėjo būti skaičiuojamas už visą 2020 m. rugsėjo mėnesį. Pripažinus, kad Nuomos sutartis nutraukta nesant esminio jos pažeidimo, ir turint faktą, kad nauji nuomininkai pradėjo naudotis Butu nuo 2020 m. spalio 19 d., papildomai priskaičiuotina nuomos mokesčio už spalio mėnesio 18 dienų, atitinkamai ieškovas priskirtinos ir Buto išlaikymo išlaidos. Teismui pripažinus, kad nebuvo susitarta dėl nuomos mokesčio mažinimo, teismas turėjo paskaičiuoti nuomos mokesčio nepriemoką už 2020 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius. Vien pagal nurodytus duomenis net ir teismui konstatavus Nuomos sutarties pažeidimą, ieškovai turėjo pareigą sumokėti atsakovui 2 768,46 Eur, o nesant esminio pažeidimo – 3 636,42 Eur. Įvertinus aukščiau minėta 2 700,00 Eur išlaidų sumą dėl Nuomos sutarties 1.4 p. numatyto ir atsakovo lėšomis padaryti Buto kosmetinio remonto, kurio išlaidas atsakovui turi atlyginti ieškovai, pagal galutinio atsiskaitymo tarp šalių balansą ne atsakovas turėjo grąžinti kokią nors užstato dalį ieškovas, ieškovai turėjo sumokėti papildomas sumas atsakovui. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.217 str., 6.485 str. 1 d., 6.497 str., 6.498 str., suabsoliutindamas ieškovų, kaip nuomininkų, interesus, spręsdamas apie išnuomoto daikto tinkamumą naudoti išimtinai pagal nuomininkų teiginius ir jų nuomonę, netaikė teismų praktikos pripažįstamo sutarčių išsaugojimo principo kartu su CK 6.485 str. 2 d., 6.487 str. 1 d. teisės normomis. Teismas ieškovų teisių pažeidimo ir taikomų jų teisių gynimo priemonių proporcingumo nevertino, pasirinko taikyti tik teisės normas dėl esminio sutarties pažeidimo, kai tam nebuvo pagrindo, tuo padarė esminius materialinės teisės normų taikymo pažeidimus, kurie kvalifikuotini kaip aiški teisės normos taikymo klaida, sudaranti CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytą pagrindą procesui atnaujinti, panaikinti priimtą sprendimą už akių – ieškinį atmesti.

1.18. Pareiškėjas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo priimą 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą už akių išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4015-845/2021 sužinojo 2021 m. liepos 1 d., kai savo banko sąskaitoje pastebėjo antstolio Dainiaus Šidlausko tos pačios datos nurodymu vykdomas bankines operacijas – jo banko sąskaitos areštą ir nuo sąskaitos nurašytas pinigines lėšas. Tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į antstolį dėl paaiškinimo ir iš gauto atsakymo suprato, kad jam nežinant yra priimtas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimas už akių, jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kuris ir vykdomas. Po šios informacijos atsakovas ėmėsi veiksmų susižinoti sprendimo už akių turinį, jo priėmimo aplinkybes. Dėl nurodytų priežasčių, 2021 m. liepos 1 d. yra laikytina momentu, nuo kurios skaičiuotinas CPK 368 str. nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, todėl šis terminas nėra praleistas.

Šalies argumentai

4.2. Nors atsakovas prašyme nurodo, kad byloje yra duomenys, kad atsakovas išvykęs į užsienį, tačiau nenurodo, jokių esamos civilinės bylos duomenų, kurie patvirtintų šį faktą. Mano, kad atsakovo 2020 m. lapkričio 30 d. el. laiškas nėra susijęs su šios civilinės bylos dalyku, nei patvirtina, nei paneigia jokių civilinėje byloje, inicijuotoje pagal ieškovų ieškinį, nagrinėtinų faktinių aplinkybių, ir nepatenka į ginčo laikotarpį, kuris pasibaigė 2020 m. rugsėjo 7 d., ieškovams pagal priėmimo-perdavimo aktą grąžinus avarinės būklės netinkantį gyventi ginčo Butą su neužbaigtais statybos remonto darbais bei pelėsio grybeliu padengtu lubų dažų sluoksniu atsakovui ir atsakovui neteisėtai atsisakius grąžinti ieškovams sumokėtą avansą.

4.3. Nors prašyme ir 2020 m. lapkričio 30 d. el. laiške nurodoma, kad atsakovas mano, kad ieškovų sprendimą nutraukti Buto nuomos sutartį lėmė neva tai tuo metu rinkoje esančiomis sąlygomis dėl viruso COVID-19 sukeltos pandemijos atsiradusi galimybės gauti galimai geresnės kokybės butą už mažesnę kainą, tačiau pats atsakovas nepateikia teismui jokių įrodymų, liudijančių, kad tuo metu rinkoje esančiomis sąlygomis tikrai buvo galimybė gauti galimai geresnės kokybės butą už mažesnę kainą, arba, kad ieškovai išsinuomojo kitą geresnės kokybės butą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai buvo priversti nutraukti Nuomos sutartį dėl to, kad Butas buvo netinkamas gyventi pagal paskirtį. Iš byloje kartu su ieškiniu pateiktų nuotraukų matyti, kad Bute buvo vykdomi būtent kapitalinio remonto statybos darbai (ardoma betoninė perdanga, keičiamas vamzdynas), bet ne jokie atsakovo įvardijami tyrinėjimo ir stebėjimo darbai. Kartu su ieškiniu pateiktos nuotraukos patvirtina, kad ieškovams naudotis Buto koridoriumi, buitine patalpa, vonia ir tualetu bei miegamojo patalpa gyvenamajai paskirčiai jokios galimybės nebuvo. Patys ieškovai buvo priversti miegoti Buto svetainėje ant tam nepritaikytos sofos, o ne miegamajame, kurio naudoti dėl ant visų jame esančių paviršinių nusėdusių statybinių dulkių nebuvo galimybės.

4.4. Nors pareiškėjas nurodo, kad UAB „Yglės pastatų valdymas“ 2020 m. liepos 10 d. pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę būtent patvirtina, kad tuo metu, kai Butu naudojosi ieškovai, statybiniai darbai, kurie keltų triukšmą ar dulkes, buvo atliekami tik keletą kartų, bet ne nuolatos ir pastoviai kaip teigia ieškovai, tačiau iš byloje kartu su ieškiniu pateiktų nuotraukų matyti, kad kapitalinio remonto statybiniai darbai buvo atliekami ne konkrečioje vietoje šalinant iškilusį gedimą, bet šie darbai buvo vykdomi beveik 3 mėnesius, kuriuos ieškovai buvo priversti girdėti atsakovo pasamdytų statybininkų ir jų įrankių keliamą triukšmą, dulkes, purvą, vibracijas, be to, atsakovo pateikti UAB „Yglės pastatų valdymas“ dokumentai, kuriuose nurodyti darbai ir jų apimtys, aiškiai patvirtina būtent ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes, kad šių darbų atlikimo metu butas buvo netinkamas naudoti pagal gyvenamąją paskirtį.

4.5. Užpylimo per langą pasekmės nebuvo pašalintos: atitraukus užuolaidas ir apžiūrėjus detaliau buto lubų vietą, per kurią į buto vidų tekėjo lietaus vanduo, buvo pastebėtas pažaliavęs bei seniai atsilupęs lubų dažų sluoksnis, toje vietoje jau seniai buvo susiformavęs žaliasis pelėsis. Lietaus skverbimosi į butą per lubas problemas atsakovas operatyviai nesprendė, o ieškovai, siekdami sumažinti nepageidaujamo iš išorės į butą patenkančio lietaus vandens kiekį, bandė statyti kibirus, į kuriuos nuo lubų lašėjo ir tekėjo lietaus vanduo, bei dėti rankšluosčius ant grindų, kad į juos susigertų vandens lašai. Ieškovai apie lietaus vandens prasiskverbimą į butą, atsilupusius dažus, susiformavusį žaliojo pelėsio sluoksnį informavo atsakovą, atsakovas 2020 m. birželio 22 d. atsakė, kad tai, kad įvykis, kai po lietaus iš antro aukšto terasos į butą patenka lietaus vanduo yra draudiminis įvykis, paprašė padaryti nuotraukas, kuriose būtų matyti butui padaryta žala nuo prasiskverbusio vandens ir nusiųst atsakovui, tačiau atsakovas operatyvių veiksmų nesiėmė du mėnesius. Tokia situacija tęsėsi iki 2020 m. rugpjūčio 29 d., kai į butą atėjęs antro aukšto buto savininkas pranešė, kad suderino su buto savininku ir planuoja pradėti atlikti ieškovų išsinuomoto buto užlietos vandens svetainės kambario remonto darbus bei paprašė ieškovų atlaisvinti ir buto svetainės kambarį nuo baldų remonto darbų laikotarpiui. Prašymą panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti procesą grindžia ne kokiais nors naujais įrodymais, kurie patvirtintų kokias nors naujai paaiškėjusias aplinkybes, o nieko bendro su ginčo neturinčiais dokumentais.

4.6. Nors pareiškėjas nurodo, kad naujas buto nuomininkas (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini) atliko savarankišką ir išsamų tyrimą dėl Buto tinkamumo gyventi net ir tuo metu, kai juo naudojosi ieškovai, tačiau pats pareiškėjas teismui nepateikė jokio (duomenys neskelbtini) ambasados (duomenys neskelbtini) atlikto savanoriško ir išsamaus tyrimo dėl buto tinkamumo gyventi net ir tuo metu, kai juo naudojosi ieškovai. Priešingai, nei mano pareiškėjas, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomi jo cituojami įvairių įstatymų nuostatų ir teisės normų išaiškinimai bei teismų praktikos pavyzdžiai, todėl vadovaujantis tokia pareiškėjo teisine argumentacija, tokios pareiškėjui naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės negali būti pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal CPK 366 str. 1 d. 2 d.

4.7. Sprendime už akių teismas aiškiai nurodė, kad atsakovui ieškinys su priedais įteikti CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka. Atsakovas pats deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) nors kaip nurodo, faktiškai šiuo adresu niekada negyveno, taigi pats sudarė tokias sąlygas, kad niekas niekada atsakovui negalėtų įteikti jokios korespondencijos jo klaidingai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas deklaruodamas klaidingą gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), o pats realiai gyvendamas (duomenys neskelbtini), turėjo pareigą ir galimybę pasirūpinti, kad jo klaidingai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jam klaidingai deklaravus gyvenamąją vietą, būtų priimama jo vardu siunčiama pašto korespondencija, o to nepadaręs, atsakovas turi prisiimti visas neigiamas tokio savo akivaizdaus nerūpestingumo ir piktnaudžiavimo savo veiksmais teisines pasekmes ir riziką.

4.8. Patikrinus viešai prieinamus informacijos šaltinius, paaiškėjo, kad atsakovas yra praktikuojantis advokatas, nuo 2015 m. vasario 20 d. turintis savo vardo advokato kontorą ir nėra sustabdęs advokato veiklos, nepaisant jo nenurodyto fakto, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio yra išvykęs į (duomenys neskelbtini).

4.9. Atsakovas yra prisijungęs prie Elektroninių paslaugų portalo sistemos ir yra naudotojas. Iš elektroninės bylos Nr. e2-4015-845/2021 matyti, kad atsakovui teismas 2020 m. gruodžio 22 d. per EPP išsiuntė teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo. Be to, procesiniai dokumentais buvo siunčiami ir šiais adresais – (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Apie jokį naują ar pasikeitusį savo gyvenamosios vietos adresą ar tikslų adresą Armėnijoje atsakovas ieškovų ir Gyventojų registro neinformavo. Ieškovų vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metus jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), teisinės reikšmės, vertinant procesinių dokumentų įteikimo tinkamumą, neturi. Teismas procesinius dokumentus siuntė atsakovui net tris kartus, domėjosi galimybe įteikti procesinius dokumentus atsakovo darbovietėje, taigi teismas išnaudojo visas EŽTT bei LAT teismų praktikoje nurodytas privalomas procesinių dokumentų įteikimo priemones, ir tik tuomet, nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, rėmėsi CPK 123 str. 3 d. nustatytomis procesinių dokumentų įteikimo galimybėmis. SODROS išraše duomenų, kad atsakovą sietų kokie nors darbo santykiai su darbdaviu, kuriam galėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai, nėra. Tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad teismas pripažino dokumentus įteiktais pagal įstatymą išnaudojęs visas realias jų įteikimo asmeniškai atsakovui galimybes. Kadangi pats atsakovas nepasirūpino, kad viešajame registre būtų aktuali informacija apie jo realią faktinę gyvenamąją vietą, nedeklaravo savo išvykimo į užsienį, darytina išvada, kad teismas neturėdamas duomenų apie kitą atsakovo realios faktinės gyvenamosios vietos adresą, pagrįstai taikė CPK 123 str. 3 d. numatytą procesinių dokumentų įteikimo prezumcpiją.

4.10. Pažymi, kad atsakovas, pateikdamas teismui 2021 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo tą patį klaidingą neaktualų savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas bandė įteikti jam procesinius dokumentus. Vadinasi, atsakovas tik formaliai nurodė neva negavęs teismo siųstų procesinių dokumentų, nes priešingu atveju būtų nurodęs kitus savo kontaktinius realius duomenis, kuriais teismas jam galėtų juos įteikti.

4.11. Atsakovas, būdamas praktikuojančiu advokatu, puikiai išmano elektroninę teismų sistemą ir geba ja naudotis, nurodyta byla yra elektroninė ir visi joje esantys dokumentai atsakovui yra ir buvo prieinami nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, todėl atsakovas turėjo visas galimybes susipažinti su civilinės bylos medžiaga ir per EPP sistemą.

4.12. Pats atsakovas klaidino ir šiai dienai toliau klaidiną ieškovus ir teismą, pateikdamas akivaizdžiai neteisingą savo gyvenamosios vietos adresą su ieškovais sudarytoje nuomos sutartyje ir Gyventojų registre, todėl taip elgdamasis turėtų prisiimti visas su tuo susijusias atitinkamas sprendimo už akių pasekmes, jeigu teismo siųsti procesiniai dokumentai dėl atsakovo nebuvo įteikti. Teismas, kuriam priklauso pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims, šioje byloje iš esmės išnaudojo visus įmanomus procesinių dokumentų įteikimo būdus, procesiniai dokumentai apie iškeltą civilinę bylą ir įpareigojimus pateikti atsiliepimą atsakovui buvo tinkamai įteikti pagal visus CPK reikalavimus, todėl teismas, priimdamas sprendimą už akių šioje byloje nepadarė jokio procesinės teisės pažeidimo.

4.13. Pareiškėjas prašymu siekia papildomo naujų faktinių aplinkybių, kurios galimai aktualios bylos sprendimui iš esmės ir yra vertinamojo pobūdžio, tyrimo ir įvertinimo, kas nesisieja su aiškios teisės normos taikymo klaidos sąvoka ir pagrindu procesui atnaujinti. Pareiškėjo prašymas grindžiamas byloje nenustatytomis aplinkybėmis, kad nuomotas ieškovams Butas buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, neva tai visą nuomos laikotarpį, nuomojamame Bute buvo atliekami ne statybiniai remonto, bet tyrinėjimo ir stebėjimo darbai, kurie, atsakovo supratimu, laikytini tik vienkartiniais, o vandens patekimas į butą, pasak atsakovo, negali būti laikomas Buto trūkumu, o turėtų būti laikomas kito savininko patalpos, esančios virš buto, paslėptu trūkumu, atsiradusiu dėl nusidėvėjimo. Tai, kad teismas sprendime už akių atliko tik formalų bylos aplinkybių vertinimą ir priėmė atsakovui nepalankų teismo sprendimą už akių, savaime nereiškia įstatymų reikalavimų pažeidimo, nes įstatymas nereikalauja iš teismo pateikti išsamaus faktinių aplinkybių aprašymo tokiu atveju.

4.14. Ieškovų nuomone, prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 ir 9 p. pagrindais turėjo būti pateiktas teismui ne vėliau kaip 2021 m. liepos 8 d., tačiau atsakovas prašymą pateikė 2021 m. rugsėjo 6 d., t. y. praleidus terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, o tai sudaro savarankišką atsisakymo atnaujinti procesą pagrindą. Teismas išnaudojo visus įmanomus CPK numatytus būdus informuoti atsakovą apie vykstantį teisminį procesą ir informavo atsakovą tinkamai, tačiau išimtinai ne dėl svarbių objektyvių priežasčių, bet dėl atsakovo subjektyvių sprendimų ir pozicijos, o būtent, dėl akivaizdaus nerūpestingumo ir aplaidumo, atsakovas praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti.

4.15. Nors pareiškėjas teigia, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl civilinė byla teisminga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, tačiau pastebi, kad pats pareiškėjas ir jo atstovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia suklaidinti teismą, nes šio adresu pareiškėja yra tik formaliai deklaravęs savo gyvenamąją vietą, o realiai, kaip jis nurodo, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. yra išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir šioje šalyje yra jo realioji faktinė gyvenamoji vieta. Ieškovų manymu, byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl nėra jokio teisinio pagrindu sutikti su pareiškėjo nuomone. Pareiškėjui priklausančio turto vieta yra (duomenys neskelbtini), taigi akivaizdu, kad byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Laikant, kad pareiškėjas neturi Lietuvoje gyvenamosios vietos, tai vadovaujantis CPK 30 str. 2 d., ieškinys gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taigi ir tokiu atveju ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Ieškovai 2021 m. spalio 14 d. pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1 306,80 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimu.