- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- e2YT-4983-359/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00053-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J., valstybės įmonės Turto banko
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, J. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Teismui pateiktame pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. P. tėvas P. P.. Po pareiškėjo tėvo P. P. mirties liko santuokoje su sutuoktine J. P. įgytas nekilnojamasis turtas, t. y. gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Po P. P. mirties į notarą dėl jo palikimo niekas nesikreipė, tačiau jo palikimą priėmė sutuoktinė J. P., mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Ji toliau liko gyventi šeimos namuose iki pat savo mirties, prižiūrėjo sutuoktiniui priklausiusį turtą, perėmė bendrai įgytus buities daiktus, augino gyvulius. J. P. išreiškė valią įgyti nuosavybės teises į sutuoktinio P. P. palikimą, jį faktiškai pradėjo valdyti. Po J. P. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sūnus – pareiškėjas A. P.. Taip pat P. P. ir J. P. turėjo dukterį J. J.. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo įteisinimo tikslu.
Suinteresuotas asmuo J. J., kuri yra pareiškėjo globėja ir sesuo, bei P. P. ir J. P. duktė, prašė pareiškimą tenkinti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas pripažintas neveiksniu ir ji paskirta jo globėja. Dešimt metų prižiūri brolį ir gyvena tėvų namuose. Visą laiką po tėvo P. P. mirties pareiškėjas su motina J. P. gyveno šiuose namuose. Tėvai gyveno ūkiškai, po tėvo mirties motina toliau perėmė ūkininkavimą, dirbdavo toliau su broliu, prižiūrėjo namus. Motina buvo mažo raštingumo, todėl gal ir nesuprato kad reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti po sutuoktinio P. P. mirties, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1786-840/2017 pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių teisių srityse, jo globėja palikta sesuo J. J.. A. P. yra J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjo tėvas P. P. mirė (duomenys neskelbtini), o motina J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Mirę P. P. ir J. P. turi dukterį J. J.. Mirus P. P. dėl jo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po J. P. mirties jos palikimą priėmė sūnus – pareiškėjas A. P.. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad J. P. vardu registruotas santuokinis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atstovės paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais ir suinteresuotojo asmens J. J. paaiškinimais nustatyta, kad šis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė pareiškėjo tėvui P. P. ir pareiškėjo motinai J. P..
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina J. P. po savo sutuoktinio P. P., gim. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. po sutuoktinio P. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo atstovės ir suinteresuotojo asmens J. J. paaiškinimai patvirtina, kad J. P. iš karto po savo sutuoktinio P. P. mirties (duomenys neskelbtini). priėmė mirusiojo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nes ji ir toliau gyveno sutuoktiniams priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, prižiūrėjo, taip pat rūpinosi ūkiu, augino gyvulius. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties ir J. P. elgėsi su sutuoktiniui P. P. priklausiusiu nekilnojamuoju turtu kaip paveldimo turto savininkė. Mirusiojo P. P. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys J. J. ir VĮ Turto bankas neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad J. P. po sutuoktinio P. P. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po P. P. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Ginčo dėl tokio palikimo priėmimo fakto egzistavimo nėra.
Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo atstovės paaiškinimus, suinteresuoto asmens J. J. paaiškinimus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, sprendžia, kad po P. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). J. P. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. po sutuoktinio P. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai paveldėtą turtą valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.