Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. patikslintą ieškinį atsakovei V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad gyvenant santuokoje ieškovas ir atsakovė suprato, jog abu yra labai skirtingos ir nesuderinamos asmenybės, skyrėsi jų poreikiai, pomėgiai, interesai, požiūris į įvairius gyvenimo reiškinius, šeimyninių pareigų vykdymą, gyvenimiškas vertybes. Ieškovas yra jūrininkas; ilgi išsiskyrimai apsunkino šalių bendravimą. Atsakovė, sudarydama santuoką, žinojo, kad su ieškovu dėl jo darbo pobūdžio bendrauti galės tik nuotoliniu būdu. Santuokos pradžioje atsakovę tai tenkino, tačiau ilgainiui, ieškovui grįžus iš jo darbo jūroje, jis vis mažiau sulaukdavo dėmesio iš savo sutuoktinės, ji vis mažiau domėjosi jo reikalais, darbu, ieškovo santykiais su vaikais, o iškilus problemoms, moraliai jo nepalaikė, darėsi vis abejingesnė, abejingumas palaipsniui peraugo į pagarbos ieškovui stoką, kas pasireikšdavo įvairiomis nepagarbiomis replikomis, komentarais ir įžeidimais ieškovo atžvilgiu. Sutuoktiniai suprato, kad tolesnis jų bendras šeiminis gyvenimas bus nebeįmanomas, dėl to jau ilgą laiką nebeveda bendro gyvenimo – nuo 2019 m. rugsėjo mėn. 11 d. jie gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio, gyvena atskirus savarankiškus gyvenimus.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės atsiliepimas į patikslintą ieškinį. Atsakovė prašo teismo nutraukti ieškovo ir jos sudarytą santuoką, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę. Atsakovė nesutiko su savo kalte dėl santuokos nutraukimo. Anot atsakovės, ieškovas turėjo kitą moterį, elgėsi nelojaliai sutuoktinės atžvilgiu, dėl ko ji susirgo onkologine liga. Ieškovas mušė atsakovę, varydavo ją iš namų. Po skyrybų atsakovė prašė palinkti jai pavardę „P.“.

4. Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo.

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė patikslintą ieškinį palaikantis pilna apimti, patvirtino, kad ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

7. Byloje esantis santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta 2012 m. vasario 14 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 7. Santuokoje ieškovas su atsakove vaikų nesusilaukė.

Dėl civilinės bylos teismingumo

8. Bylos duomenis, ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje. Atsakovė, būdama Baltarusijos Respublikos piliete, nuolat gyvena Kipro Respublikoje. Todėl teismas pripažįsta, kad ši byla turi tarptautinį elementą.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnyje nustatyta teismo pareiga ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai).

10. Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 9 punktas).

11. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

12. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. galioja 2019 m. birželio 25 d. Tarybos Reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo („Reglamentas Briuselis II ter“), kuris yra 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, nauja redakcija.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, t. y. ES valstybėje, ir vadovaudamasis Reglamento Briuselis II ter 3 straipsnio 1 dalies a punktu (bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurioje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis), pripažįsta Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją dėl ieškinio reikalavimo nutraukti santuoką. Ieškovui gyvenant Vilniaus mieste, civilinė byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

15. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo dėti pastangas santuokai išsaugoti. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas.

16. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

17. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54, 3.64 straipsniai). Sutuoktiniai, kaip nurodo ieškovas, santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda jau apie penkerius metus, dėl to jų santuoka laikytina faktiškai iširusia ir teismo vertinimu nėra tikslinga skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti.

18. Ieškovas prašo nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų kaltės. Ieškovo teigimu, jis laiku nepastebėjo, kad šalių santykiai blogėja ir šeimos ryšiai silpsta, dažnai įvykdavo konfliktai, kurių metu abi šalys viena kitos atžvilgiu neapsieidavo be įžeidimų.

19. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė nesutinkanti, kad santuoka iširo dėl jos kaltės. Jos nuomone, dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas, kuris, būdamas santuokoje, turėjo nesantuokinius ryšius su kita moterimi, naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą prieš atsakovę.

20. Teismas nenustatė byloje duomenų, kurie sąlygotų išskirtinai tik ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovės teiginiai apie ieškovo elgesį santuokoje nepatvirtinti objektyviais duomenimis, įrodymais, todėl negalima pripažinti, kad egzistuoja CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta santuokos iširimo dėl kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio interesų, poreikių ir sukurti harmoningų šeimos santykių. Abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, nuo 2019 metų neveda bendro ūkio, gyvena atskirai, dėl to nėra pagrindo laikyti, kad santuoka iširo tik dėl vieno iš jų kaltės. Priešingai, atsižvelgiant į aukščiau cituotą teismų praktiką ir remiantis ja, teismo vertinimu yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

23. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

24. Ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalauja ir atskiro reikalavimo dėl išlaikymo sau nekelia. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

25. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

26. Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti turimas santuokines pavardes. Atsakovė taip pat prašė palikti jai santuokinę pavardę – ,,P.“.

27. Ieškovo prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo paliekamos sutuoktinių turimos pavardės: ieškovui – „P.“, atsakovei – „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto padalijimo

28. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nutraukiant santuoką, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

29. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

30. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė bendrąja jungtine nuosavybe jiems priklausančio ir dalintino turto neturi. Ieškovo ir atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (VĮ „Regitra“ pažyma). VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovo vardu registruotų juridinių asmenų, jo akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra.

31. Taigi, ieškovo ar atsakovės vardu registruotino ir šioje byloje dalintino turto nenustatyta.

Dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo

32. Ieškovas nurodė neturintis neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams.

33. Vadovaudamasis antstolių informacinės sistemos duomenimis, teismas nustatė, kad šalių atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose, informacijos apie įsiskolinimus taip pat nėra, todėl teismui nėra pagrindo plačiau pasisakyti šiuo klausimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

35. Ieškovas už pareikštą patikslintą ieškinį sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio. Byloje nei viena šalis nereiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kitos šalies, todėl šalių patirtų išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

36. Nagrinėdamas civilinę bylą, teismas patyrė 30,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ieškovo patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti patikslintą ieškinį.

Santuoką, sudarytą 2012 m. vasario 14 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašo Nr. 7) tarp ieškovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui S. P. palikti pavardę – „P.“, atsakovei V. P. palikti santuokinę pavardę – „P.“.

Priteisti iš atsakovės V. P. valstybės naudai 30,38 Eur (trisdešimt eurų 38 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Švenčionių rajono savivaldybės teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.