Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki suėmimo faktiškai gyvenęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 82, 87 ir 92 straipsniais, atidėtas 2 metams;

3) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė ir 30 valandų nemokamų darbų pakeisti į 90 parų arešto bausmę;

5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį 78 MGL (3 900 Eur) dydžio bauda;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme (bausmė atlikta);

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 13 dienų arešto bausmės dalimi, paskirta galutinė 4 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. kovo 13 d. paleistas iš Alytaus kalėjimo lygtinai neatlikus 1 mėnesio 1 dienos bausmės dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, žinodamas apie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones trejiems metams, vengė šią priemonę atlikti, t. y. jis 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 20.26 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,49 promilės neblaivumas) (už ką nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį).

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

jis 2023 m. balandžio 10 d. apie 13.57 val. adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą atvirai pagrobti svetimą turtą, UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės „Vynoteka“ prekybos salėje iš lentynos paėmė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį vieną 0,75 litro talpos butelį vyno „Novellina Tempo Rosso alla Nocciol“, 4,99 Eur, vertės ir neslėpdamas šios prekės, matant pardavėjai-konsultantei V. Z., už prekę nesumokėjęs, praėjo pro parduotuvės kasą, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 4,99 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

jis 2023 m. balandžio 10 d. apie 18.03 val. adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą atvirai pagrobti svetimą turtą, UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės „Vynoteka“ prekybos salėje iš lentynų paėmė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį vieną 1 litro talpos butelį viskio „Stone House 40%“, 16,99 Eur vertės, ir neslėpdamas šios prekės, matant pardavėjai-konsultantei V. Z., už prekę nesumokėjęs, praėjo pro parduotuvės kasą, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 16,99 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

jis 2023 m. balandžio 11 d. apie 10.08 val. adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą atvirai pagrobti svetimą turtą, UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės „Vynoteka“ prekybos salėje iš lentynos paėmė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį vieną 1 litro talpos butelį degtinės vyno „Halibut Vodka 40%“, 15,99 Eur, vertės ir neslėpdamas šios prekės, matant UAB (duomenys neskelbtini) vedėjai I. L., už ją nesumokėjęs, praėjo pro parduotuvės kasą, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 15,99 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Byloje surinkti duomenys dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Iš 2022 m. lapkričio 22 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad nuo 2020 m. sausio 7 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendį (baudžiamosios bylos Nr. 1-1404-231/2019), kuriuo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto ir 78 MGL bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metus, skaičiuojant terminą nuo įsiteisėjimo – 2019 m. gruodžio 17 d. Bylos duomenimis, A. P. vengia atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, t. y. 2022 m. rugpjūčio 15 d., vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-2519-1011/2022) A. P. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metus 6 mėnesius uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. Atsižvelgdami į tai, kad A. P. vengia atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, vadovaudamiesi BK 74 straipsnio 2 dalimi, BK 243 straipsniu, siūlo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (1 t., b. l. 42-43).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio matyti, kad A. P. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 20.26 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra ne mažesnė kaip 3,49 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais A. P. įvykdė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (1 t., b. l. 51-53).

Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio matyti, kad teismas A. P. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam galutinę 40 parų arešto bausmę ir 78 MGL (3 900 Eur) baudą, be to, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. P. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 54-58).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Taigi A. P. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymius, A. P. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą baudžiamąjį nusižengimą.

Byloje surinkti duomenys dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. balandžio 11 d. 13.02 val. gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 11 d. 10.08 val. į parduotuvę „Vynoteka“ užėjo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų, apsirengęs juodos spalvos „Nike“ liemene, juodas sportines kelnes, šviesų megztinį ir raudonus „Nike“ sportbačius. Vardas žinomas – A. P.. Iš parduotuvės atvirai pavogė „Halibut Vodka“ 40 %1 L, degtinę. Padaryta žala įmonei 15,99 Eur. Užfiksuota vaizdo kameromis (2 t., b. l. 1).

Iš 2023 m. balandžio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės „Vynoteka“ (duomenys neskelbtini), vedėjos I. L. pareiškimo matyti, kad 2023 m. balandžio 11 d. 10.08 val. į parduotuvę užėjo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų, apsirengęs juodos spalvos „Nike“ liemene, juodas sportines kelnes, šviesų megztinį ir raudonus „Nike“ sportbačius. Vardas žinomas – A. P.. Iš parduotuvės atvirai pavogė „Halibut Vodka“ 40 %1 L, degtinę. Padaryta žala įmonei 15,99 Eur. Užfiksuota vaizdo kameromis (12 t., b. l. 2).

Iš 2023 m. balandžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai, gauti iš parduotuvės „Vynoteka“, adresu (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „Parko_Camera 03_20230411100853_20230411100917_465109“ vaizdo įraše matoma alkoholinių gėrimų parduotuvė, viršutiniame kairės pusės kampe data ir laikas 2023 m. balandžio 11 d. 10:08:54, dešinės pusės apačioje užrašas „Camera 03“, prekystalis, už jo stovinti pardavėja ir alkoholinių gėrimų parduotuvėje esantys keturi pirkėjai. Matomas vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, trumpų plaukų, apsirengęs šviesios spalvos megztinį, tamsios spalvos liemenę su „Nike“ logotipo ženkliukų, tamsiomis kelnėmis. Minėtas vyras pasisveikina su salėje esančiu pirkėju. Garsas nėra įrašomas, todėl nesigirdi, apie ką kalbama. Pasisveikinęs su pirkėju, vyras atsisuka į jam už nugaros esančią lentyną su alkoholiniais gėrimais ir nuo viršutinės lentynos pasiima vieną butelį, iš vaizdo įrašo matosi, kad vyras kažką konfliktuoja su parduotuvės pardavėja ir pasiėmęs butelį išeina pro duris. Pardavėja bandė bėgti paskui vyrą, bet tuoj pat sugrįžo prie kasos, nes prie kasos laukė daug pirkėjų. O minėtas vyras nesusimokėjęs pasišalino iš parduotuvės. Pridedama fotolentelė (2 t., b. l. 24-29).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę.

Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėtą turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla asmeniui, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, kadangi tai kvalifikuota vagystė, išskyrus, kai vertė viršija 400 MGL (BBND – bazinis bausmių ir nuobaudų dydis) dydžio sumą, kai veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį arba 900 MGL (BBND) dydžio sumą, kai veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (BK 190 str. 1 d.). Todėl nepagrįsti gynybos argumentai, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į bendrą atvirosiomis vagystėmis pagrobto turto vertę, kuri nesiekia 40 Eur, kaltinamasis turėtų būti išteisintas ir jo veikos kvalifikuotos kaip administraciniai nusižengimai, t. y. turto vertei neviršijant 3 MGL (BBND) dydžio sumos. Pabrėžtina, kad atvira vagystė būtent ir rodo pavojingesnį, įžūlesnį kaltininko veikimą, už ką ir taikoma baudžiamoji atsakomybė, nepaisant to, kad pagrobto turto vertė, kaip įprastos vagystės atveju ir nesiekia 3 MGL (BBND) dydžio sumos.

Nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. P. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos – 3 atvirosios vagystės), visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. savo kaltę dėl atvirųjų vagysčių iš parduotuvės pats pripažino, patvirtino jų padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų I. L., V. Z. parodymai, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimai, įvykio vietos apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais A. P. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. atvirai pagrobė svetimą turtą, visų šių aplinkybių bei tikslų siekė ir norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi A. P. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius, A. P. pripažintinas kaltu padaręs nurodytas nusikalstamas veikas.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

Skirdamas kaltinamajam A. P. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas teisingumui ir trys baigti apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, susiję su nuosavybe, žala neatlyginta.

Teismas vertina, jog kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – jauno darbingo amžiaus, nedirbantis, išsiskyręs, turintis tris nepilnamečius vaikus, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 9 kartus, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, už smurtinį nusikaltimą, teistumas nėra išnykęs (3 t., b. l. 90-97, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), ne kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat už smulkiąsias vagystes, nesilaikė paskelbto karantino sąlygų, vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (2 t., b. l. 84-103), paskutinį kartą nuteistas 4 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausme, ją vykdant lygtinai paleistas, bet galiausiai lygtinis paleidimas panaikintas ir likusi neatlikta bausmės dalis – 1 mėnesis 1 diena, byloje duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra, priklausomybės ligų centre nesigydė.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog A. P. už įvykdytus nusikaltimus skirtina sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmė, kurios dydis viršija bet artimas vidurkiui, t. y. už kiekvieną BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą po 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes skirtinas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, t. y. iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes (po 5 mėn.), t. y. už BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos) numatytus nusikaltimus paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bendrintina su bausme, skirtina už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, apėmimo būdu (kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius), paskiriant kaltinamajam A. P. subendrintą – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi A. P. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir A. P. skirtina galutinė subendrinta – 1 metų 1 mėnesio 1 dienos laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. P. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo (2023 m. rugpjūčio 11 d.) (2 t., b. l. 134-137; 3 t., b. l. 1-5; 25-26; 102-104) išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 4 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 130-133), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jam įsiteisėjus, panaikintina.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 3 d. pareiškė civilinį ieškinį 4,99 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 142), taip pat UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 16,99 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 169), bei UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 15,99 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 9), 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 10-14). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) prašoma priteisti žala buvo patirta būtent kaltinamojo A. P. veiksmais, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika, be to, pastebėtina, kad ir kaltinamasis sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais (t. y. iš esmės nėra ginčo dėl to), sprendžia, kad civiliniai ieškiniai pagrįsti, tenkintini visiškai ir iš A. P. UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 4,99 Eur, 16,99 Eur ir 15,99 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat byloje pateikta 2023 m. liepos 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. P. (3 t., b. l. 153-157).

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. P. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, paskirtas pripažinus būtinu jo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, kadangi kaltinamasis buvo suimtas.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra suimtas ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, niekur nedirba, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 3 kompaktiniai diskai CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomi vokuose prie bylos trečiojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirti A. P. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvė atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti A. P. galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. P. į skirtiną bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo (2023 m. rugpjūčio 11 d.) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 4 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti iš A. P. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 4,99 Eur (keturis eurus devyniasdešimt devynis centus), 16,99 Eur (šešiolika eurų devyniasdešimt devynis centus) ir 15,99 Eur (penkiolika eurų devyniasdešimt devynis centus) turtinės žalos atlyginimą, t. y. iš viso 37,97 Eur (trisdešimt septynis eurus devyniasdešimt septynis centus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinius diskus CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, kurie saugomi voke prie baudžiamosios bylos trečiojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamosios nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.