Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 243 straipsnį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu bei A. P. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir A. P. paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. P. į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo (2023 m. rugpjūčio 11 d.), vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios bei kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus nuspręsta ją panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „G.“ civiliniai ieškiniai tenkinti, iš viso UAB „G.“ naudai iš A. P. priteista 37,97 Eur (trisdešimt septyni eurai devyniasdešimt septyni centai) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. P. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.1. Jis, žinodamas apie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejiems) metams, vengė šią priemonę atlikti, t. y. jis 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 20.26 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 3,49 promilių etilo alkoholio koncentracija), už ką nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Šie A. P. veiksmai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

1.2. Jis, turėdamas tikslą atvirai pagrobti svetimą turtą, 2023 m. balandžio 10 d., apie 13.57 val., (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ parduotuvės „Vynoteka“ prekybos salėje iš lentynos paėmė UAB „G.“ priklausantį vieną 0,75 litro talpos butelį vyno „Novellina Tempo Rosso alla Nocciol“ – 4,99 Eur vertės ir neslėpdamas šios prekės, matant pardavėjai – konsultantei V. Z., už prekę nesumokėjęs, praėjo pro parduotuvės kasą, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „G.“ priklausantį 4,99 Eur vertės turtą. Šie A. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.3. Jis, turėdamas tikslą atvirai pagrobti svetimą turtą, 2023 m. balandžio 10 d., apie 18.03 val., (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ parduotuvės „Vynoteka“ prekybos salėje iš lentynų paėmė UAB „G.“ priklausantį vieną 1 litro talpos butelį viskio „Stone House 40%“ – 16,99 Eur vertės ir, neslėpdamas šios prekės, matant pardavėjai – konsultantei V. Z., už prekę nesumokėjęs praėjo pro parduotuvės kasą, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „G.“ priklausantį 16,99 Eur vertės turtą. Šie A. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.4. Jis, turėdamas tikslą atvirai pagrobti svetimą turtą, 2023 m. balandžio 11 d., apie 10.08 val., (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ parduotuvės „Vynoteka“ prekybos salėje iš lentynos paėmė UAB „G.“ priklausantį vieną 1 litro talpos butelį degtinės „Halibut Vodka 40%“ – 15,99 Eur vertės ir neslėpdamas šios prekės, matant UAB „G.“ vedėjai I. L., už ją nesumokėjęs praėjo pro parduotuvės kasą, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „G.“ priklausantį 15,99 Eur vertės turtą. Šie A. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius tris nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, A. P. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neadekvati, todėl apygardos teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir nuteistajam paskirtos bausmės dydį sumažinti ar jos vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnį.

6. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis A. P. neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 243 straipsnyje padarymo, tačiau jis nesutinka dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo įsitikinimu, nusikalstamomis veikomis buvo padaryta nedidelė žala, todėl jam turėjo būti taikomos administracinėms nuobaudoms prilyginami baudų dydžiai. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis prašo taikyti BK 75 straipsnį arba 2 (dviem) mėnesiais sušvelninti jam paskirtą bausmę. Todėl apygardos teismas, neperžengdamas skundo ribų, vertina tik apelianto nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės klausimus.

Dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje.

7. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.). Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, jog BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-111-697/2022).

8. Apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, ginčijant nusikalstamų veikų kvalifikaciją pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nurodant, jog apelianto veiksmais buvo padaryta nedidelė žala, dėl ko jam turėtų būti paskirtos administracinės nuobaudos, o ne laisvės atėmimas. Nesutikdama su apelianto pozicija teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nustatyta, jog nuteistasis, turėdamas tikslą atvirai pagrobti svetimą turtą, 2023 m. balandžio 10 d., apie 13.57 val., ir apie 18.03 val., 2023 m. balandžio 11 d., apie 10.08 val., iš parduotuvės „Vynoteka“ paėmė ir neslėpdamas kaltinime nurodytų prekių, du kartus matant pardavėjai – konsultantei V. Z. bei vieną kartą matant vedėjai I. L., praėjo pro parduotuvės kasą, nesusimokėjęs už prekes (alkoholinius gėrimus), t. y., tokiu būdu jis atvirai pagrobė svetimą, UAB „G.“ priklausantį turtą.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog A. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas siejamas ne išskirtinai su pagrobto turto nedidele verte, o su pasirinktu vagystės būdu ‒ tą darant atvirai ir įžūliai, matant kitiems asmenims. Kaip jau paminėta, šioje byloje nustatyta, kad A. P. įvykdė atvirąsias vagystes – svetimą turtą pagrobė matant parduotuvės darbuotojoms bei parduotuvės patalpas filmuojant vaizdo kameromis, veikdamas tiesiogine tyčia. Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojų V. Z. ir I. L. duotų parodymų matyti, kad pastarosios, būdamos kaltinime nurodytos parduotuvės darbuotojomis, pažinojo A. P., kaip asmenį, linkusį vogti. Liudytoja V. Z. paaiškino, jog į parduotuvę 2023 m. balandžio 10 d., apie 13.35 val., užėjęs nuteistasis iš karto pasakė jai, kad turi 2,50 Eur ir pirks 2 butelius alaus. Pastarajai atsakius nuteistajam, kad jam neužteks minėtos sumos ir nuskanavus tik 1 butelį alaus bei atidavus grąžą, jis nurodė, jog jam vieno butelio bus per mažai bei paprašė duoti jam alkoholio į skolą. Šiai liudytojai atsisakius duoti alkoholį į skolą, jis jos akivaizdoje pasiėmė prie kasos padėtą butelį vyno, pavadinimu „Novellina“, kurio vertė 4,99 Eur, ir išėjo iš parduotuvės. Nors liudytoja bandė vyrui aiškinti, kad tai yra vagystė, bet jis nekreipė į tai dėmesio (1 t., b. l. 159-162). Tą pačią dieną, apie 18.00 val., nuteistasis antrą kartą atėjo į parduotuvę „Vynoteka“ bei liudytojai nurodė, kad duotų jam į skolą alkoholio, nes jis nori išgerti (buvo gan agresyviai nusiteikęs). Liudytojai atsisakius, jis pradėjo konfliktuoti (sakė, kad viską parduotuvėje išdaužys, keikėsi), po to nuėjo bei paėmė alkoholinį gėrimą „Stone House“, kurio vertė 16,99 Eur, ir kadangi šis alkoholinio gėrimo butelis buvo su apsauga, dar atėjo prie kasos, kad ji nuimtų minėtą apsaugą. Liudytojai atsisakius tai daryti, A. P. nieko nelaukęs jos akivaizdoje apsisuko ir rankose laikydamas butelį išėjo (1 t., b. l. 186-190). Liudytoja I. L., dirbusi 2023 m. balandžio 11 d., taip pat parodė, kad minėtą dieną, apie 10.00 val., užėjo nuteistasis. Ji jam iš karto pasakė, kad išeitų iš parduotuvės, nes jai buvo papasakojusi kolegė V., kuri dirbo 2023 m. balandžio 10 d., kad jis tą dieną 2 kartus įvykdė vagystę. A. P. jai atsakė, kad tuoj išeis, paims butelį ir išeis. Jis nuėjo, pasiėmė alkoholinio gėrimo „Halibut Vodka“, kurio vertė 15,99 Eur, ir jos akivaizdoje, rankose laikydamas butelį, iš parduotuvės išėjo. Ji jam sakė sustoti, bandė eiti link durų ir jį sustabdyti, tačiau pastarasis vis tiek išėjo (2 t., b. l. 31-33). Šių liudytojų parodymus patvirtino ir pats nuteistasis, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje A. P. savo kaltę dėl atvirųjų vagysčių iš parduotuvės pripažino, patvirtino jų padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime. Todėl, nors A. P. apeliaciniame skunde ir teigia, kad atsižvelgiant į pagrobto turto bendrą vertę, kuri yra tik 37,97 Eur, jam turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, tačiau su tokia A. P. pozicija aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla asmeniui, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, kadangi tai kvalifikuota vagystė (išskyrus, kai veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kai vertė viršija 400 MGL dydžio sumą ir BK 178 straipsnio 4 dalį, kai vertė viršija 900 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis)).

10. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis A. P. svetimą turtą (alkoholinius gėrimus) pagrobė atvirai ir jo veiksmus visais trimis atvejais pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Taigi, atmesdama nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, turto vertė veikos vertinimui reikšmės neturi, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio (atvira vagystė) konstatavimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. P. veiksmus vertino kaip atvirąją vagystę bei pripažino jį kaltu pagal baudžiamajame kodekse įtvirtintas normas.

11. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarytiems veiksmams, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad ši nurodyta aplinkybė niekaip nelengvina nuteistojo teisinės padėties. BK 19 straipsnyje numatyta, jog asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Be to, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu, pripažįstama sunkinančia asmens atsakomybę aplinkybe. Lengvinančia nuteistojo atsakomybę aplinkybę teismas galėtų pripažinti tik tokiu atveju, jei asmuo veiką būtų padaręs prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas. Šiuo atveju tokių duomenų teismui nebuvo pateikta, to nepatvirtina ir byloje esantys įrodymai (iš liudytojų bei nuteistojo parodymų matyti, kad alkoholį jis paėmė bei išsinešė iš parduotuvės norėdamas panaudoti savo reikmėms). Taigi, apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nuteistojo nusikalstamiems veiksmams turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio, sprendžiant jo kaltės klausimą šiuo atveju jokios reikšmės neturi.

Dėl veikos mažareikšmiškumo.

12. Nuteistojo gynėja advokatė D. R. Paltarokaitė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad A. P. padarytos nusikalstamos veikos turėtų būti pripažintos mažareikšmėmis, kadangi jomis padaryta nedidelė žala.

13. Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju A. P. padarė tris kvalifikuotas vagystes, jo atžvilgiu BK 37 straipsnio nuostatų nėra pagrindo taikyti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-699/2016). Vien tai, kad pagrobto turto vertė yra nedidelė, nesumažina padarytos veikos pavojingumo tiek, kad būtų galima ją pripažinti mažareikšme. Pastebėtina ir tai, jog nuteistasis nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaip jau paminėta, įvykdė itin įžūliai, t. y. ne vieną kartą užėjo į tą pačią parduotuvę (tris kartus), jo savavališkų veiksmų imant ir nešantis alkoholinius gėrimus darbuotojų pastabos nesustabdė, be kita ko, parduotuvės darbuotojai V. Z. atsisakius duoti jam alkoholinį gėrimą skolon, grasino, kad viską parduotuvėje išdaužys. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės, apygardos teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo nuteistojo padarytas tris tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, pripažinti mažareikšmėmis.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

14. Kaip jau paminėta, nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme bei prašo ją sušvelninti. Šiame kontekste pažymėtina, jog spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai). Taip pat, pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020), todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

15. Šioje byloje A. P. pripažintas kaltu padaręs tris apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje (įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje 2023 m. birželio 1 d.) numatyta, kad už šio apysunkio nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 (ketverių) metų. BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama bauda arba areštas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. P. už kiekvieną iš nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, skyrė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmes (nuo 2023 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija), o už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skyrė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, pritaikęs palankesnį bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo bendrinimo būdus (BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes (po 5 mėnesius laisvės atėmimo) bei minėtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinant su už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausme), paskyrė subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Pastebėtina ir tai, jog vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas – 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui 1 (vienai) dienai.

16. Spręsdamas dėl A. P. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti trys tyčiniai apysunkiai nusikaltimai bei vienas baudžiamasis nusižengimas), nuteistojo asmenybę ‒ teistas 9 kartus, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (vagystes, smurtinius nusikaltimus, vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam), turėdamas neišnykusį teistumą (t. 3, b. l. 90-97), ne kartą baustas administracine tvarka (be kita ko, ir už smulkias vagystes iš parduotuvių), tačiau informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 84-102), jauno darbingo amžiaus, nedirbantis („Sodros“ duomenimis dirbo laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. balandžio 18 d.), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (registravosi nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2019 m. vasario 1 d.) (t. 2, b. l. 45), išsiskyręs, turintis tris nepilnamečius vaikus. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes bei aptartus A. P. charakterizuojančius duomenis, pagrįstai pažymėjo, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti pastarajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę. Įvertindama aptartas aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad A. P. tris vagystes padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpiu ((duomenys neskelbtini) paleistas lygtinai, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas), neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. P. paskirta bausmė yra itin švelni, nes paskirtos bausmės dydis už kiekvieną iš nusikalstamų veikų nustatytas artimas straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies minimumui, galutinė subendrinta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnesis 1 (viena) diena laisvės atėmimo, nesiekia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Dar labiau mažinti A. P. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

17. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, jog nuteistajam apylinkės teismas skyrė bausmę atsižvelgęs į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus. BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Taigi, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas), kuris lengvina kai kurių nuteistų asmenų teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įsigaliojus nurodytiems BK pakeitimams BK 243 straipsnio nuostatos nesikeitė. BK 178 straipsnio 2 dalyje kvalifikuojantis požymis – atviras svetimo turto pagrobimas taip pat išliko, tačiau šio straipsnio sankcijoje numatyta, kad asmuo už minėto nusikaltimo padarymą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 (ketverių) metų. Ankstesnėje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki BK 2023 m. birželio 1 d. buvo numatyta, jog asmuo už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 (šešerių) metų. Taigi, nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija laikytina švelnesne, nes pasikeitė maksimali laisvės atėmimo bausmės riba (asmuo gali būti baudžiamas viena iš straipsnyje numatytų alternatyvių bausmių, t. y. laisvės atėmimu iki 4 (ketverių) metų), nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), todėl atsižvelgdama į šį reglamentavimą bei nuteistojo A. P. prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, teisėjų kolegija vertina, jog apylinkės teismas pagrįstai taikė įstatymą, kuris švelnino nuteistojo padėtį ir perkvalifikuoti A. P. padarytas nusikalstamas veikas ar dar labiau švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

18. Apeliantas prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Taigi, nors šiuo atveju nustatytos formalios sąlygos spręsti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pabrėžtina tai, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau paminėta, A. P. padarė tris apysunkius tyčinius kvalifikuotus nusikaltimus nuosavybei bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas recidyvistas, ne kartą teistas už vagystes, be kita ko, baustas ir administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, taigi šios rūšies nusikalstamų veikų darymas nelaikytinas atsitiktiniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras skunde nurodomas aplinkybes, kurios teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį. Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, nemato pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi A. P. akivaizdus polinkis daryti teisės pažeidimus kelia pagrįstų abejonių dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo.

19. Akcentuotina ir tai, jog nuteistojo gynėja advokatė apygardos teisme posėdžio metu teigė, kad A. P. yra priklausomas nuo alkoholio, todėl jam reikalinga pagalba, o būtent, jam turėtų būti sudaryta galimybė gydytis. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnio, reglamentuojančio atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų, kurie serga priklausomybės ligomis, gydymą, 1 dalyje numatyta, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privaloma vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatinti nuteistuosius atsisakyti vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas. Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose taip pat privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų, o 3 dalyje nurodyta, kad priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo ir priklausomybės ligų centrų pasitelkimo organizuojant šių ligų gydymą ir prevencijos priemones tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras. Atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą akcentuotina, jog nuteistasis turi visas galimybes keiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją su prašymu, kad jam būtų paskirtas gydymas nuo priklausomybės alkoholiui.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

21. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 23 d. pažyma Nr. APD-2023-15044 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 150 Eur už A. P. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

22. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę A. P. skirti gynėją numatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto valios. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. yra niekur nedirbantis, turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, jo materialinė padėtis nėra gera, o skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

23. Teisėjų kolegija pastebi, jog nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašant faktines nusikalstamos veikos aplinkybes dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nurodyta, jog A. P. buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. teismo nuosprendžiu, nors iš bylos duomenų matyti, kad A. P. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, t. y. padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant nuosprendžio datą, todėl ši klaida ištaisytina. Toks klaidos ištaisymas neturi reikšmės A. P. veiksmų kvalifikavimui ir nesunkina jo teisinės padėties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš A. P. nepriteisti.

Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nustatomojoje dalyje, nurodant jog A. P. buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.