Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-12411-797/2023, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjų V. K. ir V. K. pareiškimo dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas pareiškėjų V. K. ir V. K. pareiškimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo. Kadangi pareiškimas buvo su trūkumais, teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė terminą jiems pašalinti, kuris buvo pratęstas.

2. 2023 m. spalio 10 d. teisme gautas patikslintas pareiškėjų pareiškimas.

3. Teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 15 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas nurodė, kad pateiktas pareiškimas neatitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Teismui suteikta teisė spręsti dėl posėdžio formos, pasirengimo stadija bylą nagrinėti iš esmės ypatingojoje teisenoje netaikoma, paskelbus specialiame tinklalapyje ir po atsiliepimų pateikimo yra skiriamas teismo posėdis. Jei nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas tokiu atveju bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, todėl pakartotinai nustatytinas terminas trūkumams pašalinti, kurie buvo nurodyti ankstesnėje nutartyje, bet liko nepašalinti. Civilinio proceso kodekso 531 straipsnis numato, kad be bendrųjų reikalavimų pareiškime turi būti nurodyta, jog nėra Civiliniame kodekse numatytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį. Nepateikti duomenys, kad pastatas (ar pastatai) nepriklauso valstybei ar savivaldybei (Šiaulių rajono) ir kad pastatas (pastatai) nėra savavališka statyba (valdymo teisėtumas), nes iš nurodytų aplinkybių matyti, jog buvo suteiktas žemės sklypas individualiai statybai. Pareiškėjai pateikė dalį procesinių dokumentų, kurių neįmanoma perskaityti, todėl teismas negali susipažinti su jų turiniu. Tokiu atveju įstatymas numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį grindžia rašytiniais įrodymais, turi pateikti jų originalus, todėl turėtų būti teikiami originalai. Originalai nebuvo pateikti. Iš patikslinto pareiškimo matyti, jog nėra aiškūs ir jame nurodyti reikalavimai. Iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas adresu: (duomenys neskelbtini), kurio plotas 63,42 m². Pareiškime pirmas reikalavimas yra pareikštas dėl (duomenys neskelbtini), kurio plotas 34,50 m², kas iš viso su dviem butais sudaro 97,92 m². Antruoju reikalavimu prašo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, kurio plotas 97,92 m², nors dalį jo pareiškėja jau valdo nuosavybės teise pagal pirkimo pardavimo sutartį. Namų valdoje nekilnojamojo turto registro duomenimis yra ir dar vienas pastatas-sandėlis, kuris nėra registruotas kieno nors vardu.

4. 2023 m. spalio 30 d. teisme gautas patikslintas pareiškėjų pareiškimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjų V. K. ir V. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo laikė nepaduotu.

6. Teismas nurodė, kad šalinant trūkumus jie pašalinti tik iš dalies, buvo pateikti asmens dokumentai. Kadangi pareiškimas neatitiko įstatymo reikalavimų, dalies dokumentų nebuvo įmanoma perskaityti (jų pavadinimų negalima įžiūrėti), nebuvo pašalinti kiti anksčiau nurodyti trūkumai, pakartotinai buvo sudaryta galimybė juos pašalinti, dėl to buvo priimta 2023 m. spalio 12 d. nutartis. Pareiškėjams (jų atstovui) buvo išaiškinta, kad per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, pareiškimas bus laikomas nepaduotu. Teismo nutartis buvo išsiųsta pareiškėjų atstovui advokatui. Teismo nurodyti trūkumai nepašalinti, termino pratęsti neprašo. Kadangi trūkumai nepašalinti, pateiktas naujas procesinis dokumentas, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, o sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą trūkumų šalinimo institutas jau buvo pritaikytas du kartus, teismas pareiškėjų pareiškimą laikė nepaduotu.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. V. K. ir V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Skundžiama nutartis nėra tinkamai motyvuota, joje nėra aiškiai nurodoma, kokių būtent pareiškimo trūkumų nepašalino pareiškėjai, joje net nėra aptariamas pareiškėjų pateiktas 2023 m. spalio 20 d. patikslintas pareiškimas, kuriame jie išsamiai pasisakė dėl teismo nurodomų pareiškimo trūkumų.

7.2. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais.

7.3. Teismas, priimdamas pareiškimą, nesvarsto ir nevertina pareiškimo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, nes aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, yra nustatomos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai reiškia, jog tik išnagrinėjęs civilinę bylą teismas gali patikrinti, ar yra įvykdytos visos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti įstatymo nurodytos sąlygos, o konstatavęs esant ar nesant šias sąlygas, teismas gali patvirtinti ar nepatvirtinti nuosavybės teisės įgijimo faktą, t. y. tik išnagrinėjęs bylą teismas priima sprendimą patenkinti arba atmesti pareiškimą.

7.4. 2023 m. spalio 12 d. teismo nutartyje nurodyti trūkumai: 1) nepateikti duomenys, kad pastatas (ar pastatai) nepriklauso valstybei ar savivaldybei (Šiaulių rajono) ir kad pastatas (pastatai) nėra savavališka statyba (valdymo teisėtumas), nes iš nurodytų aplinkybių matyti, jog buvo suteiktas žemės sklypas individualiai statybai; 2) pareiškėjai pateikė dalį procesinių dokumentų, kurių neįmanoma perskaityti, todėl teismas negali susipažinti su jų turiniu, be to, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį grindžia rašytiniais įrodymais, turi pateikti jų originalus, todėl turėtų būti teikiami originalai, negali būti laikomi tokiais trūkumais, kurių nebūtų galima pašalinti rengiantis bylos nagrinėjimui ir nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdžiuose. Pareiškėjai nurodė teismui, kad jų manymu, visi pateikti dokumentai (kurių apimtis yra didelė, viso 400 lapų) yra įskaitomi, o nutartyje nenurodoma, kurie dokumentai (kokie priedai ar jų lapai) yra neįskaitomi, todėl pareiškėjai paaiškino, kad rengiantis bylos nagrinėjimui jie pateiks teismui neįskaitomų dokumentų originalus.

7.5. 2023 m. spalio 12 d. nutartimi teismas nustatė ir papildomą, anksčiau neaptartą trūkumą – „<...>iš patikslinto pareiškimo matyti, jog nėra aiškūs ir jame nurodyti reikalavimai. Iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) butas, kurio plotas 63,42 m². Pareiškime pirmas reikalavimas yra pareikštas dėl (duomenys neskelbtini), kurio plotas 34,50 m², kas iš viso su dviem butais sudaro 97,92 m². Antruoju reikalavimu prašo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, kurio plotas 97,92 m², nors dalį jo pareiškėja jau valdo nuosavybės teise pagal pirkimo pardavimo sutartį. Namų valdoje, nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra ir dar vienas pastatas-sandėlis, kuris nėra registruotas kieno nors vardu“. Nepaisant to, šį trūkumą pareiškėjai pašalino.

7.6. Tokia teismų praktika, kai ieškovui pirmą kartą pašalinus teismo nustatytus trūkumus, teismas priima nutartį, kuria nurodo naujus to paties ieškinio trūkumus, vertintina neigiamai, nes naujų (papildomų) to paties ieškinio trūkumų nurodymas vėlesnėse nutartyse neatitinka trūkumų šalinimo instituto tikslo. Negalimos tokios situacijos, kai teismas iškarto nenustato visų ieškinio trūkumų, kurių buvimas esmingai kliudo priimti nagrinėti ieškinį, ir kurie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, nes neatitinka proceso koncentruotumo principo. Be to, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

7.7. Nurodytais pareiškimo trūkumais (įpareigojimu pateikti papildomus įrodymus), pareiškėjai iš esmės jau pradinėje (pareiškimo priėmimo) stadijoje yra įpareigojami įrodyti savo pareikštą reikalavimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai yra formalūs, nes gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu, tai yra šie trūkumai netrukdo tinkamai pradėti ir atlikti su pareiškimo priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus – šiuo atveju pradėti procesą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

7.8. Teismas, nustatęs, kad prie pareiškimo nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys pareiškimo pagrįstumą, negali iš pareiškėjų reikalauti tų įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami pareiškimui patenkinti, nes pareiškimo priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas. Priešingu atveju, ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą. Įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Skundžiama nutartimi pareikalauti pateikti įrodymai ar priedų originalai galimai yra svarbūs tolimesnei bylos eigai, tačiau tai nėra tokie pareiškimo trūkumai, dėl kurių pareiškėjų reikalavimas būtų išvis nesuprantamas ir/ar dėl to teismo procesas pagal pareiškimo reikalavimą, kuris šiuo metu yra suformuluotas, išvis negalėtų būti pradedamas. Teismo nustatyti pareiškimo trūkumai gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu ir nesudaro pagrindo įpareigoti pareiškėjus patikslinti pareiškimą ir/ar pateikti papildomus rašytinius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, todėl procesiniai dokumentai perduotini trūkumams šalinti tik tais atvejais, kai šie trūkumai yra ne formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus – šiuo atveju pradėti procesą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CPK 5, 7 straipsniai).

10. Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, jog bet kurio ieškinio (pareiškimo) turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto taikymą. Ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio (pareiškimo) dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio (pareiškimo) neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

11. Pažymėtina, kad ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Išaiškėję ieškinio (pareiškimo) turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutą. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį (pareiškimą) laikant nepaduotu dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Įpareigojimas šalinti ieškinio (pareiškimo) trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys (pareiškimas) yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

12. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškimo padavimo ir nagrinėjimo tvarką reguliuoja CPK V dalies XXXIV skyriaus trečiasis skirsnis. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo taip pat turi atitikti ir specialiuosius reikalavimus, nurodytus CPK 531 straipsnyje. Minėtoje nuostatoje numatyti papildomi reikalavimai, t. y. daikto aprašymas; daikto valdymo terminas; kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, o valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas; kad nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

13. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškimo dalykas suformuluotas aiškiai. Apeliantų pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo taip pat yra aiškiai išdėstyti argumentai, pateikti įrodymai, reikalingi tokio pobūdžio pareiškimo priėmimo klausimui spręsti (CPK 531 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi nustatyti trūkumai yra formalūs ir neužkerta galimybės teismui nagrinėti bylą ir trūkstamų įrodymų gauti bylos nagrinėjimo eigoje. Be to, teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (pareiškime) nurodytas aplinkybes, nepateikimas, įrodymų (ne)pakankamumas negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (pareiškimo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio (pareiškimo) nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio (pareiškimo) įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui (pareiškimui) patenkinti, nes ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys (pareiškimas) gali būti atmestas išnagrinėjus bylą. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio (pareiškimo) reikalavimus (CPK 185 straipsnis).

14. Sutiktina su apeliantais, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartis nėra tinkamai motyvuota, nes joje nėra aiškiai nurodoma, kokių būtent pareiškimo trūkumų pareiškėjai nepašalino, juolab atsižvelgus į tai, jog 2023 m. spalio 30 d. teisme buvo gautas patikslintas pareiškėjų pareiškimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad nagrinėjamu atveju su pareiškimu jo priėmimo stadijoje pateikti ne visi, teismo nuomone, reikalingi rašytiniai įrodymai, pateikta dalis procesinių dokumentų, kurių neįmanoma perskaityti, ar nepateikti rašytinių įrodymų originalai, bei tai, kad nėra aiškūs pareiškime nurodyti reikalavimai, neleidžia konstatuoti, jog pareiškimas formaliai neatitinka jam keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipia dėmesį, kad teismas, manydamas, jog konkrečioms aplinkybėms konstatuoti yra būtina pateikti papildomus įrodymus, patikslinti pareiškimo reikalavimus, gali pareiškėjams siūlyti tokia teise pasinaudoti, tačiau tai yra teisminio bylos nagrinėjimo, o ne procesinio dokumento priėmimo stadijos dalis. Pareiškimo pagrįstumo bei įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiami bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad 2023 m. spalio 12 d. nutartimi nustatyti pareiškimo trūkumai yra svarbūs tolimesnei bylos eigai, tačiau tai nėra tokie pareiškimo trūkumai, dėl kurių pareiškėjų reikalavimai būtų išvis nesuprantami ir/ar dėl to teismo procesas pagal pareiškimo reikalavimus, kurie šiuo metu yra suformuluoti, išvis negalėtų būti pradedamas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos 2023 m. spalio 12 d. nutartimi nustatė pirmosios instancijos teismas, nepašalinimas negali suteikti teismui teisės apeliantų pareiškimą laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.

15. 2023 m. spalio 12 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pasirengimo stadija bylą nagrinėti iš esmės ypatingojoje teisenoje netaikoma, paskelbus specialiame tinklalapyje ir po atsiliepimų pateikimo yra skiriamas teismo posėdis. Jei nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas tokiu atveju bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, todėl pakartotinai nustatytinas terminas trūkumams pašalinti, kurie buvo nurodyti ankstesnėje nutartyje, bet liko nepašalinti. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 442 straipsnio 9 punktas nustato, jog bylos dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles, yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. CPK 553 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Jeigu šiame straipsnyje nurodytos sąlygos yra ginčijamos, teismas nagrinėja bylą žodinio proceso tvarka. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog CPK 443 straipsnyje yra įtvirtintos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės, šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustato teismui pareigą ypatingosios teisenos bylose imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, todėl teismas turi patikrinti visas aplinkybes, neapsiribodamas proceso dalyvių pateikta medžiaga, taip pat gali nurodyti, kokius konkrečiai įrodymus būtina pateikti, ir juos išreikalauti, jei byloje dalyvaujantys asmenys negali šito padaryti (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

16. Akcentuotina, kad nors pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pareiškimą laikyti nepaduotu pareiškėjams neužkerta kelio vėl kreiptis į teismą su pareiškimu, tačiau dėl tokio teismo procesinio sprendimo nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, juolab, įvertinus aplinkybę, kad nuo pareiškėjų pareiškimo teisme gavimo (2023 m. rugsėjo 4 d.) iki skundžiamos nutarties priėmimo (2023 m. lapkričio 3 d.) praėjo beveik dviejų mėnesių laikotarpis. Pareiškėjai, norėdami apginti savo interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme. Todėl šiuo atveju, nenustačius aplinkybių, kad pareiškėjai nesąžiningai naudotųsi ir piktnaudžiautų jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismo procesinis sprendimas pareiškimą laikyti nepaduotu neatitinka proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir protingumo principų.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiškėjų V. K. ir V. K. pareiškimo dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų V. K. ir V. K. pareiškimo dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.