Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-07-14 · Civilinė byla Nr. 2A-590-157/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-14
Bylos Nr.
2A-590-157/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00507-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danguolė Martinavičienė, Alvydas Poškus
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Medtec‘o LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Schato“
Kategorijos
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-590-157/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00507-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3, 114.11
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AVG statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1212-467/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AVG statyba“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Medtec‘o LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Schato“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilso prekyba“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „AVG statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Medtec‘o LT“, UAB „Schato“ bei BUAB „Vilso prekyba“ ir prašė: 1) CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti 2010-07-30 Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „AVG Statyba“ ir UAB „Vilso prekyba“ (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) negaliojančia nuo sudarymo momento; 2) taikyti restituciją natūra, t. y. priteisti ieškovui teisę reikalauti iš UAB „Medtec‘o LT“ 102 234,50 Lt skolos, iš UAB „Schato“ – 102 234,50 Lt skolos, o UAB „Vilso prekyba“ priteisti reikalavimo teisę į ieškovo 39 185,42 Lt skolą; 3) priteisti ieškovui iš UAB „Medtec‘o LT“ ir UAB „Schato“ po 102 234,50 Lt už atliktus darbus; 4) priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi UAB „AVG Statyba“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriui susipažinus su perduotais įmonės dokumentais, kilo abejonių dėl Reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo ir tikslingumo. Pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovai UAB „Medtec‘o LT“, UAB „Schato“ 2009-10-26 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 1001 dėl statybos rangos darbų atlikimo atsakovams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis). Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti darbus, numatytus sutarties priede Nr. 1, o atsakovai – darbus priimti ir tinkamai sumokėti. Teigė, kad jis atliko numatytus darbus ir pateikė atsakovams UAB „Medtec‘o LT“ ir UAB „Schato“ sąskaitas faktūras už 204 469 Lt (po 102 234,50 Lt); kad sutarčių priedai, detalizuojantys šalių susitarimus dėl atliktų darbų, nebuvo sudaryti, tačiau faktinį darbų atlikimą patvirtina atsakovų pretenzija, UAB „AVG Statyba“ skirta bauda už reljefo sugadinimą, antstolio V. Milevičiaus surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atsakovų pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo, Trakų rajono savivaldybės leidimas griauti statinius, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, UAB „Ecoservise“ šiukšlių, statybos griovimo ir atliekų priėmimo aktai, ieškovo sudarytos lokalinės sąmatos, atsakovų įgalioto asmens M. E. pasirašyti du atliktų darbų aktai 91 659 Lt ir 112 810 Lt sumai; kad užsakovai privalėjo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, tačiau vengė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktus; kad vadovaudamasis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, ieškovas vienašaliai juos pasirašė, tačiau atsakovai UAB „Medtec‘o LT“ ir UAB „Schato“ su reikalavimu sumokėti nurodytas sumas nesutiko, teigdami, jog sumokėjo ieškovui kiekvienas po 50 425 Lt, bet finansiniuose dokumentuose nėra šių mokėjimų.

Taip pat CK 6.66 straipsnio pagrindu prašė pripažinti negaliojančia Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria jau nemokus ieškovas perleido UAB „Vilso prekyba“ savo reikalavimo teises į atsakovus UAB „Medtec‘o LT“ ir UAB „Schato“, kilusias iš Rangos sutarties, o „Vilso prekyba“ įskaitė ieškovo 39 185,42 Lt įsiskolinimą jam.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimu iš dalies ieškovo patenkino BUAB „AVG statyba“ ieškinį – nuo sudarymo momento pripažino negaliojančia Reikalavimo perleidimo sutartį, taikė restituciją natūra ir priteisė ieškovui teisę reikalauti iš UAB „Schato“ ir iš UAB „Medtec‘o LT“ po 102 234,50 Lt, o UAB „Vilso prekyba“ priteisė reikalavimo teisę į ieškovo 39 185,42 Lt skolą; taip pat ieškovui priteisė iš UAB „Medtec‘o LT“ ir iš UAB „Schato“ po 51 809,50 Lt už atliktus darbus.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo natūra ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo; paliko nepakeistą sprendimo dalį, kuria 2010-07-30 Reikalavimo perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento. Apeliacinis teismas nurodė, kad yra būtina išsiaiškinti: ar ieškovas pagrįstai reiškia atsakovams reikalavimus dėl skolų priteisimo; ar šalys tinkamai įvykdė 2009-10-26 Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; ar jų įvykdymas suteikia teisę ieškovui reikalauti atitinkamų sumų priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo paminėtą 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu atmetė ieškovo BUAB „AVG statyba“ ieškinį atsakovams UAB „Medtec‘o LT“, UAB „Schato“ ir BUAB „Vilso prekyba“ dėl restitucijos taikymo, skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, spręsdamas dėl restitucijos, visų pirma vertino, ar ieškovas pagrįstai reiškia reikalavimą atsakovams dėl skolos priteisimo, ar šalys tinamai, laiku ir pilna apimtimi atliko 2009-10-26 rangos sutartimi prisiimtas pareigas.

Teismas nustatė, kad priedas Nr. 1 prie rangos sutarties, kuriame turėjo būti užsakovų (atsakovų) suformuota užduotis rangovui (ieškovui), nebuvo sudarytas; kad taip pat šalys nepasirašė susitarimų atskiriems darbams atlikti; kad, nepaisant to, šalys tarėsi, jog ieškovas atsakovams priklausančiame žemės sklype atliks pastatų griovimo, atliekų išvežimo, kelio remonto, tvoros montavimo darbus ir ieškovas pradėjo darbus.

Teismas sprendė, kad šalis siejo rangos sutartiniai teisiniai santykiai tiek, kiek tai susiję su ieškovo realiai atliktais darbais atsakovams priklausančiame objekte, tačiau ieškovas neturi teisės rangos sutarties pagrindu reikalauti atlyginti už bet kuriuos kitus darbus, dėl kurių nebuvo susitarta nustatyta tvarka.

Teismas nepripažino pakankamais ieškinį pagrindžiančiais įrodymais ieškovo pateiktų sutarčių, sąskaitų, sudarytų iki 2009-10-26, t. y. iki Rangos sutarties pasirašymo, nes jos buvo sudarytos dar tuo metu, kai šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai.

Teismas nustatė, kad nagrinėjant bylą iš naujo ir vėl nebuvo pateikti, anot ieškovo, atsakovų įgalioto asmens M. E. 2010 m. vasario mėn. pasirašyti 204 469 Lt vertės atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai; kad šių įrodymų nepateikimą ieškovas motyvavo tuo, jog to negali padaryti, nes realiai neaišku, kur jie yra; kad tokių aktų buvimą ieškovas įrodinėjo 2010-04-09 pretenzija atsakovams ir nepasirašytais priėmimo-perdavimo aktais, kurie, be kita ko, neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų (nenurodyta jų surašymo data, darbų atlikimo terminai, nedetalizuoti atlikti darbai, kiekiai, dviejuose iš jų nurodoma, kad perduodami kelio darbai, o dėl jų buvo susitarta tiek 2009-10-21 sutartyje su UAB „Medtec‘o LT“, tiek 2009-10-29 rangos sutartyje). Remdamasis nustatytu, teismas sprendė, kad neįrodyta, jog 204 469 Lt darbų ieškovas atliko pagal abi sutartis abiem atsakovams. Nepaisant to, teismas, atsižvelgęs į liudytojų parodymus, į tai, kad atsakovui ieškovui yra sumokėję grynais pinigais 100 000 Lt, nurodė, kad atsakovui UAB „Schato“ už kelio remonto darbus taikytinos 2009-10-26 Rangos sutarties nuostatos.

Teismas įvertino ieškovo pateiktas lokalines sąmatas, kurios, anot ieškovo, pagrindžia atliktų darbų mastą bei vertę pagal 2009-10-26 rangos sutartį ir nustatė, kad jos parengtos 2010 m. sausio 13/14 dienomis, nepasirašytos atsakovų atstovo M. E.; dėl to teismui kilo pagrįstų abejonių, ar jos (lokalinės sąmatos) yra tie patys dokumentai, kurie buvo pateikti atsakovui pasirašyti (derinti) prieš pasirašant sutartį; teismas taip pat pažymėjo, kad iš liudytojo M. E. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jis kalbėjo apie būsimus ieškovo darbus, taip pat atliktus darbus, už kuriuos ieškovui jau yra sumokėta 100 000 Lt avansu 2009-10-26 sutarties sąlygomis ir tvarka.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovams atliko daugiau statybos rangos darbų nei už avansu atsakovų sumokėtus 100 000 Lt; konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą atsakovams dėl skolos priteisimo, todėl atmetė ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas BUAB „AVG statyba“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nes ieškovas turi teisę gauti apmokėjimą už realiai atliktus darbus. Stabiliai veikiantis ieškovas bankrutavo dėl atsakovų tyčios nemokėti už atliktus darbus, padaryta žala kitiems kreditoriams. Ieškovas atsakovams priklausančiame žemės sklype pradėjo darbus pagal žodinį sutarimą dar prieš šalims pasirašant 2009-10-26 Rangos sutartį, sutartį ruošė atsakovai, kurie taip pat turėjo paruošti ir jos priedus.

2. Teismo konstatuota aplinkybė, kad atsakovai sumokėjo ieškovui 100 000 Lt avansą prieštarauja bylos medžiagai: ieškovas niekada negavo šių pinigų, nes jie neapskaityti buhalterinėje apskaitoje, iš jų nesumokėta kreditoriams; net konstatavus, kad atsakovai perdavė 100 000 Lt ieškovo darbų vadovui D. P., negali būti laikoma, jog pinigai perduoti ieškovui; jei D. P. būtų turėjęs teisę ieškovo vardu priimti pinigus, jis būtų išrašęs grynųjų pinigų priėmimo kvitą; ieškovo direktorius A. V. taip pat nurodė, kad jis negavo pinigų iš D. P. už atsakovams priklausančiame žemės sklype atliktus darbus.

3. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei padarė bylos medžiagos neatitinkančias išvadas dėl ieškovo atliktų darbų: ieškovas pateikė teismui visus įrodymus, kuriuos galėjo surinkti; atskirti darbų pagal atskiras sutartis nėra prasmės, nes atsakovai kartu užsakė darbus; taip pat jis prašė skirti ekspertizę tikslu nustatyti, kokie darbai buvo atlikti, tačiau teismas netenkino šio prašymo, nes tam prieštaravo atsakovas UAB „Schato“; dėl darbų apimties, terminų ir kainos dažnai nebuvo galima susitarti dėl atsakovų kaltės, vengimo įforminti darbus, tačiau ieškovo vis buvo prašoma atlikti naujus darbus; byloje daug įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas atliko darbus ir reikalavo iš atsakovų sumokėti; nors bankroto administratoriui nepavyko surasti atsakovų atstovo pasirašyto darbų akto, tačiau yra žinoma, kad toks aktas buvo pasirašytas; teismas neteisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu M. E. davė parodymus apie būsimus darbus; atsakovo vadovas taip pat teigė, kad sutartis ir jų priedus turėjo parengti jų teisininkas; Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-05-27 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad atsakovų įgaliotas M. E. pasirašė ieškovo atliktų darbų aktus už 204 469 Lt.

4. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovai vengė priimti ieškovo atliktus darbus (įgyvendinti bendradarbiavimo pareigą) ir nenurodė jokių atsisakymo pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus priežasčių.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Schato“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad:

1. Ieškovas kaip statybų srities profesionalas veikdamas netinkamai (nesudarė su atsakovais sutarties priedų, neaptarė darbų, nesuderino kainos, nepridavė darbų, atsakovams nepateikė pagrįstų mokėjimo dokumentų) prisiėmė tokio veikimo riziką ir pasekmes, įskaitant pareigą įrodyti šalių susitarimus. Dėl to nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis bankrutavo dėl nenaudingo sandorio su atsakovais.

2. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl 100 000 Lt perdavimo ieškovui už atliktus statybos rangos darbus. Apelianto teiginius paneigia ieškovo buvusio direktoriaus A. V. 2010-12-15 parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jam buvo žinoma apie atsakovo perduotus pinigus darbų vadovui D. P., kad atsakovai nuolat prašė išduoti kasos pajamų orderį.

3. Teismas teisingai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė teisės gauti iš atsakovų pinigines lėšas. Teismas išanalizavo 2009-10-21 iki 2009-10-26 statybos rangos sutartis, tačiau ieškovas apskirtai neįrodinėjo kokie darbai pagal kokią sutartį buvo atlikti.

4. Teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo skirti ekspertizę ir pakartotinai neapklausė jau apklausto liudytojo, nes ieškovas nesugebėjo apibrėžti ekspertizės atlikimo ribų, nurodyti eksperto, ar ekspertinės įstaigos, kainos, nenurodė, kokias papildomas aplinkybes galėtų patvirtinti jau apklaustas liudytojas.

5. Atsakovai 2010-04-01, 2010-04-23, 2010-06-07 reikalavo ieškovo pateikti kasos pajamų orderius dėl sumokėtų 100 000 Lt, taip pat atliktų darbų aktus. Dėl to ieškovo nurodoma neva 2010-04-09 advokatų kontoros siųsta pretenzija su pramanytais atliktų darbų aktais yra sąmoningas ir apgaulingas veiksmas, kuriuo siekiama įteigti, kad atliktų darbų aktai buvo sudaryti 2010 m. pavasarį. Tačiau tokiais vienašaliai pasirašytais aktais ieškovas siekė apgauti kitą savo kreditorių – UAB „Vilso prekyba“.

6. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodė, kad byloje nėra ieškovo nurodomų 2010 m. vasarį išrašytų ir atsakovų atstovo M. E. pasirašytų atliktų darbų aktų. Tokių aktų ieškovas nepateikė ir bylą nagrinėjant antrą kartą. Dėl to kritiškai vertintinas ieškovo teiginys, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-05-27 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog M. E. pasirašė atliktų darbų aktus už 204 469 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas BUAB „AVG statyba“ apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

Nagrinėdama bylą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šioje byloje įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimu yra pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-07-03 Reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp BUAB „AVG statyba“ ir UAB „Vilso prekyba“ (CPK 18 str.); taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje šioje civilinėje byloje, pateiktus išaiškinimus dėl bylos nagrinėjimo dalyko (CPK 362 str. 2 d.).

Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Ieškovas BUAB „AVG statyba“ (rangovas), remdamasis jo ir atsakovų (užsakovų) UAB „Schato“, UAB „Medtec‘o LT“ 2009-10-26 sudaryta Rangos sutartimi Nr.1001 (toliau – Rangos sutartis), reikalauja atsakovų atsiskaityti už atliktus darbus – sumokėti po 102 234,50 Lt, o atsakovai su tuo nesutikdami tvirtino, kad šalys nebuvo susitarę dėl konkrečių darbų; kad ieškovas savo iniciatyva pradėjo darbus ir žadėjo pateikti sąmatą, tačiau jos nepateikė; kad atsakovai sumokėjo ieškovui avansą apie 100 000 Lt grynais pinigais, bet ieškovas atsisakė išduoti kasos pajamų orderius.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovams atliko daugiau darbų pagal Rangos sutartį nei atsakovai už juos sumokėjo avansu (t. y. 100 000 Lt), todėl atmetė ieškovo reikalavimą taikyti restituciją natūra. Apeliantas (ieškovas), ginčydamas teismo padarytą išvadą nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir jų visetą, todėl padarė bylos medžiagai prieštaraujančią išvadą, jog ieškovas neįrodė atliktų darbų už 204 469 Lt.

Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį šioje civilinėje byloje, kuria buvo nutarta grąžinti bylos dalį dėl ieškovo teisės reikalauti taikyti 204 469 Lt restituciją natūra ir priteisti iš atsakovų po 102 234,50 Lt skolos. Kasacinis teismas nurodė, kad byla teisėtai buvo perduota nagrinėti iš naujo, nes pagal šios bylos nagrinėjimo dalyką yra būtina išsiaiškinti: ar ieškovas turi reikalavimo teisę į reikalaujamą priteisti skolą ir į kokio dydžio skolą, t. y. kokios apimties ir vertės sutartinius darbus ieškovas atliko atsakovams (ar šalys tinkamai ir laiku atliko pareigas pagal Rangos sutartį; nurodė, kad būtina atriboti darbus, jų apimtis, kaštus pagal kiekvieną iš dviejų rangos sutarčių, kuriose numatyti iš esmės analogiški kelio remonto darbai – 2009-10-21, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Medtec‘o“, bei trišalės minėtos 2009-10-26 Rangos sutarties; kad ieškovo darbų atlikimo aktai neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, kad įvairios sutartys, kurios, anot ieškovo, buvo sudarytos įgyvendinti Rangos sutartį sudarytos iki 2009-10-26; nurodyta, kad byloje nėra pagrindinio įrodymo, kuriuo ieškovas remiasi įrodinėdamas atliktų darbų kainą, – 2010 m. vasario mėn. ieškovo išrašytų ir atsakovų įgalioto asmens M. E. pasirašytų atliktų darbų aktų; kad ieškovo pateikti vieni atliktų darbų aktai išrašyti abiem atsakovams, kiti (toms pačios sumoms) – tik UAB „Medtec‘o LT“; kad būtina išanalizuoti 2010-05-18 faktinių aplinkybių protokolą; kad lokalinės sąmatos parengtos ne prieš pasirašant Rangos sutartį, bet 2010 m. sausio 13-14 d. ir jos nepasirašytos atsakovo atstovo M. E. ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas neteikė papildomų įrodymų, susijusių su aukščiau paminėtų teismų nurodytų aplinkybių įrodinėjimu; prašė skirti teismo ekspertizę tikslu nustatyti, kokie darbai buvo atlikti atsakovams priklausančiame žemės sklype, tačiau teismas šio prašymo netenkino, nusprendęs, jog nėra aišku, nuo kokios stadijos ieškovas pradėjo darbus, be to ieškovas norėjo, kad už ekspertizę mokėtų atsakovai. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad jokių įrodymų ieškovas daugiau neturi bei pateikti negali, nenurodo nesutikimo su teismo sprendimu neskirti ekspertizės motyvų, neprašo apeliacinės instancijos teismo, kaip fakto instancijos, skirti ekspertizės.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178, 182 str.). CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, proceso šaliai gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012; kt.).

Taigi pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovui neteikiant papildomų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo bylą pagal esamus joje įrodymus ir vertino jų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.).

Kaip žinoma, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodo apeliantas, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Statybos rangos sutarties esminės sąlygos yra susitarimas dėl dalyko, terminų ir kainos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Sutartyje nebuvo susitarta nei dėl darbų užduoties (apimties), nei dėl terminų, nei dėl kainos (dėl to turėjo būti sudaryti ir pasirašyti atskiri šalių priedai Nr. 2, Nr. 3 ( 4.1 punkto b dalis, 5.1, 5.2, 6.1, 6.2, 8.1 p., tačiau to padaryta nebuvo), sutinka su teismo padaryta išvada, jog minėta Sutartis laikytina preliminariu šalių susitarimu dėl statybos rangos teisinių santykių, nes šalys sutinka, kad ieškovas savo iniciatyva tam tikrus kelio remonto, pastatų griovimo, atliekų išvežimo, tvoros montavimo darbus atliko atsakovams priklausančiame žemės sklype, kad atsakovai yra sumokėję grynais pinigais, todėl ieškovui turi būti atlyginta už sutartus ir realiai atliktus darbus. Taigi ieškovui teko pareiga įrodyti atliktų darbų mastą ir vertę pagal trišalę 2009-10-26 Rangos sutartį.

Visų pirma apeliantas tvirtina, kad teismo išvada, jog atsakovai sumokėjo ieškovui avansą 100 000 Lt grynais pinigais neatitinka bylos medžiagos, nes šie pinigai, anot jo, neapskaityti ieškovo buhalterijoje, iš jų neatsiskaityta su kitais kreditoriais, o tai, kad juos gavo ieškovo darbuotojas – projektų vadovas D. P., nereiškia, kad pinigai buvo perduoti ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kaip tam tikrą ieškovo sau naudingą interpretaciją – kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas išvadą, kad ieškovas gavo iš atsakovų avansą padarė nuosekliai įvertinęs tarp šalių susiklosčiusių bendradarbiavimo santykių ir situacijos ypatumus, remdamasis buvusių ieškovo ir atsakovo darbuotojų parodymais teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovo direktorius A. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam buvo žinoma, jog ieškovo projektų vadovas D. P. darbų pradžioje iš UAB „Medtec‘o“ ir UAB „Schato“ akcininkų per kelis kartus gavo apie 100 000 Lt pirminėm išlaidom, o jis iš šių gautų pinigų per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio iki gruodžio pabaigos per kelis kartus gavo apie 40 000 Lt; paaiškino, kodėl šių pinigų ieškovas neapskaitė savo apskaitoje; nurodė, kad šiuos pinigus sumokėjo kaip avansą kitoms bendrovėms, kurias samdė atlikti darbus (duomenys neskelbtini) pagal Rangos sutartį; nurodė, kad iš atsakovo vadovo yra gavęs raginimus išrašyti kasos pajamų orderius 100 915 Lt, tačiau kai suprato, kad jie nesiruošia toliau tęsti darbų pagal Rangos sutartį ir sumokėti už atliktus darbus, tuomet pasakė, kad išrašys tik tuomet, kai atsakovai apmokės už atliktus darbus (T. 1, b. l. 217); ieškovo darbuotojas (projektų vadovas nuo 2009-10-01 iki 2010-07-30) D. P. patvirtino gavęs iš atsakovų 7 000 eurų apmokėti už žemės darbus sklype, po to 30 000 Lt avansą už atliekamus ieškovo darbus, o po to dar 50 000 Lt perduoti architektui; kad nuolat buvo atidedamas atsakovo duotų pinigų įforminimas (T. 1, b. l. 220); buvęs atsakovų direktorius A. V. taip pat nurodė apie atsakovų sumokėtą 100 000 Lt avansą (T. 3, b. l. 48-51). Be to, byloje ieškovo nepaneigti ir tie rašytiniai įrodymai, kuriais atsakovai prašė ieškovo išduoti kasos pajamų orderius (atsakovų 2010-04-23, 2010-06-07, 2010-06-30 pranešimai) (T. 1, b. l. 115-117). Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovų sumokėto avanso nenurodymą ieškovo buhalteriniuose apskaitos dokumentuose taip pat gali lemti netinkamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės normų vykdymas. Dėl to, apeliacinio teismo vertinimu, vien tai, kad šie pinigai nebuvo apskaityti ieškovo buhalterinėje apskaitoje, nepaneigia, jog atsakovai avansu ieškovui sumokėjo apie 100 000 Lt grynais pinigais (CPK 178, 185 str.).

Nesutikdamas su teismo išvada dėl neįrodytų darbų apimties ir vertės, apeliantas taip pat teigia, kad nors ieškovo bankroto administratorius nerado atsakovų pasirašyto atliktų darbų akto, tačiau yra žinoma, kad jis buvo pasirašytas: anot jo, Vilniaus miesto apylinkės prokurorės J. Kančiauskienės 2011-05-27 nutarime iš dalies nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad atsakovų įgaliotas M. E. pasirašė atliktų darbų aktus ir patvirtino, jog ieškovas atsakovams atliko darbų už 204 469 Lt. Ieškovo 2010-04-09 pretenzijoje atsakovams pakartojamas analogiškas teiginys, kad yra 2010 m. vasario mėnesį išrašyti ir atsakovų atstovo M. E. pasirašyti atliktų darbų aktai 204 469 Lt sumai, tačiau kaip nurodoma atsakovo UAB „Medtec‘o LT“ atsakyme į šią pretenziją, pretenzijoje nurodyti priedai atsakovui taip pat nebuvo pateikti, atliktų darbų aktas nebuvo pateiktas (T. 1, b. l. 114, 115). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aukščiau paminėti apelianto argumentai nepaneigia teismo padarytos išvados dėl minėtų aktų, pasirašytų atsakovo atstovo M. E., nebuvimo, nes, pirma, į bylą tokie aktai nepateikti; antra, minėtame ikiteisminio tyrimo nutarime tokia konkreti aplinkybė (M. E. pasirašyti atliktų darbų aktai) nebuvo tyrimo objektas, čia nurodyta, kad ieškovo darbų atlikimo kokybė ir apimtis netirtini baudžiamojoje byloje, nes šios aplinkybės įrodinėtinos privatinės teisės normų pagalba; trečia, teismas, spręsdamas dėl ieškovo atliktų darbų įvertino kiekvieną bylos įrodymą atskirai bei jų visetą ir tik tuomet padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atliko darbų daugiau nei atsakovo sumokėtas avansas (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, tiek sudarydamas sutartį, tiek ją vykdydamas buvo savo srities profesionalas, statybos versle dalyvavo nuo 2007 m., todėl jo nurodomos aplinkybės apie tai, kad jam nebuvo žinomi atliktų darbų perdavimo priėmimo tvarka, tokių aktų surašymo tvarka, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad vien darbų perdavimo-priėmimo akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Kaip minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo atliktų darbų pagal Rangos sutartį apimties ir vertės išsamiai išanalizavo ir įvertino kitus bylos įrodymus: ieškovo pateiktas sutartis su trečiaisiais asmenimis (T. 1, b. l. 146, 148-149, T., 2 b. l. 76, 77, 85, 86), ieškovo sudarytus ir pasirašytus atliktų darbų aktus (T. 1, b. l. 139-142, T. 2, b. l. 91-94), ieškovo išrašytas PVM sąskaitas – faktūras (T. 1, b. l. 21-24), lokalines sąmatas (T. 2, b. l. 95-107), antstolio 2010-05-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus duomenis. Teisėjų kolegija, kaip fakto instancija, išanalizavusi minėtus dokumentus pagal ieškovo apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo kitaip vertinti teismo nustatytų faktų ir jų pagrindu padarytų teisinių išvadų (CPK 178, 185 str.).

Apeliantas taip pat tvirtina, kad atsakovai vengė priimti darbus, nebendradarbiavo, todėl ieškovas neturėdamas nei teisinio nei ekonominio išsilavinimo pats surašė darbų priėmimo-perdavimo aktą. Šie apelianto teiginiai taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes pagal Rangos sutarties 7.3.1 punktą tokią pareigą turėjo ieškovas, byloje nepateikti duomenys, kad atsakovai (užsakovai) būtų gavę ieškovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, kad būtų vengę, kaip teigiama apeliaciniame skunde, tą rezultatą priimti (CK 6.694 str. 1 d.).

Apibendrindama aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija nepasisako plačiau dėl kitų apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentų, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanguolė MartinavičienėAlvydas Poškus