Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „Alfa klasė“ atstovams direktoriui P. S., advokato padėjėjai A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Alfa klasė“ ieškinį atsakovei B. A. dėl skolos bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Alfa klasė“ atstovė advokatė A. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad atsakovė pripažino, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė atlygintinė paslaugų sutartis, taip pat atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu dėl 210,00 Eur skolos už birželio mėnesio suteiktas paslaugas – papildomas pamokas, todėl ginčo dėl to tarp šalių nėra. Pažymi, kad atsakovė pamokas lankė arba neatvyko į pamokas, į kurias turėjo atvykti, pagal susitarimą ir 2018 m. gegužės mėn., tačiau už šias pamokas nėra atsiskaičiusi su ieškovu. Pažymėjo, kad byloje yra pateiktas susirašinėjimas, kuris patvirtina, kad 2018-05-18 atsakovė rašė pranešimą apie tai, kad 2018-05-19 negalės atvykti į užsiėmimus. Atsakovei buvo nurodyta, kad už pamokas, į kurias ji neatvyks, vis tiek reikės mokėti, kitaip bus pažeistas ieškovo organizuojamų pamokų lankomumas. Dėl minėto atsakovė nepateikė jokių prieštaravimų. Todėl 2018-05-19 nors atsakovė nedalyvavo pamokose, tačiau pagal šalių susitarimą privalo apmokėti. Taip pat ir iš 2018-05-25 susirašinėjimo matyti, kad atsakovė teiraujasi, ar 2018-05-26 vyks pamoka ir kas dėstys. Ieškovo atstovė atkreipia dėmesį, kad mokytojas K. P. žiniaraštyje už gegužės mėn. yra neteisingai pažymėjęs, jog 12 d. pamoka nėra apmokėta, tačiau ieškovas buhalterijoje rado minėtos dienos pinigų priėmimo kvitą, todėl chemijos pamokos, kurios buvo neapmokėtos per gegužės mėn. yra ne 6, o 4 (vietoj 90,00 Eur, mokėtina suma yra 60,00 Eur). Taip pat mokytojas A. Ž. gegužės mėn. lankomumo žiniaraštyje yra pažymėjęs, kad atsakovei apmokėti 2018-05-19 matematikos pamokos nereikės, nors apmokėti šią pamoką atsakovei reikėjo dėl pažeistų lankomumo taisyklių, todėl gegužės mėnesį atsakovei reikėjo apmokėti ne 8 pamokas, o 10 matematikos pamokų (mokėtina suma už matematikos pamokas keičiasi iš 120,00 Eur į 150,00 Eur). Tad bendra mokėtina suma už visas gegužės mėnesio pamokas lieka ta pati kaip nurodyta ieškovo išrašytoje sąskaitoje-faktūroje ir ieškinyje – 210,00 Eur.

5. Liudytojas K. P. parodė, kad atsakovė papildomas pamokas lankė nuo 2018 m. balandžio mėn., jis su ja dirbo iki gegužės mėn. pabaigos, bet ji lankė pamokas iki birželio pabaigos. B. pamokas jis vedė asmeniškai, su ja dirbo individualiai. Pamokos vykdavo dažniausiai savaitgaliais arba darbo dienomis vakarais. Vieną kartą atsiskaitė grynais pinigais, jai buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas. Už kitas pamokas Beata sakė, kad atsiskaitys mėnesio gale.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė B. A. 2018 m. sausio mėn. tinklapyje www.alfaklase.lt užsiregistravo į UAB „Alfa klasė“, t. y. ieškovo, organizuojamas papildomo ugdymo pamokas. Tarp ginčo šalių rašytinės paslaugų tiekimo sutarties sudaryta nebuvo. Anot ieškovo, šalys žodžiu susitarė, kad ieškovas teiks atlygintines paslaugas atsakovei, o atsakovė už jas apmokės sulygtą sumą. Iš ieškinio bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog šalys sulygo, kad už vieną akademinę valandą ieškovo teikiamų paslaugų, t. y. matematikos ir/ar chemijos pamokas, atsakovė įsipareigoja mokėti 15,00 Eur sumą. Dėl įkainių už dėstomo dalyko akademinę valandą tarp šalių ginčo nėra. Ieškovo teigimu, atsakovė neatsiskaitė su ieškovu už jo suteiktas paslaugas 2018 m. gegužės ir birželio mėnesiais, t. y. 2018-05-19 (2 chemijos pamokos, 2 matematikos pamokos), 2018-05-26 (2 chemijos pamokos, 2 matematikos pamokos), 2018-05-27 (2 matematikos pamokos), 2018-05-28 (2 matematikos pamokos), 2018-05-29 (2 matematikos pamokos); 2018-06-02 (2 chemijos pamokos, 2 matematikos pamokos), 2018-06-03 (1 matematikos pamoka), 2018-06-06 (3 matematikos pamokos), 2018-06-08 (2 matematikos pamokos), 2018-06-17 (2 chemijos pamokos), 2018-06-20 (2 chemijos pamokos). Atsiliepime į ieškinį atsakovė sutiko su ieškiniu iš dalies, t. y. ieškovė sutiko su 210,00 Eur skola už 2018 m. birželio mėnesį neapmokėtas ieškovo suteiktas paslaugas, tačiau nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl 210,00 Eur skolos už 2018 m. gegužės mėnesio paslaugas, nurodydama, kad už jas yra sumokėjusi, be to, gegužės mėnesio pabaigoje keturis kartus iš eilės atsakovė pamokų nelankė, o pažeisto lankomumo taisyklės su ja nebuvo aptartos. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei į teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovė pripažįsta ieškinio reikalavimą dalyje dėl ieškovo 2018 m. birželio mėn. suteiktų paslaugų bei neginčija 2018-07-23 išrašytos sąskaitos faktūros serija ALK2018 Nr. 0785 210,00 Eur sumai, tačiau byloje kilo ginčas būtent dėl 210,00 Eur skolos už atsakovo 2018 m. gegužės mėn. suteiktas ieškovei paslaugas.

7. Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 6.156 straipsnis). Pažymėtina, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), nuo tada sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad paslaugų sutarties esminės sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad kai klientas yra fizinis asmuo – vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188 straipsnio, 6.716 straipsnio 4 dalies taisyklės.

8. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau - CPK, 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo, todėl ieškovas, siekdamas įrodyti, jog jį ir atsakovę siejo tam tikri sutartiniai teisiniai santykiai (teisės ir pareigos), privalo teismui pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad buvo sudaryti atitinkami susitarimai ir, kad jais atsakovė prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, t. y. kad egzistavo šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas bei buvo susitarta dėl visų esminių sutarties sąlygų.

9. Anot ieškovo, atsakovė turi apmokėti 2 chemijos ir 2 matematikos pamokas, kurios turėjo įvykti pagal šalių sudarytą grafiką 2018-05-19, tačiau į kurias atsakovė neatvyko, nors pagal žodinę tarp šalių sudarytą paslaugų sutartį, neatvykimas į pamokas neatleidžia atsakovės nuo pareigos mokėti už jas. Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir nurodo, kad 2018-05-19 už pamokas, į kurias atsakovė negalėjo atvykti, ji mokėti neprivalo, kadangi nėra niekur įtvirtinta ir atsakovė nebuvo supažindinta su pareiga mokėti už nelankytas pamokas.

10. Atlygintinų paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose svarbus įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioritetas, taip pat tinkamo kliento informavimo pareiga (CK 6.718, 6.719 straipsniai). CK 6.719 straipsnio 1 dalis numato, jog prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Ieškovas pateikė teismui susirašinėjimą su atsakove SMS pranešimais, kur viename iš SMS pranešimu atsakovei nurodoma, kad už pamokas, į kurias ji neatvyks, vis tiek reikės mokėti, kadangi kitaip bus pažeistos lankomumo taisyklės. Teismas nesutinka su ieškovo nuomone, jog atsakovei nepateikus jokių prieštaravimų į minėtą pranešimą, atsakovė sutiko su ieškovo sąlygomis dėl lankomumo. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovė dar prieš sudarant sutartį su ieškovu dėl jo paslaugų tiekimo buvo informuota apie pareigą mokėti už nelankytas pamokas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 2018-05-19 dviejų chemijos ir dviejų matematikos neapmokėtų pamokų, t. y. 60,00 Eur (15,00 Eur x 4 pamokos), atmestinas.

11. Ieškovas nurodo, kad 2018-05-26, 2018-05-27, 2018-05-28, 2018-05-29 matematikos ir chemijos pamokos atsakovei buvo suteiktos, tačiau atsakovė jų nėra apmokėjusi. Tačiau anot atsakovės, ji šių pamokų nelankė, kadangi tuo metu dar buvo moksleivė ir darbo dienomis negalėjo lankyti papildomų užsiėmimų, 2018-05-26 atsakovė laikė biologijos egzaminą, todėl tą dieną taip pat negalėjo dalyvauti papildomose pamokose.

12. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016-06-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2015-09-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.). Šiuo atveju svarbu nustatyti ir tinkamai įvertinti, ar 2018-05-26, 2018-05-27, 2018-05-28, 2018-05-29 ieškovas paslaugas atsakovei teikė ir ar atsakovė turėjo galimybę dalyvauti ieškovo pamokose.

13. Minėta, atsakovė teigia, kad 2018-05-26, 2018-05-27, 2018-05-28, 2018-05-29 ieškovo organizuojamų pamokų ji nelankė, kadangi tuo metu ji dar buvo moksleivė ir darbo dienomis negalėjo lankyti papildomų užsiėmimų, 2018-05-26 atsakovė laikė biologijos egzaminą, todėl tą dieną taip pat negalėjo dalyvauti papildomose pamokose. Iš teismui pateikto elektroninio tvarkaraščio matyti, kad atsakovei 2018-05-26 nuo 17:00 iki 18:30 val. turėjo vykti chemijos pamokos ir nuo 18:45 iki 20:15 val. matematikos pamokos; 2018-05-27 nuo 16:00 iki 17:30 val. turėjo vykti matematikos pamokos; 2018-05-28 nuo 19:00 iki 20:30 val. turėjo vykti matematikos pamokos ir 2018-05-29 nuo 15:30 iki 17:00 val. turėjo vykti matematikos pamokos. Iš šalių SMS susirašinėjimo matyti, kad pati atsakovė teiraujasi ieškovo dėl šeštadieninės gegužės 26 d. pamokos ir kad abi šalys suderino savaitgalio 2018-05-26 ir 2018-05-27 pamokų grafiką. Atsakovės argumentai, kad darbo dienomis ji negalėjo dalyvauti organizuojamuose užsiėmimuose, kadangi turėjo pamokas mokykloje, atmetami, kadangi, kaip matyti iš aukščiau minėto elektroninio tvarkaraščio, 2018-05-28, 2018-05-29 papildomos ieškovo organizuojamos pamokos vyko nuo 19:00 iki 20:30 val. ir nuo 15:30 iki 17:00 val. Įrodymų, kad minėtu laiku atsakovei vyko pamokos mokykloje, atsakovė nepateikė. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas K. P. paaiškino, kad papildomos pamokos atsakovei vyko dažniausiai savaitgaliais ir po pamokų. Surinktų įrodymų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad 2018-05-26, 2018-05-27, 2018-05-28, 2018-05-29 paslaugos atsakovei buvo suteiktos, todėl reikalavimas dėl 150,00 Eur (2018-05-26 – 2 chemijos ir 2 matematikos pamokos, 2018-05-27 – 2 matematikos pamokos, 2018-05-28 – 2 matematikos pamokos, 2018-05-29 – 2 matematikos pamokos) yra pagrįstas ir tenkintinas.

14. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Už abi išrašytas, bet neapmokėtas sąskaitas faktūras ieškovas paskaičiavo atsakovei 5 procentų dydžio metines palūkanas, t. y. 16,75 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas nėra tenkintinas pilna apimtimi, palūkanos mažintinos iki 14,36 Eur sumos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 374,36 Eur sumą ((210,00 Eur + 150,00 Eur) + 14,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. To pačio straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 85,72 proc. reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteisiama 397,89 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ((15,00 Eur + 449,17 Eur)*85,72/100), atsakovei iš ieškovo priteisiama 21,42 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (150,00 Eur*14,28/100) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteista 21,42 Eur bylinėjimosi išlaidų suma įskaitoma į 397,89 Eur ieškovui priteistiną iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 376,47 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259 – 270, 301, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo UAB „Alfa klasė“ (į. k. 304458425) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Alfa klasė“ (į. k. 304458425) naudai 360,00 Eur skolos ir 14,36 Eur palūkanų, viso - 374,36 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus 36 ct) įsiskolinimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (374,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 376,47 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.