Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-329-856/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-20
Bylos Nr.: e2A-329-856/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-31-3-00284-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Irena Stasiūnienė
Atsakovas: K. Š., E. L., R. L.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-329-856/2022 (S) Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00284-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.1; 2.6.8.10; 3.3.1.14; 3.3.1.20.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-92-1065/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ patikslintą ieškinį atsakovams E. L., K. Š. ir R. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Osvalda“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų E. L., K. Š. ir R. L. 4627,04 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Automagija“ ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Šiaulių AVPK) sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje sutartį (toliau – ir Sutartis).

3. 2019 m. birželio 15 d. Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu iš Pakruojo r. sav., Stačiūnų k., Malūnų g., į transporto priemonių saugojimo aikštelę Šiauliuose, Pramonės g. 2C, buvo pervežtas automobilis Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje transporto priemonė buvo saugoma iki 2022 m. sausio 5 d. Transporto priemonės savininkas teisės pažeidimo padarymo momentu buvo atsakovas K. Š., valdytojas – R. L., kurio teigimu, K. Š. buvo transporto priemonę perdavęs jo valdymui, o asmuo, dėl kurio neteisėtų veiksmų paslaugos teikėjas patyrė išlaidų (vairuotojas) – atsakovas E. L..

4. 2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Automagija“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkinto iš dalies: priteisė iš atsakovo E. L. 290,40 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. balandžio 30 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Osvalda“; priteisė solidariai iš atsakovų K. Š. ir E. L. 4 336,64 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. balandžio 30 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Osvalda“; ieškinį atsakovo R. L. atžvilgiu atmetė; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų K. Š. ir E. L. 104 Eur žyminio mokesčio bei 957,60 Eur advokato pagalbos išlaidų ieškovei UAB „Osvalda“.

6. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas R. L. 2019 m. birželio 15 d. buvo aptariamo automobilio valdytojas, taigi, ir solidariai su kitais atsakovais atsakingas už jo priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų susidarymą, todėl ieškinio reikalavimus atsakovo R. L. atžvilgiu atmetė.

7. Teismas nurodė, kad Šiaulių AVPK 2019 m. birželio 15 d. Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktas, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-1085-284/2019 bei atsakovo E. L. paaiškinimai patvirtina, jog ginčo transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į saugojimą aikštelę ir ten buvo saugoma dėl ją vairavusio E. L., kuris nesilaikė Kelių eismo taisyklių, padaryto administracinio nusižengimo. Jam apie transporto priemonės nuvežimą buvo žinoma, šios aplinkybės atsakovas E. L. neginčijo. E. L. nurodė, jog sakė K. Š., kad šis atsiimtų automobilį iš saugojimo aikštelės, apie kitus veiksmus, kuriais galimai siekė, kad transporto priemonė būtų atsiimta, teismui nenurodė. Atsakovas E. L. neįsitikino ir neužsitikrino, jog tinkamai įvykdė visas savo pareigas dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo susiklosčiusioje situacijoje, kas turėjo įtakos išlaidų už transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą susidarymui. Atsakovas šiuo atveju turi prisiimti tokio savo netinkamo ir neteisėto elgesio teisines pasekmes ir atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, jog atsakovas E. L. turi pareigą atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje.

8. Teismas sprendė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Osvalda“ pranešimas apie susidariusią skolą K. Š. buvo siunčiamas 2020 m. birželio 17 d. Nors atsakovas nurodė, kad tokio pranešimo negavo, tačiau iš pašto siuntų informacinės sistemos matyti, jog siunta 2020 m. birželio 20 d. buvo įteikta. K. Š. informuotas, kad siekiant išvengti tolimesnio skolos didėjimo, turi susisiekti su ieškovės atstovu dėl automobilio atsiėmimo. Nors vien pranešimo išsiuntimas ir pašto siuntų sistemos patvirtinimas apie siuntos įteikimą nereiškia, kad pranešime apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą nurodyta informacija buvo įteikta būtent atsakovui (kuris šią aplinkybę neigė), tačiau nagrinėjamu atveju įvertintinos ir kitos susijusios aplinkybės. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jis apie priverstinio nuvežimo faktą žinojo nuo pat pradžių, t. y. apie tai, kad automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, jis sužinojo po 3–4 dienų, jam apie tai pranešė kažkas iš kaimo. Be to, nors K. Š. teigia, jog nieko nežinojo apie administracinio nusižengimo bylos E. L. atžvilgiu nagrinėjimą, tačiau iš administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos teismas nustatė, kad jam buvo siunčiamas šaukimas į teismo posėdį, kuris įteiktas jo sutuoktinei pasirašant grąžinamajame pranešime. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog teismo šaukimas paties transporto priemonės savininko nepasiekė ir nebuvo jam perduotas, K. Š. nenurodė tik deklaratyviai teigdamas, jog šaukimo negavo, nes ant jo nėra jo parašo. E. L. nurodė raginęs K. Š. atsiimti transporto priemonę. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas žinojo, kad jo automobilis ieškovės yra saugomas bei kad už automobilio saugojimą yra skaičiuojamas mokestis. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad automobilio savininkas jo neatsiėmė net ir gavęs pranešimą iš teismo apie ieškovės inicijuotą civilinę bylą (2021 m. balandžio mėn.).

9. Įvertinęs atsakovo K. Š. elgesį ir poziciją, išreikštą teisme, teismas sprendė, jog transporto priemonės jis neatsiėmė ne dėl to, kad apie jos nuvežimą ir saugojimą nežinojo, o dėl to, kad laikėsi nuomonės, jog „atsako tas, kas pasiima automobilį, nes važiavo ne jis“. Teismui minėtos nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą spręsti, jog atsakovas, nuo pat pradžių žinodamas apie jam priklausančios transporto priemonės saugojimą, ilgą laiką nesiimdamas realių veiksmų dėl automobilio atsiėmimo, prisiėmė riziką dėl šio automobilio saugojimo išlaidų bei jų kasdieninio didėjimo bei dėl to kilusių neigiamų pasekmių, t. y. pareigos jas atlyginti.

10. Teismas nesutiko su atsakovo atstovo argumentu, kad prašoma priteisti suma, palyginus su automobilio rinkos verte, prieštarauja protingumo kriterijui, todėl saugotojas turėjo įvertinti automobilio vertę, jį parduoti, padengti susidariusias išlaidas. Teismas pažymėjo, jog priverstinis transporto priemonių nuvežimas šiuo atveju buvo atliktas pagal policijos nurodymus ir saugotojas negalėjo atsisakyti vykdyti policijos pareigūno priimtą sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę ir ją saugoti net ir tuo atveju, jei jos vertė minimali. Be to, įstatymas numato saugotojo teisę, o ne pareigą, parduoti saugomą daiktą. Visa rizika bei atsakomybė negali būti perkelta vien tik saugotojui, nes tai neatitiktų protingumo reikalavimo. Būtent automobilio savininkas privalo dėti visas pastangas ir savalaikiai atsiimti automobilį, taip išvengiant saugojimo išlaidų didėjimo, o ne apsiriboti deklaratyviais teiginiais, jog automobilis turėjo būti pardavinėjamas saugotojo iniciatyva ir tokiu būdu kompensuojamos saugojimo išlaidos.

11. Nustatęs, jog susidariusias išlaidas ieškovei atlyginti turi atsakovai E. L. ir K. Š., teismas sprendė, kad ne visa prašoma priteisti suma iš atsakovų priteistina solidariai. Atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonė E. L. buvo pasiimta be K. Š. žinios, sutikimo ar juo labiau leidimo, o iki administracinio nusižengimo bylos E. L. atžvilgiu išnagrinėjimo ir joje priimto nutarimo įsiteisėjimo dienos (2019 m. liepos 24 d.) transporto priemonės savininkas, net ir žinodamas apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę, neturėjo galimybės ją atsiimti, transporto priemonės priverstinio nuvežimo išlaidas (96,80 Eur) ir jos saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. liepos 24 d. (193,60 Eur (4,84 Eur x 40 d.)) teismas priteisė tik iš atsakovo E. L. kaip asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų šios išlaidos susidarė. Likusią prašomų priteisti išlaidų sumą teismas priteisė solidariai iš atsakovų E. L. ir K. Š..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12. Apeliaciniu skundu K. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir ieškovės UAB „Osvalda“ ieškinį atsakovo K. Š. atžvilgiu atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Transporto priemone neteisėtai naudojosi atsakovas E. L., kuris privalo atlyginti priverstinį transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą. Ieškovė, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, kreipėsi į apeliantą dėl mašinos atsiėmimo priėjus metams nuo mašinos saugojimui atidavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 3 d. administracinės bylos išnagrinėjimo teisme iki 2020 m. birželio 20 d., bei į teismą kreipėsi praėjus dar 10 mėnesių, iš to matyti, kad ieškovė nepagrįstai, su tikslu pasipelnyti, laikė pas save transporto priemonę, neskubėjo apelianto informuoti bei kreiptis į teismą. Apie tai, kad apeliantas privalo mokėti už transporto priemonės laikymą saugojimo aikštelėje, apeliantui išaiškinta nebuvo, nebuvo išaiškintos transporto priemonės neatsiėmimo laiku pasekmės. Apeliantas nebuvo gavęs teismo ar kitų kompetentingų organų pranešimo, kad gali atsiimti transporto priemonę. Transporto priemonės laikymas saugojimo aikštelėje transporto priemonės savininkui turi būti nemokamas, kai ne dėl jo kaltės ten atsidūrė transporto priemonė, ir už tai privalo atsakyti tas asmuo, kuris neteisėtai disponavo transporto priemone, o pasibaigus bylos nagrinėjimui ar kitais atvejais kompetentingi organai ar pareigūnai privalo informuoti apie mašinos atsiėmimą, terminą, pasekmes ir kt.

12.2. Paslaugos davėjas privalo būti aktyvus, ilgą ar neribotą laiką nelaikyti/nesaugoti automobilio aikštelėje ir skolos dydis už suteiktas pasaugos paslaugas, šiuo atveju už automobilio saugojimą, neturi viršyti saugomo daikto vertės (proporcingumo principas); transporto priemonės savininkas turi žinoti apie teisines pasekmes ne iš kaltininko, kuris neteisėtai disponavo jo transporto priemone, o iš oficialių raštų, įteiktų jam per protingą, įstatymais numatytą laikotarpį, kuriuose turi būti numatytos ne tik sankcijos, bet ir savininko teisės. Nei vieno iš rūpestingumo, proporcingumo principų bei apelianto informavimo terminų, CK 6.830 straipsnio nuostatų, aktyvumo, nebuvo laikomasi nei įspėjant apeliantą apie transporto priemonės saugojimo kaštus, nei įspėjant apeliantą apie ilgo saugojimo padarinius, nei apie teisę atsiimti transporto priemonę.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Osvalda“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Nors apeliantas byloje įrodinėjo, kad transporto priemonę neteisėtai, t. y. be apelianto žinios, paėmė atsakovas E. L., tačiau transporto priemonės valdymo neteisėtumo nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Be to, solidarią prievolę įvykdęs apeliantas turės atgręžtinio reikalavimo teisę atlygintai sumai į atsakovą E. L., jeigu mano, kad transporto priemonės saugojimo išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovo E. L. kaltės.

13.2. Transporto priemonė priverstinai buvo nuvežta 2019 m. birželio 15 d. Apeliantas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad po kelių dienų nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo tapo žinoma apie šį faktą. Tuo tarpu jis į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jis, kaip transporto priemonės savininkas, būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, kad būtų sugrąžinta priverstinai nuvežta transporto priemonė.

13.3. Sutarties 4.4 punktas numato, kad tuo atveju, jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, saugotojas turi teisę reikalauti iš VPK informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Taigi, saugotojas 6 mėnesius besąlygiškai turi saugoti priverstinai nuvežtą transporto priemonę ir tik po 6 mėnesių turi teisę, bet ne pareigą, iš VPK gauti informaciją apie būtinybę saugoti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Ieškovė nėra administracinio teisės pažeidimo bylos dalyvė, jai nėra žinoma apie administracinės bylos nagrinėjimo eigą, ji nėra informuojama apie priimamus procesinius sprendimus administracinės teisės pažeidimų bylose, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai ieškovės veiksmų/neveikimo atskaitos momentu nurodoma administracinės teisės pažeidimo išnagrinėjimo teisme data – 2019 m. liepos 3 d.

13.4. Ieškovė, pasinaudodama Sutarties 4.4 punkte numatyta teise, praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo dienos (t. y. po 2019 m. gruodžio 15 d.), kreipėsi į VPK, prašydama suteikti informaciją apie būtinybę saugoti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, taip pat prašydama pateikti duomenis apie transporto priemonės savininką ir valdytoją. Gavusi šiuos duomenis 2020 m. birželio 20 d., ieškovė informavo apeliantą apie pareigą atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kokiais nors veiksmais būtų siekęs atsiimti transporto priemonę iš saugojimo aikštelės ir nebedidinti jos saugojimo išlaidų. To apeliantas nepadarė net ir ieškovei kreipusis ieškiniu į teismą: tik praėjus daugiau nei 7 mėnesiams nuo pradinio ieškinio pateikimo, apeliantas pasiėmė transporto priemonė iš transporto priemonės saugojimo aikštelės. Toks atsakovo elgesys nelaikytinas nei protingu, nei rūpestingu ir vertintinas kaip sąmoningas leidimas didėti transporto priemonės saugojimo išlaidoms.

13.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2022, yra pasisakęs, kad yra pagrindas mažinti transporto priemonės saugojimo išlaidas tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą yra informuojamas pavėluotai. Tuo tarpu iš šios bylos faktinių aplinkybių matyti, kad apeliantui apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą tapo žinoma po kelių dienų nuo jos priverstinio nuvežimo, tačiau apeliantas nepateisinamai ilgai delsė pasiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę iš saugojimo aikštelės, tuo sąmoningai didindamas transporto priemonės saugojimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Byloje kilo ginčas dėl priverstinai nuvežtos ir saugotos transporto priemonės saugojimo išlaidų atlyginimo.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Automagija” ir Šiaulių AVPK sudarė Sutartį 40-ST2-90-(1.32), pagal kurią UAB „Automagija“ įsipareigojo, įgaliotam Šiaulių AVPK policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal sutarties 4.1 punktą, UAB „Automagija“ įgijo teisę už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, pervežimą ir saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti sutartyje nurodyto dydžio išlaidas.

17. 2019 m. birželio 15 d. Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu iš Pakruojo r. sav., Stačiūnų k., Malūnų g., į transporto priemonių saugojimo aikštelę Šiauliuose, Pramonės g. 2C, buvo pervežtas automobilis Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje transporto priemonė buvo saugoma iki 2022 m. sausio 5 d. Transporto priemonės savininkas jos priverstinio nuvežimo ir saugojimo laikotarpiu VĮ „Regitra“ duomenimis yra atsakovas K. Š.. 2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Automagija“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sutarčių su Šiaulių AVPK pagrindu ir į visas kitas su tuo susijusias teises. 2018 m. spalio 12 d. raštu Šiaulių AVPK patvirtino, kad sutinka pratęsti sutarties galiojimo laikotarpį iki 2019 m. spalio 3 d.

Dėl transporto priemonės savininko pareigos atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas

18. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto surašymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalis nustatė, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

19. Civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovę ir automobilio savininką bei valdytoją sieja pasaugos teisiniai santykiai, iš kurių kyla pareiga automobilio valdytojui ir savininkui solidariai sumokėti ieškovei už automobilio transportavimą ir saugojimą patirtas išlaidas.

20. Solidari transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kyla iš SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigos rūpintis transporto priemone ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta, dėjimą maksimalių pastangų kuo greičiau pasirūpinti transporto priemonės atsiėmimu iš saugojimo vietos. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, transporto priemonės savininkas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veikla (Kelių eismo taisyklių 17 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar naudotojo atliktus veiksmus imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir kartu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009; 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021).

22. Kasacinio teismo yra pažymėta, jog pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas, automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).

23. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės savininko pareigos atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas pavėluotai informuojamas apie jam priklausančios transporto priemonės nuvežimą, yra išaiškinęs, kad kai transporto priemonės saugotojas informuoja transporto priemonės savininką apie priverstinį jo transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą praėjus 4–5 mėnesiams nuo priverstinio nuvežimo, yra priežastis mažinti priteistiną atlyginti saugojimo išlaidų sumą, priteisiant išlaidų atlyginimą ne nuo priverstinio nuvežimo, o nuo informacijos apie priverstinį nuvežimą pateikimo transporto priemonės savininkui, tačiau ne visiškai atleisti transporto priemonės savininką nuo automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009; 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 30 punktas).

24. Tarp pradinės kreditorės (pasaugos tiekėjos) ir VPK sudarytos Sutarties 4.4 punktas numatė, kad tuo atveju, jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, saugotojas turi teisę reikalauti iš VPK informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė buvo saugoma nuo 2019 m. birželio 15 d., ieškovė jau nuo 2019 m. gruodžio 16 d. turėjo teisę reikalauti iš VPK informacijos apie tolesnę būtinybę saugoti transporto priemonę. Kita vertus, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad ji pagal Sutarties 4.4 punktą po 6 mėnesių turėjo teisę, bet ne pareigą, iš VPK gauti informaciją apie būtinybę saugoti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Ieškovė nėra administracinio teisės pažeidimo bylos dalyvė, jai nėra žinoma apie administracinės bylos nagrinėjimo eigą, ji nėra informuojama apie priimamus procesinius sprendimus administracinės teisės pažeidimų bylose, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai ieškovės veiksmų atskaitos momentu nurodoma administracinės teisės pažeidimo išnagrinėjimo teisme data (2019 m. liepos 3 d.). Apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo remiantis nustatytomis aplinkybėmis daryti priešingas išvadas.

25. Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ji, pasinaudodama Sutarties 4.4 punkte numatyta teise, praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo dienos (t. y. po 2019 m. gruodžio 15 d.), kreipėsi į VPK prašydama suteikti informaciją apie būtinybę saugoti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, taip pat prašydama pateikti duomenis apie transporto priemonės savininką ir valdytoją, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kada būtent ieškovė kreipėsi dėl minėtų duomenų ir kada šiuos duomenis gavo. Bylos duomenys patvirtina, kad tik 2020 m. birželio 20 d. ieškovė informavo apeliantą apie pareigą atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

26. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas apie pareigą atsiimti transporto priemonę, laikymo įkainius ir skolos dydį savalaikiai informuotas, kaip tai nustato pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas, ieškovės nebuvo. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas žinojo, jog jo automobilis yra saugomas ieškovės bei kad už automobilio saugojimą yra skaičiuojamas mokestis (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos tesime apeliantas pripažino, kad apie tai, jog automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, jis sužinojo po 3–4 dienų), o transporto priemonės jis neatsiėmė dėl to, kad laikėsi nuomonės, jog „atsako tas, kas pasiima automobilį, nes važiavo ne jis“. Taip pat svarbi ir byloje nustatyta aplinkybė, kad apeliantas transporto priemonės neatsiėmė net ir gavęs pranešimą iš teismo apie ieškovės inicijuotą civilinę bylą dėl skolos priteisimo už transporto priemonės saugojimą. Teisėju kolegija kartu atkreipia dėmesį, kad ir apeliaciniame skunde apeliantas laikosi nuomonės, jog kadangi transporto priemone neteisėtai naudojosi atsakovas E. L., todėl tik jis privalo atlyginti išlaidas už priverstinį transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą iki automobilio atsiėmimo dienos. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų informavusi apeliantą anksčiau nei 2020 m. birželio 20 d. apie jo pareigą atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, apeliantui laikantis nuomonės, jog tik atsakovas E. L. privalo atlyginti minėtas išlaidas, tai neturėtų įtakos transporto priemonės saugojimo trukmei, kadangi mažai tikėtina, kad apeliantas gera valia būtų sutikęs atsiimti transporto priemonę ir padengti įsiskolinimą. Todėl pripažintina, kad paties apelianto elgesys turėjo įtakos transporto priemonės saugojimo trukmei.

27. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad jis nuo pat pradžių žinodamas apie jam priklausančios transporto priemonės saugojimą, ilgą laiką nesiimdamas realių veiksmų dėl automobilio atsiėmimo, prisiėmė riziką dėl šio automobilio saugojimo išlaidų bei jų kasdieninio didėjimo bei dėl to kilusių neigiamų pasekmių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismai, vertindami asmens elgesį, išimtinai remiasi objektyviuoju kriterijumi, t. y. protingo žmogaus standartu (bonus pater familias). Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir dėl kito asmens (atsakovo E. L.) neteisėtų veiksmų praradęs transporto priemonę, apeliantas privalėjo dėti visas pastangas ir atsiimti jam priklausančią transporto priemonę, taip išvengiant transporto priemonės saugojimo išlaidų didėjimo.

28. Kita vertus, sutiktina su apeliantu, kad ieškovės delsimas kreiptis į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo iš esmės lėmė transporto priemonės saugojimo išlaidų didėjimą. Pažymėtina, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 4 530,24 Eur transporto priemonės pervežimo ir saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 15 d. iki jos saugojimo pabaigos (2022 m. sausio 5 d.), t. y. už 936 kalendorines dienas (po 4,84 Eur už vieną transporto priemonės saugojimo parą). Ieškovės 2020 m. birželio 17 d. siųstame apeliantui pranešime (įteiktas 2020 m. birželio 20 d.) nurodyta, kad ieškovė UAB „Osvalda“ per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo nesulaukusi jokios informacijos apie transportavimo bei saugojimo išlaidų atlyginimą ar ketinimą šias išlaidas atlyginti, imsis savo teisių gynimo, tai yra kreipsis į teismą dėl minėtų išlaidų priteisimo teisės aktų nustatyta tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi tik 2021 m. balandžio 30 d., t. y. praėjus daugiau nei dešimt mėnesių nuo minėto pranešimo išsiuntimo apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, jog esant tokioms aplinkybėms turi būti vertinamas transporto priemonės saugojimo išlaidų laikotarpiu nuo apelianto informavimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos pagrįstumas bei proporcingumas. Šiuo atveju nustačius, kad ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų sustabdytas atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimas, spręstina, kad yra pagrindas mažinti iš atsakovo, kaip solidaraus skolininko, priteistas 4 336,64 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidas. Atsižvelgdama į tai, kad 2020 m. birželio 17 d. siųstame apeliantui pranešime buvo nurodyta, jog ieškovė, per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo nesulaukusi jokios informacijos apie transportavimo bei saugojimo išlaidų atlyginimą ar ketinimą šias išlaidas atlyginti, kreipsis į teismą dėl minėtų išlaidų priteisimo, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė, nesulaukusi iš apelianto per nustatytą terminą jokios informacijos, jau nuo 2020 m. liepos 1 d. (įvertinus tai, kad siųstas pranešimas įteiktas 2020 m. birželio 20 d.) turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų ir kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš apelianto. Vadovaudamasi sąžiningumo ir proporcingumo principais teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas į laikotarpį, už kurį iš atsakovo, kaip solidaraus skolininko, buvo prašomos priteisti transporto priemonės saugojimo išlaidos, neįskaičiuoti transporto priemonės saugojimo išlaidų, susidariusių nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. balandžio 20 d., t. y. už 263 dienas. Todėl skundžiamu teismo sprendimu iš apelianto, kaip solidaraus skolininko, priteistos 4 336,64 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidos mažinamos iki 3 063,72 Eur (4 336,64 Eur – 1 272,92 Eur (263 d. x 4,84 Eur)).

29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias skolos už transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimą, tačiau neteisingai nustatė iš apelianto, kaip solidarus skolininko, priteistinų transporto priemonės saugojimo išlaidų dydį, todėl teismo sprendimas keičiamas iš dalies, solidariai iš atsakovų K. Š. ir E. L. priteistų 4 336,64 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidų dydį sumažinant iki 3 063,72 Eur, atitinkamai iš atsakovo E. L. priteistų 290,40 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų dydį padidinant iki 1 563,32 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

32. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 104 Eur žyminio mokesčio bei 957,60 Eur advokato pagalbos išlaidų, iš viso 1 061,60 Eur. Pakeitus skundžiamą teismo sprendimą iš dalies (vertintina, kad apelianto atžvilgiu tenkinta 33,10 procentų ieškinio reikalavimų), ieškovei iš apelianto (atsakovo) K. Š. priteisiamos 351,38 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovo E. L. likusi bylinėjimosi išlaidų suma – 710,22 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą K. Š. dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti apeliacinės instancijos teisme, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstinas.

35. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą patyrė 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (tenkinta 29 procentai apeliacinio skundo reikalavimų), iš apelianto ieškovei priteisiamos 240,55 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Osvalda“, juridinio asmens kodas 245195140, iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 563,32 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt trijų eurų ir 32 centų) transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Osvalda“, juridinio asmens kodas 245195140, solidariai iš atsakovų K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 063,72 Eur (trijų tūkstančių šešiasdešimt trijų eurų ir 72 centų) transporto priemonės saugojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Osvalda“, juridinio asmens kodas 245195140, iš atsakovo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 351,38 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt vieno euro ir 38 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Osvalda“, juridinio asmens kodas 245195140, iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 710,22 Eur (septynių šimtų dešimties eurų ir 22 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Osvalda“, juridinio asmens kodas 245195140, iš atsakovo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 240,55 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų ir 55 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė