Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio sprendimo Nr. 1-01-1-12385-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.16.2.12; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.I.; 2.4.6.4.4.

2025 m. spalio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Loretos Liepienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir jam skirta 200 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL), tai yra 10 000 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. T. konfiskuotas automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. T. priteista 5951,00 Eur (penki tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt vienas euras) žalos valstybei atlyginimo.

Prokuroro 2025 m. balandžio 1 d. nutarimu V. T. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą jo turtui - butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. T. nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija): 3 p. reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose, tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais- banderolėmis; 4 p. reikalavimus, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu įvežtų į Lietuvos Respubliką tabako gaminių iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (toliau- trečiosios šalys), vienam asmeniui neviršija 200 vienetų cigarečių; laikotarpiu nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2024 m. rugpjūčio 21 d., iš fizinių asmenų, per kelis kartus neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes (2800 pakelių cigarečių), nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais - banderolėmis taisyklių“ 5 punkte nustatyta tvarka, reikalaujančia, kad ant skirtų realizuoti Lietuvos Respublikoje apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų pakelio, maišelio, butelio, kitos talpyklos ar pakuotės turi būti užklijuoti finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialūs ženklai“, kurių bendra vertė 17210 Eur, tai yra viršijanti 150 MGL, bet neviršijanti 400 MGL dydžio sumos, dalį jų - 300 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro“ be Lietuvos Respublikos banderolių, iki 2024 m. rugpjūčio 21 d., 15.20 val., laikė garažo bokse Nr. 1, adresu (duomenys neskelbtini) (priklauso V. T.), o dalį jų - 2500 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Selected Premium Tabaccos“, be Lietuvos Respublikos banderolių, gabeno jam priklausančiu automobiliu „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kol 2024 m. rugpjūčio 21 d., 12.35 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų Rokiškyje, Panevėžio g. ir K. Donelaičio gatvių sankryžoje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti prokuroro 2025 m. balandžio 1 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistojo V. T. turtui - butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Prašo šią procesinę prievartos priemonę palikti galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

2.1. Prokurorė nurodo, kad teismo sprendimas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistojo turtui nemotyvuotas, teisiškai nepagrįstas ir prieštarauja teismų praktikai bei protingumo principui. Teismas pripažino, kad turtas yra būtinas ieškinio įvykdymui, tačiau priėmęs nuosprendį, jį panaikino, teigdamas, kad vykdymo procese viską bus galima išspręsti iš naujo. Taigi, neliko jokių garantijų, kad turto statusas ar nuosavybė nesikeis laikotarpiu tarp nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo veiksmų pradžios – net ir trumpas laikotarpis gali būti pakankamas, kad turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims. Tokiu atveju sumažėtų galimybės išieškoti turtinę žalą valstybei.

2.2. Nuteistajam paskirta 10 000 Eur bauda ir priteista 5 951,00 Eur žala valstybinės institucijos naudai. Tai nėra simbolinės sumos, todėl valstybės interesų apsauga įgyja itin reikšmingą svorį. Vienintelio registruoto turto (butas) nuosavybės teisės apribojimo panaikinimas, nesant jokio kito realaus užtikrinimo, prilygsta tų interesų ignoravimui. Nuosprendyje teigiama, kad vykdymo procese galima spręsti turto apribojimo klausimus, tačiau tai neatitinka laikinųjų priemonių tikslų – prevenciškai apsaugoti ieškinio užtikrinimą.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti nuteistajam V. T. taikytą procesinę prievartos priemonę – prokuroro 2025 m. balandžio 1 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą jo turtui - butui, esančiam (duomenys neskelbtini)ir prašo procesinę prievartos priemonę taikyti iki visiško žalos valstybei atlyginimo.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė netinkamai. Nors prokurorė neginčija nuosprendžio dalies, kuria išspręstas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktas civilinis ieškinys, tačiau būtent civilinio ieškinio užtikrinimui baudžiamojoje byloje taikyta ginčijama procesinė prievartos priemonė, todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl šios nuosprendžio dalies.

7. VMI civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš V. T. 7 951,00 Eur valstybei padarytą žalą – nesumokėtą akcizo mokestį ir teismas skundžiamu nuosprendžiu ieškinį iš dalies patenkino. Teisėjų kolegija pažymi, kad VMI pareikštas civilinis ieškinys savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, t. y. ieškovė pareiškė ieškinį, kurio nagrinėjimas ir sprendimas nereglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) ir jo išsprendimas neatitinka formuojamos teismų praktikos sprendžiant klausimą dėl mokestinių prievolių baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-86-303/2018, 2K-78-891/2025, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 1A-271-870/2025, 1A-208-579/2025, 1A-279-579/2025 ir kt.).

8. Pagal formuojamą praktiką baudžiamajame procese civilinis ieškinys dėl nesumokėtų mokesčių galėtų būti nagrinėjimas tik esant šioms civilinės atsakomybės sąlygoms: pirma, kai nesumokėtus mokesčius lėmė padaryta nusikalstama veika; antra, jų negalima išieškoti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.

9. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad V. T. neteisėtai disponavo 2800 pakelių cigarečių, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintų specialiais ženklais – banderolėmis, ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.

10. Dėl galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais kasacinės instancijos teismas yra pateikęs išaiškinimą, pagal kurį tais atvejais, kai mokestis gali būti apskaičiuotas mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nesuėję mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, ir nėra nustatyta mokestinės prievolės pabaigos pagrindų, valstybės institucija, administruojanti mokestį, privalo apskaičiuoti tokį mokestį ir reikalauti jį sumokėti mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu tik jei nustatoma, kad nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018). Taigi, kol mokesčių išieškojimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka tebėra vykdomas arba tebėra teisiškai bei faktiškai įmanomas, žalos faktas ir dydis, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, dar negali būti nustatyti, t. y. nėra galimybės iš esmės nuspręsti dėl žalos atlyginimo pagrįstumo. Kadangi baudžiamajame procese galimybė sustabdyti bylą, kol paaiškės mokesčių išieškojimo procedūros MAĮ nustatyta tvarka rezultatas, nenurodyta, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje turėtų būti paliekamas nenagrinėtas, išaiškinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-37-648/2023, Nr. 2K-78-891/2025).

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika baigta 2024 m. rugpjūčio 21 d. Taigi šiuo atveju mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, nustatyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje, nėra suėję, todėl mokestinė prievolė (esant pagrindui) gali būti apskaičiuota mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka.

12. Kadangi VMI civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, terminas mokesčio apskaičiavimui nėra suėjęs, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-677/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-46-699/2018, 2K-165-648/2020, 2K-255-976/2024).

13. Nustačius, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pateiktas ir išspręstas nepagrįstai, prokurorės prašymas dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo V. T. turtui taikymo iki visiško žalos atlyginimo atmestinas.

14. 2025 m. rugsėjo 29 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – VGTPT) pažyma dėl V. T. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 112,50 Eur.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese V. T. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, apeliacinį skundą padavė prokuroras nuteistojo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Loretos Liepienės apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. T. priteista 5951,00 Eur (penki tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt vienas euras 00 ct) žalos atlyginimo, pakeisti: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 112,50 Eur iš V. T. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.