Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gyvenamieji kambariai ir kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tą numato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 17 punktas. Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų bendro naudojimosi patalpos (virtuvės, tualetai, dušai, laisvalaikio kambariai, durų rankenos, palangės ir t.t.) ir dažniausiai liečiami paviršiai ginčo metu buvo reguliariai valomi ne tik drėgnu būdu, bet ir naudojant dezinfekcines medžiagas. Teigė, kad turimais duomenimis nuteistasis, kuriam buvo nustatytas Covid-19 virusas, iš karto buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, patalpa išvėdinta ir dezinfekuota. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos. Atsakovės atstovo nuomone pareiškėjo skundo teiginiai abstraktūs ir jis neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2021-12-01 iki 2022-04-25 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022-02-14 po drausimės nuobaudos atlikimo kamerų tipo patalpose buvo paskirtas į kitą gyvenamąją patalpą, kur jam buvo skirta lova antrame aukšte, nors iki tol dėl sveikatos sutrikimų jam buvo paskirta lova pirmame aukšte. Taip pat iš šio miegamojo buvo izoliuotas nuteistasis K. V., kuriam buvo nustatytas COVID 19 virusas. Po to patalpa nebuvo išvėdinta ir dezinfekuota.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (aktualios redakcijos 2021-05-26, 2022-01-01, 2022-01-13) 13 punktą skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Pirmą kartą į pataisos įstaigas atvykę nuteistieji, kuriems skirta terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, priskiriami paprastajai grupei.

Nuteistųjų (suimtųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus), kurioje laikomi nuteistieji (suimtieji), direktorius.

Pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nuteistųjų skirstymas į būrius yra pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisė, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Skiriant nuteistuosius į būrius, turi būti atsižvelgta į gyvenamojo ploto normos užtikrinimą nuteistiesiems, tačiau paskyrimo nuteistųjų į būrius esminius kriterijus nustato būtent pirmiau nurodytuose teisės aktuose išvardyti kriterijai, t. y. privalu įvertinti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat turi būti laikomasi BVK 70 straipsnyje nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų (žr., pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1526-520/2019).

Bylos duomenimis, nustatyta, kad Alytaus PN direktorius 2022-01-13 įsakymu Nr. 2-85 pareiškėją perkėlė 15 būryje iš gyvenamosios vietos Nr. 4.7 į Nr. 6.3; 2022-02-14 įsakymu Nr. 2-264 pareiškėją perkėlė iš KTP 2.1 vietos į 15 būrio gyvenamąją vietą Nr. 1.2; 2022-02-15 įsakymu Nr. 2-271 pareiškėją perkėlė 15 būryje iš gyvenamosios vietos Nr. 1.2 į Nr. 6.7; 2022-03-22 įsakymu Nr. 2-486 pareiškėją perkėlė 15 būryje iš gyvenamosios vietos Nr. 6.7 į Nr. 2.7. (b. l. 52–56).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl minėtos problemos 2022-02-18 skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių (b. l. 6, 7), 2022-02-21 skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (b. l. 72–75), Ekstremalių sveikatai situacijų centrą (79–82) ir 2022-02-17 skundu kreipėsi į Alytaus PN direktorių (b. l. 67). Lietuvos Respublikos seimo kontrolierius ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pareiškėjo skundus pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Alytaus pataisos namams. Alytaus PN 2022-03-16 raštu Nr. 8-2346 (b. l. 15, 16), 2022-03-15 raštu Nr. 363-712 (b. l. 66), 2022-03-21 raštu Nr. 363-749 (b. l. 68), 2022-03-28 raštu Nr. 363-848 (b. l. 76) pareiškėjui atsakė, jog Komisija, patarianti direktoriui nuteistųjų (suimtųjų) skatinimo priemonių ir nuobaudų parinkimo ar kitais su nuteistojo teisinės padėties pokyčiais susijusiais klausimais, pareiškėją paskyrė į miegamąją vietą 1.2., kuri yra 15 būryje. Komisija neturėjo duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę bei poreikius, kadangi medikai tokios rekomendacijos pareiškėjui nėra paskyrę. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į situaciją bei pareiškėjo prašymą, jis buvo perkeltas į gyvenamąją vietą pirmame aukšte kitą dieną, t. y. 2022-02-15 perkeltas į 6.7. vietą 15 būryje.

Taigi, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad asmens sveikatos istorijoje duomenų nėra, jog pareiškėjui būtų pateikta rekomendacija gulėti pirmame lovos aukšte (b. l. 57–60). Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, juo labiau, kad sekančią dieną, 2022-02-15 įsakymu pareiškėjas buvo perkeltas į miegamąją vietą pirmame aukšte 15 būryje (b. l. 55). Šias aplinkybes patvirtina ir Alytaus PN 2022-03-21 atsakymas Nr. 363-749 pareiškėjui, kurio, bylos duomenimis, pareiškėjas neskundė (b. l. 68).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje pateiktas 2022-03-21 atsakymas Nr. 363-749 ir 2022-03-16 atsakymas Nr. 8-2346 pareiškėjui patvirtina, kad izoliavus užsikrėtusįjį COVID 19 patalpos buvo išvėdintos ir dezinfekuotos. Atsakovas teigia atsiliepime ir nurodė minėtose atsakymuose pareiškėjui, jog skiriant pareiškėją į patalpas užsikrėtimo atvejis dar nebuvo žinomas (b. l. 30, 68, 69). Byloje nėra duomenų, jog minėti atsakymai būtų pripažinti neteisėtais ar nepagrįstais, todėl šiuo aspektu konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus nėra jokio pagrindo.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visa reikiama informacija dėl apsisaugojimo nuo koronaviruso (COVID-19) yra patalpinta būryje esančiuose informaciniuose stenduose, papildomai nuteistieji gali gauti informaciją susijusią su koronavirusu kreipdamiesi į savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistą, taip pat klausydamiesi visuomenės informavimo priemonių. Byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota, jog pareiškėjas kreipėsi į medicinos darbuotojus dėl COVID 19 testo, tačiau nepaneigta, jog pareiškėjas dėl testo kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus (Resocializacijos skyriaus specialistą ar pan. ). Be to, tuo metu šalyje buvus ekstremaliai situacijai, teismas sprendžia, jog pareiškėjas turėjo teisę į COVID 19 ligos tyrimą, todėl vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-09-07 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-397-442/2022), konstatuoja, jog Alytaus PN neužtikrino pareiškėjo teisės į COVID 19 ligos tyrimą.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad prieš paskiriant jį iš paprastosios grupės į drausmės grupę gydytojai buvo atleidę jį nuo rytinių ir vakarinių patikrinimų, tačiau pareigūnas R. M. atėmė iš jo gydytojų išduotą atleidimą nuo patikrinimų ir jo negražino, todėl iki 2022-04-25, kol nebuvo išduotas naujas atleidimas turėjo, keltis iš lovos ir kęsti skausmus.

Pareiškėjas ginčą dėl atleidimo nuo patikrinimų kelia laikotarpiu, kai jis atliko bausmę 6 lokalinio sektoriaus 15-to būrio 4-ame miegamajame. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus pataisos namų 6-ame lokaliniame sektoriuje, kuriame pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistųjų patikrinimai (skaičiuotės) vyksta neišvedant jų iš gyvenamųjų kamerų. Taigi, byloje ginčo nėra, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos „Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos“ (toliau – ir Instrukcija) 67 punkte nurodyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimai-skaičiuotės lokaliniuose sektoriuose, kuriuose asmenys laikomi užrakinti bendrabučio tipo patalpose, atliekami šia tvarka: perduodančiosios budinčiosios pamainos pataisos pareigūnas apie patikrinimą-skaičiuotę suimtiesiems (nuteistiesiems) skelbia sutartiniais garsiniais signalai (67.1 punktas); pataisos pareigūnai nurodo, kad patikrinimui-skaičiuotei suimtieji (nuteistieji) išsirikiuotų pagal būrius (brigadas) tam skirtose vietose, kurios nustatytos įstaigos direktoriaus įsakymu (67.2 punktas).

Instrukcijos 67.4 punkte nurodyta, kad nuo rikiuotės atleidžiami tik tie suimtieji (nuteistieji), kurie su savimi turi raštišką sveikatos priežiūros specialisto leidimą (skirtas gulimas režimas), taip pat asmenys, kurie dėl darbo specifikos negali palikti darbo vietos. Tokių suimtųjų (nuteistųjų) sąrašą tvirtina įstaigos direktorius arba direktoriaus pavaduotojas, o šių asmenų patikrinimas-skaičiuotė atliekama jų buvimo vietose.

Instrukcijos 72 punkte nurodyta, kad patikrinimai-skaičiuotės gali būti papildomai atliekami kiekvieną dieną - ryte ir vakare, dienotvarkėje nustatytu laiku, esant būtinumui - bet kuriuo paros laiku.

Byloje esantis 2022-06-08 medicininis pažymėjimas patvirtina, jog pareiškėjas pagal sveikatos būklę nuo 2021-12-03 terminuotam laikui buvo atleistas nuo patikrinimų, tačiau ambulatorinėje kortelėje neįmanoma įskaityti tikslaus laikotarpio (b. l. 57). Teismui pateikti medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas nuo patikrinimų buvo atleistas nuo 2021-12-03, tačiau iš byloje esančios kortelės kopijos nėra galimybės nustatyti atleidimo termino pabaigos (b. l. 59). 2022-04-14 medicininiame pažymėjime nurodyta, jog gulimas režimas pareiškėjui skirtas nebuvo (b. l. 65).

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, jog pareiškėjas buvo terminuotai atleistas nuo patikrinimų (rikiuotės). Aplinkybė ar jam buvo skirtas gulimas režimas ar nebuvo, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog turėdamas atleidimą jis privalėjo dalyvauti patikrinimuose (rikiuotėje). Pažymėtina, jog atleidimas nuo patikrinimų dėl sveikatos būklės išimtinai priklauso medicinos specialistų kompetencijai, todėl aplinkybės, kad iš pateiktų medicininių dokumentų nėra galimybės nustatyti atleidimo nuo patikrinimų termino pabaigos ar nėra nustatyto gulimo režimo neatleidžia Alytaus PN nuo pareigos minimas aplinkybes ir neaiškumus išsiaiškinti ir patikslinti su medikais bei užtikrinti pareiškėjo teisę atitinkamu laikotarpiu nedalyvauti patikrinimuose (rikiuotėje), jeigu to neleidžia sveikata, o ne versti pareiškėją dėl neaiškumų medicininėje pažymoje dalyvauti patikrinimuose galimai kenkiant jo sveikatai vien dėl to, kad medicininė pažyma nėra aiški. Teismas pažymi, kad Instrukcijos 67.4 punkte esminė sąlyga yra medikų atleidimas nuo patikrinimo, o skliausteliuose pažymėta sąlyga dėl gulimo režimo nereiškia, kad atleidimas negalioja, jeigu tokio režimo nėra nurodyta medicininiuose dokumentuose. Priešingu atveju pats atleidimas, jeigu nėra gulimo režimo, iš viso būtų beprasmis. Nuoroda skliausteliuose teisės aktuose paprastai reiškia teisės normos pagrindinės nuostatos papildomą paaiškinimą, pateikiant galimą pavyzdį, tačiau nereiškia, kad skliausteliuose esanti sąlyga paneigia teisės normos esmę ir paskirtį. Todėl šiuo atveju, pareiškėjas turėjo teisę būti atleistas nuo patikrinimų pagal jam išduotą medikų pažymą, o jeigu PN administracija manė, kad pažyma yra neaiški ar netiksli, turėjo tai pasitikslinti ir išsiaiškinti su medikais, bet ne varžyti pareiškėjo teises dėl šių neaiškumų.

Pareiškėjas prašė priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, skausmą, reputacijos pablogėjimą. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog ir teisės pažeidimo pripažinimas gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, nes ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Teismas konstatavo, jog Alytaus PN neužtikrino pareiškėjo teisės į COVID 19 ligos tyrimą. Minėtas pažeidimas pareiškėjui galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų dėl nerimo dėl galimo užsikrėtimo, tačiau vien tai nebūtų pagrindas priteisti neturinę žalą, kadangi jis šia liga neužsikrėtė. Tačiau įvertinus dar ir papildomai nustatytą pažeidimą, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė nedalyvauti patikrinimuose (rikiuotėje), kuomet jo sveikatos būklė neleido to daryti, neabejotinai pareiškėjui kilo nepatogumų, dėl kurių teisės vien tik pažeidimo pripažinimas nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus. Nepatogumai, susiję su sveikata nėra tokie nereikšmingi, kad vien tik satisfakcija pripažinus teisės pažeidimą būtų tinkama kompensacija nukentėjusiam asmeniui.

Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų trukmę, atsižvelgiant į ginamų vertybių pobūdį bei kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalies ūkyje, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjui pakankama ir atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams proporcinga neturtinė žalos atlyginimo suma yra 150 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo P. M. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui P. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.