Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-16 · Byla Nr. 2KT-45/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-16
Bylos Nr.
2KT-45/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Pareiškėjas
T. M.
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-45/2013Procesinio sprendimo kategorija: 98.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTIS2013 m. gegužės 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su pareiškėjo T. M. pareiškimu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. N2-5298-131/2013 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo T. M. pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo visų teisėjų ir teismo pirmininkės, taip pat Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų ir šio teismo pirmininko nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. N2-5298-131/2013 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir nepilnamečio vaiko M. M. S. (M. M. S.) gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo, nagrinėjimo. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje. Pareiškėjas nurodo, kad byla akivaizdžiai vilkinama, pirmosios instancijos teismas sąmoningi aplaidžiai atlieka pareigas, diskriminuoja pareiškėją lyties pagrindu, nesilaiko procesinių terminų. Ieškovui pareiškus nušalinimą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui, šį pareiškimą neteisėtai išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė, kuri neturėjo teisės nagrinėti savo pačios nušalinimo klausimą. Dėl tokio teismo pirmininkės piktnaudžiavimo savo, kaip teismo pirmininkės, galiomis, pareiškėjas reiškia nušalinimą visiems Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjams bei šių teismų pirmininkams. Nušalinimo pareiškime pareiškėjas dėsto faktinę bylos situaciją ir reiškia nušalinimą teisėjams dėl teismo priimtų pareiškėjui nepalankių procesinių sprendimų. Pareiškėjo nuomone, teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, dar neišnagrinėjęs bylos iš esmės, 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje išsakė išankstinę nuomonę, kad vaikas turi likti gyventi su biologine motina, nors tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o byloje esantys daugybiniai įrodymai liudija, kad motina piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kelia pavojų vaiko sveikatai ir netinkamai atlieka motinos pareigas. Teismas, priimdamas tokią nutartį, elgėsi aplaidžiai ir šališkai, diskriminavo ieškovą dėl jo lyties ir sąmoningai neatliko prievolės ištirti, kokiomis sąlygomis gyvena pagrobtas vaikas, ar vaiką pagrobusi motina užtikrina jo gerovę. Teismas šališkai ignoruoja byloje esančius įrodymus, kad vaikui reikalingas gydymas, atsisako leisti ieškovui imtis priemonių vaiko sveikatai gelbėti, nes vaiką pagrobusi motina atsisako jį gydyti. Tokie faktai akivaizdžiai liudija, kad teismas jau priėmė išankstinį sprendimą šioje byloje ir jis yra ieškovo nenaudai, todėl ieškovas abejoja, kad šio teismo teisėjai galėtų spręsti bylą teisingai ir nešališkai, juo labiau, kad jiems tektų pripažinti neteisėtais daugybę šio teismo teisėjų ir pirmininkų priimtų nutarčių ir padarytų procesinių pažeidimų. Teismas neslepia savo neigiamo ir pagal lytį diskriminuojančio nusistatymo pareiškėjo atžvilgiu, nes jam ir jo atstovui daugelį kartų žodžiu aiškino, kad tėvas neturėtų reikalauti vaiko globos. Teisėja B. T., o vėliau teisėjo V. L. padėjėja ne kartą darė pareiškėjo atžvilgiu akivaizdžiai šališkus ir jį lyties pagrindu diskriminuojančius pareiškimus, o dabartinė teismo pirmininkė tai ignoravo ir nesiėmė jokių priemonių. Dėl aplaidaus pareigų atlikimo ir terminų nesilaikymo, išankstinės nuomonės reiškimo teisėjos B. T. ir buvusio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pirmininko V. J. elgesį svarstė Teisėjų etikos ir drausmės komisija, kuri nenustatė, kad teisėjai nepažeidė tarnybinės etikos ir kad terminai nebuvo pažeidžiami.

Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisėtai atsisakinėja priimti pareiškėjo ieškinį dėl pagrobto vaiko sugrąžinimo. Neteisėtos nutartys atsisakant priimti ieškinį net du kartus buvo panaikintos, bet ieškinys iki šiol nėra priimtas. Ieškovas mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas iš anksto jau yra nusprendę dėl bylos baigties, nors byla net nepradėta nagrinėti. Šiurkščius teisėjų (teisėjų kolegijų) padarytus pažeidimus palaiko teismo pirmininkas, todėl pareiškėjas sprendžia, kad visas Vilniaus miesto apylinkės teismas yra šališkas.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo ir visų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Tam, kad byla būtų perduota iš vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011).

Nagrinėjamu atveju iš prašymo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas T. M. nepasitiki Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjais dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas yra priėmęs pareiškėjui nepalankius procesinius sprendimus. Kadangi pareiškėjas prašo nušalinti ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismą, bet ir Vilniaus apygardos teismą, daroma išvada, kad pareiškėjas pageidauja, kad byla būtų perduota kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo, ar visų atitinkamo aukštesnės pakopos teismo veiklos teritorijoje esančių žemesnės pakopos teismų teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Vien aplinkybė, kad teismo procesinis sprendimas buvo panaikintas aukštesnės instancijos teisme, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad tokį procesinį sprendimą priėmusio teismo visi teisėjai yra šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Taigi, dėl bylą nagrinėjančio teismo teisėjų priimtų pareiškėjui nepalankių procesinių sprendimų nušalinti visus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus ir visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nėra pagrindo.

Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė išsprendė visam Vilniaus miesto apylinkės teismui pareikštą nušalinimą, kuriame pareiškėjas nenurodė nei vieno konkretaus teisėjo, įvertinus tai, kad nušalinimas buvo motyvuojamas pareiškėjui nepalankiais teismo procesiniais sprendimais, taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie visų šio teismo teisėjų suinteresuotumą bylos baigtimi ir nušalinimo pagrindo egzistavimą. Pagal CPK 68 straipsnio 4 dalį, nušalinimas gali būti pareiškiamas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, o pagal CPK 69 straipsnio 1 dalį teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas.

Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame nušalinimo pareiškime pareiškėjas teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja B. T. pareiškėjui ir jo atstovui darė akivaizdžiai šališkus ir pareiškėją lyties pagrindu diskriminuojančius pareiškimus, tačiau konkretaus tokių pareiškimų turinio nenurodo. Kitų konkrečių Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų bei jų suinteresuotumą bylos baigtimi pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikia, nors teigia, kad visi šie teisėjai yra šališki.

Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų, Vilniaus apygardos teismo teisėjų ir šių teismų pirmininkų galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad visi šie teisėjai, o juo labiau visi Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjai, dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Pareiškėjo keliamos abejonės dėl galimybės sudaryti nešališką teisėjų kolegiją Vilniaus miesto apylinkės teisme nepagrįstos ir dėl to, kad šis teismas yra didžiausias Lietuvoje apylinkės teismas, kuriame civilines bylas nagrinėja net 63 teisėjai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių, kad nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nušalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo visus teisėjus nuo civilinės bylos Nr. N2-5298-131/2013 nagrinėjimo.

Pareiškėjui išaiškintina, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 str. 5 d.). Byloje dalyvaujančių asmenų sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą teismas gali pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nepagrįstų nušalinimo pareiškimų teikimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu nušalinimo procesine teise. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmė – galima bauda iki dvidešimties tūkstančių litų (CPK 69 str. 5 d., 95 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

nutaria:

Netenkinti T. M. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo visų teisėjų ir Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. N2-5298-131/2013 nagrinėjimo.

Teismo pirmininkas Egidijus Žironas