- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-915-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01051-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Andrutė Kalinauskienė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“
- Atsakovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Gilučių verslas“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Margaritos Stambrauskaitės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gilučių verslas“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Skolų valdymo sprendimai“ teismui pateikė ieškinį, prašydama iš atsakovo L. P. priteisti 2000,00 Eur skolą, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2007 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovės reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje nurodytais argumentais: 2006 m. gruodžio 28 d. sutarties su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatu (toliau – Elektrėnų policijos komisariatas), dėl transporto priemonių transportavimo, pagrindu UAB „Gilučių verslas“ teikė transporto priemonių saugojimo paslaugas. Kadangi, transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisykles, t. y. buvo palikta be priežiūros kelyje (duomenys neskelbtini) 4 km, pagal 2007 m. spalio 14 d. transporto priemonės paėmimo protokolą, transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į UAB „Gilučių verslas“ priklausančią transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis paskutinis registruotos transporto priemonės VW Golf savininkas ir valdytojas yra L. P., todėl jam kyla pareiga apmokėti automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidas. Pagal 2006 m. gruodžio 31 d. UAB „Gilučių verslas“ vienintelio akcininko sprendimo Nr. 9 įkainius paskaičiuota už automobilio nuvežimą 43,44 Eur (150,00 Lt) bei 5,79 Eur (20,00 Lt) per parą už automobilio saugojimą. Atsakovas, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 14 d. iki 2019 m. gegužės 22 d., už automobilio saugojimą ir nutempimą yra skolingas 29796,12 Eur, tačiau atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį ieškovės reikalaujama iš atsakovo suma sumažinta iki 2000,00 Eur. 2017 m. kovo 22 d. pradinis kreditorius UAB „Gilučių verslas“ perleido reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą už automobilio nutempimą ir saugojimą naujajam kreditoriui UAB „Skolų valdymo sprendimai“. Ieškovei buvo perleistas visas reikalavimas, tame tarpe ir papildomos teisės, kylančios iš skolininko prievolių. Ieškovė laikotarpyje nuo reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo iki kreipimosi į teismą periodiškai siuntė pranešimus automobilio savininkui, vedė derybas dėl taikos sutarties pasirašymo, tačiau atsakovas į ieškovės pranešimus nereagavo, nesiaiškino minėto automobilio nutempimo aplinkybių, nesikreipė į policiją ir negavo leidimo atsiimti automobilį, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų susigrąžinti automobilį ir užkirsti kelią išlaidų, patiriamų už saugojimą didėjimui, nepateikė įrodymų, kad minėta transporto priemonė buvo perleista. Toks atsakovo aplaidus ir nerūpestingas elgesys lėmė reikalaujamos priteisti transporto priemonės saugojimo išlaidų sumos susidarymą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas L. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškovės pareikštu reikalavimu atlyginti automobilio transportavimo išlaidas ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. L. P. nurodė, kad 2017 m. balandžio 24 d. gavęs ieškovės pranešimą, susisiekė su ieškovės „Skolų valdymo sprendimai“ direktoriumi ir informavo, kad atsakovui iki 2007 m. spalio 2 d. nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduota. Automobilis nuo 2007 m. spalio 2 d. pateikus transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą su naujuoju automobilio savininku V. G., VĮ „Regitra“ išregistruotas. 2018 m. vasario mėnesį atsakovas gavo pakartotiną pranešimą, kuriame ieškovė informavo atsakovą, kad dėl jo neveikimo transporto priemonė toliau saugoma minėtoje aikštelėje, dėl ko patiriami papildomi nuostoliai, nurodė, kad atsakovas turi kreiptis į Elektrėnų policijos komisariatą dėl pažymos, kad minėta transporto priemonė nėra konfiskuota ir gali būti atiduota. Taip pat nurodė pateikti minėtos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, jeigu ji buvo pasirašyta bei VĮ „Regitra“ pažymą, kad minėtos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis yra pateikta VĮ „Regitra“. Atsakovas nedelsdamas kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl duomenų pateikimo, tačiau gavo atsakymą, kad pasibaigus 5 metų dokumentų saugojimo laikui, 2007 m. registruoti pateiktų dokumentų kopijų pateikti neturi galimybės, nes jie sunaikinti nustatyta tvarka. Atsakovas surašė išsamų paaiškinimą, kuriame detaliai išdėstė aplinkybes dėl automobilio išregistravimo bei pardavimo V. G. ir kartu su VĮ „Regitra“ atsakymu išsiuntė registruotu laišku ieškovei. Atsakovas, gavęs Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-6387-239/2019 dėl 2000,00 Eur skolos, ėmėsi iniciatyvos, pateikė teismui prieštaravimus, surado V. G. brolį, kuris kartu dalyvavo išregistruojant ir perkant minėtą automobilį. Paaiškėjo, kad V. G. 2011 m. rugpjūčio 14 d. mirė, todėl J. G., V. G. brolis, pateikė raštišką paaiškinimą apie jam žinomas su transporto priemonės pirkimu susijusias aplinkybes. Taigi, atsakovo nuomone jis buvo rūpestingas ir dėjo visas pastangas, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su automobilio pardavimu, išregistravimu bei perdavimu. Atsakovas įsitikinęs, kad ieškovė pareikšdama visiškai nepagrįstą ieškinį, paprasčiausiai siekia tokiu būdu neteisėtai praturtėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų, paaiškinimų matyti, kad transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusi L. P., įregistruota 2007 m. birželio 5 d. jo vardu, buvo išregistruota 2007 m. spalio 2 d. (nenurodžius priežasties). Remiantis atsakovo paaiškinimais transporto priemonė buvo parduota naujajam transporto priemonės savininkui V. G., kuri pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu buvo išregistruota ir atsakovui nėra žinoma, kas nutiko transporto priemonei po pardavimo ir kodėl naujasis savininkas transporto priemonės neužregistravo VĮ „Regitra“ per įstatyme nustatytą terminą. Faktą, kad transporto priemonė buvo parduota ir VĮ „Regitra“ išregistruota pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu savo paaiškinime detaliai nurodė bei patvirtino teismo posėdžio metu liudytojas J. G., dalyvavęs išregistruojant ir perkant minėtą automobilį. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo direktorius duomenų apie pirkimo – pardavimo sutartį nepateikė, nurodė, kad 2007 m. registruoti dokumentai pasibaigus jų 5 metų saugojimo laikui sunaikinti nustatyta tvarka.
4. Sprendime nurodyta, jog ieškinyje teigiama, kad pagal 2007 m. spalio 14 d. transporto priemonės paėmimo protokolą, transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežta į UAB „Gilučių verslas“ priklausančią transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kadangi minėta transporto priemonė pažeidė kelių eismo taisykles, t. y. buvo palikta be priežiūros kelyje (duomenys neskelbtini) 4 km. Transporto priemonės paėmimo protokole nurodyta, kad pažeidimą padarė L. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), automobilis išregistruotas, transporto priemonės paėmimo priežastis – transporto priemonė palikta be priežiūros. Teismo posėdžio metu protokolą surašęs policijos pareigūnas E. B. paaiškino, kad 2007 m. spalio 14 d. transporto priemonės VW Golf paėmimo protokolą surašė jis, jį pasirašė, transporto priemonę apžiūrėjo. Nurodė, kad transporto priemonės savininkas surašant transporto priemonės paėmimo protokolą nedalyvavo, nes protokole nėra jo parašo, liudijančio sutikimą ar nesutikimą su jam surašytu protokolu, duomenų apie protokolo nuorašo gavimą ir įspėjimą. Patvirtino, kad duomenys apie transporto priemonės savininką pagal transporto priemonės valstybinius numerius buvo gauti iš duomenų bazės, nes protokole pažymėta, kad automobilis yra išregistruotas. Ar transporto priemonės savininkas apie automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą buvo informuotas ir kas turėjo pareigą informuoti neatsakė. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas V. B. nurodė, kad duomenų apie eismo įvykį, nustatytą įvykio kaltininką, priimtą sprendimą, apie kreipimąsi dėl leidimo pasiimti transporto priemonę iš saugojimo aikštelės išdavimo, neturi, nes administracinio teisės pažeidimo byla, suėjus 5 metų terminui, sunaikinta, todėl jokios papildomos informacijos pateikti negali.
5. Ieškovė pateikė 2007 m. spalio 14 d. transporto priemonės paėmimo protokolą, kuriame nurodyta, kad transporto priemonė paimta iš L. P., taigi, transporto priemonės savininkas, kaip paaiškėjo nagrinėjimo teisme metu, buvo nustatytas gavus informaciją iš duomenų bazės, kas reiškia, kad atsakovas transporto priemonės paėmimo metu nedalyvavo. Transporto priemonės paėmimo protokole nenurodytas ir pažeidimas už kurį į automobilių saugojimo aikštelę buvo transportuota transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tik nurodoma, kad automobilis buvo paliktas be priežiūros, užfiksuoti transporto priemonės defektai, automobilyje esantys buitiniai daiktai. Transporto priemonės paėmimo protokolą pasirašė tik jį surašęs policijos pareigūnas. Duomenų, kad 2007 m. spalio 14 d. priverstinai transportavus automobilį į saugojimo aikštelę būtų imtasi veiksmų informuoti sulaikyto automobilio savininką ar teisėtą valdytoją, byloje nėra. Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas negalėjo pateikti jokių duomenų apie 2007 m. spalio 14 d. transporto priemonės priverstinį nuvežimą, kadangi dokumentai sunaikinti. Kadangi nėra pateikti įrodymai, kad policijos pareigūnai ieškojo automobilio savininko ar automobilio valdytojo, ir įrodymai apie tai, kad 2007 m. spalio 14 d. transportavus automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas, - paskutinis žinomas automobilio savininkas būtų apie tai informuotas, teismas daro išvadą, kad atsakovas nebuvo informuotas apie jam galimai priklausiusio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nutempimą ir saugojimą UAB „Gilučių verslas“ saugojimo aikštelėje. Policijos pareigūnai buvo pasyvūs ir nesiėmė reikiamų priemonių nustatyti automobilio savininką ar teisėtą valdytoją, t. y. neįvykdė pareigos informuoti savininką. Paminėta, kad nors automobilis buvo išregistruotas, tačiau paskutinis savininkas buvo žinomas.
6. Byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių trečiasis asmuo UAB „Gilučių verslas“ nuo 2007 m. spalio 14 d. iki 2017 m. kovo 22 d., kuomet buvo perleista reikalavimo teisė naujajam kreditoriui, neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad būtų išsiaiškinta, kodėl šiuo automobiliu niekas nesidomėjo, tuo labiau, kad 2006 m. gruodžio 28 d. sutarties Nr. 28-F3-26 2.4 punkte nurodyta, kad „Paslaugų tiekėjas“ kartu su įgaliotu policijos pareigūnų ne rečiau kaip du kartus per metus, atlieka grąžintų transporto priemonių apskaitą, surašo aktą“. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad 2017 m. balandžio 11 d. buvo tikrinti duomenys VĮ „Regitros“ duomenų bazėje, tačiau tai daryta tiktai praėjus beveik dešimčiai metų nuo automobilio saugojimo aikštelėje pradžios, nors UAB „Gilučių verslas“ atlygintinas saugojimo paslaugas teikiantis subjektas galėjo ir turėjo suprasti, kad saugojimo kaštai, kai kiekvieną dieną skaičiuojama po 20 Lt už saugojimo parą, ženkliai viršija saugomo automobilio vertę. Paminėtina, kad trečiasis asmuo UAB „Gilučių verslas“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdžiuose, nors jam apie tai buvo žinoma. Ieškovė savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, t. y. fakto, kad atsakovas buvo ginčo automobilio savininkas įvykio metu, kuomet ginčo automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę ir ten saugomas, neįrodė.
7. Atsakovas apie automobilio saugojimą sužinojo tik gavęs ieškovės UAB „Skolų valdymo sprendimai“ 2017 m. balandžio 24 d. siųstą pranešimą, kai pradinis kreditorius jau buvo perleidęs reikalavimo teisę ieškovei ir įsiskolinimas siekė 29796,12 Eur. Kitokių įrodymų, patvirtinančių apie ankstesnį atsakovo informavimą byloje nėra. Po laiško gavimo atsakovas buvo keletą kartų susisiekęs su ieškovės direktoriumi, siekdamas paaiškinti, kad jam iki 2007 m. spalio 2 d. nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduota ir pagal transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį sudarytą su naujuoju automobilio savininku V. G. VĮ „Regitra“, išregistruota, tačiau skirtingai nei atsakovas ieškovės UAB „Skolų valdymo sprendimai“ direktorius nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant nustatyti tikrąjį automobilio savininką, o 2018 m. sausio 30 d. pakartotinai išsiuntė pranešimą ragindamas atsiimti minėtą transporto priemonę bei padengti susidariusį įsiskolinimą. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas dėjo visas pastangas, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su automobilio pardavimu, išregistravimu bei perdavimu, pats ėmėsi iniciatyvos, pateikė teismui prieštaravimus, užklausė duomenų apie transporto priemonę VĮ „Regitra“, geranoriškai bendradarbiavo ir atsakinėjo į ieškovės pateiktus pranešimus, surado V. G. brolį, kuris kartu dalyvavo išregistruojant ir perkant minėtą automobilį, kuomet paaiškėjo, kad asmuo, kuriam buvo parduota transporto priemonė 2011 m. rugpjūčio 14 d., mirė. VĮ „Registrų centro“ testamentų registro išrašo 2019 m. liepos 26 d. duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų bei pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
8. Teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus atskirai bei jų visetą, nurodė, jog neturi pagrindo netikėti trečiojo asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo V. B., liudytojų E. B., J. G. paaiškinimais ir padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinio dėl skolos priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB „Skolų valdymo sprendimai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Pirmos instancijos teismas neištyrė ir nenustatė aplinkybių, kurios įeina į šios bylos įrodinėjimo dalyką. Teismas netinkamai nustatė, kas buvo ginčo automobilio savininkas automobilio priverstinio nuvežimo metu laikydamas savininku nepilnametį, kuris neturėjo tėvų ar rūpintojų sutikimo. Todėl liko neatskleista bylos esmės. Iš sprendimo nėra aišku, kas privalėjo atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį ir kas yra atsakingas už jo saugojimo išlaidas.
9.2. Byloje svarbią reikšmę turėjo tai, kad atsakovu nurodytas asmuo, kuris įsigijo automobilį buvo nepilnametis; teismas nesiaiškino, ar jis turėjo tėvų sutikimą tokiam sandoriui kaip automobilio pirkimas. Tai svarbu, įvertinus ir tai, jog atsakovo nurodytas asmuo 2011 m. rugpjūčio 14 d. mirė.
9.3. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo ir ieškovės elgesį. Atsakovas elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, nes pardavęs, jo teigimu, automobilį, neįsitikimo pirkėjo tapatybe, jo galėjimu sudaryti sandorį. Be to, gavęs ieškovės pranešimą, atsakovas nenurodė automobilio pirkėjo išsamių duomenų, kurie būtų leidę identifikuoti galimą naująjį savininką. Todėl ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip netinkamas ir nerūpestingas nagrinėjamu atveju.
9.4. Ieškovės nuomones, į bylą turėjo būti įtraukti atsakovo nurodyto savininko tėvai ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, nes atsakovo nurodytas automobilio savininkas mirė, o sandorį buvo sudaręs būdamas nepilnamečiu. Nurodo, jog būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti nuosavybės teisių į automobilį perleidimą ir šis turėjo teisę prašyti įtraukti minėtus asmenis į bylą.
9.5. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylos nagrinėjimo metu atmetė prašymą dėl papildomo žyminio mokesčio mokėjimą patvirtinančio dokumento ir kompensuojamų palūkanų paskaičiavimo prijungimo prie bylos. Nurodo, jog šį veiksmą negalėjo skųsti atskiruoju skundu, todėl apeliaciniame skunde išdėsto argumentus. Teismas ieškovės prašymą atmetė, nes nurodė, jog nebuvo pateiktas patikslintas ieškinys, o palūkanų paskaičiavimas negali būti laikomas ieškinio tikslinimu. Ieškovė nurodo, jog teismo posėdžio metu paaiškino teikiamo prašymo esmę ir motyvus, o pirminiu ieškiniu savo reikalavimą dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo yra aiškiai suformulavusi. Ieškovė nurodo, jog jau pirminiame ieškinyje buvo nurodžiusi reikalavimą dėl kompensuojamų ir procesinių palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškinį nenustatė ieškinio trūkumų, nors nebuvo sumokėtas žyminis mokestis ir nebuvo pateikti palūkanų paskaičiavimai. Ieškovė pati pastebėjo šį trūkumą ir papildomai sumokėjusi 20 Eur žyminio mokesčio, nekeisdama nei ieškinio dalyko nei pagrindo pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių dokumentų neprijungė.
9.6. Apeliantė taip pat nesutinka su sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai atsakovui priteisė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šį klausimą teismas turėjo spręsti pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį. Ieškovės vertinimu pats atsakovas elgėsi nerūpestingai ir dėl savo paties neveikimo buvo įtrauktas į bylą. Todėl jam bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo netinkamo elgesio. Atsakovas nevykdė savo pareigų pranešti apie automobilio pardavimą ir registruoti šį faktą. Jis nesiėmė aktyvių veiksmų, kad nuosavybės teisės perleidimo faktas būtų išviešintas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas L. P. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė skunde nepagrįstai teigia, jog atsakovas neregistravo duomenų apie savininko pasikeitimą viešame registre. Nurodo, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pateikė VĮ Regitra 2007 m. spalio 2 d. ir ji buvo įregistruota duomenų bazėje, ką patvirtina byloje esanti pažyma apie transporto priemonės išregistravimą minėta data. Duomenų apie pateiktus dokumentus nėra išlikę, nes yra praėjęs 5 metų terminas. Tokias aplinkybes atsakovas nurodė ir ieškovės direktoriui, kuomet gavo 2017 m. balandžio 24 d. pranešimą apie skolos sumokėjimą. Atsakovas ėmėsi inciatyvos ir surado automobilio pirkėjo brolį, kuris davė paaiškinimus teisme. Tokiu būdu nurodo, jog atsakovas dėjo visas pastangas ir rūpestingai siekė išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su automobilio perleidimu. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog jis elgėsi nerūpestingai ir netinkamai. Be to, nurodo, jog ieškovei duomenys apie savininko pasikeitimą buvo pateikti dar 2018 m. vasario mėnesį, t. y. iki bylos iškėlimo. Atsakovas pažymi, jog iš byloje esančio automobilio paėmimo protokolo matyti, jog savininkas paimant automobilį nedalyvavo ir duomenų apie tai, jog būtų buvęs informuotas apie paėmimą, byloje nėra.
Atsiliepimas
10.2. Atsakovas nurodo, jog teismas visapusiškai ir detaliai ištyrė visus įrodymus byloje ir priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas išsiaiškino visas reikšmingas aplinkybes, apklausė liudytojus, vertino rašytinius įrodymus byloje. Pažymi, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų apie, ar pradinė kreditorė UAB „Gilučių verslas“ ėmėsi kokių nors veiksmų, kad būtų išsiaiškintas automobilio savininkas ir jis būtų buvęs informuotas apie automobilio saugojimą ir išlaidas už tai, įvertinus tai, jog saugojimas truko gana ilgą laiką – nuo 2007 m. spalio 14 d. iki 2017 m. kovo 22 d.
10.3. Atsakovas teigia, jog teismas tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką dėl automobilio perleidimo fakto įrodinėjimo pareigos. Atsakovas nesutinka, jog byloje turėjo būti įtraukti pirkėjo tėvai ir valstybė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. Ginčas byloje kilo dėl skolos už priverstinai nuvežtos transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, priteisimo iš atsakovo, kuris transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo metu nebelaikė savęs transporto priemonės savininku.
13. 2007 m. spalio 14 d. transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2007 m. spalio 14 d. transporto priemonės paėmimo protokolą buvo transportuota į UAB „Gilučių verslas“ priklausančią transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės paėmimo protokole nurodyta, kad transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimta dėl to, kad buvo palikta be priežiūros kelyje (duomenys neskelbtini) 4 km. Protokole nurodyta, kad automobilio savininkas yra L. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), automobilis – išregistruotas. Ieškovė pagal 2006 m. gruodžio 31 d. UAB „Gilučių verslas“ vienintelio akcininko sprendimo Nr. 9 įkainius už automobilio nuvežimą paskaičiavo 43,44 Eur (150,00 Lt) bei 5,79 Eur (20,00 Lt) per parą už automobilio saugojimą. Atsakovui už automobilio saugojimą ir nutempimą laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 14 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. paskaičiuota 29796,12 Eur įsiskolinimas, tačiau atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį ieškovės reikalaujama iš atsakovo suma sumažinta iki 2000,00 Eur. Ieškovė 2017 m. balandžio 24 d., pranešimu dėl reikalavimo perleidimo bei 2018 m. sausio 30 d. pakartotiniu pranešimu, ragino atsakovą atsiimti minėtą transporto priemonę bei sumokėti susidariusį įskolinimą. Iš 2017 m. balandžio 11 d., 2017 m. gegužės 2 d. VĮ „Regitra“ pažymų matyti, kad transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išregistruota, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Paskutinis registruotos transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra L. P.. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo direktoriaus 2018 m. vasario 14 d. išduotoje pažymoje nurodyta, kad pasibaigus dokumentų saugojimo laikui - 5 metams, 2007 m. registruoti pateiktų dokumentų kopijų pateikti neturi galimybės, nes jie sunaikinti nustatyta tvarka. Iš 2019 m. spalio 3 d. VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota 2007 m. birželio 5 d. L. P. vardu, išregistruota 2007 m. spalio 2 d. (nenurodžius priežasties). Informacijos apie tolimesnę šios transporto priemonės registraciją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro bazėje – nėra. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 4 d. ir 2019 m. rugsėjo 24 d. pranešimų matyti, kad dėl priverstinio transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo bei su tuo susijusių duomenų neturi, administracinio teisės pažeidimo medžiagos pateikti negali, kadangi minėta medžiaga saugoma 5 metus, o suėjus šiam terminui teisės aktų nustatyta tvarka sunaikinta. Iš mirties liudijimo matyti, kad V. G., gimęs 1990 m. kovo 18 d., mirė 2011 m. rugpjūčio 14 d. VĮ „Registrų centro“ testamentų registro išrašo 2019 m. liepos 26 d. duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų bei pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
14. Konfiskuotos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo kasacinio teismo yra pasisakyta, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu; šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017).
15. Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies – pagrindu; kiekvienu atveju turi būti nustatytas transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kuriems kyla įstatymo nustatyta pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas; konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento; valstybei perduoto turto saugojimo išlaidos apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, o Taisyklių 5 punktas detalizuoja, kad jai perduoto turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, realizavimo ir kitas išlaidas iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų apmoka VMI; valstybė, kaip konfiskuoto turto savininkė, prisiima pareigą sumokėti visas išlaidas, susijusias su jai perduoto konfiskuoto turto saugojimu ir kitais veiksniais tvarkant bei realizuojant konfiskuotą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017).
16. Tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas, kartu ir savininko pasikeitimas yra įrodinėjamas ne automobilio registravimo faktu, bet kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013 ir kt.).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 28 d. sutarties su Elektrėnų policijos komisariatu dėl transporto priemonių transportavimo, pagrindu UAB „Gilučių verslas“ teikė transporto priemonių saugojimo paslaugas. 2017 m. kovo 22 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 17/03/22-01 UAB „Gilučių verslas“ perleido ieškovei visas reikalavimo teises, susijusias su automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimu ir saugojimu.
18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, jog teismas netinkamai nustatė, kas buvo ginčo automobilio savininkas automobilio priverstinio nuvežimo metu laikydamas savininku nepilnametį, kuris neturėjo tėvų ar rūpintojų sutikimo, todėl liko neatskleista bylos esmės. Apeliantė teigia, jog iš sprendimo nėra aišku, kas privalėjo atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį ir kas yra atsakingas už jo saugojimo išlaidas.
19. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų, parodymus bei atsakovo paaiškinimus, sprendė, jog transporto priemonė VW Golf valst. Nr.(duomenys neskelbtini) buvo parduota naujajam transporto priemonės savininkui V. G., kuri pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu buvo išregistruota ir atsakovui nėra žinoma kas nutiko transporto priemonei po pardavimo ir kodėl naujasis savininkas transporto priemonės neužregistravo VĮ „Regitra“ per įstatyme nustatytą terminą. Todėl atmetė ieškovės reikalavimus atsakovo atžvilgiu.
20. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl ieškinio nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus - duomenis apie transporto priemonės registravimą VĮ Regitra duomenų bazėje, iš kurios matyti, jog transporto priemonė 2007 m. spalio 2 d. buvo išregistruota; transporto priemonės paėmimo protokolą, kuriame nėra nurodyta, jog paėmimo metu būtų dalyvavęs automobilio savininkas. Taip pat pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino tiek atsakovo paaiškinimus, tiek liudytojo J. G. parodymus, kurie buvo nuoseklūs ir patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes dėl automobilio perleidimo aplinkybių. Taip pat buvo įvertinti liudytojo E. B. parodymai, iš kurių matyti, jog 2007 m. spalio 14 d. transporto priemonės paėmimo protokolą surašė jis, jį pasirašė bei apžiūrėjo transporto priemonę VW Golf, kuri buvo išgabenta į saugojimo aikštelę, nes buvo palikta be priežiūros; kadangi protokole pažymėta, kad automobilis buvo išregistruotas, duomenys apie transporto priemonės savininką pagal transporto priemonės valstybinius numerius buvo gauti iš duomenų bazės; transporto priemonės savininkas surašant transporto priemonės paėmimo protokolą nedalyvavo, kadangi protokole nėra jo parašo, liudijančio sutikimą ar nesutikimą su surašytu protokolu, apie jo nuorašo gavimą, įspėjimą.
21. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
22. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normose įtvirtintų ir kasacinio teismo praktikoje nuosekliai plėtojamos įrodymų vertinimą ir tyrimą reglamentuojančių taisyklių – teismas tinkamai, atsižvelgdamas į bylai reikšmingas aplinkybes, ištyrė, įvertino ir pasisakė dėl byloje esančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir jų viseto pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės ieškinys atsakovo atžvilgiu yra nepagrįstas.
23. Apeliantės argumentas, jog teismas turėjo nustatyti, kas yra atsakingas už automobilio saugojimo išlaidas ir įtraukti į bylą asmenis, kurie galimai galėtų atsakyti, yra nepagrįstas ir atmestinas. Kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė ir sprendė klausimą dėl atsakovo pareigos atsakyti pagal ieškovės ieškinį ir konstatavo, jog atsakovas šios pareigos neturi. Sprendime nėra pasisakyta dėl kitų asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylą teisių ar pareigų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir ieškovės argumentų, ar atsakovo nurodytas automobilio pirkėjas turėjo tėvų sutikimą tokiam sandoriui kaip automobilio pirkimas.
24. Kolegija nurodo, jog apeliantė nepagrįstais teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių elgesį ir priteisė iš jos bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Byloje nustatyta, jog ieškovė 2017 m. balandžio 24 d., pranešimu dėl reikalavimo perleidimo bei 2018 m. sausio 30 d. pakartotiniu pranešimu, ragino atsakovą atsiimti minėtą transporto priemonę bei sumokėti susidariusį įskolinimą. Atsakovas pateikė byloje duomenis, patvirtinančius, jog jis operatyviai reagavo į ieškovės pranešimus ir rūpestingai elgėsi, pranešdamas ieškovei duomenis apie jam priklausiusios automobilio perleidimą. Atsakovas ėmėsi iniciatyvos ir surado pirkėjo brolį bei išsiaiškino, jog pats pirkėjas yra miręs. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nepateikė į bylą duomenų, jog iki reikalavimo teisės perleidimo, tretysis asmuo UAB „Gilučių verslas“ būtų ėmęsis kokių nors veiksmų siekiant informuoti automobilio savininką apie jo pareigą paimti automobilį bei sumokėti jo saugojimo išlaidas. Atsakovas savo kaip savininko pareigas atliko tinkamai – jis kreipėsi į VĮ Regitra dėl išregistravimo, todėl apeliantės argumentai, jog atsakovas nevykdė savo pareigų pranešti apie automobilio pardavimą ir registruoti šį faktą, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog ieškovė dar iki kreipimosi į teismą buvo informuota apie transporto priemonės perleidimo aplinkybes, todėl reikšdama ieškinį teisme pati pasirinko atsakovą. Todėl konstatuoti, jog atsakovo procesinis elgesys buvo nerūpestingas ir netinkamas, nėra pagrindo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis tinkamai paskirstė byloje bylinėjimosi išlaidas. Kolegija nurodo, jog jokio pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį nagrinėjamu atveju nebuvo.
25. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
27. Atmetus apelaicinį skundą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 500 Eur išlaidų už atsiliepimo įš apelaicinįš skundą surašymą (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB “Skolų valdymo sprendimai” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.