- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- I1-1743-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04317-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis
Teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo 2019 m. balandžio 1 d. – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 7 710 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., t. y. 257 paras, buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės, nesuteikiant privalomo ploto ir nesudarant sveikatai nekenksmingų sąlygų. Visos kameros, kuriose pareiškėjas kalėjo, buvo apie 7,68 m² ploto ir visose kamerose buvo tualetas, kuris užėmė 0,56 m² ploto. Taigi likęs plotas buvo 7,12 m², o kadangi visą laiką kamerose gyveno po keturis žmones, todėl pareiškėjui teko tik 1,7 m² ploto. Dalį šio ploto užėmė ir kameroje buvę baldai, t. y. dvi dviaukštės lovos (4 m x 0,70 m), metalinis stalas ir dvi kėdės, pritvirtintos prie stalo. Nurodo, kad kameroje buvęs tualetas atskirtas 1,5 m aukščio sienele tik iš vienos pusės, tačiau priekyje nebuvo jokių durų, sienelių ar užuolaidos. Taip pat teigia, kad kameroje ir tualete nebuvo ventiliacijos, todėl kameroje tvyrojo blogas kvapas. Pareiškėjas nurodo, kad kamerų langai labai maži, t. y. 0,5 m x 0,7 m dydžio, ant langų yra trys eilės grotų, todėl ir dienos metu kameroje būdavo tamsu. Be to, patalpose rudenį, žiemą ir pavasarį buvo labai šalta, o 2010 metų vasarą buvo labai karšta, todėl kameroje būdavo tvanku. Kadangi nebuvo mechaninės ventiliacijos, pareiškėjui tekdavo kamerą vėdinti atidarius langus, tačiau uždarius langus maži radiatoriai neįšildydavo, o per kiaurus langus pūtė vėjas, traukė skersvėjis. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo daug tarakonų ir jis nematė, kad Lukiškių TI-K administracija būtų bandžiusi juos naikinti. Be to, kadangi pasivaikščiojimui gryname ore yra skirta tik 1 valanda per parą, todėl pareiškėjui tekdavo likusias 23 valandas per parą būti kameroje ir gulėti, neturint galimybės sėdėti, nes jo gultas buvo apačioje, o viršutinis žemai nuleistas. Nurodo, kad dėl šių priežasčių jis negalėjo rašyti, skaityti, bendrauti su artimaisiais laiškais. Pažymi, kad Lukiškių TI-K priėmimo patalpose, atliekant asmens ir daiktų kratą, buvo antisanitarinės sąlygos, t. y. šalta, drėgna, purvina; nors žiemą būdavo šalta, tačiau suimtieji (nuteistieji) būdavo išrengiami, o jų daiktai sudedami į nešvarias dėžės. Kaip nurodo pareiškėjas, jis yra neįgalus, jam nustatytas 50 procentų nedarbingumas, turi sveikatos problemų dėl dešinės kojos kelio sąnario, kuriam reikalingas pakeitimas. Pažymi, kad dėl sveikatos problemų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau nebuvo sureaguota. Be to, nė viena kamera, kurioje jam teko gyventi, ar sanitariniai mazgai, dušas nebuvo pritaikyti neįgaliam žmogui. Dėl visų išvardintų priežasčių pareiškėjas kentė nuolatinį stresą, juto skausmą, depresiją bei diskriminaciją dėl neįgalumo.
2. Be to, pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriame prašo atnaujinti praleistą trejų metų senaties terminą skundui paduoti dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodo, kad visą laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 4 d. jis buvo laikomas (duomenys neskelbtini). Visą kalinimo laiką norėjo rašyti skundą, tačiau pats nesugebėjo, kadangi nesigaudo besikeičiančiuose įstatymuose, nerado žmogaus, kuris būtų galėjęs jam padėti, be to, bijojo nuobaudų, persekiojimų. Pareiškėjas nurodo, kad taip pat bijojo būti perkeltas į kitas gyvenamąsias patalpas, nes gyvena neįgaliesiems pritaikytame socialinės globos sektoriuje; mano, kad jei būtų rašęs skundą anksčiau, būtų negavęs palengvintos grupės, dažnesnių pasimatymų su žmona, tėvais ir nepilnametėmis dukterimis.
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., praleistą Lukiškių TI-K. Kadangi pareiškėjo skundas teismui parašytas 2019 m. gruodžio 19 d., o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, tad prašo teismo pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Taip pat nurodo, kad neturi galimybės pateikti duomenų apie pareiškėjo judėjimą (kameros, skaičius jose bei plotas) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. dėl teisės aktuose numatyto Suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalaus saugojimo termino trukmės (trejų metų). Pažymi, kad teisės aktai nenumato neįgaliųjų specialiųjų laikymo sąlygų įkalinimo įstaigose, todėl įstaiga stengiasi suteikti vienam asmeniui mažiausiai 3,6 m² ploto. Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose būdavo atliekamas remontas pagal iš anksto sudarytą planą ir finansinius resursus. Taip pat pažymi, kad tvarką ir švarą kamerose turi palaikyti patys nuteistieji bei suimtieji, o Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“; nuolat buvo atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai. Nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo 2-4 lovos, buvo įrengti ir stalai kartu su dviem pasukamomis kėdėmis; atitinkamo dydžio stalas ir du suolai būdavo tose kamerose, kuriose buvo daugiau negu keturios lovos. Pažymi, kad įstaigos gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti; visose kamerose gultai vienodi, be kopėtėlių, nes jų nenumato teisės aktai. Nurodo, kad Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. – Lukiškių skg. 6) gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos, kurios atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad įstaiga neturėjo akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas, tačiau apytiksliai apskaičiavus plotą, nustatyta, kad kamerose buvo įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kurio plotas apie 0,16 m², ir praustuvu, kurio plotas apie 0,2 m², patalpos matmenys – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 m²); teisės aktuose nenumatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kitaip pareigūnai negalėtų užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų saugumo ir kontrolės. Nurodo, kad pagal teisės aktus gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, o Lukiškių TI-K kamerų langai tam buvo pritaikyti ir atitiko higienos normų reikalavimus. Atsakovo atstovas pažymi, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengtas dirbtinis ir naktinis apšvietimas taip pat atitiko teisės aktų reikalavimų normas. Nurodo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlikdavo operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuodavo temperatūrą gyvenamosiose kamerose; oro temperatūra atitiko higienos normos reikalavimus. Teigia, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būdavo suteikiama galimybė kasdien pasivaikščioti gryname ore. Kalbant apie kratos atlikimo ir asmens apžiūros sąlygas, atsakovo atstovas nurodo, kad ji yra privaloma ir atliekama visiems, atvykusiems į laisvės atėmimo vietą; krata būdavo atliekama pagal įstatymų reikalavimus atskiroje patalpoje. Prieš kratą būdavo pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Be to, nurodo, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, kurie yra bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo, tad darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Pareiškėjas S. M., minėta, prašo teismo priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 7 710 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas jo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K teises ir pareigas po reorganizacijos perėmė Vilniaus pataisos namai) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d.
5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2015 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015; 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2194-520/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-751-1062/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1463-575/2018; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2160-552/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018; 2018 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018; ir kt.).
6. CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-343/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-2364/2013; 2017 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018; 2018 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2339-822/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-958-502/2018; ir kt.).
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. Šiuo atveju pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą vėliausiai turėjo sužinoti 2010 m. rugsėjo 1 d., taigi skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo galėjo teismui pateikti vėliausiai iki 2013 m. rugsėjo 2 d. Tuo tarpu pareiškėjas skundą teismui išsiuntė tik 2019 m. gruodžio 20 d. (antspaudai ant voko, b. l. 6), teisme jis gautas 2019 m. gruodžio 23 d., t. y. praleidęs daugiau negu šešis metus ieškinio (skundo) senaties terminą.
Pareiškėjas iš esmės neginčija, kad jis yra praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą, kreiptis į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo.
8. Atsakovo atstovas prašo teismo pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
9. Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1-2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).
LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009; 2018 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2018; 2018 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2339-822/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-291-822/2018; 2018 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažintos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2018 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2202-756/2018). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios objektyvios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios (žr. LVAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2202-756/2018).
Be to, tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018).Taigi, įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.
10. Pareiškėjas, minėta, pateikė prašymą atnaujinti praleistą trejų metų ieškinio senaties terminą skundui paduoti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Prašyme nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 4 d. jis buvo laikomas (duomenys neskelbtini). Visą tą laiką pareiškėjas norėjo rašyti skundą, tačiau, kaip teigia, pats to padaryti nesugebėjo, nes neišmano įstatymų, nerado asmens, kuris būtų galėjęs jam padėti. Be to, bijojo nuobaudų laisvės atėmimo įstaigoje; jo žiniomis, asmenys, besiskundžiantys teismui dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra persekiojami. Jis taip pat bijojo būti perkeltas į kitas gyvenamąsias patalpas, nes šiuo metu gyvena neįgaliesiems pritaikytame socialinės globos sektoriuje. Pareiškėjo manymu, jeigu jis būtų parašęs skundą anksčiau, nebūtų gavęs palengvintos grupės, dažnesnių pasimatymų su žmona, tėvais ir nepilnametėmis dukterimis.
Teismo vertinimu pareiškėjo nurodytos ieškinio senaties praleidimo priežastys yra akivaizdžiai subjektyvaus pobūdžio, kurios objektyviai jam negalėjo apsunkinti jo teisės kreiptis su skundu laiku į teismą įgyvendinimo; juo labiau, turint omenyje tai, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas daugiau negu šešis metus.
Visų pirma, pareiškėjo nurodoma priežastis, kad jis pats nesugebėjo laiku parašyti skundo, taip pat nerado asmens, kuris būtų galėjęs jam padėti, ir pan., - nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu ieškinio senaties termino atnaujinimui. Tai yra akivaizdžiai subjektyvi priežastis; netikėtina, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo savo teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo įgyvendinti daugiau negu šešis metus dėl šių jo paminėtų priežasčių. Juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos ar bent teikęs tokį prašymą laisvės atėmimo įstaigos administracijai ir kad jam būtų atsisakę tokią pagalbą suteikti. Pareiškėjas galėjo pasinaudoti ir savo artimųjų, su kuriais bendravo, pagalba ir pan. Taigi iš esmės pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, todėl šie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Antra vertus, kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjas nuo 2010 metų savo teises įvairiais klausimais aktyviai gynė teismuose. Tad jo teiginiai, kad jis nesugebėjo laiku parašyti teismui skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės vertintini kaip melagingi.
Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įkalinimo įstaigoje -(duomenys neskelbtini), vyko asmenų, kurie bandė ginti ir gynė savo teises, persekiojimas; kad pareigūnai pareiškėjui būtų grasinę susidorojimu tuo atveju, jei jis kreipsis į teismą, ar kad jis būtų bandęs kreiptis į teismą, tačiau gavo nuobaudą, ir pan. Tad ir šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis delsė kreiptis į teismą, nes bijojo, jog su juo bus susidorota, bus persekiojamas, susilauks kitokių neigiamų pasekmių ir pan., yra akivaizdžiai nepagrįstos. Tai iš esmės tik subjektyvūs paties pareiškėjo samprotavimai, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į teismų praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjas ieškinio senaties terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių, kurios negali būti pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Taigi, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą senaties terminą skundui paduoti dėl neturtinės žalos priteisimo netenkinamas.
11. Atsakovas, minėta, prašo taikyti ieškinio senatį. Kadangi pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, jo atnaujinti nėra pagrindo, tad byloje, pagal atsakovo prašymą, taikytina ieškinio senatis (CK1.126 straipsnio 2 dalis). Tai lemia pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos priteisimo atmestiną (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.