Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Martynos Lukauskaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba lankymusi gydymo įstaigose; 2) tęsti darbą, pradėti mokytis arba registruoti Užimtumo tarnyboje; 3) per 2 mėnesius atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 200 Eur; 4) uždrausti bendrauti su R. F., A. B. ir E. Š. (2024 m. birželio 26 d. įtrauktas į Prabojamųjų asmens duomenų registrą),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. L., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: jis, nuo 2024 m. liepos mėn. pabaigos, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė 0,313 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki tol, kol 2024 m. rugpjūčio 1 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini) skyriaus sulaikytų asmenų priėmimo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atlikdamas D. L. apžiūrą, (duomenys neskelbtini) D. L. cigarečių „Winston Compact“ pakelyje rado ir paėmė bespalvę plastikinę plėvelės pakuotę su minėta narkotine medžiaga.

D. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Pagal teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015).

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir įsakymas Nr. 5) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pagal įsakymo 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 20 punktą kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 25 punktą kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 g, šiuo atveju rastas kiekis yra 0,313 g t. y. neviršija nedidelio kiekio ribos.

Teismas nenustatė kaltinamojo D. L. veiksmuose tikslo platinti jo neteisėtai disponuotą narkotinę medžiagą. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie indikuotų, jog narkotine medžiaga D. L. disponavo turėdamas tikslą ją parduoti ar platinti. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad D. L. kitais būdais platino (vaišino, dovanojo) su savimi turėtą narkotinę medžiagą. Pažymėtina, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. L. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, pėdsakų temazepano ir nordazepamo, o tai atitinka kaltinamojo poziciją, kad narkotines medžiagas jis laikė savo vartojimui.

Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime D. L. inkriminuotas BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant kaltininkui nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko D. L. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės nekonkretizuotos ir jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis nurodė, jog 2024 m., galimai liepos pabaigoje (duomenys neskelbtini) rajone iš jam nepažįstamo vyriškio (jokių jo duomenų nežino, jo požymių neįsidėmėjo, atpažinti negalės), jis įsigijo mažą permatomą plastikinį maišelį su narkotine medžiaga. Šiuo atveju vien kaltinamojo parodymų, kurie, be kita ko dėl neteisėtų medžiagų įgijimo yra neišsamūs, nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, byloje nesurinkta.

Dėl šios priežasties narkotinės medžiagos įgijimo požymį teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, šalina iš D. L. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia D. L. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos laikymas, neturint tikslo jų platinti, o to visiškai pakanka pripažinti D. L. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – yra tiesioginė tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaltės nustatymo aspektu būtina įrodyti tai, jog kaltininkas suvokia, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, ir bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinės medžiagos laikymo ir radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suvokė disponuojamos narkotinės medžiagos kiekį, suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. L. nuo 2024 m. liepos mėn. pabaigos, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė 0,313 g narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) iki tol, kol 2024 m. rugpjūčio 1 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini) skyriaus sulaikytų asmenų priėmimo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atlikdamas D. L. apžiūrą, (duomenys neskelbtini) D. L. turėtame cigarečių „Winston Compact“ pakelyje rado ir paėmė bespalvę plastikinę plėvelės pakuotę su minėta narkotine medžiaga.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. L. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 168-169).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytu reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. L. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotine medžiaga, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekis buvo nedidelis.

D. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis ankščiau buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (el. b. l. 141-146). Baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos nesumokėtos (el. b. l. 88-97). „Sodra“ duomenimis nedirba (el. b. l. 139-140). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. L. už BK 259 straipsnio 2 dalį nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma D. L. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri viršija sankcijoje numatytą bausmės minimumą, tačiau neviršija bausmės vidurkio (laisvės apribojimo bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų) atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju D. L. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros nustatant, kad viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Vietoje intensyvios priežiūros D. L. skirtinas įpareigojimas – bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimas visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

D. L. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paliekant minėtus įpareigojimus ir draudimą.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad D. L. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs. Visgi šiuo baudžiamuoju įsakymu ir minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje nebendrinamos, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo. Pažymėtina, kad bausmių bendrinimo klausimas galės būti išspręstas baudžiamojo įsakymo vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

V. Kiti klausimai

D. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 116-119) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Likusios kanapės (antžeminės dalys) (0,173 g) supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį, perduoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini)– vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini;

- Po tyrimo likusius objektus: tyrimo objektas (vatos tamponas) ir objektų pakuotės supakuotos į voką, vokas užklijuotas ir užantspauduotas spaudu “POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ VALDYBOS * CHEMINIŲ TYRIMŲ SKYRIUS” – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant, kad viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Vietoje intensyvios priežiūros D. L. paskirti įpareigojimą – bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimą – visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. L. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant, kad viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Palikti įpareigojimą –– bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimą – visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- Likusias kanapes (antžeminės dalis) (0,173 g) supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį perduotas į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

- Po tyrimo likusius objektus: tyrimo objektą (vatos tamponą) ir objektų pakuotes supakuotas į voką, voką užklijuotą ir užantspauduotą spaudu „POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ VALDYBOS * CHEMINIŲ TYRIMŲ SKYRIUS” – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

0 laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1 Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2 Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3 Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4 Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

0 Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

1 Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2 Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

3 Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4 Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.