- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-788-430/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01933-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, ir atsakovo V. S. priešieškinį dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, ir atsakovo V. S. priešieškinį dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą ir išdėstė teismo sprendimo rezoliucinę dalį nauja redakcija. 2020 m. vasario 26 d. ieškovė pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-681-340/2020 dėl atsakovo V. S. iškeldinimo iš ieškovei J. S. nuosavybės teise priklausančių patalpų: pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato – pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. atmetė ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3511-213/2019 ieškovės J. S. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, siekiant iškeldinti atsakovą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, tačiau nagrinėjant ginčo bylą toks reikalavimas (dėl atsakovo iškeldinimo) nebuvo pareikštas ir sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas. Nesant sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodymo dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, toks ieškovės prašymas atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantė J. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3511-213/2019, prašydama panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti, išduodant vykdomąjį raštą ieškovės J. S. naudai pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-681-340/2020 dėl atsakovo V. S. iškeldinimo iš ieškovei J. S. nuosavybės teise priklausančių patalpų: pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato – pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Apeliantė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartyje buvo pažymėjęs aplinkybes, jog apelianto (atsakovo) argumentai dėl leidimo gyventi kartu su ieškove tame pačiame name iki tol, kol ieškovė neišmokės teismo priteistos kompensacijos, atmesti, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, šių argumentų nepagrįstai nevertino ir neišdavė ieškovei vykdomojo rašto. Pažymėjo, kad šis teismo sprendimo įsiteisėjo. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovė kreipėsi su registruotu pranešimu į atsakovą dėl patalpų atlaisvinimo, tačiau atsakovas neatlaisvino patalpų iki šiol. Pabrėžia, kad ieškovė moka atsakovui priteistą kompensaciją, dėl to atsakovas turi visas galimybes išsikelti iš šių patalpų.
6. Ieškovės manymu, teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą, pažeidė ieškovės nuosavybės teisę ir nepagrįstai ją suvaržė.
Šalies argumentai
7. Pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas taip pat padarė procesinį pažeidimą, kadangi 2020 m. vasario 25 d. ieškovei pateikus prašymą išduoti vykdomąjį raštą, teisėja priėmė rezoliuciją, kad klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo spręs, kai byla bus grąžinta iš Vilniaus apygardos teismo, tačiau klausimą skundžiama nutartimi išsprendė bylai dar negrįžus iš Vilniaus apygardos teismo. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu byla iki šiol dar nėra grąžinta Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmams, dėl to ir dėl šių aplinkybių, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
8. Atsakovas V. S. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jo bylinėjimosi išlaidas.
9. Teigia, kad ieškovė prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškė teismui visiškai naują reikalavimą ginčo byloje, dėl to pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, jog nebuvo pagrindo išduoti ieškovei prašomą vykdomąjį raštą.
10. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-681-340/2020, spręsdamas ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, taip pat pažymėjo ir atkreipė dėmesį, jog ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpų, dėl to toks reikalavimas negalėjo būti sprendžiamas taikant papildomo sprendimo institutą. Atsakovo įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju ieškovė kelia iš esmės naują reikalavimą, kuris nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, o ginčas dėl įpareigojimo atsakovui atlaisvinti patalpas, byloje nebuvo nagrinėtas.
11. Atsakovo įsitikinimu, teismas šioje situacijoje niekaip negali pažeisti ieškovės nuosavybės teisės laisvai disponuoti savo turtu, nes pirmiausia ieškovė turėjo pateikti teismui tokį reikalavimą nagrinėjamoje byloje, tačiau to procese padaryta nebuvo ir toks reikalavimas nebuvo nagrinėtas.
Šalies argumentai
12. Atsakovo manymu, aplinkybė, jog 2020 m. vasario 25 d. ieškovei pateikus prašymą išduoti vykdomąjį raštą, teisėja priėmė rezoliuciją klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo spręsti, kai byla bus grąžinta iš Vilniaus apygardos teismo, tačiau klausimą skundžiama nutartimi visgi išsprendė dar negrįžus bylai, neturi jokios reikšmės, kadangi teismas išsprendė procesinį klausimą tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
15. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3511-213/2019, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3511-213/2019 išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, ir atsakovo V. S. priešieškinį dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo. Teismas patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-681-340/2020 paliko Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą nepakeistą ir išdėstė sprendimo rezoliucinę dalį nauja redakcija, t. y. patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuokoje įgytą turtą, kurio vertė 238 167,10 Eur, padalino lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį ieškovei J. S. ir atsakovui V. S., priteisiant ieškovei J. S. nuosavybėn natūrą tokį turtą: 234 000 Eur vertės turtą – žemės sklypą, 0,6198 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamą namą, 332 kv. m bendro ploto, iš kurio 196 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą–ūkio pastatą, 96 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą–pirtį, 71 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1 707,10 Eur vertės 2/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,0553 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2 640 Eur vertės 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,1000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. S. priteisė 117 083,55 Eur piniginę kompensaciją, kuri turi būti išmokėta per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis iki visiško kompensacijos V. S. išmokėjimo. Kitą patikslinto ieškinio dalį ir patikslintą priešieškinį atmetė. 2020 m. vasario 26 d. ieškovė pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (atsakovo iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų). 2020 m. kovo 23 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas atmetė ieškovės prašymą. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-681-340/2020 atmetė ieškovės J. S. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo ieškovė prašė priimti papildomą sprendimą dėl atsakovo V. S. iškeldinimo su jam priklausančiu turtu iš ieškovei priklausančiu ginčo patalpų, o neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, suteikti ieškovei teisę iškeldinti atsakovą iš nurodytų patalpų savo lėšomis ir išsiieškoti sprendimo vykdymo išlaidas iš atsakovo.
18. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suprantama taip, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos sprendimu (tiek pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimu, tiek apeliacinės instancijos 2020 m. sausio 28 d. nutartimi), daro išvadą, kad teismas nenagrinėjo reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo iš prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytų patalpų, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Šias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-681-340/2020, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Nesant tokio sprendimo, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo išduoti ieškovei vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atmetus ieškovės J. S. atskirąjį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas V. S. pateikė prašymą priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 242 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius nurodytų išlaidų patyrimo faktą ir jų dydį ir vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistomis 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos protingos, realios ir pagrįstos, dėl to priteistinos, t. y. visa 242 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atsakovo naudai iš ieškovo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės J. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.