Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-642-71/2012

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-11-26
Bylos Nr.: 2A-642-71/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė (pran.), Egidijus Mockevičius
Atsakovas: R. D.
Ieškovas: A. A.

Kategorijos

42.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-642-71/2012

Teisėja V. Raščiuvienė Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00955-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 42.9.;42.10.;63.1.;121.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės, teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. A. dokumentinio proceso tvarka ieškiniu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo R. D. 105 400,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1554 Lt žyminio mokesčio bei 2499,97 Lt išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą (3-4 b. l.).

Ieškovas nurodė, kad atsakovas R. D. yra jo giminaitis – pusbrolis, kuriam ne kartą, įvairiomis sumomis yra skolinęs pinigų. Visuomet buvo surašomos paskolos sutartys, o grąžinus pinigus, šias sutartis suplėšydavę. Ieškovas R. D. prašymu 2003-2004 metais paskolino atsakovui 105 400,00 litų iš kurių 40 000,00litų atsakovui davęs grynais savo namuose, 50 000,00 Lt kartu su draugu S. V. atvežęs į R. D. tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, pinigus perdavęs matant tėvams. Po dviejų savaičių atsakovui R. paskambinus ir paprašius paskolinti dar 20 000,00 Lt ūkio reikmėms, jis turėjęs ir galėjęs paskolinti tik 15400 Lt, kuriuos R. nuvežęs ir perdavęs taip pat tėvų namuose. Paskolos sutartį 105400 Lt sumai R. D. užpildęs savo ranka ir pasirašęs. Ši sutartis nesunaikinta, kadangi R. D. pinigų jam negrąžino.

Žemesnės instancijos teismas

Kelmės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino (23-25 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovas R. D. prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ( 27-30 b. l.). Nurodė, kad paskolos sutartis, kuria remiantis ieškovas prašo priteisti 105 400,00 Lt yra negaliojanti, kadangi jis pagal šią sutartį pinigų iš A. A. nesiskolinęs ir jų gavimo fakto savo parašu nepatvirtinęs. Teigia, kad iš pusbrolio A. A. jis tik vieną kartą skolinęsis pinigų – 50 000,00 litų, kuriuos A. A. jam pavedimu pervedė į sąskaitą. Pinigus skolinosi žemės sklypo ir namo pirkimui. Šią sumą grąžinęs per du kartus, perduodamas A. A. 20 000,00 Lt ir 25 000,00 Lt. Iš A. A. pinigus yra skolinęsis ir jo tėvas J. D.. 2006 m. žiemą A. A. jam pranešė, kad bendra jo ir tėvo skola A. A. yra 105 400,00 Lt, todėl pasirašė A. A. paruoštos paskolos sutarties blanką 105 400,00 Lt sumai. Ši skola pilnai grąžinta A. A.. Atsakovo tėvas J. D. grąžino ieškovui 100 000,00 Lt grynais, pinigus perduodamas jo namuose, o 50 00,00 Lt atsakovas grąžino ieškovui asmeniškai perdavęs 2010 m. balandžio 29 dieną minėtą sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. galutiniu sprendimu 2011 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, ieškinį tenkino pilnai, priteisė A. A. iš R. D. 105 400,00 Lt skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011 m. gruodžio 7 dienos – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš R. D. bylinėjimosi išlaidas A. A. – 4050,86 Lt ir 38,45,00 Lt valstybei

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje rašytinės formos paskolos sutartis šalių buvo sudaryta, o iš jos turinio matyti, kad atsakovas R. D. skolinosi iš A. A. 105 400,00 Lt, kuriuos atsakovas R. D. įsipareigojo grąžinti mėnesio laikotarpyje nuo tos dienos, kurią ieškovas pareikalaus. Šalių pasirašyta sutartis beprocentinė, tai susitarimas dėl paskolos teisinio santykio subjektų, dėl šios sutarties dalyko, dėl prievolės, kuri atsiranda šios sutarties pagrindu, dėl jos įvykdymo būdo ir termino. Teismas nurodė, kad visos esminės sutarties sąlygos, reikalingos sutarties vykdymui, yra nurodytos, datos neįrašymas nedaro šios sutarties negaliojančia.

Teismas akcentavo, kad ieškovas sandorio faktą įrodinėjo sąskaitos išrašu, liudytojo S. V. parodymais. Iš AB SEB banko pažymos teismas matė, kad ieškovas iš savo asmeninės sąskaitos 2004 m. balandžio 1 dieną atsakovui pervedė 50 000,00 Lt, 2004 m. gegužės 17 dieną – 28 000,00 Lt.

Atsakovas, neigė skolinęsis iš ieškovo tokią sumą, tačiau bylos nagrinėjimo metu jis patvirtino, kad, pasirašant ieškovo pateiktą paskolos gavimo sutartį, jis pripažino tokio dydžio skolą, tai patvirtindamas savo parašu. Teisme atsakovas neneigė gavęs iš ieškovo asmeninės sąskaitos išraše nurodytas pinigų sumas, pervestas į jo sąskaitą pavedimais, tačiau tvirtino skolintus pinigus yra grąžinęs. Teismas pabrėžė, kad nors atsakovo pozicija dėl pinigų skolinimosi iš ieškovo keitėsi, tačiau bylos nagrinėjimo metu jis iš esmės pripažino paskolos sutarties teisinių santykių egzistavimą.

Teismas iš įrodymų visumos sprendė, kad paskolos sutartinius santykius tarp ieškovo ir atsakovo patvirtina raštiška abiejų pasirašyta paskolos gavimo sutartis. Duomenų, kad prieš atsakovą būtų naudota prievarta, įkalbinėjimas pasirašant šią sutartį, ar jis ją pasirašytų dėl kokių nors susidėjusią jam nepalankių sunkių aplinkybių, ar dengiant neteisėtus kokius nors ieškovo veiksmus, nenustatyta. Priešingai, abi šalys patvirtino, kad jų santykiai buvo giminiški, draugiški, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu. Teismas laikė, kad pinigų skolinimo faktą patvirtina bankiniai pavedimai, A. A. R. D. pinigų perdavimo faktą patvirtino ir liudytojas S. V.. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturėjo pagrindo – jis nėra nei vienos iš šalių giminaitis ar šeimos narys, pavaldumo santykiais nei su viena šalių nėra susijęs, nesuinteresuotas bylos baigtimi.

Teismas pabrėžė, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių skolos grąžinimą ieškovui, atsakovas nepateikė, todėl sprendė, kad atsakovas pinigų grąžinimo fakto neįrodė. Nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos ne tik sandorio sudarymo, bet ir jo įvykdymo faktą, todėl teismas liudytojų J. D., S. D., E. D., J. A., P. A., E. N. parodymus nelaikė reikšmingais bylai, nes iš esmės nei vienas iš jų nepatvirtino paskolos gavimo sutarties tarp ieškovo ir atsakovo pasirašymo aplinkybių, pinigų gavimo ar grąžinimo faktų. Liudytojo J. D. parodymus teismas vertino itin kritiškai, nes jis – atsakovo tėvas, iš jo ieškovas A. A. taip pat reikalauja grąžinti paskolą.

Aplinkybių, kad ieškovas teiktų paskolas versliškai, teismas nenustatė, o tokių duomenų atsakovas ir nepateikė, priešingai, iš šalių pasirašytos paskolos sutarties matyti, kad ieškovas atsakovui pinigus skolino už tai neimdamas palūkanų, todėl atsakovo atstovo prašymą taikyti CK 2.4 str. 3 d. nuostatas ir įpareigoti ieškovą pateikti duomenis ir visapusišką informaciją apie turtines teises ir pareigas, laikė, kad nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo reikalavimą priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo R. D. teismas laikė pagrįstu, todėl tenkino. Galutiniu sprendimu teismas išsprendė žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu R. D. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones (122-125 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas nurodo, kad nuosekliai visada teigė, jog pinigų iš A. A. negavo, o paskolos sutartį pasirašė kaip subendrintą savo ir tėvo J. D. skolą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog sutarties pasirašymo metu disponavo ir galėjo paskolinti ar paskolino ir perdavė atsakovui sutartyje nurodytus pinigus;

2. Apeliantas laiko, kad paskolos gavimo sutartis yra negaliojanti, kadangi atsakovas pagal A. A. pateiktą paskolos sutartį pinigų nesiskolino ir jų gavimo fakto savo parašu nepatvirtino. Paskolos gavimo sutartis sudaryta be datos, ši sutartis buvo sudaryta su tikslu ją tikslinti, t.y. pinigų perdavimo metu turėjo būti nurodyta data, o taip pat, iš vienos pusės „kreditoriaus“, kad pinigus perdavė, o iš kitos pusės „skolininkas“, kad pinigus gavo, ir tai turėjo būti patvirtinti abiejų šalių parašais;

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo sprendimas yra prieštaringas. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas paskolų neteikė versliškai ir atsisakė taikyti LR CK 2.4 str. 3 d. nuostatas, tačiau iš liudytojų pateiktų paaiškinimų, akivaizdu, jog A. A. paskolas teikė versliškai – gaudavo palūkanas už suteiktas paskolas, todėl teismas privalėjo taikyti LR CK 2.4 str. 3 d. nuostatas ir įpareigoti ieškovą pateikti informaciją apie A. A. turtines teises ir pareigas;

4. Nors ieškovas nurodo, kad kaskart sutarys buvo sudaromos raštu, o atsakovui skolą grąžinus – paskolos sutarčių originalus grąžindavo atsakovui, tačiau šie teiginiai, pažeidžia LR CPK 12 str. nustatytą pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, be to minėti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais;

5. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimo motyvai dėl galimai pasiskolintų sumų ir jų paėmimo vietos yra akivaizdžiai prieštaringi ieškiniui bei nustatytoms aplinkybėms. Teismas sprendime neaptarė ieškovo nenuoseklių parodymų, jų nevertino kritiškai, dėl ko padarė nepagrįstas ir priešingas išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą (2 t., b. l).

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių paskolos grąžinimą ir šį faktą įrodinėjo tik savo ir liudytojų parodymais. Pažymi, kad jų parodymai teismo sprendime aptarti pakankamai išsamiai, vertinti gana kritiškai ir argumentuotai nepripažinti pakankamai patikimais, kad galėtų patvirtinti paskolos grąžinimą, todėl, nesant rašytinių įrodymų, teismas darė visiškai pagrįstą išvadą, jog atsakovas paskolos grąžinimo fakto neįrodė. Atmesdamas atsakovo argumentus, teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į atsakovo pozicijos nenuoseklumą, atsakovo ir liudytojų parodymų prieštaringumą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Dėl paskolinių santykių vertinimo

LR CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (LR CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (LR CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į teisminę praktiką, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos santykius, pagrįstai ieškovo A. A. ieškinį tenkino. Teisėjų kolegijos nuomone, teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti naikinamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp bylos šalių ginčas kilo dėl paskolos santykių tarp jų buvimo ar nebuvimo ir pinigų grąžinimo. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: paskolos dalyko, tai yra pinigų, perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienai nesant, paskolos sutartis negali būti laikomas sudaryta.

Byloje esanti paskolos gavimo sutartis patvirtina faktą, kad atsakovas R. D. skolinosi iš A. A. 105 400,00 Lt, kuriuos R. D. įsipareigojo grąžinti mėnesio laikotarpyje nuo tos dienos, kurią ieškovas pareikalaus, ši šalių pasirašyta sutartis beprocentinė (5 b. l.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad tai susitarimas dėl paskolos teisinio santykio subjektų, dėl šios sutarties dalyko, dėl prievolės, kuri atsiranda šios sutarties pagrindu, dėl jos įvykdymo būdo ir termino.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik perdavus paskolos sutarties dalyką laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Byloje esanti AB SEB banko pažyma patvirtina, kad ieškovas A. A. iš savo asmeninės sąskaitos 2004 m. balandžio 1 dieną atsakovui R. D. pervedė 50 000,00 Lt, 2004 m. gegužės 17 dieną – 28 000,00 Lt (97 b. l.). Taigi, atsakovas priėmė lėšas, pervestas į jo sąskaitą, jų ieškovui negrąžino, todėl laikytina, kad dalis pinigų buvo perduoti atsakovui pagal paskolos sutartį su visomis iš jos išplaukiančiomis pasekmėmis, įskaitant ir pareigą laiku grąžinti kaip paskolą. Be to, atsakovo paties pripažinta, kad iš ieškovo skolinosi tik vieną kartą 50 000,00 Lt, kuriuos gavo pavedimu į sąskaitą, ką patvirtina sąskaitos išrašas (58-59 b. l.). Pažymėtina tai, kad atsakovas nepateikė savo sąskaitos išrašo, kuris patvirtintų, jog 2004-05-17 ieškovo pervestų 28 000,00 Lt negavo. Atsakovui perduotų 40 000,00 Lt pinigų faktą nagrinėjamu atveju patvirtino byloje apklaustas liudytojas S. V.. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pinigų skolinimosi faktą, bei liudytojo S. V. parodymus, todėl apelianto nuoseklus teigimas, jog pinigų iš A. A. negavo laikytinas nepagrįstu. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas byloje įrodė pinigų perdavimą atsakovui faktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Pinigų grąžinimo faktą pagal paskolos sutartį privalo įrodyti atsakovas, todėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo pareiga priklauso atsakovui (LR CPK 178 str.). Byloje atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų skolos grąžinimą ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas pinigų grąžinimo fakto neįrodė. Byloje esant prieštaringiems atsakovo ir jo naudai liudijančių liudytojų parodymams, nesant rašytinių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad nėra galimybės nustatyti bendros atsakovo pasiskolintų pinigų sumos, pinigų grąžinimo faktų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos išvada, kad atsakovo pateiktų įrodymų nepakanka įrodyti, kad atsakovas 105 400,00 Lt paskolą ieškovui grąžino, laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliacinio skundo teiginys, kad paskolos sutartį atsakovas pasirašė kaip subendrintą savo ir tėvo J. D. skolą, atmestinas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas paskolos sutartį ginčytų, neprašė paskolos sutarties pripažinti negaliojančia, priešieškinio byloje nepareiškė. Pagal Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 18 dienos sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovui A. A. priteisė iš atsakovo tėvo J. D. 81 760,00 Lt negrąžintos paskolos. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartyje teismo nurodyta, kad atsakovas (R. D. tėvas) J. D. apklaustas pripažino, jog iš ieškovo A. A. yra skolinęsis pinigų degalams, technikai pirkti ir po 50 000,00 Lt sau ir savo sūnui ir nebeprisimena, kas ir kada grąžinta. Tai iš esmės patvirtina, ieškovo teiginį, kad jis pinigus atsakovui ir jo tėvui yra skolinęs ne vieną kartą. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog sutarties pasirašymo metu disponavo ir galėjo paskolinti ar paskolino ir perdavė atsakovui sutartyje nurodytus pinigus, lemiamos reikšmės neturi, ir yra atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

Nepagrįstu laikytinas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad paskolos gavimo sutartis yra negaliojanti, kadangi atsakovas pagal A. A. pateiktą paskolos sutartį pinigų nepasiskolino ir jų gavimo fakto savo parašu nepatvirtino. Apeliantas pats prieštarauja savo teiginiams, kadangi prieš tai nurodė argumentą, kad paskolos sutartį atsakovas pasirašė kaip subendrintą savo ir tėvo J. D. skolą. Be to, paskolos gavimo sutartyje pasirašė pats atsakovas R. D., savo parašo teisėtumo atsakovas neginčija. Remiantis šiais nurodytais apelianto argumentais teigtina, kad ieškovas neprivalėjo įrodyti, jog prieš tai ne vieną kartą pagal rašytines paskolos sutartis skolino pinigus atsakovui. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į atsakovo pozicijos nenuoseklumą ir liudytojų parodymų prieštaringumą. Tai, kad paskolos gavimo sutartis sudaryta be datos, ir ši sutartis buvo sudaryta su tikslu ją tikslinti, nepaneigia byloje jau nustatytų ir aptartų paskolos sudarymo ir pinigų perdavimo aplinkybių.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas privalėjo taikyti LR CK 2.4 str. 3 d. nuostatas ir įpareigoti ieškovą pateikti informaciją apie ieškovo turtines teises ir pareigas, laikytinas nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog ieškovas teikia paskolas versliškai. Šalių pasirašytos paskolos gavimo sutarties turinys patvirtina, kad ieškovas atsakovui pinigus skolino už tai neimdamas palūkanų. Be to, nagrinėjamu atveju, paskoliniai santykiai susiklostė tarp giminaičių, tai yra pusbrolių, todėl teismas pagrįstai netaikė LR CK 2.4 str. 3 d. nuostatas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismo sprendimo motyvai dėl galimai pasiskolintų sumų ir jų paėmimo vietos yra akivaizdžiai prieštaringi ieškiniui bei nustatytoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teisėjų kolegija akcentuoja atsakovo argumentų nenuoseklumą ir jo naudai liudijusių liudytojų parodymų prieštaringumą. Konkrečių pasiskolintų ir grąžintų sumų nenurodė ir nepagrindė pats atsakovas, jų nepatvirtino ir atsakovo tėvas, liudytojai, todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nėra galimybės nustatyti bendros atsakovo pasiskolintų pinigų sumos, pinigų grąžinimo faktų. Kadangi byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo grąžintas sumas, teismas pagrįstai vadovavosi LR CK 1.93 str. 2 d., todėl apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl liudytojų parodymų vertinimo plačiau neaptariami. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti ieškovo parodymų nenuoseklumo, todėl pirmosios instancijos teismo išvados laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.), todėl dėl kitų nurodytų argumentų liečiančių šį aspektą teisėjų kolegija plačiau nepasisakys, nes visiškai pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Byloje nepateikta duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Regina Agota GutauskienėTeisėjai Rasa BartašienėEgidijus Mockevičius