- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- II-295-1095/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00199-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė-Klimaitė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
dalyvaujant administracine tvarka nubaustam D. J. ir jo atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Skundžiamu nutarimu D. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį nubaustas 500 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu 13 mėnesių už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 9 d. 18.35 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje, vairavo transporto priemonę „BMW320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo transporto priemonę, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu asfaltu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio tyčia, staigiai sukdamas vairą kairėn, taip keičiant transporto priemonės kryptį ir akceleratoriaus pedalu didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu, padarė transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsirado didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui. Tokiais veiksmais D. J. tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.
Panevėžio apylinkės teisme 2024 m. spalio 8 d. gautas Pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vien iš byloje esančio vaizdo įrašo turinio nėra įmanoma nustatyti ar teigti, kad automobilis iš viso slysta, o jeigu ir paslydo, tai ar buvo slystama tyčia, norint pasipuikuoti prieš aplinkinius, ar dėl nuo vairuotojo nepriklausomų priežasčių, ir ar visi vairuotojo atliekami veiksmai (sukamas vairas, akceleruojama) yra nukreipti į slydimo provokavimą, ar į netikėtai paslydusio automobilio kontrolės atgavimą. Įvykio metu neveikė Pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės ABS (stabdžių antiblokavimo ir traukos kontrolės sistema), dėl ko jam pajudėjus sankryžoje į kairę nedideliu 25–35 km/h greičiu automobilis akimirkai slystelėjo, todėl jis bandė atgauti transporto priemonės kontrolę. Jokių chuliganiškų ar pavojingų veiksmų jis neatliko. Jo automobilis yra varomas galiniais ratais, todėl pasižymi kitokiu ratų sukibimu, todėl dažnu atveju slysta automobilio galinė dalis. Be to, jo transporto priemonė neįvažiavo nei į kitą eismo juostą, nei į priešpriešinę kelio pusę. Tokiais jo veiksmais nebuvo pažeisti jokie Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimai, neįrodyta, kad tie veiksmai buvo tyčiniai, atlikti iš chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui. Taip pat jo praeityje padaryti administraciniai pažeidimai patys savaime neįrodo, kad jis padarė šį administracinį nusižengimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su D. J. skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Vaizdo įrašas bei tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės įrodo, jog Pareiškėjo veiksmai buvo pavojingi, agresyvūs ir chuliganiški, kadangi važiuodamas ypač didelio intensyvumo sankryžoje, pajudėjęs iš stovėjimo vietos (užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui), jis padidino automobilio važiavimo greitį ir atliko šoninį slydimą. Taip sukėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, nes šoninio slydimo metu transporto priemonė tampa sunkiai valdoma. Akivaizdu, jog šoninis slydimas įvyko dėl vairuotojo tyčinių veiksmų, t. y. D. J. staiga padidinto greičio tuo metu, kai buvo atliekamas kairiojo posūkio manevras.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. J. ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Pareiškėjas D. J. paaiškino, kad apie ABS daviklio gedimą sužinojo likus 2–3 dienoms iki įvykio. Turi beveik 10 metų vairavimo patirtį ir dažniausiai vairuoja galiniais ratais varomus automobilius. Tą kartą slydimas įvyko, nes buvo „aštrus“ posūkio kampas, neveikė ABS, kelio danga buvo šlapia, nes neseniai lijo, ir gal per „aštriai“ pasuko vairą. Paslydus automobiliui jo nestabdė, o stengėsi palaikyti esamą greitį ir ištiesinti automobilį.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Pagal KET 4 punktą eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas). KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia vairuotojui atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Pagal teismų praktiką asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-357-360/2019). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 2AT-66-648/2022).
Byloje nėra ginčo, kad D. J. 2024 m. rugpjūčio 9 d. 18.35 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje, vairavo transporto priemonę „BMW320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol iš karto už sankryžos buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie tuo metu, kai D. J. važiavo per sankryžą, toje pačioje sankryžoje su automobiliu, kurio vaizdo registratorius užfiksavo įvykį, stovėjo, nes jiems degė eismą draudžiantis šviesoforo signalas. Tačiau pamatęs D. J. važiavimą per sankryžą policijos ekipažas apsisuko ir sustabdė jo vairuojamą transporto priemonę. Skunde ginčijama tai, ar vaizdo įraše užfiksuotas D. J. važiavimas sankryžoje gali būti laikomas chuliganišku vairavimu, t. y. ar D. J. veiksmuose yra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis. Esminis ginčas šioje byloje kyla dėl D. J. tyčios atlikti nurodytus veiksmus, o konkrečiai – ar D. J. sąmoningai savo veiksmais privertė automobilį slysti šonu, ar automobilio manevrai buvo sąlygoti kitų, nuo vairuotojo valios nepriklausančių aplinkybių. Todėl būtent šiuo aspektu teismas ir vertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Skunde nepagrįstai teigiama, kad vien iš byloje esančio vaizdo įrašo turinio nėra įmanoma nustatyti ar teigti, kad automobilis iš viso slysta. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina tai mačiusių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytą aplinkybę, kad jų pastebėtas BMW automobilis sankryžoje darydamas kairio posūkio manevrą slydo šonu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad D. J. vairuojamas BMW automobilis iš pradžių stovėjo (duomenys neskelbtini) reguliuojamos sankryžos 3 eismo juostoje, skirtoje sukti į kairę, nes jam degė draudžiamas šviesoforo signalas. Užsidegus eismą leidžiančiam šviesoforo signalui Pareiškėjo vairuojamas automobilis, kuris nerodė posūkio signalo, staigiai pradėjo važiuoti ir jo galinė dalis sankryžoje slydo į dešinę pusę. D. J. skunde teigia, kad jo vairuojama transporto priemonė neįvažiavo nei į kitą eismo juostą, nei į priešpriešinę kelio pusę, tačiau šios aplinkybės jam ir nėra inkriminuotos skundžiamame nutarime, o dėl filmavimo kampo to akivaizdžiai ir nesimato. Tačiau tai savaime nepaneigia aplinkybės, kad jis vairavo chuliganiškai.
Skunde tvirtinama, kad iš vaizdo įrašo nėra aišku, ar buvo slystama tyčia, norint pasipuikuoti prieš aplinkinius, ar dėl nuo vairuotojo nepriklausomų priežasčių, ir ar visi vairuotojo atliekami veiksmai (sukamas vairas, akceleruojama) yra nukreipti į slydimo provokavimą, ar į netikėtai paslydusio automobilio kontrolės atgavimą. Iš tikrųjų Pareiškėjo pateikta pažyma apie hidrometeorologines sąlygas patvirtina skundžiamame nutarime nurodytą aplinkybę, kad įvykio metu kelio danga buvo šlapia, tačiau tuo metu nelijo, vandens sankaupų ar balų ant kelio dangos taip pat nematyti. Taigi negalima daryti išvados, kad Pareiškėjo vairuojamas automobilis galėjo slysti dėl pernelyg didelio vandens kiekio.
Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad įvykio metu neveikė jo vairuojamos transporto priemonės ABS (stabdžių antiblokavimo sistema), kurios daviklis buvo keistas jau po įvykio, nes pateikta tai patvirtinanti 2024 m. rugsėjo 27 d. sąskaita faktūra. Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) – motorinėse transporto priemonėse naudojama stabdžių sistema, neleidžianti ratams užsiblokuoti stabdymo metu, kuri padeda vairuotojui suvaldyti automobilį staigaus stabdymo metu, sistema neleidžia automobiliui slysti bei leidžia automobilio ratams suktis pirmyn, taip leisdama vairuotojui išlaikyti automobilio valdymą. Tačiau nėra duomenų, kad automobilis įvykio metu buvo stabdomas, priešingai, iš vaizdo įrašo matyti ir skunde pripažįstama, kad ir slydimo metu jis toliau buvo akceleruojamas. Kaip paaiškino D. J. teismo posėdyje, jis nei stabdė, nei didino važiavimo greitį, t. y. stengėsi išlaikyti tolygų važiavimo greitį, nes tai toje situacijoje, jo nuomone, buvo saugiausia. Kadangi vairuotojas automobilio nestabdė jam pradėjus slysti, galimai įvykio metu buvęs ABS gedimas neturi jokio ryšio su automobilio slydimu ir jo valdymu nestabdant slydimo metu. Be to, kelio ir transporto priemonės būklė, įskaitant jos technines charakteristikas (galinių varomų ratų sistema) yra vieni iš kriterijų, kuriuos vairuotojas turi įvertinti pagal KET 127 punktą pasirinkdamas važiavimo greitį ir tai ypač svarbu įvertinti keičiant transporto priemonės judėjimo trajektoriją.
Šiuo atveju vairuotojas skunde teigia posūkio manevrą atlikdamas važiavęs nedideliu (25–35 km/h) greičiu, kai automobilis akimirkai prarado sukibimą su danga ir slystelėjo, todėl jis savo veiksmais bandė atgauti transporto priemonės kontrolę. Tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia vaizdo įraše užfiksuota situacija. Vairuotojas nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nepasirinko saugaus važiavimo greičio atlikdamas posūkio manevrą, posūkyje keisdamas transporto priemonės važiavimo kryptį didino variklio apsukas, dėl to galiniai ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga. Būtent dėl tokių vairuotojo veiksmų transporto priemonės galinė dalis slydo šonu ir transporto priemonė tapo sunkiai valdoma. Kadangi į sankryžą D. J. įvažiavo ką tik užsidegus eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, jis turėjo pakankamai laiko manevrą pradėti ir užbaigti dar degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui ir nebuvo jokios būtinybės į sankryžą įvažiuoti bei manevrą atlikti skubiai, tuo pačiu ir staigiai akceleruoti.
Pagal Pareiškėjo paaiškinimą jo veiksmai pradėjus automobiliui slysti buvo nukreipti į jo suvaldymą, tačiau būtent jo paties tyčiniai veiksmai išprovokavo automobilio slydimą, kurį jis pats netrukus ir suvaldė. Vien tai, kad Pareiškėjas atgavo automobilio kontrolę ir jį suvaldė, nepatvirtina to, kad jo veiksmai nėra chuliganiški ir tyčiniai, kadangi yra svarbūs ir vertinami prieš tai buvę Pareiškėjo veiksmai, kuomet buvo skeltas automobilio slydimas. Nors slydimas netruko itin ilgai, tačiau tai nepaneigia chuliganiškų paskatų egzistavimo. Iš karto už sankryžos buvo automobilių grūstis, kurią vairuotojas turėjo matyti, taigi net ir objektyviai nebuvo pakankamai vietos ilgiau trunkančiam slydimui.
Įvertinus vairuotojo turimą patirtį vairuojant tokį automobilį, kokį jis vairavo įvykio metu (vairuoja beveik 10 metų ir daugiausia iš jų galiniais ratais varomus automobilius), jo paaiškinimas, kad slydimas įvyko ne tyčia, o dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, neįtikinama. Priešingai, iš nustatytų aplinkybių visumos akivaizdu, kad D. J. veikė tyčia, suprasdamas savo elgesio pasekmes, t. y. kad tokie jo veiksmai sankryžoje (galiniais ratais varomas automobilis buvo staigiai akceleruojamas ir tuo pačiu atliekamas jo judėjimo krypties keitimas) sukels automobilio slydimą, nes automobilį, varomą galiniais ratais, staigiai akceleruojant, automobilio ratai praranda sukibimą su kelio danga ir automobilis pradeda suktis aplink savo svorio centrą. Tokiu būdu Pareiškėjas norėjo pademonstruoti savo išskirtinumą, negerbė kitų eismo dalyvių. Pareiškėjo veiksmais sankryžoje buvo keltas realus pavojus eismo saugumui, nes eismas sankryžoje buvo intensyvus, o šoninio slydimo metu transporto priemonė tampa sunkiai valdoma.
Matyti, kad ta pačia eismo juosta už Pareiškėjo ir greta jo kita eismo juosta važiuojantys vairuotojai taip pat atlikinėjo posūkio į kairę manevrą, kiti vairuotojai už sankryžos, įskaitant policijos ekipažą, laukė, kol užsidegs jiems eismą leidžiantis šviesoforo signalas. Policijos pareigūnų greita reakcija į tai, ką pamatė sankryžoje, taip pat patvirtina, kad patyrusiems policijos pareigūnams nekilo jokių abejonių, jog vairuotojas kelyje elgiasi chuliganiškai. Net pats D. J., prašydamas leisti susipažinti su vaizdo įrašu, nurodė, kad tik ją įvertinęs spręs, ar sutikti su paskirta bauda. Byloje surinkti įrodymai paneigia Pareiškėjo iškeltą versiją apie netyčinį automobilio paslydimą. Teismų praktikoje pagal susiklosčiusias aplinkybes yra atribojami atvejai, kai automobilis ima slysti dėl nuo vairuotojo nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui, žiemą esant slidžiai kelio dangai, arba nesant jo tyčinių veiksmų ir chuliganiškų paskatų (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-190-768/2024), nuo tų atvejų, kai pats vairuotojas sąmoningai savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų sudaro sąlygas automobilio slydimui (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-196-1053/2024).
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad policijos išvada apie chuliganišką vairavimą nagrinėjamu atveju yra pagrįsta, todėl D. J. teisėtai už tai buvo nubaustas. D. J. veiksmai buvo pagrįstai įvertinti kaip atlikti iš chuliganiškų paskatų, todėl jie atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. D. J. vairavo automobilį pažeisdamas skundžiamame nutarime nurodytus KET punktus, šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, šiuo pažeidimu buvo keliamas pavojus savo, kitų žmonių ir eismo saugumui. Pareiškėjo praeityje padaryti administraciniai pažeidimai iš tikrųjų neįrodo, kad jis padarė šiuo atveju jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, tačiau šios aplinkybės svarbios vertinant asmenybę nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo aspektu. Teigti, kad D. J. skirta sankcijoje numatyta bauda ir specialiosios teisės atėmimas, pažeidžia proporcingumo principą, nėra jokio pagrindo. Taigi skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo D. J. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.