Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutarimo, kuriuo buvo patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Karolio Žibo skundas dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. vasario 9 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) A. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių. A. M. nubaustas už tai, kad 2024 m. sausio 12 d., 17.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas pagal techninę charakteristiką galine ašimi varomą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios kelio danga padengta šlapiu sniegu, tyčia iš chuliganiškų paskatų, neatsižvelgdamas į kelio dangą ir oro sąlygas, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) spaudė akceleratoriaus pedalą (kėlė variklio apsukas iki aukštų) dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus) ir sukdamas automobilio vairą į kairę ir dešinę, privertė automobilio galinę ašį slysti į dešinės bei kairės pusės šonus, taip padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl to atsirado didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui, taip pat tokiais savo veiksmais vairuodamas transporto priemonę rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams savo išskirtinumu, taip pat kėlė pavojų sau, objektams, kitų asmenų turtui (aikštelėje stovėjo priparkuoti automobiliai) ir kitiems eismo dalyviams ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktą.

2. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu buvo tenkintas A. M. skundas – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. vasario 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukta. Taip pat iš valstybės A. M. priteista 750 Eur jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Teismas akcentavo, jog nutarime nurodyti A. M. veiksmai jam vairuojant transporto priemonę, vaizdo įrašuose neatsispindi. Net ir pripažįstant, kad A. M. važiuojant aikštele jo vairuojamas automobilis slydo nutarime nurodytu būdu, nenustatytos tikslios to slydimo priežastys, tai yra ar tai buvo tyčinių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų ar blogų eismo sąlygų pasekmė. Taip pat nėra įrodymų, kad A. M. vairavimas automobilių aikštelėje būtų kėlęs pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui, tai yra, kad būtų kilę atsakomybei pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį būtinos pasekmės. Konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina A. M. padarytą veiką turint administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl skundžiamą nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą ir palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimą arba, nenustačius pakankamų pagrindų tenkinti pirmiau nurodytą prašymą, panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje, pripažįstant A. M. kaltu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir, atitinkamai, netaikyti ANK 666 straipsnio 2 dalies pagrindų dėl išlaidų atlyginimo.

3.1. Tvirtina, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, taip pažeisdamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus.

3.2. Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančių vaizdo įrašų įrodomąją vertę, juose užfiksuotus duomenis nuosekliai gretinant tarpusavyje su pareigūnų duotais parodymais. Tvirtina, kad tiesiogiai A. M. atliktus vairavimo veiksmus mačiusių ir į tai sureagavusių policijos pareigūnų parodymai teismo nebuvo paneigti ir iš esmės atitiko faktines bylos aplinkybes, o šiems parodymams neprieštarauja ir byloje esantys vaizdo įrašai. Ir nors teismas sprendė, jog buvus asmens veiksmus tvirtina policijos pareigūnai, tačiau vertino, kad jiems pripažinus sudėtingas eismo sąlygas, negalima vienareikšmiškai nustatyti ar A. M. vairuojamas automobilis, važiuodamas aikštele slydo atsitiktinai dėl blogų eismo sąlygų, ar dėl tyčinių jo veiksmų, sąmoningai manevruojant automobilį priverčiant jį slysti šonu.

3.3. Pasak Institucijos, nuosekliai įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, sektina neabejotina išvada, jog A. M., įvažiuodamas į aikštelę ir ja važiuodamas, privalėjo maksimaliai laikytis atsargumo priemonių, pasirinkti saugų greitį atsižvelgti į buvusias sudėtingesnes važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, automobilio specifikaciją ir vairuoti taip, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus sau ar kitiems asmenims, jų turtui, o būtent vienareikšmiškai vykdyti Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą.

3.4. Nors teismas ir sprendė, kad pareigūnų tarnybinio automobilio kamera darytame vaizdo įraše neatsispindi A. M. atlikti veiksmai, tačiau vertina, jog pats vaizdo įrašas iš esmės atitinka policijos pareigūnų duotų parodymų nuoseklumą ir jiems neprieštarauja. Teismo apklausti abu pareigūnai parodė, kad A. M. vairuojamas automobilis stovėjimo aikštelėje važiuojant slydo šonu ir apsisuko vietoje. Po to, jis privažiavęs sustojo prie savo draugų. Abu pareigūnai realiai galėjo matyti asmens vairavimo manevrus nuo įvažiavimo į aikštelę pradžios iki jo sustabdymo momento, kadangi vaizdas jiems iš esmės visą laiką buvo priešais ir santykinai nedideliu atstumu, abejoti duotų parodymų patikimumu, nėra jokių pagrindų.

3.5. Nesutinka su teismo išvadomis, kad byloje nėra įrodymų, jog A. M. vairavimas automobilių aikštelėje būtų kėlęs pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui, tai yra, kad būtų kilę atsakomybei pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį būtinos pasekmės, kadangi byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, jog A. M. įvažiuojant į aikštelę ir atliekant aptariamus veiksmus, tuo metu joje buvo ir kitų automobilių su vairuotojais, bei keleiviais pro kuriuos jis pravažiavo, kai jo vairuojama transporto priemonė tapo sunkiai valdoma. Institucijos vertinimu, tokia aplinkybė neabejotinai patvirtina, jog tuo metu buvo kilęs realus pavojus eismo ir aikštelėje buvusių žmonių saugumui. Ir nors šiuo atveju pavojingos pasekmės nekilo, tačiau pažymi, kad vien aplinkybė, jog dėl atsitiktinumo susidariusių aplinkybių niekam nebuvo padaryta žala, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nebuvo pavojingas.

3.6. Nesutinka su teismo išvadomis, jog (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas yra neinformatyvus, nes jame nėra galimybės identifikuoti A. M. vairuotą automobilį ir matyti jo įvažiavimo į aikštelę bei važiavimo ja vaizdo. Pažymi, kad tiek miesto kameros vaizdo įraše, tiek ir policijos tarnybinio automobilio įraše yra užfiksuota konkreti data ir laikas. Ir nors miesto vaizdo kameros užfiksuotų duomenų konkretus laikas skiriasi iki 40 sekundžių (vėlesnis) nuo automobilio kameros laiko, tačiau įvertinus miesto kameros užfiksuotas aplinkybes, aptariamus įvykius yra galima identifikuoti ir jie vertintini kitų įrodymų kontekste. Teigia, jog teismas kilus abejonėms dėl miesto kameros užfiksuotų duomenų, turėjo būti aktyvus ir pasitelkti ekspertą arba vertinti poreikį dėl vaizdo įrašų ekspertizės paskyrimo, ANK 587 ir 627 straipsnių pagrindais.

3.7. Teismas, vertindamas A. M. veiksmus sprendė, kad nėra nustatytos slydimo priežastys, o būtent, ar tai buvo tyčinių jo veiksmų ar blogų eismo sąlygų pasekmė. Akcentuoja, kad nors pats asmuo nurodė, jog jo veiksmus dėl vairuojamo automobilio slydimo lėmė iš esmės buvusios sudėtingos eismo sąlygos, tačiau šiuo atveju išskirtina tai, kad būtent po tokio veiksmo (slydimo), asmuo toliau važiuodamas aikštele ir esant tokioms pat eismo sąlygoms, ne tik, kad nesiėmė jokių reikalingų atsargumo veiksmų, jog nepasikartotų, prieš tai įvykusį situacija, tačiau dar atliko papildomus veiksmus, kuomet nuvažiavęs į aikštelės galą ir ten pasinaudodamas eismo sąlygomis, apsuko savo vairuojamą automobilį 180 laipsniu kampu. Ir nors teismas būtent šios aplinkybės (apsisukimo) detaliau nevertino, tačiau toks veiksmas, jo atlikimo aplinkybės, pobūdis, nuosekliai vertinant kartu su prieš tai asmens atliktu veiksmu (privertimu automobilį slysti šonu), iš esmės paneigia A. M. paaiškinimą dėl slydimą lėmusių priežasčių ir patvirtina, jog jis tai darė sąmoningai bei pats to siekė (veikė tyčia).

3.8. Mano, kad būtent aplinkybė, kad A. M. į aikštelę atvažiavo tikslingai (susitikti su draugais) ir iš anksto žinodamas, kad jo poelgis neliks nepastebėtas, vairuodamas pagal techninę charakteristiką galine ašimi varomą automobilį, neatsižvelgdamas į kelio dangą ir oro sąlygas, vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia spausdamas akceleratoriaus pedalą dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga ir sukdamas automobilio vairą į kairę ir dešinę, iš chuliganiškų paskatų privertė automobilio galinę ašį slysti į šonus, taip padarydamas jį sunkiai valdomą, kartu tokiais savo veiksmais parodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams savo išskirtinumu bei keldamas pavojų sau, kitiems asmenims bei turtui.

3.9. Pažymi, kad pagal aukštesniųjų teismų formuojamą praktiką, tokiais atvejais, kai asmuo nesilaiko KET reikalavimų, tačiau jo veiksmuose nėra nustatomas chuliganiškų veiksmų pobūdis, kartu atsižvelgiant į tai, jog ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, tokius veiksmus atlikęs asmuo, trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį (pvz.: Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-301-593/2021; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-106-768/2022).

4. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą A. M. atstovas advokatas K. Žibas prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą; nusprendus tenkinti apeliacinį skundą – pakeisti Institucijos nutarimą ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui nei numatytas minimalus 12 mėnesių terminas. Taip pat iš valstybės A. M. priteisti 500 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

4.1. Cituoja skundžiamus procesinius sprendimus bei teigia nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde pateiktu aplinkybių ir įrodymų vertinimu bei pozicija, kad byloje surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti išvadą dėl A. M. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje arba veiką perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

4.2. Mano, jog teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus vaizdo įrašus ir pagrįstai konstatavo, jog tarnybinio automobilio kamera Nr. (duomenys neskelbtini) darytame vaizdo įraše policijos pareigūnų parodymuose nurodyti A. M. veiksmai – šoninis slydimas bei apsisukimas 180 laipsnių kampu, neatsispindi. Dėsto tarnybinio automobilio kamera Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus vaizdus bei teigia, jog A. M. automobilio įraše nematyti tik keturias sekundes, per tokį laiko tarpą objektyviai negalėjo būti atliekami Institucijos nutarimu inkriminuojami tyčiniai veiksmai – tai yra vairuotojo specialiai sukeltas pavojingas šoninis slydimas įvažiuojant į aikštelę, vėliau specialiai sukeltas žmonėms ir jų turtui pavojingas šoninis slydimas į dešinę, į kairę ir vėl į dešinę pusę. Priešingai - nuo 10 aptariamo įrašo sekundės matyti, kad automobilis juda lėtai, tiesia trajektorija, mažina greitį prieš apsisukimo manevrą. Akcentuoja, jog Institucijos nutarime apsisukimo manevras, kaip pažeidimą sudarantis veiksmas, neinkriminuojamas.

4.3. Taip pat teigia teismą tinkamai išanalizavus ir įvertinus Molėtų miesto vaizdo kameros įrašą ir pagrįstai konstatavus, jog jis neinformatyvus, nes jame nėra galimybės identifikuoti transporto priemonių, jame nematyti institucijos įrodinėjamų, pažeidimą sudarančių A. M. veiksmų, įvažiuojant į stovėjimo aikštelę. Be to, posėdžio metu nustatyta, kad nesutampa tarnybinio automobilio ir miesto kameros įrašų laikas, kas sudaro dar vieną pagrindą abejoti aptariamo įrašo įrodomąją reikšme. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo skirti ekspertizę, byloje pateiktų vaizdo įrašų neatitikimams ir prieštaravimams pašalinti.

4.4. Teigia, jog tarnybinio automobilio kamera Nr. (duomenys neskelbtini) darytas vaizdo įrašas taip pat patvirtina, jog A. M. automobilio judėjimas stovėjimo aikštelėje jokio pavojaus nei sau, nei kitiems asmenims ar jų turtui nesukėlė bei šią aplinkybę pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas. Pažymi, kad šiuo aspektu apeliaciniame skunde pateikiami prieštaringi argumentai, tai yra viena vertus teigiama, jog A. M. tyčia, specialiai keldamas variklio apsukas taip vairavo automobilį, kad privertė automobilį slidinėti į šonus, vėliau apsuko jį vietoje; kita vertus, teigiama, kad jis nebuvo pakankamai atsargus, dėl ko automobilis tapo nevaldomas ir buvo sukeltas pavojus. Taip pat bylos medžiaga nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, neva automobilių stovėjimo aikštelėje automobiliuose buvo mažiausiai du vairuotojai ir keleiviai, kuriems galėjo būti padaryta žala. Tokių duomenų byloje nėra nustatyta. Byloje nėra duomenų, jog realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, sukeltas realus pavojus kitiems eismo dalyviams, jų saugumui ar turtui, o vien formalūs, konstatuojamojo pobūdžio pareiškimai nurodyti policijos nutarime, yra nepakankami.

4.5. Mano, jog šiuo atveju, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių rodančių tyčią sąmoningai demonstruoti savo išskirtinumą, ignoruoti elementarias taisykles, priešpastatyti save prieš kitus eismo dalyvius, taigi A. M. veiksmuose konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą nėra galima, o apeliaciniame skunde dėstoma Institucijos pozicija prieštarauja kasacinio teismo praktikai panašaus pobūdžio bylose.

4.6. Nesutinka su apeliacinio skundo prašymu nenustačius A. M. veiksmuose ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, jo veiksmus perkvalifikuoti į ANK 471 straipsnio 7 dalį, kadangi, atstovo vertinimu, KET 9 punktas nurodo tik bendro pobūdžio pareigą, o kokiais objektyviais požymiais pasireiškė A. M. pažeidimas nėra detalizuojama. Teigia, jog byloje nėra duomenų, jog A. M. vairavo nesaugiai, kad jo veikimas buvo tiek pavojingas, kad užtrauktų administracinę atsakomybę, jog jis specialiai ar dėl neatsargumo didino greitį ir/ar sukėlė automobilio šoninį slydimą, kad objektyviai sukėlė grėsmę asmenims ar jų turtui ir pan.

4.7. Visgi, pripažinus, jog A. M. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalis nuostatas bei neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesniam terminui nei numatytas minimalus 12 mėnesių terminas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucija nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jo pagrindu padarytomis išvadomis dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo A. M. veiksmuose.

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Kaip pagrįstai nurodyta ir apylinkės teismo skundžiamame nutarime, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

9. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamame nutarime iš esmės sprendė A. M. veiksmuose nebuvus nė vieno iš pirmiau nurodytų, administracinio nusižengimo sudėties elementų (požymių) ir todėl administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutarimą, Institucijos nutarimą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo pilna apimtimi sutikti su pirmiau nurodytomis apylinkės teismo išvadomis bei konstatuoja, jog apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybių visetą, nepilnai bei selektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl šių priežasčių padarė veikos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, o būtent, dėl KET pažeidimo A. M. veiksmuose bei juo (ne)keliamo pavojaus.

10. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų nustatyta, jog 2024 m. sausio 12 d., 17.40 val., policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu vykdami pro (duomenys neskelbtini), esančią automobilių stovėjimo aikštelę, pastebėjo automobilį, kuris sukdamas į kairę – įvažiuodamas į automobilių stovėjimo aikštelę, pradėjo slysti į dešinę pusę, aikštelėje automobilis slydo į kairę pusę, vėliau vėl į dešinę, po to pavažiavęs aikštelėje tiesiai, tarp stovėjusių automobilių, didindamas apsukas apsisuko 180 laipsnių kampu, kurio metu automobilio galiniai ratai neteko sukibimo su kelio danga, slysdamas, po ko prisiparkavo prie aikštelėje stovėjusio kito automobilio (administracinio nusižengimo bylos Nr. 24229470042, 9-10 b.l.). Automobilis nedelsiant buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Iš byloje esančių procesinių dokumentų turinio akivaizdu, jog iš esmės ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra, skiriasi tik jų aiškinimas bei vertinimas teisiniame kontekste. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog A. M. niekada nepripažino aplinkybių, jog įvažiuodamas į aikštelę jo automobilis slidinėjo į šonus, tačiau kaip matyti, iš karto po aptariamo įvykio teiktame paaiškinime administracinio nusižengimo protokole nurodęs, jog „<..> įsukdamas į aikštelę įslydau, bet automobilį suvaldžiau <..>“, o duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu apylinkės teisme nurodė, jog įsukant į automobilių stovėjimo aikštelę dėl buvusių eismo sąlygų „galimai galėjo galiniai ratai šiek tiek prasisukti, bet tyčinių veiksmų neturėjo, kad tą padaryti“, taip pat, jog „nejautė važiuojant jokio veiksmo, kad trukdytų važiuoti ir kad slysta, kad kažkas negerai“. Apygardos teismas, šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius apie administracinio nusižengimo protokole (administracinio nusižengimo bylos Nr. 24229470042, 7 b.l. ) nurodyto šoninio slydimo nebuvimą, atmeta kaip gynybinę versiją, nepagrįstą bylos duomenimis.

11. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti aptariamus įvykius betarpiškai stebėję bei administracinio nusižengimo protokolą A. M. surašę policijos pareigūnai M. P. ir J. Ž., parodė, jog A. M. vairuojamas automobilis BMW įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę smarkiai gazuodamas, slysdamas šonu ir įvažiavęs į aikštelę slydo (M. P. parodymai, 36-28 b.l.), slydo į dešinę pusę, tada į kairę, po to vėl į dešinę ir tada šiek tiek pavažiavęs tiesiai apsisuko aplink savo ašį spausdamas greičio pedalą ir sustojo ten, kur jo draugai stovėjo (J. Ž. parodymai, 38-40 b.l.). Policijos pareigūnų vertinimu, šis slydimas buvęs tyčinis, o ne nulemtas blogų eismo sąlygų. Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, ypač kai jos neprieštarauja ir kitiems byloje esantiems įrodymams ir kartu sudaro vieningą įvykių visumą, ką visiškai pagrįstai apeliaciniame skunde akcentuoja ir Institucija, tuo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, jog policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, siektų A. M. apkalbėti ar pan..

12. Apylinkės teismas nagrinėjamu atveju sprendė, jog Institucijos nutarime nurodyti A. M. veiksmai jam vairuojant transporto priemonę, tai yra, kad jo vairuojamas automobilis aikštelėje galine ašimi slydo į dešinės bei kairės pusės šonus, tarnybinio automobilio kamera Nr. (duomenys neskelbtini) darytame vaizdo įraše neatsispindi, o (duomenys neskelbtini) miesto kameros vaizdo įrašas neinformatyvus, kadangi jame nėra galimybės identifikuoti A. M. vairuotą automobilį ir matyti jo įvažiavimo į aikštelę bei važiavimo ja vaizdo. Tuo tarpu, A. M. atstovo teigimu, byloje esantys vaizdo įrašai iš esmės patvirtina lėtą A. M. vairuojamo automobilio judėjimą, vykstantį tiesia trajektorija ir mažinantį greitį prieš apsisukimo manevrą. Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti nė su viena iš pirmiau aptartų išvadų.

13. Iš tarnybinio automobilio kamera užfiksuoto vaizdo įrašo ((duomenys neskelbtini), įrašo trukmė 15 sekundžių) matyti iš pagrindinio kelio į automobilių stovėjimo aikštelę, 17 val. 38 min, įsukantis automobilis (kairys posūkis) ir nuvažiuojantis gilyn į aikštelę (iki 6 įrašo sekundės matomi automobilio galiniai žibintai), policijos automobilis pajuda iš paskos ir kol šis atlieka dešinį posūkį, pirmiau į aikštelę įsukęs automobilis (vairuojamas A. M.) nėra matomas apie 4 sekundes, nuo 10 įrašo sekundės matomi A. M. vairuojamo automobilio galiniai žibintai bei padaromas apsisukimas apie savo ašį. Priešingai nei nurodo A. M. atstovas, pagrindo teigti, jog vaizdo įraše užfiksuotas automobilis juda lėtai ir nesimato jokių automobilio mėtymo į šonus požymių, nėra.

14. (duomenys neskelbtini) miesto stebėjimo kameros vaizdo įraše, dešiniajame vaizdo kampe, taip pat užfiksuotas 2024 m. sausio 12 d., 17 val. 39 min (nuo 1.08 įrašo minutės), į automobilių stovėjimo aikštelę įsukantis automobilis bei jam iš paskos iš kart pasukanti kita transporto priemonė (tarnybinis automobilis pagal policijos pareigūnų parodymus). Iš vaizdo įrašo matyti, jog pirmasis automobilis į aikštelę įsuka šiek tiek didesniu greičiu bei nuvažiuoja gilyn į aikštelę. Tiesa, vaizdas filmuotas iš gana toli, sningant, taigi konkrečių faktinių aplinkybių iš jo neginčijamai nėra galima nustatyti, tačiau, nepaisant to, šiame įraše užfiksuota įvykių seka iš esmės atitinka nurodytą policijos pareigūnų. Tai, jog iki vienos minutės skiriasi įvykių laikas nurodytas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio bei miesto kameros vaizdo įrašuose, neleidžia spręsti apie įrašų neatitikimą ar galimybės identifikuoti aptariamą situaciją vaizdo medžiagoje nebuvimą. Pažymėtina, jog siekiant nustatyti tiesą byloje, įrodinėjimo procesas neturi būti beribis, taip pat apygardos teismui nekyla abejonių dėl aptariamuose vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių bei galimybės sulyginti skirtingomis kameromis (fiksuojamam laikui tarp jų skiriantis iki minutės) užfiksuotų vaizdų turinį, kadangi, kaip ir minėta, jas netiesiogiai patvirtina ir policijos pareigūnų parodymai, taigi šalių procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai dėl galimo ekspertizės skyrimo nėra aktualūs.

15. Taip pat administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas ir policijos pareigūno, aptariamų įvykių metu tiesiogiai bendravusio su A. M., kūno kameros Nr. (duomenys neskelbtini) įrašas, dėl kurio turinio vertinimo skundžiamame procesiniame sprendime nėra jokių duomenų, nepaisant šios kameros numerio įrašymo motyvuojamojoje dalyje. Iš minėtos kūno kameros įrašo matyti policijos pareigūnas iš kart po užfiksuoto KET pažeidimo bendraujantis su A. M., policijos pareigūnui pasiteiravus „kas čia per važiavimo manevrai pas jus?“ A. M. nurodo – „ką pasakyti, juk aikštelė (toliau aiškiai nesigirdi, tikėtina, jog sakoma „ką pridariau, nieko“), pareigūnui pasakius, kad „aikštelė, bet ne tuščia aikštelė, automobilių yra“, A. M. atsako, kad „va kampe apsisukau ir atvažiavau“, policijos pareigūnui pasakius, jog jie puikiai matė kaip įvažiavo (į aikštelę) ir klausiant kaip įvažiavo į aikštelę nurodo „irgi nesusisukau, aplink save, gi, neapsisukau“, pareigūnui pasakius, kad negalima taip vairuoti, atsakė „suprantu“, su pažeidimu sutiko. Tokių aplinkybių, jog automobilį sumėtė dėl slidžios kelio dangos ar panašiai, nenurodė ir ši versija atsirado tik vėliau, surašius administracinio nusižengimo protokolą.

16. Sutiktina, jog A. M. administracinio nusižengimo protokole nebuvo inkriminuoti po šoninio slydimo sekę veiksmai (automobilio apsukimas aplink savo ašį didinant greitį), nors iš visų bylos aplinkybių ir akivaizdu juos sudarius vieningą visumą, ir nors šie veiksmai negali būti vertinami, kaip A. M. inkriminuoto administracinio nusižeidimo dalis, tačiau visų bylos aplinkybių kontekste leidžia daryti išvadas dėl A. M. veiksmų tikslingumo.

17. Taigi, šiuo atveju pirmiau aptartų įrodymų turinys - policijos pareigūnų, betarpiškai stebėjusių daromą pažeidimą, parodymai duoti apylinkės teisme, tarnybinio pranešimo turinys, kūno kameros įrašas bei kituose vaizdo įrašuose užfiksuotas turinys, juos vertinant visų nustatytų aplinkybių kontekste, leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog, priešingai nei teigiama atsiliepime į apeliacinį skundą, A. M. vairuojamas automobilio slydimas buvo nulemtas tyčinių veiksmų, o ne blogų oro sąlygų. Nors visi A. M. veiksmai ir nėra užfiksuoti vaizdo įrašuose, tačiau tai nereiškia, jog jie nėra nustatyti.

18. Taip pat apygardos teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje nėra įrodymų, kad A. M. vairavimas automobilių aikštelėje būtų kėlęs pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui. Kaip jau konstatuota pirmiau, A. M. sąmoningai, esant sudėtingoms eismo sąlygomis (snigo, keliai nevalyti, tamsu, automobilių stovėjimo aikštelės danga buvo padengta šlapiu sniegu) tyčiniais veiksmai pavojingai manevravo automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo tiek tretiesiems asmenims priklausantis turtas, tiek ir kiti asmenys ir nors šis veiksmas, palyginti buvo trumpalaikis, tačiau jo laikyti nekeliančiu pavojaus nėra jokio pagrindo.

19. Įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas visiškai pritaria Institucijos apeliaciniame skunde dėstomai išvadai, jog A. M., įvažiuodamas į aikštelę ir ja važiuodamas, privalėjo maksimaliai laikytis atsargumo priemonių, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į buvusias sudėtingesnes važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, automobilio specifikaciją ir vairuoti taip, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus sau ar kitiems asmenims, jų turtui, tai yra vykdyti Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą. Taigi, šiuo atveju nepritartina apylinkės teismo išvadai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių A. M. inkriminuoto KET 9 punkto pažeidimą.

20. Taip pat konstatuotina, jog nepaisant pirmiau aptarto, nevisapusiško bylos faktinių aplinkybių išnagrinėjimo, apylinkės teismas motyvuotai sprendė, jog pirmiau aptartuose A. M. veiksmuose nėra pagrindo spręsti buvus chuliganiškas paskatas, veikiau tokį manevravimą (net ir laikant jį tyčiniu) laikė momentiniu, atsakomybės stokos nulemtu vairavimu, noru pasipuikuoti prieš draugus, o ne siekiu demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams.

21. Vadovaujantis teismų praktika, vien Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų nesilaikymas (pažeidimas) dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas Kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, asmuo demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017). Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl A. M. chuliganiškų paskatų buvimo, be to, Institucijos priimtame nutarime, net nėra konkretizuota būtent kokiais veiksmais bei kokiais įrodymais vadovaujantis, buvo daroma išvada dėl chuliganiškų paskatų. Vien deklaratyvūs teiginiai negali būti vertinami kaip pakankami chuliganiškoms asmens paskatoms konstatuoti, o administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visuma, apibūdinanti tiek patį nusižengimą tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykį su pažeidimu, bei pirmiau aptarta teismų praktika, leidžia konstatuoti, kad toks trumpalaikis veiksmas (manevravimas trukęs neilgiau kaip 15 sekundžių), šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas įvykdytu iš chuliganiškų paskatų, tai yra sąmoningai pabrėžiant Kelių eismo taisyklių nesilaikymą ir atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkinant savo interesus, demonstruojant savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, kaip, kad nurodoma Institucijos nutarime, ir daugiau vertintinas, kaip jaunatviškas siekis pasirodyti prieš draugus, žinoma, jokiu būdu netoleruotinas.

22. Šių aplinkybių pagrindu apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo skundžiamame nutarime padarytai išvadai, jog šiuo atveju nėra nustatytas būtinasis A. M. inkriminuoto, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto, administracinio nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos, ir todėl nėra pagrindo tenkinti Institucijos skundo dalies, kuria prašoma palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimą pilna apimtimi.

23. Visgi, kaip jau ir minėta pirmiau, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra surinkta įrodymų neabejotinai patvirtinančių A. M. administracinio nusižengimo protokole inkriminuoto KET 9 punkto pažeidimą. Dėl šių priežasčių apygardos teismas konstatuoja esant pagrindui Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimą pakeisti, A. M. nusižengimą perkvalifikuojant iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį, kartu panaikinant skundžiamą apylinkės teismo nutarimą. Pripažįstama, jog A. M. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė ne iš chuliganiškų paskatų, todėl ši aplinkybė, kaip ir administraciniame protokole nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis tyčia rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams savo išskirtinumu, naikintinos.

24. Perkvalifikavus A. M. administracinį nusižengimą į ANK 417 straipsnio 7 dalį, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo klausimas. ANK 417 straipsnio 7 dalis numato, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Apygardos teismas atsižvelgęs į padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, A. M. charakterizuojančius duomenis – anksčiau baustas administracine tvarka bei turi galiojančią nuobaudą, tiesa, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, dirbantis, taip pat, jog nėra nustatyta nei A. M. administracinę atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, sprendžia, jog A. M. skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šio straipsnio sankcijoje numatytam baudos dydžiui.

25. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, įvertinus šiuo nutarimu priimamo sprendimo pobūdį, nėra esminiai, todėl plačiau ties jais nėra pasisakoma.

26. Taip pat, atsižvelgus į tai, kad yra naikinamas apylinkės teismo nutarimas, o Institucijos 2024 m. vasario 9 d. nutarimas yra keičiamas, perkvalifikuojant A. M. veiksmus, tai yra iš esmės paliekant A, M. veiksmus pripažintus priešingais teisiniam reglamentavimui, konstatuotina nesant teisinio pagrindo tenkinti A. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir iš valstybės priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti tiek apylinkės teisme, tiek apygardos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimą pakeisti ir A. M. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 Eur baudą.

Netenkinti A. M. prašymo priteisti iš valstybės jo turėtas 750 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apylinkės teisme.

Netenkinti A. M. prašymo priteisti iš valstybės jo turėtas 500 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apygardos teisme.

Šis nutarimas galutinis ir neskundžiamas.