Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-04-06 · Civilinė byla Nr. e2A-474-524/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-06
Bylos Nr.
e2A-474-524/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, Almantas Padvelskis
Ieškovas
UAB „SIDC LT“
Atsakovas
UAB „MB Partners Center“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-474-524/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03835-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „SIDC LT“ ir atsakovės UAB „MB Partners Center“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „SIDC LT“ ieškinį atsakovei UAB „MB Partners Center“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2016-06-29 patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės 28832,10 Eur skolos, 112,58 Eur delspinigių, 8,05 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir jo patikslinime nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas susideda iš: 7039,05 Eur už negrąžintą įrangą pagal 2015-12-07 ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (atsakovei buvo perduota laikinai naudotis Nyderlandų bendrovės Height B. V. (toliau – ir HS) aukštalipių mokymo įranga, kurios atsakovė negrąžino, ieškovė įsipareigojo padengti skolą, ką atliko 2016-03-21), 11301,12 Eur pagal sąskaitas faktūras už subnuomą, atsakovei laiku nemokant, apskaičiuoti delspinigiai, taip pat 10 491,94 Eur už negrąžintą įrangą pagal 2016-01-29 sąskaitą faktūrą (už įrangą, įsigytą vykdant bendrą verslą, todėl atsakovė privalėjo kompensuoti pusę įsigijimo išlaidų), pažymėjo, jog ši įranga yra likusi pas atsakovę. Nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę įvairūs teisiniai santykiai: bendradarbiavimo santykiai, kai atsakovė surasdavo ieškovei klientų, už tai gaudavo atlygį pagal 2013-06-03 bendradarbiavimo sutartį, bendro verslo vykdymo santykiai, kurie nebuvo įforminti rašytiniu susitarimu, tačiau klostėsi šalių susitarimu, verslui vykdyti įgytas turtas šalims priklausė lygiomis dalimis, kaip ir jo įsigijimo išlaidos, kurias šalys turi dengti lygiomis dalimis, ir nuomos teisiniai santykiai pagal 2013-10-30 subnuomos sutartį Nr. 13/003. 2015 m. šalys nutarė nutraukti bendradarbiavimo ir verslo vykdymo santykius, nuomos santykiai nenutraukti, sutartis galioja iki 2016-10-30.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB ,,MB Partners Center“ 19891,52 Eur skolą, 8,05 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos 19 891,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1612,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB ,,SIDC LT“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB ,,SIDC LT“ 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB ,,MB Partners Center“. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016-04-04 nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti pinigines lėšas už negrąžintą įrangą yra kildinamas iš bendros šalių veiklos, tačiau šiuo atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė, kaip bendrą veiklą vykdę subjektai, atsakingos trečiajam asmeniui už joms perduotą, tačiau negrąžintą įrangos dalį, taigi šiuo atveju šalių prievolės viena kitai nėra priešpriešinės. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė iš subnuomos teisinių santykių kylančios pareigos perduoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis nėra įvykdžiusi ar yra įvykdžiusi netinkamai, atsakovė pretenzijų dėl perduoto daikto (patalpų) kokybės neteikė, įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nepateikė. Pažymėjo, jog nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog nuomotojo pareiga – perduoti daiktą nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininko – laiku ir tinkamai mokėti nuomos (šiuo atveju, subnuomos) mokestį (Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.483 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.490 straipsnis), todėl vien aplinkybė, jog ieškovė atsakovei yra skolinga kitų sutartinių santykių pagrindu (bendradarbiavimo sutarties etc.), o šalys viena kitai turi skolinių įsipareigojimų , nesudaro atsakovei pagrindo stabdyti savo prievolės ieškovei vykdymą. Nurodė, kad atsakovės UAB ,,MB Partners Center“ argumentas, jog pastaroji savigyną – prievolės vykdymo sustabdymą naudoja teisėtai, yra nepagrįstas, o atsakovė šią teisę įgyvendina nesant visų būtinų teisėtų šios teisės panaudojimo sąlygų. Padarė išvadą, kad ieškovė, sudarydama sandorius su Nyderlandų bendrove, veikė abiejų partnerių vardu, pagal bendras prievoles partneriai atsako solidariai. Nurodė, kad atsakovė, teigdama, jog įrangai turi būti taikoma 20 procentų nuolaida, nepateikia jokių duomenų, jog sąskaitose nurodytos sumos apskaičiuotos jau pritaikius minėtą nuolaidą. Pažymėjo, kad byloje pateikti tarpiniai buhalterinės apskaitos dokumentai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė ir atsakovė susitarė subnuomos išlaidas įtraukti į atsakovei mokėtiną pelno dalį pagal bendradarbiavimo sutartį. Pažymėjo, kad nenustatyta būtinybė atsakovei taikyti savigynos priemones, kadangi atsakovės pažeistos teisės gali ir buvo apgintos įstatymo nustatyta tvarka UAB ,,MB Partners Center“ kreipiantis į teismą. Be to, byloje nėra duomenų, jog ieškovei apie tai, kad atsakovė pasinaudojo daikto sulaikymo teise, yra tinkamai pranešta. Nurodė, kad atsakovės nuoroda į Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi atsakovės nurodytos civilinės bylos ir šios civilinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Pažymėjo, kad įvertinus aplinkybes, jog atsakovė daikto sulaikymo teise pasinaudojo netinkamai, dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė žalos, t. y. veiklai vykdyti turėjo įsigytą naują įrangą, ieškovei priklausančios sulaikytos įrangos dalies vertė, remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, iš esmės atitiktų ieškovės patirtas išlaidas naujai įrangai įsigyti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-08 sprendimą, padidinant UAB ,,SIDC LT“ naudai priteistą sumą nuo 19 891,52 Eur iki 23 411,04 Eur; nepriteisiant arba žymiai sumažinant UAB „MB Partners center“ naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą; likusią Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-08 sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti UAB ,,SIDC LT“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, iš UAB ,,MB Partners center“, kurių dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti papildomai.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš atsakovės priteisiant visą 7039,05 Eur sumą už negrąžintą įrangą pagal 2015-12-07 UAB ,,SIDC LT“ PVM sąskaitą faktūrą. Teigia, kad prievolės atlyginti prarastos HS įrangos vertę kaip tokios atsakovė neginčijo, tik įrodinėjo, kad atlygintina vertė yra mažesnė (šiuos argumentus teismas visiškai pagrįstai atmetė) ir kad įsipareigojimas atlyginti įrangos vertę paskirstytinas tarp ieškovės ir atsakovės pusiau. Mano, kad atsakovei yra patogu teigti, jog tam tikra įranga yra dingusi, kada visą laiką įranga buvo jos žinioje, tačiau tokia atsakovės pozicija vertintina kritiškai, nes atsakovė teikia pramoninio alpinizmo paslaugas, todėl aukštalipių įrangos panaudojimas yra aktualus jos veikloje. Pažymi, kad ieškovė pateikė įrodymus (ieškinio 22 priedas) – atsakovės mokymo centre darytą nuotrauką, iš kurios matyti išrikiuoti bent septyni balti šalmai, todėl iš atsakovės priteistina visa 7039,05 Eur suma už negrąžintą HS įrangą. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino tam tikras atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis. Pažymi, kad atsakovės atstovo suteiktos paslaugos, atspindėtos daugumoje sąskaitų faktūrų Nr. TGSLT1601117, TGSLT1601694 pozicijų, nėra tos paslaugos, už kurias gali būti priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, arba suteiktos paslaugos gerokai viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius: 2016-05-19 detalizacijoje 2, 3 pozicijos tiesiogiai nesusijusios su bylos nagrinėjimu, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Ieškovės įsitikinimu, tokios pozicijos kaip atsiliepimo taisymas, probleminių klausimų ar paklausimų klientui rengimas nėra tos teisinės paslaugos, už kurias gali būti priteisiamas užmokestis; 2016-07-13 detalizacijoje apie 6 valandas skirta rašytiniams paaiškinimams. Tokios laiko sąnaudos gerokai viršija Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius (8.16 p.). 2016-07-13 detalizacijoje 8 valandos skirtos 2016-07-14 teismo posėdžiui. Pažymi, kad šis posėdis truko 65 min., atėmus teismo pertrauką (26 min.), posėdis truko 39 min. Mano, kad kelionės laikas neturėtų būti įskaičiuojamas į laiką, už kurį patirtos išlaidos galėtų būti priteisiamos. Ieškovės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės dėl visų ieškinio reikalavimų ieškinys buvo patenkintas, taip pat į aplinkybę, kad šios bylos inicijavimas buvo nulemtas tik atsakovės veiksmų (ieškovei buvo atimta galimybė pareikšti priešieškinį taip sutaupant teismų darbo laiko resursus Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civ. byloje Nr. e2-2717-328/2016, kadangi atsakovės ieškinys nurodytoje byloje buvo pareikštas dokumentinio proceso tvarka), atsakovei nepriteistina jokia bylinėjimosi išlaidų dalis. Tačiau jei būtų sprendžiama priteisti išlaidų dalį atsižvelgiant į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, šios išlaidos turėtų būti gerokai mažinamos.Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pridėti apeliantės UAB „MB Partners Center“ su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus; panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6109-328/2016 dalį, kuria iš atsakovės UAB „MB Partners Center“ priteista 3 519,53 Eur skola už prarastą įrangą, 11 301,12 Eur skola už subnuomą, 112,58 Eur delspinigiai, 4 958,29 Eur žalos atlyginimas už nepagrįstai sulaikytą įrangos dalį, 8,05 proc. procesinės palūkanos ir 1 612,10 Eur bylinėjimosi išlaidos; priimti naują sprendimą ir atmesti ieškovės UAB „SIDC LT“ 2016 m. balandžio 1 d. (su vėlesniais tikslinimais) ieškinį kaip nepagrįstą; perskirstyti apeliantės UAB „MB Partners Center“ pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti apeliantės UAB „MB Partners Center“ apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalių nesiejo partnerystės santykiai. Pažymi, kad HS įrangos kainai taikytina 20 procentų nuolaida, nes, priešingai, nei nurodo teismas, tai, kad HS įrangos vertė HS išrašytos PVM sąskaitos faktūros 9 priede ir ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros 10 priede yra vienoda, neįrodo aplinkybės, jog nuolaida įrangai neturėjo būti taikoma. Pažymi, kad, priešingai, nei nurodo teismas, egzistavo visos prievolės vykdymo sustabdymo sąlygos, įskaitant ir tai, kad šalių prievolės buvo be jokios abejonės priešpriešinės. Teigia, kad teismas privalėjo vertinti iki ir bylos nagrinėjimo metu atsakovės vykdytą prievolės mokėti HS įrangos dalies kainą sustabdymą ir nevertinti faktų, įvykusių po to. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino į bylą pristatytas buhalterines lenteles, todėl padarė akivaizdžiai nepagrįstą išvadą, jog jos neįrodo, kad subnuomos mokestis už 2013–2014 metus buvo įskaitytas į atsakovės iš ieškovės gautiną pelną. Teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei neįvertino įrodymų viseto, kas ir lėmė neteisėto sprendimo priėmimą dėl subnuomos už 2013–2014 m. priteisimo, tai yra jog ieškovės PVM sąskaitos faktūros už 2013–2014 m. subnuomą buvo išrašytos tik 2016 m. sausio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems / vieneriems metams nuo ataskaitinio subnuomos laikotarpio. Pažymi, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas prieštarauja paties teismo išdėstytai įrodymų pakankamumo taisyklei. Akivaizdu, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, kaip tik ir pažeidė įrodymų pakankamumo principą ir priėmė sprendimą, priešingą byloje surinktiems įrodymams. Teigia, jog kur kas labiau tikėtina, kad subnuomos mokestis už 2013–2014 m. buvo įskaitytas į ieškovės atsakovei mokėtino pelno dalį. Teigia, kad atsakovė teisėtai sustabdė 2015 m. galo–2016 m. pradžios subnuomos mokėjimą. Pažymi, kad ieškovei jau po šios bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos faktiškai apmokėjus skolą, atsakovė atlygino sustabdytą 4 305,20 Eur subnuomos mokestį už 2015 m. lapkričio–2016 m. birželio laikotarpį ( taip pat ir už ginčo 2015 m. lapkričio–2016 m. gegužės laikotarpį). Nurodo, kad teismas turėjo vertinti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos egzistavusius įrangos sulaikymo pagrindus ir nevertinti faktų, įvykusių po to. Mano, kad aplinkybė, jog po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos buvo priimtas atsakovei palankus sprendimas ir (ar) ieškovė atlygino skolą, negalėjo turėti jokios įtakos, sprendžiant apie įrangos sulaikymo pagrindo neteisėtumą anksčiau nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu. Teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė tariamai nebuvo informuota apie įrangos sulaikymą. Pažymi, jog ieškovė iš aprašytųjų aplinkybių visumos ir tiesiogiai žodžiu atsakovės teiktų paaiškinimų tiesiog negalėjo nesuprasti apie tai, kad atsakovė buvo pasinaudojusi įrangos sulaikymo teise, o atitinkami sprendimo motyvai nepagrįsti. Taip pat nurodo, kad ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė menamai dėl įrangos sulaikymo ieškovės patirtos žalos fakto bei dydžio.Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, kad atsakovė nuosekliai ginčijo, kad įranga nuo perdavimo momento buvo valdoma bendrai abiejų šalių ir nebuvo išimtinai atsakovės dispozicijoje. Atsakovė dar bylos nagrinėjimo metu pristatė savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriuos teismas pagrįstai vertino kaip pakankamus, o ieškovė savo ruožtu nesugebėjo jų paneigti. Atsakovės ir HS 2015 m. vasario 3 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis neįrodo nei atsakovės menamai atlikto įrangos naudojimo po ieškovės ir atsakovės santykių nutrūkimo fakto, nei aplinkybės, kad HS įranga dingo po tokių santykių nutrūkimo. HS pateiktas raštas taip pat neįrodo atsakovės menamai atlikto įrangos naudojimo po ieškovės ir atsakovės santykių nutrūkimo fakto. Ieškovės argumentai dėl nežinojimo apie HS įrangos dingimą vertintini kaip visiškai spekuliatyvūs ir absurdiški. Ieškovė nepateikė jokių kitų menamą atsakovės atliktą įrangos naudojimo po šalių bendradarbiavimo santykių nutrūkimo faktą pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė neįrodė, kad už įrangos dingimą išimtinai atsakinga atsakovė. Taip pat nurodė, kad įvertinus aplinkybę, jog sprendimu tebuvo tenkinta 70 proc. ieškovės iškeltų reikalavimų, atsakovei priklausė 1 503,89 Eur faktiškai patirtų išlaidų, o taikant rekomenduotinus dydžius – 1 005,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, Atsakovei faktiškai priteista 1 000 Eur, tai yra sumažintos ir netgi mažesnės nei rekomenduotinos bylinėjimosi išlaidos, todėl nėra jokio pagrindo jas mažinti dar labiau. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti.Nurodo, kad aukštalipių mokymas buvo atskira bendradarbiavimo santykių sritis, kurioje dalyvavo Nyderlandų bendrovė Height B.V., žinoma kaip Height Specialists , ieškovė ir atsakovė. Atsakovės argumentai, kad ji neturėjo jokių įsipareigojimų HS, vertintini kritiškai, kadangi pati atsakovė pateikė į bylą įrodymus (atsiliepimo 3 priedas), liudijančius susirašinėjimą tarp HS, ieškovės, atsakovės, taip pat memorandumą, kuriame aiškiai įvardijamas atsakovės direktorius, rodantį bendradarbiavimo santykių turinį. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl nuolaidos taikymo. Pažymi, kad nuolaida šiai sumai negali būti taikoma, nes tai nėra įsipareigojimas, kylantis iš prekių pirkimo, tai yra kompensacija už trūkstamą negrąžintą įrangą. Teigia, kad aplinkybė, jog atsakovė sumokėjo dalį priteistos sumos po skundžiamo sprendimo priėmimo, rodo tik tai, kad atsakovė įvykdė iš dalies teismo sprendimą, tokiu būdu jį pripažindama. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo teisės stabdyti prievolės vykdymą nebuvimą, atsižvelgiant į tai, kad abipusiai reikalavimai yra kilę iš skirtingų teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog duomenų apie tai, kad atsakovė tinkamai pranešė ieškovei apie pasinaudojimą daikto sulaikymo teise, byloje nėra. Pažymi, kad ieškovės galimybės įrodyti įrangos, laikomos pas atsakovę, nusidėvėjimą buvo ribotos. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai apskaičiavo kompensacijos dydį vadovaudamasis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Atsakovė naujus įrodymus pateikė po skundžiamo sprendimo priėmimo su apeliaciniu skundu, t. y. ieškovės 2016 m. spalio mėn. mokėjimo pavedimą atsakovei ir atsakovės 2016-12-01 mokėjimo pavedimą ieškovei bei tarpusavio susirašinėjimą dėl įrangos atsiėmimo. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą 44 p. pasisakė dėl šių naujų įrodymų. Be to, ieškovė taip pat pateikė su atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismo galutinį sprendimą bei ieškovės raštą. Įvertinus abiejų šalių pateiktus naujus įrodymus darytina išvada, jog jie šalims yra žinomi, nes adresuoti viena kitai, mokėjimų pavedimai įvykdyti, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šalys dėl jų pasisakė, šalims jie yra žinomi. Be to, atsakovė pateikė mokėjimo pavedimą, įrodantį, jog dalį ginčo sumos sumokėjo po teismo sprendimo priėmimo.Dėl 7039,05 Eur sumos už negrąžintą įrangą pagal 2015-12-07 UAB „SIDC LT“ PVM sąskaitą faktūrą (ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai)Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti visą 7039,05 Eur sumą už negrąžintą įrangą pagal 2015-12-07 UAB „SIDC LT“ PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „MB Partners Center“ priteista 3 519,53 Eur skola už prarastą įrangą.Byloje įrodyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę bendradarbiavimo teisiniai santykiai, kai atsakovė surasdavo ieškovei klientų, už tai gaudavo atlygį pagal 2013-06-03 bendradarbiavimo sutartį, ir nuomos teisiniai santykiai pagal 2013-10-30 subnuomos sutartį Nr. 13/003.Bylos įrodymai, šalių susirašinėjimas, paaiškinimai leidžia padaryti išvadą, jog šalis siejo bendro verslo vykdymo santykiai, kurie įrodyti pagal CK 6. 193 str. nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, kurios išplėtotos teismų praktikoje. Atsakovės atsiliepimo 4 priedas, šio atsiliepimo 14 p. motyvai paneigia atsakovės poziciją, jog aukštalipių mokymams įsigyta įranga buvo išimtinai ieškovės verslas, byloje įrodyta, jog šios įrangos pardavėjas informuodavo abi bendradarbiavimo sutarties šalis dėl įrangos kainos, mokymai vyko šalių nuomojamose patalpose. Aiškinat šalių sutartinius santykius būtina įvertinti jų elgesį po sutarties sudarymo, jų susirašinėjimą, faktinius veiksmus. Todėl šalių sudarytas bendradarbiavimo ir patalpų subnuomos sutartis yra pagrindas aiškinti kaip jungtinės veiklos sutartį dėl ginčo įrangos, t. y. veiklos, kurioje dalyvavo Nyderlandų bendrovė Height B.V.Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbo išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008). Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Šioje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, jog tarp šalių dėl ginčo dalyko buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią jos susitarė kooperuoti savo lėšas, įsigydamos įrangą pagal 2015-12-07 UAB „SIDC LT“ PVM sąskaitą faktūrą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalių jungtinės veiklos sutarties tikslas buvo aukštalipių mokymų veikla. Aukštalipių mokymas buvo atskira bendradarbiavimo santykių sritis, kurioje dalyvavo Nyderlandų bendrovė Height B.V., ieškovė ir atsakovė. Pagal CK 6.974 str. 1 d. bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymas nustatytas jungtinės veiklos sutartyje; jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Šioje byloje ieškovė įrodinėja, jog aukštalipių mokymas buvo išimtinai atsakovės verslas, o atsakovė – kad aukštalipių įrangą ieškovė pirko tik sau, tačiau tokia pozicija paneigta bylos medžiaga. Aplinkybę, jog šia veikla verčiasi atsakovė, pagrindžia jos tinklalapyje skelbiama informacija. Organizuojant įrangos grąžinimą HS, ieškovės atstovas sudarė grąžintinos ir pas atsakovę rastos įrangos sąrašus (ieškinio 17, 18 priedai). Atsakovės atstovas 2015-09-01 el. laišku (ieškinio 19 priedas) nurodė grąžintinos įrangos sąrašą, o 2015-11-12 laišku (ieškinio 20 priedas) ieškovės vadovui ir HS atstovui patvirtino negrąžintos įrangos likučius ir 5309,45 Eur sumos įsiskolinimą HS. Ieškovė išrašė 2015-12-07 PVM sąskaitą faktūrą, kadangi įsipareigojo HS padengti atsakovės įsiskolinimą. Šį įsipareigojimą ieškovė įvykdė 2016-03-21 (ieškinio 21 priedas). Todėl šioje byloje tenkinti ieškovės apeliacinio skundo dalies dėl visos įrangos sumos priteisimo iš atsakovės nėra teisinio pagrindo, nes byloje paminėti įrodymai paneigia šalių pozicijas, jog šis verslas buvo išimtinai tiek ieškovės, tiek atsakovės.Ieškovė įrodė, jog ji padengė įsiskolinimą HS už įrangą, todėl pusę šios sumos, t. y. 3519,53 Eur turi padengti atsakovė. CK 6.972 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad partneris, visų partnerių vardu sudaręs sandorius, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, arba visų partnerių interesais sudaręs sandorį savo vardu, turi teisę reikalauti iš kitų partnerių savo padarytų išlaidų, privalo atlyginti dėl tokių sandorių kitų partnerių patirtus nuostolius, šis klausimas yra išaiškintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2010, kur nurodyta, kad reikalavimas atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo, reiškia reikalavimą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 str. 2 d.). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Šioje byloje nustatęs, jog už bendrą šalių veiklą ginčo sumą sumokėjo ieškovė (ieškinio 21 priedas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai pusę šios sumos priteisė iš atsakovės kaip nuostolius. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog dėl šios sumos turi būti taikyta 20 procentų nuolaida, nepateikia jokių duomenų, jog ieškovės įvykdytame paminėtame mokėjimo pavedime nurodyta suma turėjo būti apskaičiuota su minėta nuolaida. Paminėti šalių teisiniai santykiai nėra įsipareigojimas, kylantis iš prekių pirkimo, kuriam buvo numatyta taikyti 20 procentų nuolaidą (atsiliepimo į ieškinį 3 priedas). Tai yra kompensacija už trūkstamą negrąžintą įrangą, už kurią sumokėjo išimtinai viena ieškovė abiejų šalių pasirinktam partneriui. Byloje įrodyta, kad nuolaida taikytina tik perkamai įrangai (atsakovės nurodomas atsiliepimo 3 priedas). Ši ieškinio dalis yra dėl žalos atlyginimo už įrangą, skirtą mokymų veiklai vykdyti, kurią parūpino HS, o atsakovės nurodoma 20 procentų nuolaida taikoma parduodamai įrangai.Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2016-12-01 lėšų pervedimo nurodymą, kuriame nurodyta, jog atsakovė ieškovei sumokėjo 2815, 62 Eur už dingusią HS įrangą, nors šis mokėjimo dokumentas pateiktas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, tačiau yra pagrindas sumažinti priteistą sumą už dingusią HS įrangą iki 703,91 Eur, nes šią ieškinio dalį atsakovė įvykdė po teismo sprendimo priėmimo. Dėl 11 301,12 Eur atsakovės skolos už subnuomą (atsakovės apeliacinis skundas)Pirmosios instancijos teismas šią sumą priteisė vadovaudamasis šalių sudaryta subnuomos sutartimi už laikotarpius nuo 2013-11-01 iki 2014-12-31 bei nuo 2015-11-01 iki 2016-05-31, t. y. skaičiuodamas už mėnesį po 538,15 Eur (su fiksuotais komunaliniais mokesčiais). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teisėtai sustabdė nuomos mokesčio mokėjimą, o pareiga mokėti nuomos mokestį už 2013 m. lapkričio–2014 m. gruodžio mėn. imtinai laikotarpį nekyla, nes mokestis yra įskaitytas į ieškovės mokėtiną mokestį atsakovei. Atsakovė 42 apeliacinio skundo punkte nurodo, jog subnuomos mokestis už 2013–2014 metus buvo įskaitytas į atsakovės iš ieškovės gautiną pelną. Savo pozicijai pagrįsti atsakovė teikia buhalterines lenteles bei projektų detalizacijų lenteles, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šie įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog tarp šalių buvo susitarimas įskaityti atsakovės privalomą mokėti subnuomos mokestį į ieškovės mokėtiną sumą atsakovei. Atsakovė išrašė 2015-01-05 sąskaitą Nr. MBPC 149999 370 591,33 Eur sumai (be PVM 306 273,83 Eur – suvestinėje nurodyta suma). Atsakovė įrodinėja, kad šios sąskaitos suma apskaičiuota įskaičius subnuomos mokestį už 2013–2014 m., tačiau atsakovė nepateikia tokios detalizacijos ar įrodymo, pagal kurį nuomos mokestis būtų išskaičiuotas iš mokėtinos pelno dalies (2016-06-29 pateikto ieškinio tikslinimo ir rašytinių paaiškinimų Nr. 14). Byloje nesant šalių pasirašyto rašytinio įrodymo dėl susitarimo įskaičiuoti atsakovės mokėtiną nuomos mokestį, dėl bendro pelno sudėties, atsakovės nurodomos buhalterinės lentelės nėra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei nustatyti (CPK 178 str.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009). Šioje byloje yra iškeltas ginčas dėl šalių subnuomos sutarties, sudarytos tarp subnuomotojo ir subnuomininko, vykdymo. Pagal CK 6.490 str. bei kitus nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas subnuomos vidaus santykiams taikytinos nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės. Iš negyvenamųjų patalpų nuomos kilusiems teisiniams santykiams taikytinos bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų – bendrosios nuostatos. Pažymėtina, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nuomininkas privalo laiku sumokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnis). Atitinkamai pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovė išsinuomojo administracines patalpas iš ieškovės, todėl turėjo pareigą mokėti nuomos mokestį pagal sutartį nepriklausomai nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo fakto.Tai, kad ieškovė nesiuntė atsakovei PVM sąskaitų faktūrų kiekvieną mėnesį, neįrodo atsakovės nurodomų aplinkybių dėl nuomos mokesčio nemokėjimo. PVM sąskaitos faktūros yra apskaitos ir atsiskaitymo dokumentai, rodantys faktinę situaciją, o ne šalių tarpusavio teisių ir pareigų pasikeitimą, jų išrašymo pagrindas yra sutartis. Šalių subnuomos sutarties 2.1–2.12 punktuose buvo nustatyta nuomos mokesčio mokėjimo tvarka, konkretus jo fiksuotas dydis kiekvieną mėnesį, nuomos mokesčio mokėjimo terminai nebuvo susieti vien tik su PVM sąskaitos faktūros išrašymu (sutarties 2.7 p.), todėl ši atsakovė privalėjo tinkamai vykdyti sutartį ir sumokėti nuomos mokestį ir be PVM sąskaitos faktūros išrašymo. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. CK 6.487 str., 6.530 str. 2 d. įtvirtina nuomininko pareigą laiku mokėti nuomos mokestį pagal sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai patenkino šią ieškinio dalį.Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2016-12-01 lėšų pervedimo nurodymą, kuriame nurodyta, jog atsakovė ieškovei po teismo sprendimo priėmimo sumokėjo 4 305,20 Eur už patalpų subnuomą laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-06-30, nors šis mokėjimo dokumentas pateiktas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, tačiau yra pagrindas sumažinti priteistą 11 301,12 Eur sumą už laikotarpius nuo 2013-11-01 iki 2014-12-31 ir 2015-11-01 iki 2016-05-31 ir konstatuoti jog už ginčo laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-05-31 atsakovė savo prievolę yra įvykdžiusi, t. y. sumokėjusi už šiuos 7 mėnesius po 538,15 Eur, todėl priteista 11 301,12 Eur suma mažintina 3767,05 Eur suma ir iš atsakovės ieškovei priteistina 7534,07 Eur nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2014-12-31, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė sumokėjo nuomos mokestį už 2016 m. birželio mėnesį, šis mėnuo nebuvo šios bylos ginčo dalykas, todėl šia suma mažinti priteistos sumos nėra pagrindo. Dėl ieškovei priteisto 4 958,29 Eur žalos atlyginimo už nepagrįstai sulaikytą įrangos dalį

Ieškovė šios sprendimo dalies neskundė, nors prašė priteisti 10 491,94 Eur žalos atlyginimo už negrąžintą įrangą pagal 2016-01-29 sąskaitą faktūrą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą 49 p. ieškovė nurodė, jog atsakovei neteisėtai negrąžinus įrangos ieškovė privalėjo planuoti savo veiklą be šios įrangos, todėl buvo įsigyta nauja įranga. Todėl įsigijus naują įrangą senosios įrangos poreikis dingo. Atsakovės apeliacinio skundo nuoroda, jog įsigyta įranga savo apimtimi neprilygo negrąžintai įrangai (t. y. negrąžinta daug didesnės apimties įranga), yra teisinga, ieškovė neturėjo galimybės teikti įrodymų dėl šios įrangos nuvertėjimo. Atsakovė savo poziciją dėl šios ieškinio dalies įrodinėja sulaikymo teise, t. y. nurodo, jog teisėtai sulaikė ieškovės įrangą, nes ieškovė jai buvo skolinga. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-03 galutiniu sprendimu civ. byloje Nr. e2-2717-328/2016 (ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą 1 priedas) buvo priteista atsakovei iš ieškovės piniginė suma, kurios nesumokėjimu atsakovė grindė prievolės stabdymą.

2015-12-08 laiške ieškovė priminė atsakovei dėl negrąžintos įrangos . Atsakovės 2016-12-01 raštas ieškovei (apeliacinio skundo 3 priedas) dėl įrangos atsiėmimo įrodo, jog atsakovė šį klausimą sprendė po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė 2016-12-07 raštu (atsiliepimo 2 priedas) nurodė atsakovei, jog negali vykdyti jos prašymo, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-08 sprendimu yra priteista kompensacija už negrąžintą įrangą. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė pranešė ieškovei apie jos įrangos sulaikymą. Kreditorius turi informuoti daikto savininką (skolininką) apie daikto sulaikymą, kad susiformuotų daikto sulaikymo teisiniai santykiai ir kiekviena šių santykių šalis žinotų savo teises ir pareigas (CK 4.229 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013). Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl ieškovės supratimo apie jos įrangos sulaikymą yra nepagrįsti. Atsakovė apeliaciniame skunde šiai savo pozicijai pagrįsti nurodo 2008-05-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-257/2008, tačiau joje buvo nustatytos kitos faktinės aplinkybės, o Vilniaus apygardos teismo nutartimi remtis nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo 78 p. nurodo, jog dėl įrangos sulaikymo informavo ieškovę žodžiu, tačiau ieškovei šio fakto nepripažįstant toks atsakovės paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei įrodyti.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir teisiniu argumentavimu, jog atsakovė neturėjo pagrindo sulaikyti ieškovės įrangos dėl kitos jai iškeltos bylos. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Konstatavus atsakovės neteisėtą ieškovės įrangos sulaikymą yra įrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovei padarytos žalos, nes byloje įrodyta, jog ieškovė privalėjo įsigyti naują įrangą. Byloje įrodyta, jog ieškovė 2016-04-14 įsigijo naują įrangą už 2278,29 Eur, o 2016-06-01 – už 2680 Eur ir šios įrangos bendra įsigijo kaina – 4958,29 Eur yra teisingas žalos, padarytas ieškovei, dydis, nes jei atsakovė būtų grąžinusi ieškovei įrangą, ji nebūtų turėjusi paminėtų išlaidų. Byloje nustatyta, jog ieškovė iš viso buvo įsigijusi įrangos už 19 418,14 Eur bendrai veiklai su atsakove vykdyti, ieškovė atsakovei 2016-01-29 išrašė PVM sąskaitą faktūrą 10 491,94 EUR sumai dėl negrąžintos įrangos, todėl darytina išvada, jog atsakovė turi didesnės vertės ieškovės įrangą, nei patyrė išlaidų naujai įrangai įsigyti. Šioje byloje teisingai nustatytas žalos dydis – ieškovės išlaidos įrangai įsigyti, kurių galėjo nebūti, jei ieškovei būtų buvusi grąžinta jos įranga. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Daiktą praradus, už žalos padarymą atsakingiems asmenims atsiranda prievolė žalą atlyginti, t. y. atlyginti kito daikto įsigijimo išlaidas, todėl šioje byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą padarytos ieškovei žalos dydį. Apeliacinio skundo motyvai dėl įrangos reikalingumo ieškovei, dėl jos nusidėvėjimo skaičiavimo aritmetinių klaidų nėra teisiškai reikšmingi. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo sulaikytos įrangos sąrašą, šios įrangos vertė yra didesnė nei ieškovės įsigytos rangos vertė, akivaizdu, jog ieškovė įsigijo tik tai, kas jai būtina, ir šis įsigijimas siejamas su atsakovės įrangos sulaikymu, todėl nepriteisti ieškovės nurodomų išlaidų ir analizuoti konkrečią ieškovės veiklą po sutartinių santykių su atsakove pasibaigimo nėra teisinio pagrindo. Pagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo įrangos nusidėvėjimą, bet šie motyvai neturi įtakos iš esmės teisingam teismo sprendimui.Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Byloje įrodyta, jog atsakovė sulaikė ieškovės įrangą, taip pažeisdama CK 4.229, 4.232 straipsnių nuostatas, taip pat bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nepažeisti įstatyme įtvirtintos savininko teisių apsaugos, pagal kurią niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybės prievarta (CK 4.93 straipsnio 2 dalis).Dėl ieškovės apeliacinio skundo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo

LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2016 m. III ketvirčio darbo užmokestis – 793,30 Eur ). Rekomendacijų 8.2 p. nustato, kad maksimalus užmokestis už teisines paslaugas paruošiant atsiliepimą į ieškinį apskaičiuojamas taikant koeficientą 2,5.

Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodo, jog atsakovės šių išlaidų detalizacijoje nurodytos paslaugos nėra tos paslaugos, už kurias pagal Rekomendacijas galėjo būti priteisiamos išlaidos, tačiau atsakovei buvo suteiktos atsiliepimo į ieškinį rengimo paslaugos, už kurias pagal Rekomendacijas jai galėjo būti priteista 1983,25 Eur, todėl konstatuoti šioje byloje, jog buvo viršyta Rekomendacijose nurodyta suma, nėra pagrindo.

Atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, o priteistos sumos sumažintos tik dėl to, jog atsakovė jas sumokėjo po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme tenkinti nėra pagrindo (CPK 93 str.). Ieškovės apeliacinis skundas taip pat netenkintinas, todėl šalims priteistinos išlaidos, turėtos advokatų pagalbai apmokėti ruošiant atsiliepimus į apeliacinius skundus (CPK 93 str.). Atsakovė pateikė prašymą priteisti 3 130,88 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti ruošiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateiktose PVM sąskaitose faktūrose atskirai sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neišskyrė, ieškovė nurodo, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą turėjo 600 Eur išlaidų. Iš šalių priteistina viena kitai po 600 Eur išlaidų, turėtų advokatų pagalbai rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus, atlikus įskaitymą šalims išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme vienai iš kitos nepriteistinos. Sprendimas keistinas tik dėl atsakovės nurodytų sumų sumokėjimo po teismo sprendimo priėmimo. 2016-12-01 mokėjimo pavedime nurodytas sumas atsakovė sumokėjo po teismo sprendimo priėmimo, todėl 8,05 procento metinės palūkanos skaičiuojamos nuo 19 891,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki 2016-12-01, o nuo 2016-12-01 8,05 procento metinės palūkanos skaičiuojamos nuo 13 308,85 Eur sumos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria iš UAB ,,MB Partners Center“ UAB „SIDC LT“ priteista 19 891,52 Eur skola ir 8,05 procento metinės palūkanos, pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 13 308,85 Eur, 8,05 procento dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 19 891,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki 2016-12-01, o nuo 2016-12-01 8,05 procento metines palūkanas skaičiuoti nuo 13 308,85 Eur sumos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis