- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- e2A-121-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24498-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- E. E.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. G. ir atsakovės E. E. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei E. E. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. E. prašydamas priteisti iš atsakovės 796,10 Eur žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės butai yra greta esančiuose vieno aukšto, vidinėmis sienomis besiribojančiuose pastatuose, esančiuose skirtingose žemės sklypuose. Ieškovo būstas yra (duomenys neskelbtini), atsakovės - (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovės vykdomų statybos/griovimo darbų, nugriovus ieškovės buto sienas ir stogą į ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą pradėjo skverbtis drėgmė, atsirado pelėsis. Atsakovė atsisakė sudaryti sąlygas iš jos sklypo pusės užsandarinti ieškovo buto sieną. Lyjant, vanduo per nebeapsaugotą išorinės lauko sieną patenka į ieškovo buto vidų. Dėl to ant buto grindų telkšo vandens balos, yra gadinamas turtas, daiktai, turtui daroma žala. Ieškovo realiai patirta turtinė žala, naikinant atsiradusį pelėsį bute, sudaro 300 Eur. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl nuolatos per sieną į butą patenkančio vandens buvo sugadintos vonios durys ir jų stakta, ieškovas šių durų bei durų staktos pakeitimui, sienos sutvarkymui turės 496,10 Eur išlaidas. Taigi viso ieškovas yra patyręs 796,10 Eur žalos.
2. Atsakovė su ieškiniu kategoriškai nesutiko ir nurodė, kad jai ir ieškovui nuosavybės teise priklausantys ginčo pastatai yra du atskiri nekilnojamojo turto objektai, neturintis jokių sąsajų. Nors šie statiniai yra pastatyti ant bendros sklypų ribos, bet jie yra skirtinguose žemės sklypuose, visos pastatų konstrukcijos ir sienos yra atskiros. Atsakovės vertinimu ieškovui padaryta žala nesusijusi su jos pastate atliekamais veiksmais, o susijusi su ieškovo pastato pagrindinių konstrukcijų būkle bei netvarkingu stogu. Atsakovė neprieštaravo dėl pastato 3A1ž (duomenys neskelbtini) remonto darbų, tačiau tik su esmine sąlyga, kad remontuojamo namo dalies sienos, besiribojančios su pastatu 2A1p (duomenys neskelbtini), išorės matmuo nesikeis, siena nebus storinama ir numatomos naudoti statybinės medžiagos, taip pat numatomi atlikti darbai ir jų terminai bus suderinti su atsakove. Jei ieškovas padidins pastato, kuriame yra jam priklausantis butas, užstatytą plotą šiltinamos konstrukcijos parametrų dalimi, tai tokia apšiltinamos konstrukcijos dalis bus net ne ieškovo žemės sklype (duomenys neskelbtini), o šia konstrukcija bus užstatytas atsakovės žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pastato (duomenys neskelbtini) siena ant sklypo ribos jau yra atstatinėjama ir bus atstatyta. Todėl ieškovo nurodomi atsakovės veiksmai – tariamas trukdymas apšiltinti pastato (duomenys neskelbtini) sieną – negali būti laikomi neteisėtais, nes pastato (duomenys neskelbtini) siena pagal privalomąjį nurodymą yra atstatoma į pradinę padėtį, o pastato (duomenys neskelbtini) apšiltinimas iš išorės yra technologiškai neįmanomas, nes šių pastatų sienos buvo prisišliejusios viena prie kitos. Taigi ieškovas neįrodė būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų lėmę žalos ieškovui atsiradimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui L. G. iš atsakovės E. E. 496,10 Eur žalos atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui L. G. iš atsakovės E. E. 2 748,55 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė atsakovei E. E. iš ieškovo L. G. 1 026 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui L. G., 2020 m. rugsėjo 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. DB5948 pagrindu, asmeninės nuosavybės teise priklauso 4/5 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3A1/ž. Ieškovui nuosavybės teise priklausanti pastato dalis tiesiogiai ribojosi su kaimyniniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), siena. Šis gyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2A1p bei jame esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 3 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. MK-3240 pagrindu, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei E. E..
Šalies argumentai
5. Ieškovo teigimu atsakovė jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pradėjo vykdyti statybos/griovimo darbus, kurių metu buvo faktiškai nugriauta jai priklausančio pastato siena, tiesiogiai besiribojanti su ieškovui priklausančio namo (buto) siena. Dėl atsakovės atliktų darbų ir nesutvarkytos sienos, į ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą pradėjo skverbtis drėgmė, dėl ko bute atsirado pelėsis; lietuj lyjant vanduo nuo išorinės lauko sienos tiesiogiai patenka į ieškovo buto vidų, dėl ko ant buto grindų telkšo vandens balos; keliama grėsmė buto gyventojų sveikatai ir saugumui, nes nuo sudrėkusių sienų genda elektros instaliacija (kai kurios bute esančios rozetės ir elektros jungikliai neveikia). Ieškovas 2020 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu imtis neatidėliotinų veiksmų vykdymo, siekiant išvengti žalos atsiradimo pastatui ir jame esančiam turtui. Atsakovė 2020 m. lapkričio 29 d. atsakė į ieškovo prašymą. Nurodė, kad jos namas pietine kraštine (ugniasiene) ribojosi su ieškovo valdoma pastato (duomenys neskelbtini) dalimi, t. y. pastatai nebuvo sublokuoti, neturėjo bendrų konstrukcijų, tarp pastatų ugniasienių buvo paliktas tarpas, pastatai registruoti kaip atskiri nekilnojamo turto objektai skirtinguose sklypuose, o atlikus griovimo darbus, ieškovo pastato dalies ugniasienė nebuvo fiziškai pažeista, todėl statybos darbai negalėjo lemti bute drėkstančių sienų ar sukelti kitų nepatogumų. Byloje yra pateiktas šalių elektroniniu paštu vykęs susirašinėjimas dėl ieškovo ketinamų pradėti sienos apšiltinimo darbų. Ieškovo prašymu 2021 m. rugpjūčio 22 d. antstolis D. K. konstatavo ginčo pastatų faktines aplinkybes bei 2021 m. rugpjūčio 22 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/21/072. Atsakovės pavedimu 2021 m. spalio 19 d. antstolė I. B. konstatavo ginčo pastatų faktines aplinkybes bei surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 11-21-153. UAB „Okscon“ pateikė ieškovui 2021 m. rugsėjo 1 d. komercinį pasiūlymą dėl objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vonios durų keitimo darbų atlikimo ir apskaičiavo 496,10 Eur. Iš 2021 m. birželio 24 d. pinigų priėmimo kvito Serija MEI Nr. 083 matyti, kad L. G. sumokėjo A. C. 300 Eur už pelėsių valymą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sutiko su atsakove, kad tiek pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, tiek pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, yra du atskiri ir savarankiški nekilnojamieji daiktai, kurie neturi bendrų pastato konstrukcijų. Tačiau ginčo pastatų sienos yra prisišliejusios viena prie kitos.
7. Siekdamas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir nustatyti kokia buvo vandens skverbimosi į ieškovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), (sienos drėkimo) priežastis, teismas byloje skyrė statybos srities ekspertizę. 2022 m. gegužės 23 d. teismo ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad: „Pagrindinės priežastys, kodėl vanduo skverbėsi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra šios: 1. Vykdant kapitalinio remonto darbus statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo nugriauta pastato 2A1p dalis - demontuotos, nugriautos stogo ir sienų konstrukcijos. 2. Iki naujų stogo konstrukcijų sumontavimo nebuvo pastato 2A1p stogo ir tuo pačiu tinkamos statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos nuo galimo kritulių į ją patekimo. 3. Nesant tinkamos apsaugos nuo galimo kritulių į statybvietę patekimo, krituliai (lietus, sniegas) kaupėsi nugriauto pastato vidinėje zonoje, apribotoje paliktais pamatų, sienų fragmentais bei ties besiribojančia gretimo pastato 3A1ž, esančio (duomenys neskelbtini), siena. 4. Kapitalinio remonto metu naudotų kompensacinių priemonių nepakako, kad būtų apsaugotas gretimas pastatas 3A1ž, (duomenys neskelbtini), nuo neigiamo kritulių (lietaus, sniego ir kt.), iškrentančių atidengtoje remontuojamo pastato statybvietėje. 5. Statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), besikaupiantis vanduo ties gretimo pastato 3A1ž, esančio (duomenys neskelbtini), siena nebuvo tinkamai nuvestas, todėl per ją sunkėsi į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)“.
8. Vadovaudamasis teismo ekspertize pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent dėl atsakovės atliekamų veiksmų, vykdant kapitalinio remonto darbus, neužtikrinus tinkamos apsaugos nuo galimo kritulių į statybvietę patekimo, dėl nepakankamai naudotų kompensacinių priemonių, vanduo prasiskverbė į ieškovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).
9. Teismas nustatė visas atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas: Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, t. y. atsakovė neužtikrino tinkamos apsaugos nuo galimo kritulių į statybvietę patekimo. Kaltė – atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. atsakovės elgesys neatitiko protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartų. Atsakovė atlikdama statybos/sienos griovimo darbus turėjo būti maksimaliai apdairi tam, kad nesukeltų žalos kitam asmeniui, šiuo konkrečiu atveju ieškovui. Priežastinis ryšis – įrodyta, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovui buvo padaryta žala. Byloje kitos priežastys, kurios paneigtų eksperto išvadą, nenustatytos. Atsakovės argumentus, kad ieškovo žala yra susijusi su jo paties pastato pagrindinių konstrukcijų būkle, teismas atmetė kaip neįrodytus. Žala – sugadintas ieškovo turtas, t. y. prasiskverbus vandeniui, atsakovo bute pradėjo kauptis pelėsis, sugadintos vonios durys ir stakta.
10. Spręsdamas klausimą dėl padarytos žalos dydžio teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė teismui UAB „Okscon“ 2021 m. rugsėjo 1 d. komercinį pasiūlymą dėl objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vonios durų keitimo darbų atlikimo iš kurios matyti, darbų kaina numatyta 496,10 Eur. Teismo manymu, komercinis pasiūlymas iš esmės laikytinas sąmata, kuri yra pakankamai informatyvi, aiški ir nedviprasmiška, tai reiškia, kad ieškovas įrodė 496,10 Eur patirtos žalos dydį, todėl jo reikalavimas šioje ieškinio dalyje tenkintinas.
Šalies argumentai
11. Ieškovas taip pat prašė priteisti 300 Eur žalos už pelėsio naikiną ginčo bute. Išnagrinėjus bylą iš esmės ieškovas pateikė 2022 m. rugsėjo 15 d. el. laišką, kuriame trečiasis asmuo nurodo, kad 2021 m. birželio 24 d. jis naikino pelėsį bei pateikė nuotrauką. Tačiau teismas šiuos papildomus įrodymus atsisakė priimti, nes jie patekti nesavalaikiai, t. y. pasibaigus pasirengimo stadijai. Be to, vietoje pažymos yra pateiktas el. laiškas - pranešimas, todėl negali būti laikytinas pažyma; dėl pateiktos nuotraukos, teismas sprendė, kad iš jos visiškai negalima identifikuoti kur ji daryta, blogos kokybės. Su ieškiniu pateikto 2021 m. birželio 24 d. pinigų priėmimo kvito, pagal kurį L. G. sumokėjo A. C. 300 Eur už pelėsių valymą, teismas nelaikė leistinu rašytiniu įrodymu. Iš kvito nėra aišku, kada ir kur buvo atliktas pelėsio valymas. Todėl nusprendęs kvitą laikyti netinkamų rašytiniu įrodymu, nepatvirtinančiu ir nepaneigiančiu faktinių aplinkybių, bei atmetęs prašymą priimti papildomus įrodymus („pažyma“ - el. laiškas ir nuotrauka), ieškovo reikalavimą dėl 300 Eur žalos už pelėsio naikinimą atmetė kaip neįrodytą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui priteisė ieškovui 11 Eur žyminio mokesčio. Pasisakydamas dėl išlaidų advokatų pagalbai apmokėti teismas sprendė, kad abejų šalių patirtos išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą neturi viršyti 2 500 Eur. Sumažintas bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų dydžiui.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
13. Ieškovas L. G. apeliaciniu skundu prašo: 1) Priimti naujus rašytinius įrodymus – 2022-09-15 elektroninį laišką bei 2021-06-24 fotonuotrauką; 2) Panaikinti 2022-10-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1514-433/2022 dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti ieškovui L. G. iš atsakovės E. E. 300 Eur turtinės žalos atlyginimą; 3) Pakeisti 2022-10-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1514-433/2022 dalyje, kurioje ieškovo L. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos nuo 4937 Eur iki 2500 Eur ir priteisti ieškovo L. G. naudai 4937 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 4) Priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
13.1. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, pasisakydamas dėl ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių 300 Eur dydžio nuostolius už pelėsio valymą ieškovui priklausančiame bute nurodė, kad 2021 m. birželio 24 d. pinigų priėmimo kvitas Serija MEI Nr. 083, pagal kurį L. G. sumokėjo A. C. 300 Eur už pelėsių valymą, nėra laikomas leistinu rašytiniu įrodymu, nes iš minėto kvito nėra aišku, kada ir kur buvo atliktas pelėsio valymas. Tačiau su tokia teismo pozicija ieškovas nesutinka, kadangi: kvite yra aiškiai nurodyta jo surašymo data – „2021-06-24“; kvite prie skilties „sumokėjau“ yra nurodytas mokėtojas ir nurodytas adresas, kur buvo suteikta paslauga - „(duomenys neskelbtini)“; kvite yra nurodytas suteiktos paslaugos pavadinimas - „pelėsių valymas“; kvite nurodyta už paslaugas sumokėta suma - „trys šimtai eur“; kvitas turi serijos numerį - „Serija MEI Nr. 083“; kvitas yra pasirašytas paslaugą suteikusio ir pinigus gavusio asmens – A. C.; kvite yra nurodytas paslaugą suteikusio asmens veiklos identifikacinis kodas – individualios veiklos pažymėjimo numeris. Akivaizdu, kad ieškovas pateikė įrodymą, atitinkantį įrodymams keliamus reikalavimus, kuris neabejotinai patvirtino 300 Eur dydžio žalą už pelėsio valymą ginčo bute. Niekaip negalima sutikti, kad šis rašytinis įrodymas neatitinka leistinumo reikalavimų. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus dėl 300 Eur turtinės žalos už pelėsio valymą.
13.2. Ieškovas 2022-08-10 posėdžio metu taip pat pateikė papildomus įrodymus, t. y. 2022-09-15 elektroninį laišką ir vieną fotonuotrauką. Teismas atsisakydamas priimti šiuos rašytinius įrodymus, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad jie buvo pateikti nesavalaikiai (pasibaigus pasirengimo stadijai). Pagal civilinio proceso įstatymą bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje šalys turi teisę pildyti bylos medžiagą, jei tokių įrodymų būtinybė iškyla vėliau, išklausius šalių paaiškinimus. Ieškovo pateiktų papildomų dokumentų apimtis buvo nedidelė, 2 lapai, todėl neabejotina, kad tai negalėjo ir nebūtų užvilkinę bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo. Juolab, kad šalys (atsakovės atstovas) jau buvo su šiais dokumentais susipažinę. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principus, o dėl šių proceso pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla ir dalyje priimtas neteisėtas bei neteisingas teismo sprendimas
13.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgęs į rekomendacijose numatytus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose dydžius, ieškovo prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai sumažino nuo 4937 Eur iki 2500 Eur sumos. Su tokiu teismo sprendimu ieškovas taip pat nesutinka. Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo, ieškovui teko procesinė pareiga įrodyti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, tam buvo reikalinga surinkti ir pateikti įvairius rašytinius įrodymus. Iš byloje esančių sąskaitų ir jose pateiktos suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos matyti, kad ieškovą atstovaujantys advokatai atliko visą eilę veiksmų, kurie reikalavo atitinkamų laiko ir darbo sąnaudų - susipažinimas su ginčo situacija ir ieškovo pateiktais dokumentais, jų analizavimas, teisės aktų, reikalingų taikyti esamoje situacijoje analizavimas, ieškinio rengimas (apima tikslų šalių rekvizitų surašymą, faktinių aplinkybių, reikalavimo dėstymą, teisinės argumentacijos formulavimą), ieškinio priedų surinkimas, jų kopijavimas ir pateikimas teismui, teismo priimtų procesinių sprendimų vertinimas ir analizavimas, atskirojo skundo rengimas, susipažinimas su atsakovės pateiktu atsiliepimu, kitais atsakovės procesiniais prašymais, įrodymų rinkimas ir teikimas teismui, prašymų teismui teikimas, rengimasis teismo posėdžiams ir atstovavimas teisme. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti sudaro ne tik ieškinio parengimas ir pateikimas teismui, bet ir įvairių kitų procesinių dokumentų rengimas, pvz. atskirojo skundo, prašymo dėl ekspertizės skyrimo parengimas, buvo renkami ir teismui teikiami rašytiniai įrodymai, formuluojami procesinio pobūdžio prašymai, rengiami atsikirtimai į atsakovės pareikštus prašymus (pvz. atsakovė byloje kritikavo ekspertizės išvadą ir teikė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo, todėl ieškovo atstovams reikėjo vertinti ne tik atsakovės pareikštą prašymą, bet ir teismo ekspertizės aktą, formuoti atsikirtimus. Todėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalinis nepriteisimas yra nepagrįstas.
13.4. Apelianto su skundu teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų bei kaltės, ieškovo bute buvo atsiradęs pelėsis, kurį meistras valė (naikino) 2021-06-24 ir už tai ieškovas sumokėjo 300 Eur, t. y. rašytiniai įrodymai patvirtina 300 Eur dydžio turtinę žalą padarytą ieškovui.
14. Atsakovė E. E. apeliaciniu skundu prašo: Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-05 sprendimą dalyje, kur teismas nusprendė patenkinti ieškinį, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-05 sprendimą dalyje, kur išspręstas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, ir priteisti atsakovei iš ieškovo 5161 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Siekiant nustatyti kokia buvo vandens skverbimosi į ieškovui L. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), (sienos drėkimo) priežastis, paskirti šioje civilinėje byloje statybos srities pakartotinę ekspertizę. Ekspertizę pavesti atlikti teismo ekspertui E. L.. Ekspertui pavesti atsakyti į tokius klausimus: Ar pastato 3A1ž, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės laikančiosios konstrukcijos – namo išorinės sienos – yra savarankiškos laikančiosios konstrukcijos, skirtos užtikrinti esminius statinio reikalavimus ? Ar pastato 2A1p, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės laikančiosios konstrukcijos – namo išorinės sienos – yra savarankiškos laikančiosios konstrukcijos, skirtos užtikrinti esminius statinio reikalavimus ? Kokia buvo vandens skverbimosi į ieškovui L. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), (sienos drėkimo) priežastis ? Priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovas reikalavo iš atsakovės priteisti 796,10 Eur turtinės žalos atlyginimą. Žalą kildino iš neva neteisėtų atsakovės veiksmų atliekant jai priklausančio gyvenamojo pastato kapitalinio remonto darbus ir tinkamai neapsaugant ieškovo buto sienos, taip pat atsakovės neveikimo neleidžiant ieškovui per atsakovės nuosavybę prieiti prie jam priklausančio namo sienos ir ją suremontuoti. Ieškovo teigimu, dėl vandens pratekėjimo pro jo buto sieną buvo sugadintas jo turtas (atsirado pelėsis ir buvo sugadintos vonios durys su stakta). Teismas nustatė, kad ieškovui ir atsakovei priklausantys statiniai neturi bendrų konstrukcijų, tačiau kartu padarė ir visiškai nepagrįstą išvadą, neva ieškovei atliekant savo buto kapitalinį remontą ji turėjo pasirūpinti ir ieškovo turtu, nes neužtiktino tinkamos apsaugos nuo galimo kritulių į statybvietę, esančią visiškai kitame žemės sklype (t.y. atsakovės sklype) patekimo. Tokią savo išvadą teismas grindė vieninteliu įrodymu – byloje paskirtos teismo ekspertizės aktu, kurį surašė teismo ekspertas A. R. Z., kurio žodžiais, cituojant teismo sprendimą, „atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. atsakovės elgesys neatitiko protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartų. Kaip teismo posėdžio metu pažymėjo ekspertas A. R. Z., uždengtas buvo tik atsakovės stogas, o ieškovo stogas uždengtas nebuvo. Teismo manymu, kiekvienas protingas, apdairus bei rūpestingas asmuo turėjo numanyti, kad neuždengus atsakovo stogo, krituliai gali prasiskverbti per pastatų stogų sujungimą, todėl atsakovė atlikdama statybos/sienos griovimo darbus turėjo būti maksimaliai apdairi tam, kad nesukeltų žalos kitam asmeniui, šiuo konkrečiu atveju ieškovui.“
14.2. Ginčo atveju viena esminių aplinkybių, nulėmusių vandens prasiskverbimą į atsakovo buto patalpas, jei toks prasiskverbimas apskritai buvo (pastaroji aplinkybė byloje nenustatyta ir neįrodyta, nes byloje kartu su ieškiniu pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina tik tai, jog ieškovo vonioje ant grindų buvo išpilta vandens, o ekspertas tokių aplinkybių pats nenustatinėjo ir rėmėsi tik šiais ieškovo paaiškinimais), galėjo būti tik ta, kad paties ieškovo stogas visą laiką buvo blogos būklės ir turėjo statybos defektų. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė kitą įrodymą – pastato 3A1ž (duomenys neskelbtini) ir greta tame pačiame sklype (duomenys neskelbtini) esančių pastatų, sublokuotų ir turinčių bendras konstrukcijas (bendras sienas) su pastatu 3A1ž (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovo butas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Iš nurodyto įrodymo matyti, kad užfiksuota gretimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo esama būklė. Užfiksuota, jog stogo danga – asbestinis šiferis, stogo parapeto ir kraigo gaubto skarda paveikta korozijos, surūdijusi, matomi pažeidimai (Nuotraukos Nr. 1, 4-10) (žr. pav. 1, 2, raudona rodykle pažymėtas sienos-stogo parapetas ties bendra sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 10 riba). Faktinių aplinkybių konstatavimo metu užfiksuota, jog dalis stogo įgriuvus, dėl to atvirai matoma vidinė pastato atitvara (Nuotraukos Nr. 1, 6, 8, 10) (taip pat žr. pav. 1, kur mėlyna rodykle pažymėtas stogo ties ieškovo buto sieną, kuri yra bendra su besiribojančiu kitu (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu, defektas, o pav. 2 raudona rodykle – ieškovo buto sienos-stogo parapetas). Nustatyta, jog ant pastato nėra sumontuota lietaus nubėgimo sistema (Nuotraukos Nr. 4, 5, 6, 7, 9, 10). Maža to, paties pastato 3A1ž sienos - stogo parapetas, kuris yra ties gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) riba, yra sumontuotas iš atskirų skardos gabalų, kas prieštarauja tokio mazgo įrengimo technologijai, be to jis yra deformuotas ir smarkiai nusidėvėjęs, kas ir gali būti tikroji vandens prasiskverbimo pro ieškovo pastato 3A1ž stogo konstrukcijas priežastis (Nuotraukos Nr. 1, 2).
14.3. Atsakovės nuomone šioje byloje yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę. Pirma, paskirtasis teismo ekspertas ekspertizę atliko šališkai ir neobjektyviai – aplinkybių, kurios galėjo būti tikroji vandens prasiskverbimo priežastis, nors tokias galimas aplinkybes ekspertas ir fiksavo apžiūros metu, savo ekspertizės akte nei paneigė, nei apskritai aptarė, kas jau kelia pagrįstų abejonių eksperto šališkumu ir/ar kompetencija. Maža to, ekspertizės aktas grindžiamas prielaidomis apie tariamai nepakankamas kompensacines priemones ir netinkamai nuvestą vandenį, nors tokios aplinkybės ekspertizės metu taip pat nebuvo nei fiksuotos, nei tirtos, nei aptartos ekspertizės akte. Antra, ekspertizės akto turinys tam tikrose dalyse yra prieštaringas, o ekspertizės akte iš esmės nėra jokio atlikto tyrimo pagrindimo, defektų apimties skaičiavimų, kurių pagrindu vėliau nustatyta šių defektų priežastis (kitaip tariant, netirtos ir nenustatytos vandens prasiskverbimo vietos ir priežastis). Trečia, byloje yra paties ieškovo pateikta kito eksperto S. M., kuris taip pat įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, išvada, kurioje nustatytos aplinkybės ir išvados iš esmės visiškai sutampa su Ekspertizės akto išvada apie „vidines – išorines“ sienas, o tokios išvados paremtos ne ekspertų atlikto tyrimo, skaičiavimo, atsparumo išorės poveikiams tyrimo rezultatais, o teisės taikymo ir aiškinimo klausimu, dėl kurio ekspertas ekspertizės akte neturi teisės pasisakyti. Tačiau teismas atsakovės prašymą skirti pakartotinę ekspertizę visiškai nemotyvuotai atmetė – teismas sprendė, kad ekspertizės akto išvada yra neva pakankamai aiški ir išsami, o atsakovės argumentus apie tai, kad visas Ekspertizės aktas yra paremtas trimis statybos normatyviniais reglamentais, iš kurių du nebegalioja jau keletą metų, o trečiasis nereglamentuoja vienbučių ir dvibučių namų reikalavimų, dėl nesuprantamų priežasčių laikė subjektyvia atsakovės nuomone, nors tai yra teisės klausimai ir paneigti tokių aplinkybių apie negaliojančias teisės normas objektyviai neįmanoma.
14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės I. B. išvada, kuri patvirtino poreikį/būtinybę skirti pakartotinę teismo ekspertizę. Iš pateiktų specialistės tyrimo išvadų matyti, kad pastatas (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, buvo statytas atskirai ir visiškai kitu laikotarpiu, nei atsakovės nuosavybės teise valdomas pastatas (duomenys neskelbtini), jie jokių bendrų sienų niekada neturėjo. Statant pastatą (duomenys neskelbtini) pastatas (duomenys neskelbtini) jau buvo pastatytas, o pastato (duomenys neskelbtini) siena ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini) buvo ugniasienė, kas visiškai paneigia teismo eksperto A. R. Z. ekspertizės akte nurodomas išvadas apie tai, kad ši pastato (duomenys neskelbtini) siena yra „vidinė siena“.
14.5. Teismas pažeidė atsakovės teisę būti išklausytai, nes 2022-09-15 vykusiame teismo posėdyje neleido atsakovei pasisakyti teismo proceso metu nagrinėjant bylą iš esmės, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad „iš naujo pradėti nagrinėti bylą teismas nemato jokio pagrindo ir nelabai įsivaizduoja kokias papildomas aplinkybes ji galėtų patvirtinti [...] čia statybiniai reikalai [...]“ (posėdžio įrašo laikas 21.20 – 21.35 min.), nors pagal kalbėjimo eilę buvo būtent atsakovės eilė duoti paaiškinimus.
14.6. Paminėtina, kad prieš pradėdama savo buto kapitalinį remontą, t. y. prieš sienos ir stogo demontavimą, atsakovė lankėsi bute (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė ankstesnei savininkei, kuri vėliau butą pardavė ieškovui. Be kita ko, ieškovas prieš pat 2022-09-15 posėdį teikė teismui įrodymus – nuotraukas, neva patvirtinančias aplinkybę, kad buto siena ties gretimu sklypu (duomenys neskelbtini) buvo sudrėkusi, apdaila apgadinta (jas iš naujo ieškovas prašo prijungti prie bylos savo apeliaciniu skundu). Todėl atsakovė paaiškina, kad tokia šio buto būklė jau buvo tuomet, kai atsakovė lankėsi šiame bute dar prieš atsakovei pradedant savo buto kapitalinio remonto darbus, tokia ieškovo buto siena buvo ir tuomet, kai ieškovas šį butą pirko. Jokių priešingų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui įsigijus butą jis buvo idealios būklės ir tik vėliau į butą pradėjo skverbtis vanduo nėra pateikta. Tai yra viena esminių aplinkybių, nes jokių kitokių duomenų ar įrodymų apie tariamą ieškovo buto sienos drėkimą ar lietaus vandens skverbimąsi į butą nėra – viskas yra paremta tik ieškovo žodiniu paaiškinimu pateikiant buto būklės fiksaciją, kuri buvo dar prieš atsakovei pradėjus remonto darbus. Tokiu ieškovo žodiniu paaiškinimu rėmėsi ir ekspertas, kuris jokio savarankiško sienos – 42 cm storio plytų mūro laikančiosios konstrukcijos – sandarumo tyrimo neatliko, ekspertizės metu vandens prabėgimo taškų nenustatė. Ieškovo buto siena ankstesnės šio buto savininkės prašymu buvo uždengta sandaria plėvele, dėl ko nesuprantama, kaip pro ją gali prabėgti vanduo ieškovo bute apie 1 metro aukštyje sienoje. Jei pirmosios instancijos teismas būtų tinkamai nagrinėjęs bylą ir nepažeidęs atsakovės teisės būti išklausytai, visos šios aplinkybės turėjo būti vertinamos kaip vienas iš įrodymų šaltinių.
Šalies argumentai
14.7. Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas 2021-09-21 UAB „Okscon“ komercinis pasiūlymas dėl durų keitimo nėra įrodymas, patvirtinantis realiai ieškovo patirtą žalą, juolab, kad iš pateiktų antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų yra aiškiai matyti, kad durys, kurias norima keisti, jau buvo naudotos eilę metų ir joms yra taikomas natūralus nusidėvėjimas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ieškovas laiko, kad atsakovė turėtų jam kompensuoti naujų durų keitimo kainą.
14.8. Be to, ginčo atveju ieškovas prašomos žalos 496,1 Eur sumai nėra patyręs (t. y. durys už tokią kainą nenupirktos), o šioje byloje nėra jokio pagrindo taikyti ir būsimų nuostolių atlyginimo metodą
14.9. Atsakovė į bylą teisė prašymą priteisti 5161 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias grindė pateikdama buhalterinės apskaitos dokumentus. Teismas, nusprendęs tenkinti ieškinį iš dalies (atmesta 38 proc. ieškinio reikalavimų), priteisė atsakovei iš ieškovo 1026 Eur. Tokią savo išvadą teismas motyvavo taip: „teismo manymu, byloje atsiliepimo parengimo procesas nebuvo sudėtingas, nedidelės apimties, nereikalavo specialių žinių, todėl pasiruošimas bylos nagrinėjimui nereikalavo didelių laiko sąnaudų. Vėlgi, atsižvelgiant į teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę, atstovavimo byloje sudėtingumą (byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti taip pat yra mažintinos ir iš ieškovės, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atmesta 38 procentai ieškinio reikalavimų, nustatant 2500,00 Eur protingą bylinėjimosi išlaidų sumą, priteistinos 950,00 Eur (2500 Eur x 38 proc.) bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti“.
14.10. Su tokiu teismo vertinimu nesutiktina. Nepaisant to, jog šioje byloje pareikšto ieškinio suma buvo sąlyginai nedidelė, pats bylinėjimosi procesas buvo sudėtingas, pareikalavęs ne vieno ir ne dviejų, o ženkliai daugiau procesinių dokumentų rengimo – buvo parengtas ne tik atsiliepimas į ieškinį, bet ir atsiliepimas į atskirąjį skundą, kur vėliau ieškovo atskirasis skundas buvo atmestas, rengti rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovo teiktos specialisto išvados, kuri teismo sprendimu buvo vertinama kaip neleistinas įrodymas, atsiliepimas į prašymą dėl ekspertizės skyrimo, atlikta teismo ekspertizės akto teisė analizė, parengtas motyvuotas prašymas skirti pakartotinę ekspertizę, parengti rašytiniai paaiškinimai dėl specialistės I. B. išvados bei pakartotinės ekspertizės skyrimo, atstovavimas 6 teismo posėdžiuose. Tokia darbų apimtis niekaip nesuderinama su nei su, teismo manymu, „protinga” atstovavimo išlaidų suma 2500 Eur, nei su sprendime nurodomomis aplinkybėmis apie tariamai nesudėtingą bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui šioje byloje vien sprendimo surašymui prireikė 20 kalendorinių dienų termino, kas jau savaime leidžia šį ginčą kvalifikuoti kaip sudėtingą ginčą. Galiausiai, atsakovės 5161 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra ženkliai mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus priteistinų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydžius, dėl ko teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo šias išlaidas sumažinti. Atsižvelgiant į tai, tenkinus apeliacinį skundą ir atmetus ieškovo ieškinį, atitinkamai keistinas ir pirmosios instancijos teismo 2022-10-05 sprendimas dėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir šios išlaidos priteistinos visa apimtimi.
Atsiliepimas
15. Atsakovė E. E. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovo bute atsiradęs pelėsis apskirtai nesusijęs su jokiais atsakovės veiksmais, atliekamais jai priklausančiame kitame pastate nei yra ieškovo butas ir nėra šių veiksmų pasekmė. Teismas nustatė, kad tiek pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, tiek pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, yra du atskiri ir savarankiški nekilnojamieji daiktai ir šie pastatai neturi bendrų pastato konstrukcijų.
Šalies argumentai
15.2. Ieškovo buto apdailos būklė, iš kurios jis kildino savo žalą prašydamas ją priteisti šioje byloje reiškiamu ieškiniu, buvo dar iki ieškovui įsigyjant savo butą ir ši žala susijusi tik su pastato 3A1ž (duomenys neskelbtini) pagrindinių konstrukcijų būkle, kurių tvarkymas ir priežiūra yra paties ieškovo, o ne gretimų pastatų savininkų atsakomybė.
15.3. Iš atsakovės pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad užfiksuota labai prasta ieškovo buto stogo būklė.
Šalies argumentai
15.4. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymus skirti pakartotinę ekspertizę, nesivadovavo ir visiškai nevertino nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės išvadų, todėl darė nepagrįstas išvadas dėl vandens į ieškovo butą skverbimosi priežasčių ir dėl to, kas už tai yra atsakingas. Todėl nėra pagrindo priteisti ieškovo prašomų nuostolių atlyginimo dėl pelėsio valymo, net nenustatinėjant tariamos žalos dydžio.
15.5. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tiek žalos dėl pelėsio valymo dydį, tiek pelėsio atsiradimo momentą – tokios aplinkybės jau buvo ieškovui įsigyjant butą ir niekaip su atsakovės veiksmais atliekant kitoje namų valdoje esančio kito pastato kapitalinį remontą priežastiniu ryšiu nesusiję.
15.6. Ieškovo prašymas prijungti papildomus įrodymus buvo pareikštas pasibaigus pasirengimo stadijai, taip pat pasibaigus Teismo kelis kartus nustatytiems terminams papildomiems įrodymams pateikti (byloje buvo skirti du parengiamieji posėdžiai būtent dėl ieškovo pageidavimo pateikti papildomus įrodymus). Ieškovas niekaip nepagrindė fakto, jog negalėjo gauti ir pateikti teismui įrodymų anksčiau. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas prijungti ieškovo įrodymus, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo institutą, ar nepagrįstai apribojo ieškovo procesines teises. Be to, pats ieškovas nurodo, kad jo teikiami įrodymai – virtuvės sienos fotofiksacija jau yra byloje, dėl ko nėra aišku, kokiais tikslais ieškovas teikia jau byloje esančią tas pačias aplinkybes fiksuojančią nuotrauką ir ką ji papildomai gali patvirtinti, kas nėra nustatyta byloje.
15.7. Ieškovo teikiami įrodymai nepatvirtina jo įrodinėjamų aplinkybių neva ieškovas patyrė žalą dėl atsakovės veiksmų ir kad šios žalos dydis yra kvite nurodyta suma už pelėsio valymą. Ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kokia jo buto būklė buvo iki ir kaip ji pasikeitė prasidėjus atsakovės pastato 2A1p (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbams. Priešingai, byloje esančiose buto nuotraukose užfiksuota buto būklė tokia buvo jau tuomet, kai atsakovė lankėsi šiame bute dar prieš atsakovei pradedant savo buto kapitalinio remonto darbus, tokia ieškovo buto siena buvo ir tuomet, kai ieškovas šį butą pirko. Jokių priešingų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui įsigijus butą jis buvo idealios būklės ir tik vėliau į butą pradėjo skverbtis vanduo, nėra pateikta.
Atsiliepimas
16. Ieškovas L. G. atsiliepimu su atsakovės skundu nesutiko ir prašė apeliacinį skundą atmesti ir 2022-10-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1514-433/2022 dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas dėl 496,10 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad byloje siekiant nustatyti kokia buvo vandens skverbimosi į ieškovui L. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), (sienos drėkimo) priežastis, buvo reikalingos specialios žinios. Atsižvelgiant į tai 2022-04-07 nutartimi buvo paskirta statybos srities ekspertizė.
16.2. CPK 219 str. 1 d. nurodyta, kad „Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę“, o 2 d. teigiama, kad „Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams“. Taigi nagrinėjamu atveju turėjo būti pateiktas ne „savitas“ Ekspertizės akto aiškinimas, bet konkretūs pažeidimai, neaiškumai, dėl kurių teismas Ekspertizės aktu nebūtų galėjęs vadovautis.
Atsiliepimas
16.3. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia atsakovė, Ekspertizės akte yra smulkiai aprašomas atliktas tyrimas, metodas ir priemonės, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, ekspertizės akte pateikti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovo vertinimu, byloje yra kitų rašytinių įrodymų, kurie neprieštarauja Ekspertizės aktu padarytoms išvadoms, jį papildo.
16.4. Apeliantė nepagrindė argumento, kad teismo ekspertizės aktas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų ir nenurodė jokio objektyvaus pagrindo abejoti Ekspertizės aktu, dėl ko turėtų būti skiriama pakartotinė ekspertizė. Dar daugiau, teismo ekspertas buvo iškviestas į 2022-08-10 teismo posėdį, kuriame tiek atsakovė, tiek jos atstovas turėjo galimybę užduoti ir uždavė klausimus, į kuriuos ekspertas ir išsamiai atsakė.
16.5. Apeliantės pateikti argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismo procesinio sprendimo ginčijamoje dalyje teisėtumu.
16.6. Nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės išvada nepaneigia teismo eksperto 2022-05-23 teismo ekspertizės aktu nustatytų faktinių aplinkybių, nes pastatai buvo statyti skirtingu laikotarpiu, o vėliau ir perstatyti.
16.7. Byloje nėra ginčo, kad pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, kaip ir byloje nėra ginčo, kad abu pastatai yra pastatyti ant žemės sklypų ribos ir iš esmės prišlieti vienas prie kito.
16.8. Ieškovas nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad buvo pažeista jos teisė būti išklausytai. Atsakovė viso proceso metu buvo atstovaujama advokato, profesionalaus teisininko, kuris bylos nagrinėjimo metu teikė paaiškinimus. Taip pat atsakovė turėjo galimybę dalyvauti visuose teismo organizuotuose teismo posėdžiuose, tačiau nedalyvavo. Dar daugiau, atsakovė neabejotinai žinojo ir buvo informuota savo atstovo, kad 2022-08-10 teismo posėdyje yra kviečiamas ir bus apklausiamas teismo ekspertas, surašęs 2022-05-24 teismo ekspertizės aktą, tačiau atsakovė į 2022-08-10 teismo posėdį neatvyko ir paaiškinimų neteikė. Dar daugiau, 2022-09-15 vykusio teismo posėdžio metu teismas baigiamųjų kalbų metu pasiūlė ir suteikė teisę atsakovei pasisakyti, tačiau atsakovė šios teisės principingai atsisakė.
16.9. Nagrinėjamu atveju ieškovas byloje pateikė 2021-09-21 UAB „Okscon“ komercinį pasiūlymas dėl durų keitimo. Be to, į bylą buvo pateiktas 2021-08-09 antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/21/070, kuriame buvo sudėtos sugadintų durų ir jų staktos fotonuotraukos (Nr. 3 ir 8). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas įrodė 496,10 Eur turtinę žalą yra pagrįsta tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu, todėl apeliantės argumentai šioje dalyje turi būti atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių
20. Byloje nustatyta, kad ieškovui L. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4/5 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3A1/ž. Ieškovui nuosavybės teise priklausanti pastato dalis tiesiogiai ribojosi su kaimyniniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), siena. Šis gyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2A1p bei jame esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei E. E..
21. Atsakovė jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) pradėjo vykdyti jai priklausančio buto kapitalinio remonto darbus, kurių metu buvo nugriauta pastato 2A1p dalis - demontuotos, nugriautos stogo ir sienų konstrukcijos, taip pat tiesiogiai su ieškovui priklausančiu butu besiribojanti siena. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovės atliktų darbų ir nesutvarkytos sienos, į ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą pradėjo skverbtis drėgmė, o lietui lyjant tekėti vanduo, todėl buvo sugadintos durys, kitas turtas, atsirado pelėsis.
22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl žalos padarymo fakto, kaltės ir žalos dydžio teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti ankščiau. Naujai teikiami įrodymai taip pat turi atitikti bendruosius leistinumo reikalavimus ir būti susiję su byloje nagrinėjamasi klausimais (CPK 177, 180 straipsniai).
24. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2022-09-15 elektroninį laišką bei 2021-06-24 fotonuotrauką.
25. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo nauji įrodymai yra pateikti kartu su atsiliepimu, proceso dalyviai turėjo galimybę su jais susipažinti ir pasisakė, ieškovas sieja naujų įrodymų pateikimą su apeliaciniu skundo argumentais, sienos fotofiksacija jau yra byloje, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodomais (CPK 314 straipsnis).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų
26. Apeliantė nurodo, kad viena esminių aplinkybių, nulėmusių vandens prasiskverbimą į atsakovo buto patalpas, jei toks prasiskverbimas apskritai buvo, galėjo būti tik ta, kad paties ieškovo stogas visą laiką buvo blogos būklės ir turėjo statybos defektų. Tam įrodyti atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė pastato 3A1ž (duomenys neskelbtini) ir greta tame pačiame sklype esančių sublokuotų pastatų, su pastatu 3A1ž A, kuriame yra ieškovo butas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
27. Sutiktina su atsakove, kad jos pateiktas įrodymas patvirtina, jog ieškovui priklausančio buto stogo būklė yra prasta, jis įdubęs, tačiau vandens prasiskverbimas buvo stebimas ne tose vietose, kur nustatyti esminiai ieškovo buto stogo trūkumai, o apatinėje sienos, besiribojančios su atsakovei priklausančiu butu, dalimi. Todėl laikytina, kad ieškovo buto užliejimo priežastis ne jam priklausančio stogo trūkumai.
28. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės I. B. išvada, kuri patvirtino poreikį / būtinybę skirti pakartotinę teismo ekspertizę. Iš pateiktų specialistės tyrimo išvadų matyti, kad pastatas (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, buvo statytas atskirai ir visiškai kitu laikotarpiu, nei atsakovės nuosavybės teise valdomas pastatas (duomenys neskelbtini), jie jokių bendrų sienų niekada neturėjo. Statant pastatą (duomenys neskelbtini) pastatas (duomenys neskelbtini) jau buvo pastatytas, o pastato (duomenys neskelbtini) siena ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini)buvo ugniasienė, kas visiškai paneigia teismo eksperto A. R. Z. ekspertizės akte nurodomas išvadas apie tai, kad ši pastato (duomenys neskelbtini) siena yra „vidinė siena“.
29. Pateikdama tokius argumentus atsakovė iš esmės yra teisi, tačiau byloje nėra ginčo, kad šalims priklausantys statiniai buvo pastatyti atskiru laikotarpiu. Taip pat nėra ginčo, kad šalių butai neturi bendrų sienų. Tiesiog ekspertas (duomenys neskelbtini) sieną ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini) įvardijo „vidinė siena“ todėl, kad ji daugelį metų, pastačius abu greta esančius pastatus, buvo jų viduje. Ar ginčo sieną įvardinti vidine, ar išorine, tai nekeičia fakto, kad ją reikia apsaugoti nuo vandens, statybų metu besikaupiančio statybvietėje, esančioje kaimyniniame atsakovei priklausančiame sklype prasisunkimo į ieškovo butą. Vanduo gali prasisunkti tiek per vidinę, tiek per išorinę sieną.
30. Atsakovės nuomone šioje byloje yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę, nes paskirtasis teismo ekspertas ekspertizę atliko šališkai ir neobjektyviai – aplinkybių, kurios galėjo būti tikroji vandens prasiskverbimo priežastis, savo ekspertizės akte nei paneigė, nei apskritai aptarė, o tai kelia pagrįstų abejonių eksperto šališkumu ir/ar kompetencija. Ekspertizės aktas grindžiamas prielaidomis apie tariamai nepakankamas kompensacines priemones ir netinkamai nuvestą vandenį, nors tokios aplinkybės ekspertizės metu taip pat nebuvo nei fiksuotos, nei tirtos, nei aptartos ekspertizės akte. Antra, ekspertizės akto turinys tam tikrose dalyse yra prieštaringas, o ekspertizės akte iš esmės nėra jokio atlikto tyrimo pagrindimo, defektų apimties skaičiavimų, kurių pagrindu vėliau nustatyta šių defektų priežastis. Trečia, byloje yra paties ieškovo pateikta kito eksperto S. M., kuris taip pat įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, išvada, kurioje nustatytos aplinkybės ir išvados iš esmės visiškai sutampa su Ekspertizės akto išvada apie „vidines – išorines“ sienas, o tokios išvados paremtos ne ekspertų atlikto tyrimo, skaičiavimo, atsparumo išorės poveikiams tyrimo rezultatais, o teisės taikymo ir aiškinimo klausimu, dėl kurio ekspertas ekspertizės akte neturi teisės pasisakyti. Tačiau teismas atsakovės prašymą skirti pakartotinę ekspertizę visiškai nemotyvuotai atmetė.
31. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Ekspertizės akte yra aprašomas atliktas tyrimas, metodas ir priemonės, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, ekspertizės akte pateikti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). CPK 219 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę, o 2 d. teigiama, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams, tačiau nagrinėjamu atveju to nenustatyta.
32. Ekspertas aiškiai atsakė į teismo užduotus klausimus ir nurodė vandens prasiskverbimo į ieškovo butą priežastį: „Pagrindinės priežastys, kodėl vanduo skverbėsi į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), yra šios: 1. Vykdant kapitalinio remonto darbus statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo nugriauta pastato 2A1p dalis - demontuotos, nugriautos stogo ir sienų konstrukcijos. 2. Iki naujų stogo konstrukcijų sumontavimo nebuvo pastato 2A1p stogo ir tuo pačiu tinkamos statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos nuo galimo kritulių į ją patekimo. 3. Nesant tinkamos apsaugos nuo galimo kritulių į statybvietę patekimo, krituliai (lietus, sniegas) kaupėsi nugriauto pastato vidinėje zonoje, apribotoje paliktais pamatų, sienų fragmentais bei ties besiribojančia gretimo pastato 3A1ž, esančio (duomenys neskelbtini), siena. 4. Kapitalinio remonto metu naudotų kompensacinių priemonių nepakako, kad būtų apsaugotas gretimas pastatas 3A1ž, (duomenys neskelbtini), nuo neigiamo kritulių (lietaus, sniego ir kt.), iškrentančių atidengtoje remontuojamo pastato statybvietėje. 5. Statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), besikaupiantis vanduo ties gretimo pastato 3A1ž, esančio (duomenys neskelbtini), siena nebuvo tinkamai nuvestas, todėl per ją sunkėsi į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis minėta ekspertize darytina analogiška, kaip ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent dėl atsakovės atliekamų veiksmų, vykdant kapitalinio remonto darbus, dėl nepakankamai naudotų kompensacinių priemonių, vanduo skverbėsi į ieškovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą kilusią dėl vandens iš jai priklausančios statybvietės į jo butą prasiskverbimo.
33. Atsakovė nurodo ir tai, kad teismas pažeidė jos teisę būti išklausytai, nes 2022-09-15 vykusiame teismo posėdyje neleido atsakovei pasisakyti teismo proceso metu nagrinėjant bylą iš esmės, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad iš naujo pradėti nagrinėti bylą teismas nemato jokio pagrindo. Tačiau atsakovė visą laiką buvo atstovaujama advokato, byloje vyko ne vienas teismo posėdis, ji galėjo pasisakyti ir baigiamosiose kalbose, taip pat atsakovės teisė būti išklausytai yra įgyvendinama ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal jos skundą. Be to, atsakovės teiginiai, kurių ji neišsakė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. jog ji matė ieškovui priklausančios besiribojančios sienos drėkimą ir pelijimą iki jam įsigyjant butą nėra paremti jokiais įrodymais, išskyrus jos teiginius.
34. Ieškovo pateiktas 2021-09-21 UAB „Okscon“ komercinis pasiūlymas dėl durų keitimo yra įrodymas, patvirtinantis realiai ieškovo patirtą žalą. Faktas, kad ieškovo durys jau buvo naudotos, nereiškia, kad jam turi būti atlyginta tik dalis durų įsigijimo ir montavimo kainos.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
35. Ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jam 300 Eur dydžio nuostolius už pelėsio valymą bute, nors ieškovas pateikė pakankamai šią žalos dalį patvirtinančių įrodymų.
36. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Tiesa, kad ieškovas įrodinėdamas šį savo reikalavimą pateikė 2021 m. birželio 24 d. pinigų priėmimo kvitą pagal kurį L. G. sumokėjo A. C. 300 Eur už pelėsių valymą, pažeistos sienos nuotrauką ir valymo darbus atlikusio A. C. 2022-09-15 elektroninį laišką. Šie įrodymai patvirtina ieškovo susitarimą ir apmokėjimą už pelėsio valymą, tačiau neįrodo, kad pelėsio valymo darbai yra realiai atlikti, nes nepateikta tai patvirtinančių įrodymų, pvz. išvalytos sienos nuotraukų. Todėl nesant įrodymų apie atliktus darbus, ši ieškinio dalis buvo atmesta pagrįstai.
Dėl šalių skundų bylinėjimosi išlaidų klausimu
37. Tiek ieškovas tiek atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino, jog atsižvelgiant į ginčo dalyką ir bylos sudėtingumą šalių patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti mažintinos iki vienodos 2 500 Eur sumos.
38. Tačiau apeliacinės instancijos šiuo klausimu visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvadomis ir tuo, kad bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
39. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylos procesinės baigties
40. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010)
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Netenkinus tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliacinių skundų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteistinos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.