Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-04 · Civilinė byla Nr. e2S-2873-340/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-04Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-04
Bylos Nr.
e2S-2873-340/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24498-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
L. G.
Atsakovas
E. E.
Kategorijos
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2873-340/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24498-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-29907-433/2021, pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei E. E. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės E. E. 796,10 Eur turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti ieškovui per atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0039-0757, bei pastatą, unikalus Nr. 1094-0124-3025, esančius (duomenys neskelbtini), patekti prie ieškovui priklausančio buto, unikalus Nr. 1094-00003-3010:0009, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išorinės lauko sienos, tikslu atlikti šios sienos šiltinimo (remonto) darbus.

2. Nurodė, jog atsakovė E. E. nesuteikia ieškovui L. G. leidimo (sutikimo) per jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei per jai nuosavybės teise priklausantį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), patekti prie ieškovui priklausančio buto išorinės lauko sienos, tikslu atlikti šios sienos šiltinimo (remonto) darbus ir užkirsti kelią didesnės žalos ieškovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kilimo. Dėl šios priežasties ir siekiant užkirsti kelią tolimesniam ieškovo teisių pažeidimui bei turtinės žalos padidėjimui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad artėja lietingas periodas, dėl ko žala ieškovo turtui gali tik didėti, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė ieškovo prašymą atmesti.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas nereiškė savarankiškų reikalavimų, susijusių su leidimu patekti į atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei pastatą, tikslu atlikti išorinės sienos remonto darbus. Ieškovas pareikštu ieškiniu reiškė turtinį reikalavimą dėl 796,10 Eur žalos atlyginimo, todėl nesant pareikštų savarankiškų reikalavimų, susijusių su atsakovės leidimo gavimu, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti ir dėl jų įvykdymo užtikrinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. 2021 m. rugsėjo 21 d. gautas ieškovo atskirasis skundas, kuriuo teismo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

6.1. Nors ieškovas ir nereiškė savarankiško reikalavimo susijusio su leidimu patekti į atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei pastatą, tikslu atlikti išorinės sienos remonto darbus, tačiau tai nereiškia, kad byloje nebuvo pagrindo (būtinybės) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias galimybę užkirsti kelią žalai padidėti, taip pat naujiems teisiniams ginčams kilti. Be to, negalima sutikti, jog ieškovo prašytos taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susiję su pareikštais ieškovo materialiniais reikalavimais (turtinės žalos atlyginimu).

6.2. Ieškovas motyvuotai ir remiantis rašytiniais įrodymais pagrindė tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių žala gali tik padidėti – neleidus ieškovui per atsakovės nuosavybę prieiti prie ginčo sienos tikslu atlikti remonto darbus, vanduo ir toliau pateks į ieškovo butą, dėl ko bus gadinamas ieškovo turtas, padidės esanti žala, tame tarpe ir materialūs ieškinio reikalavimai atsakovei E. E., dėl ko bylinėjimosi procesas užtruks, šalys patirs papildomas išlaidas teisiniams procesams, t. y. nebus užtikrintas civilinio proceso ekonomiškumas bei operatyvumas.

6.3. Nelogiškas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas apie tai, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei ieškovas būtų pareiškęs savarankišką reikalavimą, susijusį su leidimu patekti į atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei pastatą, kadangi pagal nuoseklią teismų praktiką ieškinio dalyko ir laikinųjų pasaugos priemonių sutaptis nėra galima. Tuo atveju, jei ieškovas būtų pareiškęs materialų teisinį reikalavimą, susijusį su leidimu patekti į atsakovės nuosavybę ir analogiško pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, tai teismas vis tiek, tikėtina, nebūtų taikęs laikinųjų apsaugos priemonių dėl jau minėtos ieškinio dalyko ir laikinųjų apsaugos priemonių sutapties.

Žemesnės instancijos teismas

6.4. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartimi teismui atsisakius pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones yra sudarytos sąlygos žalos padidėjimui, neužkirstas kelias naujų ginčų kilimui, teismas objektyviai neįvertino kilusio ginčo esmės, laikinųjų apsaugos priemonių tikslo, t. y. to, kad nagrinėjamos bylos atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą bei užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

7. 2021 m. spalio 5 d. gautas atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuriuo teismo prašoma atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nei ieškiniu, nei atskiruoju skundu ieškovas iš esmės net neįrodinėja jo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir būtinumo, be to, pateikia teismui tik dalį reikšmingų bylos išnagrinėjimui aplinkybių, kurias dar neteisingai ir aiškina, be to, nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodomos aplinkybės, patvirtinančios tiek būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir ieškovo įrodinėjamos žalos (jei tokia žala yra iš tikrųjų patirta) realią priežastį patvirtinančios aplinkybės.

8.2. Esminė šio ginčo aplinkybė yra ta, kad tiek pastatas, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, tiek pastatas, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, yra du atskiri ir savarankiški nekilnojamieji daiktai, neturintys jokių bendrų konstrukcijų ir esantys netgi skirtinguose besiribojančiuose žemės sklypuose ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Ieškovo įrodinėjama žala yra susijusi tik su pastato (duomenys neskelbtini) pagrindinių konstrukcijų būkle ir jokie atsakovės sutikimai susitvarkyti ieškovui šias konstrukcijas nėra būtini.

8.3. Ieškovo įrodinėjama faktinė aplinkybė, jog į jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį pastate (duomenys neskelbtini), tariamai skverbiasi vanduo, yra susijusi su šio pastato pagrindinės konstrukcijos – stogo – nusidėvėjimu, o ieškovas ginčo atveju ieškinyje teigdamas, kad lietaus vanduo skverbiasi per pastato sieną, kuri yra pastatyta ant bendros žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos, jokių įrodymų nepateikia, nes tokių įrodymų ir nėra.

8.4. Nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu ieškovas jokių statinio projekto sprendinių, kaip jis norėtų atlikti šiuos sienos šiltinimo darbus, nepateikia, kiek atsakovei žinoma, nei tokio projekto, nei statybą leidžiančio dokumento tokiems darbams vykdyti ieškovas ir neturi.

8.5. Iš pačių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio yra akivaizdu, kad ieškovas siekia apšiltinimo konstrukcijos parametrų dydžio dalimi užstatyti gretimą sklypą (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu sumažinti atsakovės buto bendrą plotą.

8.6. Ieškinio tikėtino pagrįstumo kriterijų šioje bylos stadijoje ne tik kad nėra, bet ir priešingai – šioje bylos stadijoje labiau tikėtina, kad ieškinys yra daugiau nepagrįstas.

8.7. Ginčo atveju ieškovas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą ir esmės bando išspręsti ir kitą materialinį daiktinį reikalavimą – užstatyti papildomu apšiltinamojo sluoksnio parametrų dydžio plotu svetimą atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą sklypą (duomenys neskelbtini) bei sumažinti atsakoves nuosavybės teise valdomo buto (duomenys neskelbtini) plotą, o toks reikalavimas gali būti išspręstas tik reiškiant savarankišką ieškinio reikalavimą.

8.8. Pastato apšiltinimo darbai yra priskiriami pastato modernizavimo statybos darbų rūšiai ir šiems darbams yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o ieškovui toks dokumentas nėra išduotas.

8.9. Šiuo metu vykdant privalomąjį nurodymą yra atliekami statinio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbai, kurių metu, be kita ko, yra atstatoma ir buvusi šio pastato siena ant sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Tai reiškia, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės dėl statybos darbų vykdymo šiame (duomenys neskelbtini) žemės sklype, įskaitant ir reikalavimą tokia teise pasinaudoti per laikinųjų apsaugos priemonių institutą, taip pat reikalauti tokius statybos darbus vykdyti kitaip, nei nurodyta privalomajame nurodyme.

Šalies argumentai

8.10. Ieškovui aplinkybės apie surašytą privalomąjį nurodymą yra puikiai žinomos, todėl visiškai neaiškus tokių ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, kadangi pastato (duomenys neskelbtini) siena ant sklypo ribos jau yra atstatinėjama ir bus atstatyta, kas reiškia, jog ieškovo nurodomi darbai – pastato (duomenys neskelbtini) apšiltinimas, net nežiūrint į tai, kad jie technologiškai yra neįmanomi, nes šių pastatų sienos buvo prisišliejusios viena prie kitos, yra beprasmis.

8.11. Byloje jokie ieškovo reikalavimai dėl leidimo jam vykdyti statybos darbus atsakovo žemės sklype ir bute nėra pareikšti, dėl ko ir ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės su šia bylą yra visiškai nesusijusios, nes teismo sprendimu dėl tokių reikalavimų nebus sprendžiama. Tai teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

8.12. Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentai apie tariamą sąlygų sudarymą žalos padidėjimui ar naujų teisminių ginčų kilimui yra visiškai nepagrįsti. Atsakovo pastato kapitalinio remonto darbai yra vykdomi pagal tinkamai parengtą ir suderintą statybos normatyvinę techninę dokumentaciją ir privalomąjį nurodymą, kuris, be kita ko, ir buvo priimtas reaguojant į paties ieškovo skundus.

8.13. Jokie atsakovės veiksmai neturi įtakos ir netrukdo ieškovo nuosavybės teise valdomo buto ir (ar) pastato, kuriame yra butas, valdymui ir naudojimui, tame tarpe ir susidėvėjusių pastato konstrukcijų (stogo) remontui ir (ar) ieškovo norimos pastato sienos ties žemės sklypo riba šiltinimui, nes pastarieji sienos šiltinimo darbai gali būti vykdomi iš buto vidaus, šiuo metu egzistuoja tokia sienų šiltinimo technologija ir medžiagos.

8.14. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės teisės bus neproporcingai suvaržomos ta apimtimi, kur ginčo šioje byloje net nėra.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovo (apelianto) L. G. atskirojo skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

11. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Ieškovas (apeliantas) pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskiruoju skundu ieškovas teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas. Šiam tikslui pasiekti nustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje ir netgi dar nepareiškus ieškinio (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos, aplinkybės. Teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 245 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o būtent – leisti ieškovui per atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei pastatą patekti prie ieškovui priklausančio buto išorinės lauko sienos, tikslu atlikti šios sienos šiltinimo (remonto) darbus. Prašyme nurodė, kad atsakovė nesuteikia ieškovui leidimo (sutikimo) per jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei per jai nuosavybės teise priklausantį pastatą patekti prie ieškovui priklausančio buto išorinės lauko sienos, tikslu atlikti šios sienos šiltinimo (remonto) darbus ir užkirsti kelią didesnės žalos ieškovo butui kilimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą, pažymėjo, kad ieškovas nereiškė savarankiškų reikalavimų, susijusių su leidimu patekti į atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei pastatą. Ieškovas pareikštu ieškiniu reiškė turtinį reikalavimą dėl 796,10 Eur žalos atlyginimo, todėl nesant pareikštų savarankiškų reikalavimų, susijusių su atsakovės leidimo gavimu, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti ir dėl jų įvykdymo užtikrinimo.

16. Atskiruoju skundu ieškovas nurodo, kad nors šis ir nereiškė savarankiško reikalavimo, susijusio su leidimu patekti į atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei pastatą, tikslu atlikti išorinės sienos remonto darbus, tačiau tai nereiškia, kad byloje nebuvo pagrindo (būtinybės) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias galimybę užkirsti kelią žalai padidėti, taip pat naujiems teisiniams ginčams kilti. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių žala gali tik padidėti. Pagal nuoseklią teismų praktiką ieškinio dalyko ir laikinųjų pasaugos priemonių sutaptis nėra galima. Tuo atveju, jei ieškovas būtų pareiškęs materialų teisinį reikalavimą, susijusį su leidimu patekti į atsakovės nuosavybę ir analogiško pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, tai teismas vis tiek, tikėtina, nebūtų taikęs laikinųjų apsaugos priemonių dėl jau minėtos ieškinio dalyko ir laikinųjų apsaugos priemonių sutapties.

17. Atsakovė, atsiliepdama į atskirąjį skundą, teigia, kad ieškovas iš esmės net neįrodinėja jo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir būtinumo. Ieškinio tikėtino pagrįstumo kriterijų šioje bylos stadijoje ne tik kad nėra, bet ir priešingai – šioje bylos stadijoje labiau tikėtina, kad ieškinys yra daugiau nepagrįstas. Ieškovas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą ir esmės bando išspręsti ir kitą materialinį daiktinį reikalavimą – užstatyti papildomu apšiltinamojo sluoksnio parametrų dydžio plotu svetimą atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą sklypą (duomenys neskelbtini) bei sumažinti atsakoves nuosavybės teise valdomo buto (duomenys neskelbtini) plotą, o toks reikalavimas gali būti išspręstas tik reiškiant savarankišką ieškinio reikalavimą. Be to, šiuo metu, vykdant privalomąjį nurodymą, yra atliekami statinio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbai, kurių metu, be kita ko, yra atstatoma ir buvusi šio pastato siena ant sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Galiausiai, teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės teisės bus neproporcingai suvaržomos ta apimtimi, kur ginčo šioje byloje net nėra.

18. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Prašyme nurodoma, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kokios būtent laikinosios apsaugos priemonės bei kokiu būdu turėtų būti taikomos (CPK 144 straipsnis). Laikinosios apsaugos priemonės nurodomos CPK 145 straipsnyje. CK ir kituose įstatymuose gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tam tikrų kategorijų civilinėse bylose. Pagal siekiamą tikslą jos skirstomos į atskiras grupes: galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančios priemonės; prevencinės priemonės, įrodymus užtikrinančios priemonės ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2008).

19. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Abi šios sąlygos yra būtinos laikinosioms apsaugoms priemonėms pritaikyti. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016 ir kt.).

20. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui - egzistavimo, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1718-943/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).

21. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas minėtų sąlygų egzistavimą byloje, pažymi, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl egzistuoja reali tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Visgi, teismo vertinimu, neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas atskiruoju skundu teigia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškiniu prašoma priteisti žala gali tik padidėti – neleidus ieškovui per atsakovės nuosavybę prieiti prie ginčo sienos tikslu atlikti remonto darbus, vanduo ir toliau pateks į ieškovo butą, dėl ko bus gadinamas ieškovo turtas, padidės jau esanti žala, tame tarpe ir materialūs ieškinio reikalavimai atsakovei, dėl ko bylinėjimosi procesas užtruks, šalys patirs papildomas išlaidas teisiniams procesams, t. y. nebus užtikrintas civilinio proceso ekonomiškumas bei operatyvumas. Šie ieškovo argumentai nėra reikšmingi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, kadangi nepagrindžia galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto įvykdymo. Aplinkybės, kad jau esanti žala bei materialūs reikalavimai atsakovei gali padidėti, ko pasekoje prailgėtų bylinėjimosi procesas ir nebūtų užtikrinami ekonomiškumo bei operatyvumo principai, neturi reikšmės taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Ieškovui neįrodžius, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neleidus ieškovui per atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei pastatą patekti prie ieškovui priklausančio buto išorinės lauko sienos, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas ar neįmanomas, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.

22. Be to, pagal ieškinio pareiškime suformuluoto materialinio teisinio reikalavimo turinį prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka CPK 144 straipsnyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties užtikrinti teismo sprendimo vykdymą konkretaus reikalavimo patenkinimo atveju, todėl tokios rūšies laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, tai neturės įtakos galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo tinkamam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, t. y. leisti ieškovui per atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei pastatą patekti prie ieškovui priklausančio buto išorinės lauko sienos, tikslu atlikti šios sienos šiltinimo (remonto) darbus, niekaip neužtikrina reikalavimo, pareikšto ieškinyje, užtikrinimo. Net ir pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, šios neužtikrins ieškinio dalyko įvykdymo, o tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslo ir paskirties.

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo L. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Tatjana Žukauskienė