- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- 1-566-1130/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23683-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- E. K., P. Š.
- Advokatai
- Vladimiras Kononov
- Kategorijos
nukentėjusiajam E. K. (E. K.) jo atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. a. k. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2022 m. birželio 24 d. apie 23.50 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, tyčia, stikliniu 0,5 l talpos alaus buteliu, sudavė vieną smūgį E. K. į galvos sritį, dėl ko E. K. nukrito ant betoninės dangos ir susilaužė dešinės plaštakos delnakaulį, tokiu būdu E. K. padarė (duomenys neskelbtini), visumoje vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje;
be to, jis, smurtaudamas, nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia, kumščiu sudavė vieną smūgį P. Š. į veido sritį, tokiu būdu P. Š. sukėlė fizinį skausmą dešinės akies srityje ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, parodė, kad visiškai prisipažįsta dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo ir dar kartą atsiprašo nukentėjusiųjų, teismo ir kitų dalyvių, kurie dėl jo neapgalvoto elgesio, kurį smerkia, susirinko šiame teisiamajame posėdyje. Iki įvykio, kuris nurodytas kaltinime, gyveno kartu su savo mergina S. K., su kuria susilaukė sūnaus. S. turi brolį – E. K., kuris gyvena kartu su A. N.. Taigi, kažkuriuo momentu (iki minimo įvykio) iš savo merginos giminaičių, tame tarpe ir iš jos motinos išgirdo priekaištą, kad gyvendamas su S. K., tuo pačiu gyvena dar ir su kita mergina J. I., su kuria taip pat buvo susilaukęs vaiko. Pasiteiravus, kas taip apie jį melagingai kalba, sužinojo, jog tai A. N.. Išsiaiškino, kad A. N. draugauja ir bendrauja su J. I., kuri (J. I.), galimai iš pykčio ar pavydo, ar noro susigrąžinti jį atgal, papasakojo A. N. melagingą istoriją, kad jis su ja gyveno dvi savaites jau po to, kai pastoviai gyveno ir bendravo su S. K.. Pažymėtina, kad šios melagingos informacijos pagrindu, pašlijo jo ir S. K. santykiai. Supykęs, 2022 m. birželio 24 d. apie 23.33 val. paskambino E. K. ir pasakė jam, kad jo draugė A. N. skleidžia paskalas apie jį bei galimai, telefoninio pokalbio metu, pavadino ją įžeidžiančiai. Tai išgirdęs, E. K. pasakė jam, kad už tokius žodžius turės atsakyti ir paprašė nedelsiant atvažiuoti pas jį. Telefoninio pokalbio metu suprato, kad E. K. yra neblaivus, nes jis kalbėjo agresyviai ir nerišliai. Norėdamas pagaliau išsiaiškinti susidariusią situacija, pakalbėti su savo merginos giminaičiais, kodėl yra nepagrįstai apkalbamas ir šmeižiamas, paprašė savo brolio J. K. (J. K.) nuvežti jį pas E. K.. Vienas nenorėjo važiuoti, kadangi numanė, kad E. K. galės išprovokuoti konfliktą, kuriame nebus jokių liudytojų ir kurio padarymu bus apkaltintas tik tai jis (kaltinamasis). Taigi, 2022 m. birželio 24 d., apie 23.50 val., kartu su J. K., atvažiavo ir sustojo gyvenamojo namo kieme. Išlipęs iš automobilio, rankoje turėjo butelį limonado, kurį gurkšnojo kelionės metu. Butelio nepaliko mašinoje, kadangi tikėjosi gražiai ir nekonfliktiškai pakalbėti ir viską geruoju išsiaiškinti. Tuo metu pamatė, kad prie jo priėjo E. K.. Kadangi jis priėjo vienas, be A. N., iš jo elgesio suprato, kad nepavyks su juo ramiai aptarti susidariusios situacijos. Matydamas, kad jis eina link jo jau suspaudęs kumščius, suprato, kad tuoj bus muštynės. Nieko nelaukdamas, sudavė jam vieną kartą buteliu per galvą, galimai pataikydamas jam į kairę pusę. Nuo suduoto smūgio E. K. ar susmuko, ar nukrito. Tiksliai negali pasakyti, kadangi buvo tamsu. Tuo metu iššoko E. K. draugas P. Š., kuris puolė jį (kaltinamąjį) mušti rankoje laikomu šluotos kotu. Jis (kaltinamasis) sugriebė šluotą, išplėšė jam iš rankų ir numetė atokiau. P. Š. norėjo jam suduoti kumščiu į veidą, bet, galimai dėl savo neblaivumo, nepataikė. Po to jis (kaltinamasis) vieną kartą sudavė P. Š. kumščiu į veido sritį. Tuo metu jį puolė E. K., kurį nustūmė nuo savęs ir jis nukrito ant žemės, šalia kieme stovinčio automobilio VW Passat, iki kurio buvo pakankamas atstumas. Griūdamas jis tikrai nekliudė šio automobilio. Po to į konflikto vietą atbėgo A. N. ir S. K., kuri (S. K.) pradėjo jį daužyti šluota per nugarą. Moterys šaukė jo broliui, kad jis išvežtų jį iš čia. Po to jis (kaltinamasis) apsisuko, atsisėdo į automobilį ir kartu su broliu nuvažiavo namo. Patvirtina, kad tą vakarą buvo blaivus, jokio alkoholio nevartojo. Taip pat buvo blaivus ir jo brolis J. K.. Tiek P. Š., tiek E. K. buvo visiškai neblaivūs, jie vos pastovėjo ant kojų. Negali pasakyti, ar A. N. ir S. K. tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau jos pasirodė blaivios, kiek jis galėjo įvertinti jų būseną per tokį trumpą konflikto laikotarpį. Viskas įvyko labai staigiai ir konfliktas tikrai netruko ilgai, baigėsi per kelias minutes. Nuoširdžiai gailisi ir prisipažįsta dėl jam pareikšto kaltinimo, susijusio su jo smurtiniais veiksmais, atliktais E. K. ir jo draugo P. Š. atžvilgiu. Atsiprašo dėl savo impulsyvaus elgesio, kurio metu padarė šiems asmenims fizinės žalos. Kadangi jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudžianti jam tiek tiesiogiai, tiek per kitus asmenis bendrauti su nukentėjusiaisiais, tai negalėjo jų atsiprašyti betarpiškai. Tačiau tai daro duodamas šiuos parodymus. Pažada net atlyginti šių asmenų patirtus protingus nuostolius, kuriuos priteis teismas. Šiam momentui atlygino P. Š. 500 Eur, o E. K., 1 100 Eur žalą. Taip pat atsiprašo ir šį konfliktą mačiusių A. N. ir S. K..
Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant pusbrolį Z. J. (Z. J.), kurio nuomonė jam svarbi ir kuris yra jam autoritetas, nes pusbrolis yra protingas žmogus, turi gerą darbą, yra išsilavinęs, mano, kad jis galės daryti jam teigiamą įtaką. Su pusbroliu matosi kartą per savaitę, per dvi savaites, bendrauja telefonu. Z. J. gyvena (duomenys neskelbtini), bet atvažiuoja pas motiną į (duomenys neskelbtini). Z. J. jo poelgį vertina neigiamai. Pusbrolis yra vedęs, turi du vaikus, todėl prašo neskirti užstato. Dėl civilinio ieškinio nesutinka, sumos yra per didelės, nes su baldais nieko nedarė, bet jei bus priteista, sumokės.
Nukentėjusysis E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavo iš E. K. 1 100 Eur žalos atlyginimą, šią sumą prašo išskaičiuoti iš sumos, kurią jam priteis teismas. Prašo žalos už lauko baldus, nes jie buvo praktiškai nauji, pirkti prieš savaitę, po kaltinamojo veiksmų blogai jautėsi ir norėjo prisėsti, todėl atsisėdo ant lauko baldų, aptaškė juos savo krauju. Baldai dabar stovi garaže nenaudojami, gal po savaitės po įvykio juos sunešė į garažą, nes pagalvėlės visos kruvinos, neišsivalo, neišsiplauna, šiaip jie stovėjo terasoje. Nuvažiavo į kliniką, kur šalina randus, sumokėjo 90 eurų už konsultaciją. Gydytojas pasakė, kad tokia operacija kainuos apie 2 000 Eur, bet negarantavo, kad randas visiškai dings ir plaukai toje vietoje augs. Kreipėsi, kad pašalintų tą randą, nes yra jaunas žmogus, toje vietoje dabar neauga plaukai. Kas savaitę reikia kirptis, nes plaukai atauga, o toje vietoje, kur yra randas, jie neauga, todėl jam nepatogu, nekomfortiškai jaučiasi, gėda prieš kitus. Gydytojas pasakė, kad po operacijos randas gali dingti 40-50 procentų, bet visiškai nedings. Neturtinės žalos prašo 5 tūkstančius eurų. Tada prieš (duomenys neskelbtini) buvo gimusi dukrytė. Svečiuose buvo P. Š. su seserimi, truputį šventė. Po to įvykio pas jį giminės negalėjo ateiti, nes mėnesį buvo subintuota galva, negalėjo išeiti į lauką. Buvo sulaužyta ranka, todėl negalėjo savo gimusio vaiko nei nuplauti, nei paimti ant rankų, viską darė sugyventinė A. N.. Giminės norėjo ateiti, bet jam buvo gėda kažkur pusantro mėnesio išeiti iš namų. Negalėjo net į parduotuvę nuvažiuoti, nes ranka sulaužyta, galva buvo visa subintuota – tik akys ir nosis buvo palikta. Daug buvo labai išgyvenimų. Buvo gėda prieš kitus, juto didelį skausmą, apie tris savaites negalėjo normaliai miegoti, negalėjo rasti darbo po to įvykio. Prieš tą įvykį buvo suradęs labai gerą darbą, bet po įvykio darbo vieta pradingo. Kai kaltinamasis atvyko į kiemą, nebuvo prieš jį nusiteikęs, tai kaltinamasis daugiau buvo nusiteikęs prieš jį. Nesitikėjo, kad taip gali atsitikti. E. K. paskambino ir pasakė negražius žodžius apie jo panelę. Gal po 15 minučių jis atvažiavo, buvo realiai agresyvus. Nieko nesakęs buteliu trenkė į veidą. Jis parkrito ir susilaužė ranką. Su P. Š. nebuvo labai girti. Matė, kad E. K. buvo neblaivus, tačiau tikrai negali to pasakyti. Lauko – terasos baldų korpusas padarytas iš tokios medžiagos, kad neperšlaptų, o pagalvės iš medžiagos. Atskirai sugadintų detalių pirkti nėra, ieškojo. Parduoti tų daiktų nebandė. Galvojo, kad teismas bus anksčiau. Kai sužinojo, kada teismas, todėl nuvažiavo į valyklą, kad įvertintų, ar galima dėmę išvalyti. Sugadinta tik viena dalis baldų, ant kitų tik taškiukai kraujo, dėl jų pretenzijų neturi.
Nukentėjusysis P. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad priima kaltinamojo atsiprašymą. Pretenzijų jam neturi, kaltinamasis jam sumokėjo 500 Eur. Sutiktų, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo pusbrolis Z. J. pateikė teismui prašymą atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui, nurodė, kad pusbrolis anksčiau nebuvo teistas. Pats yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Su pusbroliu susitinka kiekvieną savaitę, pusbrolis visuomet jo klauso, kai kaltinamajam buvo 13 metų kaltinamasis pradėjo gyventi jų šeimoje, todėl jis kaltinamajam yra kaip vyresnis brolis, mano, kad bendravimas su pusbroliu tikrai padarys jam teigiamą įtaką. Kaltinamojo elgesį vertina neigiamai, po įvykio kaltinamajam aiškino, kad konfliktus reikia spręsti derybomis, o ne smurtu. Jo manymu kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, taip pat pastebėjo, kad kaltinamojo elgesys po įvykio pasikeitė, tapo ramesnis, ne toks impulsyvus. Pats yra dirbantis. Kaltinamojo poelgį vertina neigiamai. Prašo neskirti užstato, kadangi turi du vaikus, pajamos nėra didelės, šeimai tai būtų nepakeliama finansinė našta.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. K. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjui ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): pareigūno A. Mikutaičio tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 1-8), įvykio registravimo duomenys (t. 1, b. l. 9-10, 11-12, 148-158), ambulatorinio apsilankymo aprašymas, fotonuotraukos (t. 1, b. l. 13-17), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 18-24), pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolas (t. 1, b. l. 25-29, 30-33), pareiškimai (t. 1, b. l. 34-35), nukentėjusiojo E. K. parodymai (t. 1, b. l. 100-104, 109-112, 113-116), liudytojos A. N. parodymai (t. 1, b. l. 142-145, 150-154, 155-158), nukentėjusiojo P. Š. parodymai (t. 1, b. l. 186-189, t. 2, b. l. 1-4), liudytojos S. K. parodymai (t. 2, b. l. 29-31), liudytojo J. K. parodymai (t. 2, b. l. 36-39), liudytojo M. V. parodymai (t. 2, b. l. 45-48), blaivumo testai (t. 2, 65, 67), specialisto išvados (t. 2, b. l. 76-79, 115-116), asmens apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 104-108), kitų objektų apžiūros protokolai (t. 2, b. l. 159-162, 166-169, 179-183, 186-188). Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla.
Kaltinamojo E. K. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas).
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju E. K. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką E. K. padarė pirmą kartą, baustas administracine tvarka anksčiau, dirba, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas lengvina jo atsakomybę, pasižadėjo daugiau nenusikalsti ir nedaryti kitų įstatymų pažeidimų, padarė tinkamas išvadas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. K. asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų į bylą nepateikta. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad E. K. ateityje vis tik laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo pusbrolis Z. J. pateikė teismui prašymą atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams. Teisiamojo posėdžio metu Z. J. patvirtino kaltinamojo teigiamą asmenybę, teigė, kad kaltinamasis visuomet įsiklauso į jo nuomonę. Bylos duomenimis Z. J. yra neteistas, dirba, palaiko nuolatinius ir artimus ryšius su kaltinamuoju, iš bylos duomenų taip pat matyti, kad jų santykiai yra kaip brolių, nes kartu užaugo vienoje šeimoje, taip pat laiduotojas yra vyresnis, jo nuomonė kaltinamajam svarbi. Todėl, teismo vertinimu, Z. J. vertas teismo pasitikėjimo ir neabejotinai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, E. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojo Z. J. atsakomybei ir nustatant dvejų metų laidavimo terminą netaikant užstato.
Siekiant taisomai veikti kaltinamąjį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 10 MGL (500 Eur), įpareigojant sumokėti šią įmoką per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis E. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti turtinės žalos atlyginimą – 4 189 Eur, kuriuos sudaro 1 099 Eur už sugadintą lauko baldų komplektą, 2 000 Eur už būsimą kosmetologinę chirurginę operaciją rando pašalinimui, 90 Eur už chirurgo konsultaciją, taip pat 1 000 Eur advokato išlaidoms, be to, nukentėjusysis prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo posėdžio metu advokato padėjėjas patikslino, kad prašo priteisti 3 189 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur advokato padėjėjui sumokėtą sumą, nes į 4 189 Eur sumą buvo įskaičiuotos advokato išlaidos, taip pat pažymėjo, kad kaltinamasis jau sumokėjo 1 000 Eur nukentėjusiajam E. K., todėl ta suma turėtų būti minusuota iš priteistinų sumų, pažymėjo, kad nėra skirtumo iš turtinės ar neturtinės žalos kompensacijos bus atimta minima suma. Patikslino, kad neprašo priteisti 8 Eur sumokėtų valyklai už įvertinimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.
Nukentėjusysis pateikė įrodymus, kad sumokėjo 90 Eur už chirurgo konsultaciją, todėl šioje dalyje reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis prašo atlyginti 1 099 Eur už lauko baldų sugadinimą. Kaltinamojo gynėjas argumentavo, kad nėra priežastinio ryšio tarp nusikaltimo ir baldų sutepimo krauju, nes kaltinamasis turėjo būti pakankamai rūpestingas ir saugodamas savo daiktus turėjo nesėsti ant baldo iš galvos tekant kraujui. Teismas nesutinka su tokia gynėjo pozicija, akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys taip nusikaltimo ir baldų sutepimo krauju, natūralu, kad po užpuolimo, kurio metu buvo praskelta galva asmuo norėjo atsisėsti, esant susijaudinimo būsenoje nukentėjusysis negalėjo įvertinti to, kad bus sugadinti baldai. Tačiau nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad kraujo dėmes buvo bandoma šalinti ir jos neišsiplovė, taip pat nepateikė įrodymų, kad apvertus užvalkalą kita puse, dėmės vis tiek matytųsi, todėl šioje dalyje reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiajam, kuris be kita ko buvo atstovaujas advokato padėjėjo, buvo sudaryta galimybė iki kito teismo posėdžio pateikti visus su baldų sugadinimu susijusius įrodymus, sugadinimo šalinimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė sugadintą vienos iš baldų dalies užvalkalą, kurio net nebandė valyti, taip pat buvo pateiktas valyklos raštas, kad nesuteikia garantijų dėl galimybės išvalyti, tačiau garantijos nesuteikimas nereiškia, kad nėra įmanoma išvalyti dėmes, į tai buvo atkreiptas advokato padėjėjo dėmesys, tačiau jokių papildomų prašymų teismui nebuvo pateikta. Teismui nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, kad dėmės tikrai neišsivalys. Nukentėjusysis paaiškino, kad jokių kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų, išskyrus tuos, kuriuos pateikė teismui, neturi, jis ir jo atstovas teigė, kad dėmių valyti nebandė. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš gynėjo pateiktų nuorodų internete matyti, kad baldai susideda iš daug dalių, teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad pretenzijų turi tik dėl vieno užvalkalo sėdimosios dalies, iš baldų nuotraukų ir teismo posėdžio metu atnešto ir parodyto užvalkalo matyti, kad minkštos dalys gali būti naudojamos iš abiejų pusių, taigi yra galimybė sugadintą dalį apvertsti taip, kad ji būtų nukreipta į atlošiamąją dalį, ant jos kaip matyti yra dedamos pagalvėlės, todėl dėmės net nebūtų matomos, pažymėtina, kad dėmės net nebuvo valytos, taigi jei ir nepilnai išsivalytų, bet apvertus būtų galima naudoti baldą pagal paskirtį. Matyti, kad baldų užvalkalai yra su užtrauktuku, taigi, jei užtrauktukas ir būtų kitoje pusėje, tai nepakenktų baldo funkcionalumui, be to, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų užtrauktukas būtų uždengtas pagalvių. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo sudaryta galimybė ir padaryta teismo pertrauka šalims išspręsti turtinį ginčą taikiai, tačiau nukentėjusysis nenusileido ir prašė priteisti 1 099 Eur, tai yra tiek kiek kainavo visas baldų komplektas, nors jo teigimu buvo sugadintas tik vienas užvalkalas, o visi kiti baldai yra geri. Įrodinėdamas civiliniu ieškiniu prašomų priteisti sumų pagrįstumą nukentėjusysis privalo būti aktyvus ir įrodyti prašomos priteisti sumos dydį, šiuo atveju, teismo vertinimu, nukentėjusysis nepateikė neginčijamų įrodymų, kad dėl baldų ištepimo krauju patyrė turtinės žalos.
CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, ne kartą yra pažymėjęs, jog žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus, jog išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos išlaidos yra realios (kasacinės bylos Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 3K-3-174/2009, Nr. 3K-3-643/2005).
Teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Iš nuteistojo neturėtų būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Tai užtikrina tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo interesus, teisingumo, proporcingumo principų įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kontekste turtinė žala yra susijusi su nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimu, o šią žalą padaręs asmuo turi atlyginti nebūtinai faktiškai jau patirtas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis Nr. 2K-21-942/2016).
E. K. padarė tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu. Dėl šio nusikalstamo elgesio nukentėjusiajam buvo padaryti šie sužalojimai: (duomenys neskelbtini). Šioje byloje taip pat nekyla jokių abejonių, kad dėl patirtos traumos galvos srityje, nukentėjusiajam yra reikalinga plastikos operacija, nes galvos srityje likęs randas, toje vietoje neauga plaukai, patirta trauma suteikia diskomfortą dėl išvaizdos prieš kitus asmenis.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. K. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos dalyje dėl 2 000 Eur, grindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodoma, kad preliminari operacijos kaina 2 000 Eur, teismo vertinimu, ši suma yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, akivaizdi, reali, būtina, protinga, nepažeidžianti proporcingumo ir teisingumo principų. Kadangi nukentėjusysis žalą patyrė dėl nuteistojo veiksmų, ši žala akivaizdi ir jos pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas, teismas šioje dalyje civilinį ieškinį tenkina. Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiško pobūdžio byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011) yra suformavęs praktiką ir padaręs išvadą, jog susiklosčius panašioms teisinėms situacijoms, užtenka nukentėjusiojo pateiktos gydytojo pažymos, kad būtų priteista turtinė žala iš nusikaltimą padariusio asmens už ateityje numatomas atlikti chirurgines operacijas. Be to, teismo posėdžio metu kaltinamasis dėl 2 000 Eur būsimų gydymo išlaidų kompensacijos neprieštaravo. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių reikalavimas dėl 2 000 Eur gydymo išlaidų priteisimo tenkinamas.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis prašė priteisti 1 000 Eur turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, patirtos išlaidos įrodytos byloje esančia rašytine medžiaga. Kaip matyti, byloje vyko du teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovas, taip pat nukentėjusiojo atstovas surašė ir teismui pateikė civilinį ieškinį, teismo posėdžio metu užtikrino kaltinamojo atstovavimą. Teismas, įvertinęs, bylos nagrinėjimo rezultatą – kaltinamojo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalinį patenkinimą, taip pat advokato įdėto darbo kiekį ir laiko sąnaudas, nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydį, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo, o taip pat bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių principais, konstatuoja, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta visa atstovavimo išlaidų suma – 1 000 Eur, kadangi nukentėjusiojo, kuris šiuo atveju buvo ir civiliniu ieškovu, patirtos atstovavimo išlaidos yra realios ir protingos, neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato baudžiamosiose bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Teismas taip pat pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, savaime nesudaro pagrindo mažinti jo patirtų proceso išlaidų (2021 m. liepos 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-142-768/2021).
Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje prašė nepriteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo patirtas advokato išlaidas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-489/2022. Teismas pažymi, kad gynėjo cituojamos bylos aplinkybės yra iš esmės skirtingos nei nagrinėjamos bylos, kadangi cituojamoje byloje kaltinamasis buvo išteisintas dėl dalies veikų, o dėl dalies – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Šiuo atveju, kaltinamasis nėra nei išteisinamas, nei atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, o atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaltinamojo padarytos veikos nėra pripažįstamos mažareikšmėmis, praradusiomis pavojingumą, todėl pagrindo nepriteisti advokato išlaidų nukentėjusiajam nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra atlyginęs nukentėjusiajam 1 100 Eur žalą, teismas šią sumą išskaito iš nukentėjusiajam priteistos 2 090 Eur (90 Eur gydytojo konsultacija + 2 000 būsimos operacijos išlaidos) turtinės žalos sumos ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisiamas 990 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo arba, kai žala padaryta asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 straipsniu neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Teismas pažymi, kad įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nukentėjusiajam konstatuotas (duomenys neskelbtini), dėl patirto sužalojimo galvos srityje yra likęs randas, toje vietoje neauga plaukai, ateityje teks daryti plastinę operaciją, kad mažinti randą, be to, teismas taip pat atsižvelgia į tą aplinkybę, kad nukentėjusiajam nusikalstamos veikos metu buvo neseniai gimęs vaikas, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis negalėjo vaiko laikyti ant rankų, padėti juo rūpintis, patyrė didelį diskomfortą atvažiuojant giminėms lankyti kūdikio, negalėjo išeiti iš namų, kadangi buvo sužalotas ir visi matė sužalojimus, 3 savaites dėl skausmo negalėjo normaliai išsimiegoti. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl kaltinamojo kaltų veiksmų E. K. patyrė didelius tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus.
Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.
Bylos duomenimis, kaltinamasis kaltę pripažino. Jis yra darbingas, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, turi nepilnametį vaiką, kurį išlaiko. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal BK 138 straipsnio 1 dalį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7 240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012, 2K-300-2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017), ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 3 000 Eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
Nukentėjusysis P. Š. civilinio ieškinio nepareiškė.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta 2023 m. balandžio 26 d. teisiamojo posėdžio metu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 432 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
E. K. (E. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą Z. J. (Z. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei dviejų metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti kaltinamajam E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 BBND (MGL) (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad įmoka turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Priteisti iš nuteistojo E. K. 990 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų) turtinei žalai ir 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti 1 000 Eur patirtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugų apmokėjimui, E. K. (E. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Išaiškinti E. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui Z. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.