Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. B., G. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas antstolės J. Blažienės 2023 m. sausio 26 d. patvarkymas Nr. S-23-86-1759, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 2 d. antstolės J. B. kontoroje pradėta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0086/22/01667 dėl 2 079,34 Eur išieškojimo iš B. R. valstybės naudai pagal 2022 m. lapkričio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-122-468. 2022 m. gruodžio 13 d. buvo užregistruoti skolininko R. B. prašymai, 2022 m. gruodžio 29 d. dokumentu Nr. S-22-86-18492 prašymai buvo netenkinti. Skolininkas pateikdamas skundą prašo prijungti prie vykdomosios bylos duomenis apie tretiesiems asmenims priklausantį nekilnojamąjį turtą bei sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, t. y, prijungti NT registro duomenų bazės išrašą su istorija dėl turto, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) bei pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Toks skolininko prašymas yra laikytinas nepagrįstu, kadangi būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės atskleidžiant jų asmeninius duomenis, VĮ „Registrų centras“ duomenimis R. B. vardu nekilnojamo turto registruoto nėra. Teisinio pagrindo tikrinti trečiųjų asmenų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą nėra. Skolininko argumentas, kad nekilnojamo turto išrašas būtų laikytinas kaip rašytinis įrodymas, kad skolininko nurodyti šildymo katilai BAXI ir SAS buvo pirkti kartu su nekilnojamu turtu nėra pagrįsti, kadangi nekilnojamo turto išrašuose yra nurodomi tik nekilnojamo turto vienetai ir jų priklausiniai, o ne atskiros nekilnojamame turte esančios dalys, kaip langai, durys, šildymo katilai ir pan. Skolininkas nurodo, kad dabartinė namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė G. Ž. nepateikė rašytinių įrodymų, atitinkančių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio ir 197 straipsnio reikalavimus. Siekiant patikrinti skolininko R. B. nurodytus teiginius dėl turto (katilų) buvo išsiųstas paklausimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui. Iš 2022 m. gruodžio 28 d. gauto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pranešimo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra du kūrenimo katilai. Kaip paaiškino namo šeimininkė šie katilai (vienas iš jų žalias, kitas baltas (katilų pavadinimai nenurodyti), jau buvo įsigyti kartu su namu. Šias aplinkybes patvirtino ir dabartinė namo savininkė G. Ž., atsakydama į 2022 m. gruodžio 16 d. antstolės paklausimą Nr. S-22-86-17990, ir nurodydama, kad ant katilų nesimato jokių pavadinimų ir numerių. Tai įrodo, kad G. Ž. pateikė atsakymą į antstolės J. Blažienės paklausimą ir neprivalo pateikti kitų rašytinių įrodymų vykdymo procese, kurie atitiktų CPK 177 straipsnio ir 197 straipsnio reikalavimus, kaip nurodo skolininkas R. B.. Pats skolininkas R. B. pateikdamas 2022 m. gruodžio 12 d. prašymus antstolei Jūratei Blažienei nepateikė jokių įrodymų, kad jo nuomone jam vis dar priklausantys katilai yra skolininko asmeninė nuosavybė ir gali būti parduodami kaip atskiri kilnojamieji turto vienetai, kurie nepriklauso nekilnojamo turto objektui, nes skolininko turtinė teisė į namą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo parduota 2017 m. gegužės 26 d. iš varžytynių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolės J. B. kontoroje 2022 m. gruodžio 2 d. pradėta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0086/22/01667 dėl 2 079,34 Eur išieškojimo iš B. R. valstybės naudai pagal 2022 m. lapkričio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-122-468. Vykdant bylą, antstolės kontoroje gauti du skolininko prašymai, iš kurių pirmuoju atveju skolininkas mano, kad turėjo būti prijungti prie vykdomosios bylos jo prašomi dokumentai, t. y. NT registro duomenų bazės išrašas su istorija dėl turto, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) bei pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), kadangi minėti dokumentai turi didesnę įrodomąją galią, nes šildymo katilai BAXI ir SAS buvo pirkti kartu su nekilnojamu turtu, o antruoju atveju skolininkas nurodo, kad dabartinė namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė G. Ž. nepateikė rašytinių įrodymų, atitinkančių CPK 177 straipsnio 197 straipsnio reikalavimus.

CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tačiau pažymėtina, jog antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pripažino R. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir iš R. B. priteisė 2 079,34 Eur ekstradicijos išlaidų. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 14 d. (vykd. byla Nr. 0086/22/01667, b. l. 2-3).

Antstolei J. Blažienei priverstiniam vykdymui buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 1-122-468/2022, išduotas 2022 m. lapkričio 21 d. dėl 2 079,34 Eur patirtų ekstradicijos išlaidų valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai.

Pareiškėjas kreipėsi į antstolę, nurodydamas, kad iš varžytinių parduotame name yra jam priklausantis kilnojamasis tirtas – šildymo katilai, todėl prašo jį areštuoti ir uždrausti juo naudotis esamiems teisėtiems namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vykdymo procese antstolė savo iniciatyva ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, t. y. oficialiais paklausimais kreipėsi į dabartinius namo savininkus dėl papildomos informacijos, sietinos su pareiškėjo minimais šildymo katilais, nustatymo, taip pat kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą, iš kurio gauta informacija, kad dabartiniai namo savininkai nurodė, kad šildymo (kūrenimo) katilai buvo įsigyti kartu su namu ir papildomos detalios jų informacijos nustatyti nėra galimybės (vykd. byla Nr. 0086/22/01667, b. l. 14-18). Antstolė išnagrinėjusi pateiktus atsakymus į paklausimus, 2022 m. gruodžio 29 d. pateikė atsakymą pareiškėjui (skolininkui) R. B., nurodydama, kad jo prašymai netenkinami ir jam išaiškintina, kad nurodydamas duomenis apie jam priklausantį turtą ji sturi pateikti nuosavybės teisę į katilus Baxi ir SAS įrodančius dokumentus (vykd. byla Nr. 0086/22/01667, b. l. 19). Kartu paminėtina, kad skunde minimas namas, kartu su jame esančiais daiktais, iš varžytinių parduotas 2017 m. gegužės 26 d., todėl per šį laikotarpį ne kartą keitėsi namo savininkai ir, nagrinėjamu atveju, nenustatyta teisinio pagrindo tikrinti trečiųjų asmenų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą.

Byloje pateikti duomenys rodo, jog antstolės atliktos užklausos buvo teikiamos sistemingai. Antstolė vykdomojoje byloje jos įgalinimų ribose tikrino skolininko nurodytas aplinkybes dėl kilnojamųjų daiktų buvimo nustatymo ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl pareiškėjo teiginiai, jog antstolė neatliko būtinų veiksmų skunde nuroytų palinkybių išaiškinimui, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolė J. B., atlikdama vykdymo veiksmus, laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė CPK nuostatų, todėl naikinti patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti prašymą, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Remiantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. B. skundo dėl antstolės Jūratės Blažienės veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.