- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- 1-1039-1007/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49642-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- S. Ž.
- Civilinis ieškovas
- V. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas neišnykęs):
1) 2010 m. sausio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)178 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto bausme;
2) 2010 m. vasario 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį subendrinta su 2010 m. sausio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu galutine bausme - laisvės atėmimu 6 metams;
3) 2012 m. vasario 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2010-02-02 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 metams, pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-08-24 nutartį 2016-09-05 lygtinai paleistas, 2016-09-12 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, 2018-02-20 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bausmę atlikęs;
4) 2021 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį sumažinta bausme - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, 2021-10-07 (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu lygtinai paleistas, 2021-10-11 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, 2021-11-24 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusiąją V. B., būtent: 2023 m. gruodžio 27 d., apie 6.00 val. viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kambaryje, adresu: (duomenys neskelbtini), esančioje vonios patalpoje tyčia suėmęs rankomis nukentėjusiosios V. B. rankas parvertė ją ant grindų, dėl ko ji griūdama susitrenkė pakaušį, ją gulinčią spaudė savo kūnu, uždėjęs ranką ant nukentėjusiosios V. B. krūtinės ją spaudė, po ko uždėjęs ranką ant kaklo, jį spaudė ir kėlė nukentėjusiosios smarką, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. B. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio abiejų kampų srityse, abiejose krūtinės ląstos pusėse, dešinėje pilvo pusėje, abiejuose žastuose ir dilbiuose, dešinėje nugaros pusėje, kairiame sėdmenyje, abiejose šlaunyse ir blauzdose, odos nubrozdinimą nugaroje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamasis S. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad nukentėjusiąją pastūmė, bet kitų sužalojimų nepadarė. Nurodė, jog dienos nepasakys, buvo gruodžio 26-27 diena. Jie su V. susirašė ir susitiko, jis jos laukė prie viešbučio automobilyje. Ji atvyko su taksi, kadangi nenorėjo, jog jis atvažiuotų jos paimti. Išlipusi ji visa svirduliavo. Pasakė: „nu, tai laba diena, kam reikėjo važiuoti, jei girta“, ji atsakė: „aš negirta“. Užsisakė viešbutyje kambarį. Užsisakant kambarį, ji stovėdama svirduliavo. Paskui užlipo į viršų, jis atrakino kambarį. Užėjo į kambarį, jis apžiūrėjo jį ar viskas gerai, kad nebūtų kažkas sugadinta, kad nebūtų kokių pretenzijų ir tiek. Pasakė, kad turi automobilyje viskio, eina atsinešti. Iš automobilio viskį atsinešė į kambarį, jie toliau išgėrinėjo. Kelis kartus buvo jai įpylęs išgerti, bet nuo girtumo ji net du tris kartus viską išpylė, laistė. Jis išvalė, kadangi pritrūko alkoholio, nulipo į apačią ir nupirko butelį iš baro. Norėjo nupirkti maisto, bet turėjo tik „submarinų“. Jis norėjo užsisakyti iš „(duomenys neskelbtini)“, bet jau buvo dvylikta valanda ir užsakymų nebepriėmė. Tuomet, nuėjęs į apačią, nupirko butelį ir „submarinų“. Jis palaukė, kol juos pašildė, ir parėjo į kambarį. Dar buvo užmigęs, prisnūdo. Dar išgėrė kokteilio, ji dar išgėrė. Paskui dar prisnūdo ir prabudo nuo puolimo, nes ji puolė jį mušti. Jis nesuprato, kas ir kaip, už ką puolė. Jis ją ranka nustūmė. Ji sakė, kad jis skolos neatiduoda. Jis klausė: „kokia skola?“. Jis seniausiai atidavęs. Paskui vėl puolė, jis dar ją nustūmė. Po kurio laiko, ji sakė: „viskas, dabar mane sumušei. Aš tave į teismą paduosiu“. Jis klausė: „kur sumušiau?“. Ji pradėjo rodyti „mėlynes“ ir jis sakė: „gerai, kviečiam pareigūnus, tegul atvažiuoja ir žiūri, pažiūrėsim kas ką mušė“. Norėjo, kad nebūtų apkaltintas tuo, ko nepadarė. Jis iškvietė pareigūnus ir išeidamas užrakino duris, nes ji buvo neadekvati. Kita, kad neįvyktų konfliktų, kažkas neatsitiktų, nes viešbutyje buvo labai daug kitataučių. Jai pasakė, kad iškvietė pareigūnus, nes jį kaltina nebūtais dalykais. Lauke rūkė laukdamas pareigūnų. Po to atvyko pareigūnai, laukė lauke. Pareigūnai paklausė, ar jis turi pretenzijų, jis pasakė ne. Jis sakė, jog nori, kad nustatytų, kad jis nieko nepadarė. Paprašė jai nustatyti girtumą. Pareigūnas pasakė, kad abiem nustatys. Dar jo paklausė, ar jis neturi pretenzijų, sakė: „ne“. Nustatė jiems girtumą, jis išėjo į kambarį, o ją išsivežė. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pat parodymus. Jie buvo pažįstami, bendraudavo. Yra iš jos pasiskolinęs pinigų, gal prieš tris, keturis metus. Ji paprašydavo pavežti kur nors, paveždavo, užpildavo kuro. Jie susitikdavo pakalbėti, buvo tik draugai, artimesnio ryšio tarp jų nebuvo. Buvo savaitę prieš susitikę viešbutyje. Jis buvo užsisakęs kambarį, kad nevažinėtų išgėręs, užsisakė kambarį ir ji buvo atėjusi. Anksčiau yra buvę, kad kartu baliavojo, nes internete bendravo grupėje. Jis buvo mieste pas draugus, pabaliavojo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Mieste buvo pas draugus, išėjęs papramogauti ir liko nakčiai nakvoti viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Iki jo namų atstumas yra 20 km. Važiuoti taksi nemažai kainuoja, pigiau viešbutyje nakvoti ar pas draugus. Susitikimą iniciavo abu, norėjo pakalbėti apie šventes, atšvęsti, išgerti viešbutyje. Nukentėjusioji žinojo apie pasiūlymą, kad jie bus viešbutyje, vartos alkoholį. Bendravo žinutėmis, kartais skambučiais. Būdavo, kad ji jam paskambina, kad reikia nuvažiuoti pas draugę. Yra vežęs į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) pas draugę. Į (duomenys neskelbtini) nenuvežė. Kai vežė į (duomenys neskelbtini), buvo pas jos draugę, jos baliavojo, o jis jos laukė, bet buvo, kad ir priėjo, pakalbėjo, pasijuokė. Jis, tiesiog, paveždavo ją. Per Kalėdas jie susitiko, bet su nukentėjusiąja artimesnio ryšio nebuvo. Automobilį atvykęs pasistatė prie viešbučio. Viešbutis „(duomenys neskelbtini)“ buvo pigiausias. Jis jos laukė automobilyje. Matė, kaip ji atvažiavo taksi automobiliu. Kiek pamena, taksi automobilis buvo sidabrinis „Prius“. Ją privežė arčiau viešbučio laiptų. Buvo sniego, bet tvarkinga, nuvalyta. Ji svirduliavo, buvo neblaivi. Ji lauke susvirduliavo, sakė, kad reikėjo nevažiuoti, jei jau girta. Lauke alkoholio kvapo neužuodė, bet ji svirduliavo. Kai pasakė, kad ji girta, ji jam pasakė: „nenusišnekėk“, ar kažką panašaus. Anksčiau kartu alkoholio nevartojo, nes jis vairuodavo automobilį. Alkoholį kartu vartojo bute grupės susitikime, tai gal prieš du ar pusantrų metų. Kai vežė anksčiau, matė kokia buvo neblaivi, tai dabar suprato iš elgesio, nes buvo matęs, kaip ji elgiasi išgėrusi. Jis negalvojo, kad taip bus baisiai išgėrusi. Sakė: „išgeriame“, bet kai ji pradėjo viską pilstyti. Jis iš automobilio paėmė viskio 0,7 l. Pasiėmus kambarį, jis 10 minučių bėgyje atnešė iš automobilio viskio butelį. Po to prieš dvyliktą ar po dvyliktos ėjo dar gėrimo, dar valgyti norėjo. Alkoholį vartojo abu. Nepaisant kiek išlaistė, ji išgėrė gal trečdalį butelio - 200 g. Išlaistė tiek pat, bet gal ir daugiau. Jis išgėrė apie 300 g, visą likusį kiekį. Jis antrą butelį nusipirko, nes galvojo, kad ar taip, ar taip nevairuos. Buvo 0,7 l butelis, pavadinimo nepasakys, buvo viskis. Jis išgėrė gal 200-300 g, išgėrė per pusę kartu, gal jis daugiau. Gal jis 400 g, ji – 300 g. Alkoholio dar buvo ryte, kai ji puolė ant jo, kai nustūmė ir ji apsiramino. Jis pats likutį išgėrė. Jis butelio jau nematė, bet buvo stiklinė ir jis iš jos atsigėrė. Buvo kokteilis su „Coca Cola“ padarytas, tą pajuto. Gal porą valandų pavartojo, ji prisnūdo, jis prisnūdo, žiūrėjo televizorių, išgėrė. Ji buvo pasnaudusi po to, kai išlaistė, prabudo vėl vartojo kartu. Jis jautėsi apsvaigęs. Konfliktų iki pat paryčių nebuvo. Kalbėjo kaip šventės praėjo, pasakojo ką jis nuveikė, ji pasakojo kažką, bet nepamena. Jokių konfliktų nebuvo. Prieš kviečiant pareigūnus ji jam rodė „mėlynes“. Iki tol sužalojimų nematė. Nemano, kad turėjo galimybę pamatyti sužalojimus, nes ji buvo su rūbais. Ji gulėjo su rūbais ant antklodės. Kraujosruvų nebūtų matęs iki tol, kol pradėjo rodyti. Į smakrą, kaklą neatkreipė dėmesio. Ji atėjo užsidėjusi šalikėlį, daugiau nesėdėjo, nežiūrėjo. Gal buvo nusiėmusi šaliką, bet sužalojimų ant smakro nematė. Buvo dvi lovos. Jis gulėjo ant vienos, ji jį puolė, jis suėmė abi rankas per riešus ir nustūmė ant kitos lovos. Ji krito ant lovos, nebent galėjo į kojūgalius susitrenkti. Ji krito nugara ant lovos čiužinio, buvo atsigulusi. Jis ją pastūmė, ji nesulaikė pusiausvyros ir griuvo atbula. Nematė, kad ji atsitrenkė kažkur, nebent į lovos galus galėjo atsitrenkti. Ji vėl puolė, jis sakė: „baik juokus“, antrą kartą pastūmė. Ji jam priekaištavo dėl skolos. Jis sėdėjo ant kitos lovos. Antrą kartą jai puolant jis sėdėjo, pirmą - gulėjo. Ji norėjo jam suduoti. Jis galėjo jai už dilbių paimti, suėmė ir nustūmė. Riešus, dilbius jai galėjo suspausti, dėl to galėjo būti padaryti sužalojimai. Antrą kartą ji krito ant lovos. Ji buvo atsigulusi, taip pat galėjo į lovos galus atsitrenkti. Po kiek laiko pasėdėjusi ji pradėjo sakyti, kad ją jis sumušė ir turės problemų. Jis pasakė: „kviesiu pareigūnus ir žiūrėsim kas ką mušė“. Tuo metu buvo paryčiai, žiema, dar tamsu. Kambaryje veikė televizorius, po puolimo dar įjungė šviesą. Kai buvo puolamas kambaryje šviesa įjungta nebuvo. Po to ji pradėjo rodyti sužalojimus, buvo pasikėlusi kelnes, rodė šlaunis, kurios kojos nepasakys, gal kairės pusės. Rodė kairės šlaunies pusę, šoną, labiau į nugarą, nei priekį. Parodė kelias „mėlynes“, jos buvo ant šlaunies ir blauzdos, gal ir daugiau dar buvo parodyta, dabar nepasakys. Matėsi, kad „mėlynė“ sena, nes labai ryški. Jis sakė, kad kviečia pareigūnus, nes tokių nepadarė. Gal ir daugiau „mėlynių“ buvo parodyta. Ji buvo kelnes nusimovusi ir parodė sužalojimus. „Mėlynė“ ant šlaunies buvo ryški, mėlyna, įsivaizdavo, kad senoka. Ant blauzdos ir mėlyna, ryški. Jis sakė, kad ką rodai yra nesąmonės. Ji sakė: „palauk, dar tau bus“. Ji buvo per daug išgėrusi, todėl ir kilo grasinimai. Ji anksčiau yra tiesiog puolusi ir griežtai užrėkdavo, pasakydavo giežtai, po to pasidairydavo ir viskas gerai. Taip yra buvę vieną kartą, buvo stipriai išgėrusi, kai vežė ją ir draugę iš (duomenys neskelbtini) namo, o ji nenorėjo. Ji puolė rėkti. Ji taip pat ir dabar elgėsi, nes buvo padauginusi alkoholio. Po to, kai ji parodė „mėlynes“, nusprendė iškviesti pareigūnus. Buvo kambaryje. Po parodymo praėjo gal pusę valandos, nes bandė kalbėtis, nieko ir vėl, tuomet kvietė pareigūnus. Kai pasakė, kad atvažiuos, jis išėjo iš kambario. Iki tol ji buvo ir nurimusi, ir piktesnį žodį pasakė. Jis nusprendė kviesti policiją savo iniciatyva. Nukentėjusioji pokalbį su bendruoju pagalbos centru turėjo girdėti, mano, suprato kur jis skambino, nes jai sakė, jog kvies pareigūnus. Nematė, ar nukentėjusioji į pokalbį reagavo, nematė, nes labiau klausėsi ką klausia iš pagalbos centro. Išeinant iš kambario nukentėjusioji sėdėjo ant lovos, kiek pamena, jai pasakė, kad eina kviesti pareigūnų ir išeidamas užrakino duris. Jis rūkė vonios kambaryje, nukentėjusioji taip pat rūkė. Vieną kartą, gal du kartu buvo vonioje. Jis yra rūkantis, nukentėjusioji taip pat rūko. Kartu rūkė gal du kartus. Jis pradarė langą ir padėjo puodelį pelenams. Nukentėjusiosios parodymus girdėjo, taip nebuvo, kaip ji nurodo. Dėl specialisto paaiškinimų nežino, nėra tikslumo išvadoje, gal tomis dienomis ji susižalojo. Su išvadomis yra susipažinęs, su jomis sutinka dalinai dėl sužalojimų ant riešų, rankų pripažįsta, galėjo padaryti ir sutinka, kitų sužalojimų nepripažįsta. Mano, kad sužalojimai buvo anksčiau, kiti galėjo būti padaryti ir vėliau. Išklausius liudytoją, suprato, kad ji pareigūnų automobilio gale buvo įsodinta, galėjo automobilyje susižaloti, neįsivaizduoja, bet pamąstymų turi. Teismui perskaičius specialisto išvadas nurodė, jog neįsivaizduoja, kaip toks dalykas, kad visų sužalojimų padarymo laikas yra vienodas. Dabar galvoja, kad jis ją paliko ant lovos pareigūnų laukti, ką ji darė vonioje jis nežino, jis neįsivaizduoja kodėl taip parašyta. Nežino, kodėl nukentėjusiosios tokie parodymai, kad jis jai vonioje padarė sužalojimus. Mano, gal ji nori pakenkti dėl skolos. Supranta, kad ji yra įspėjama dėl atsakomybės, bet kad ji meluoja, tiksliai žino. Ikiteisminio tyrimo metu sulaukė jos skambučio, jį sakė: „nori, kad nieko nebūtų, susimokėk 1000 eurų“. Jis taip Ligonių kasai sumokėjo. Ji sakė, kad susimoki skolas, jis nemokėjo, dabar paliko 2000 eurų. Liudytojo skambučiai jam ir taip toliau, buvo pasakyta, kad po teismų atvažiuos berniukai. Jis buvo dėl to parašęs pareiškimą. Jam skambina, jo draugei skambina. Iki įvykio trys - keturi metai su nukentėjusiąja bendravo. Kai buvo kalba dėl skolos, kai ji perdavė į išieškojimo įmonę, jie buvo susitikę ir kalbėjo. Ji sakė, kad dar ne taip jam gyvenimą sugadins. Vasarą susitikę buvo, ji buvo su bliuskute, buvo su „mėlynėmis“. Paklausus, kas buvo, ji sakė, kad nuo laiptų nukrito. Visi dalykai dėl skolos buvo tuomet, kai buvo išgėrusi. Buvo pasiskolinta 300-400 eurų suma. Dar ji buvo į sąskaitą pervedusi pinigų, tiksliai nepasakys kiek, lyg 80 eurų. Susitikimą inicijavo jis. Kai žmogus būdavo blaivus, tai turėjo apie ką pakalbėti, bendraudavo apie grupes internete, laiko praleidimas buvo nepiktybinis. Kai būdavo neblaivi, burbuliuodavo, kažką pasakydavo. Jis klausė: „kam mano skolas pardavei?“, ji sakydavo: „aš susitvarkysiu“. Jis yra dabar perduotas antstoliams, jam išskaičiuoja iš atlyginimo. Jis padarė klaidą, kad jis padavęs pinigus, nepasirašė ant raštelio, jog atidavė. Paduodant pasirašė raštelį, o grąžinant - ne. Sumokėti turi antrą kartą per išieškojimą. Susitikus, ji sakydavo: „aš sutvarkysiu, nepergyvenk viskas dings“. Išieškojimas buvo metai, gal pusantrų prieš įvykį. Dalis skolos išieškota, dalis dar yra išieškoma. Jis turi dar keturis išieškojimus. Jis grąžino jai skolą, bet nepasirašė skolos raštelio. Buvo dėl šio dalyko pas juos į namus nuvažiavęs, S. pasakė, kad paliktų jį ramybėje. Jos draugei žinutes rašinėjo. Viskas buvo iki įvykio, paskui pasikalbėjus pasakydavo, kad buvo išgėrusi, supykusi. Pas V. gal prieš metus buvo dėl skolos, buvo ir S. Buvo teismo posėdis dėl skolos. Tame posėdyje nedalyvavo, buvo svarstymas už akių, gavo laišką apie tai. Gavęs dokumentus buvo šoke. Jei neklysta, tuo metu jis buvo kalėjime. Laiškai atėjo vėliau, kad perduotas į išieškojimą. Po kurio laiko nuvyko pas nukentėjusiąją pakalbėti, ji sakė, kad viskas bus sutvarkyta, tu nepergyvenk. Jis laukė, kol atsiims, nes sakydavo palauk, dabar negalėjau tas ir tas. „(duomenys neskelbtini)“ susitiko pakalbėti šiaip, nes buvo prieš šventes sunkumų, darbe buvo sunkumų. Susitikus stiprių konfliktų nebuvo, pamoralizuodavo, patarimų duodavo. Santykiai buvo paprasti, pykčių nebuvo. Tik jo draugei norėdama „įkasti“, kas pusę metų kažką parašydavo, kad jis pas mergas važinėja. Susitikus paklausdavo, kam parašei tokius dalykus, sakydavo: „norėjau patikrinti kokia bus jos reakcija“. Už viešbutį mokėjo jis, už maistą - ji. Užsisakant iš „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo smulkesnių ir paklausė, ar ji turi smulkesnių. Ji jam davė 20 eurų, bet nepamena, juos, atrodo, atidavė, nes nebeužsisakinėjo iš „(duomenys neskelbtini)“. Ligonių kasai ieškinį atlygino. Su nukentėjusiosios ieškiniu nesutinka. Su ieškiniu dėl rankų sužalojimų sutinka, tik ne su šia suma, mano, kad būtų 200 eurų. Jo draugė R., jis buvo su R. ir bendravo su nukentėjusiąja. Per miegus galėjo ištarti nurodytą vardą. Jos buvusioji vardu I. Nepamena, kad buvo minėta buvusi draugė, kad jis kažką sakė, gal buvo, bet daugiausiai buvo pasakyta, kad dėl skolų sumušė. Jei per miegus pasakė I. vardą, gal nukentėjusioji užpyko ir prasidėjo. Jis yra anksčiau teistas, buvo konfliktas su S. Konfliktas dėl to, kad jam buvo duoti pinigai pakeitimui, jis nepakeitė ir negrąžino, todėl kilo konfliktas. Kaltę tuomet pripažino iš dalies. Kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra atliekama. Ikiteisminio tyrimo metu per apklausą paminėjo, kad vyksta skambinėjimai. Teisminio nagrinėjimo metu kreipėsi su pareiškimu. Tos pačios dienos vakare po posėdžio, spalio 3 dieną, sulaukė skambučio, grasinimo, kad pasibaigs posėdžiai ir sulauks berniukų. Pareiškimą parašė komisariate, jį išnagrinėjo, buvo jai paskirta prevencinė priemonė. Pareiškimą parašė gal prieš dvi savaites. Po pirmo jų pokalbio nerašė pareiškimo, kol nepaskambino jo draugei. Buvo kartu su drauge ir V. iš S. telefono paskambino, sako: „o, žiūrėk, atsiliepė“, ir tuomet S. pradėjo kalbėti, siūlė susitikti. Grasinimų draugės atžvilgiu nebuvo. Turi el. pašte atsakymą, jį gavo spalio 9 dieną iš Šiaulių komisariato, iš V. P., medžiagos Nr. 40-S-10088. Po tyrimo dar buvo vienas praleistas V. skambutis, negalėjo atsiliepti, parašė klaustukus, po to niekas neskambino. V. skambino į WhatsApp programėlę. Tą vakarą jis iš pirmo butelio suvartojo alkoholio iki 300 g maksimaliai, o iš antro ir 300 g. Gėrimas 38 laipsnių stiprumo. Jei alkoholio būna per daug, visko pasitaiko, gali būti agresyvus. Tą vakarą alkoholio nebuvo per daug. Ji ant jo puolė, todėl už rankų paėmimas ir pastūmimas buvo gynybinė reakcija. Ji kėlėsi nuo vienos lovos, jis ją atgal nustūmė. Vonioje jos nestumdė, nebuvo jos suėmęs. Ji buvo vonioje viena laukdama pareigūnų. Jis viską pamena. Jis buvo apsvaigęs, bet nebuvo taip, kad alkoholis jo atminčiai darytų didelę įtaką. Viską pamena labai gerai. Kaip apsirengusi nukentėjusioji buvo tikrai nepasakys, nes praėjo laiko. Spalvų rūbų nepasakys, bet buvo bliuskutė ir kelnės. Sužalojimai ant rankų galėjo atsirasti nuo jo rankų, nes suėmė stipriai, ji dar muistėsi. Rankomis, kojomis prie grindų, ar lovos jos nespaudė. Jis ją nustūmė, nes, tiesiog, nenorėjo pats likti mėlynas, ji jį puolė delnais, kumščiais mušti. Kai gulėjo, ji jį tampė, paskui užsimojo, tuomet jis pačiupo už rankų, kad nesutrenktų. Kadangi jis gulėjo, kitaip negalėjo apsiginti. Mano, kad tas suėmimas buvo instinktyvus. Jėgos daug nenaudojo, jis suėmė ir stūmė ją ant lovos. Pripažįsta tuos veiksmus, bet kaltės nepripažįsta, kad galėjo padaryti jai didesnius sužalojimus, nei „mėlynes“. Jis kaltės nepripažįsta, nes tuos sužalojimus padarė gindamasis. Supranta, kad tie jo sužalojimai yra kaip nežymus sveikatos sužalojimas. Pareigūnams atvykus pasakė situaciją, jie sakė, kad dabar nueis ir išsiaiškins. Jis nurodė aplinkybes, kad jis „neva“ ją sumušė, bet nieko jis nepadarė. Jis pareiškimo nerašė, nes nemanė, kad reikšminga. Jam buvo aktualu, kad jie nustatytų, jog nėra sužalojimų ir jis nieko nėra padaręs. Tuo momentu pareigūnams nesakė, kad nukentėjusioji jį puolė ir puolė du kartus. Abu kartus nukentėjusioji nukrito. Puolimo metu ji sužalojimų jam lyg nepadarė, lyg nebuvo. Anksčiau yra buvę, kad ji užsiplieskia, paskui nurimsta ir viskas gerai. Buvo ankstyvas rytas, nenorėjo žmogaus išvyti į lauką, negalvojo, kad taip bus. Jis pašoko iš miegų ir žiūri – ji užsimojusi. Ji svirduliavo, bet kai žmogus išgėręs ir būna supykęs, tuomet daugumai atsiranda energijos antplūdis. Žmogus išgėręs eina atsipalaidavęs ir visada svirduliuos ir jį reikia prilaikyti. Ji jau buvo numigusi. Jis ją užrakindavo, nes buvo kitataučių, vaikščiojo po koridorių. Vaikščiojo po kambarius, jis nežinojo, o jeigu sumaišys, jiems nereikia konfliktų. Jis ją perspėdavo išeidamas iš kambario. Jei ji būtų norėjusi išeiti, jam grįžus būtų pasakiusi ir galėjusi išeiti. Užrakindavo, nes buvo kitataučių daug. Naktį buvo tylu, bet vakare atvykus kitataučių buvo daug. Jis darė kokteilius, stengėsi pilti vienodai, gal sau daugiau. Jei žmogus dar nori išgerti, tai nori. Atsiguls ir numigs nieko nenutiks. Jis nematė nieko blogo, nes blogiausiu atveju atsiguls ir išmiegos. Jis buvo kalėjime ir gavo pranešimą dėl skolos perdavimo antstoliams. Nepasakys, kad labai užpyko dėl perdavimo antstoliams, buvo tarp jų pokalbis. Laiškais nebendravo, gal skambino gavęs pranešimą. Draugiškus santykius atnaujino, nes sakė viskas bus sutvarkyta ir, kai žmogus paprašo pavežti, jis nieko blogo nemato. Kartais žmonės po konfliktų tampa geriausiais draugais. Jokių konfliktų nebūdavo, be jų pasakymo, kad bus blogiau. Jie su V. buvo nusprendę, kad nebesusitiks, baigia skolų išieškojimus. Jis susitikimams nematė nieko blogo. Jo draugė apie jų susitikimus žinojo, apie viešbutį nežinojo, apie (duomenys neskelbtini) žinojo. Nukentėjusiosios neatsiprašė, nes yra apkaltintas ko nepadarė. Ligonių kasai žalą atlygino, nes norėjo padengti išlaidas, kur galimai jis padarė. Sužalojimai, kuriuos pripažįsta, padaryti jam ginantis. Kalba buvo, kad nori 1000 eurų ir ji sakė, kad nori už skolas. Ligonių kasai pervedė pinigus už sužalotas rankas. Buvo kalba, sakė, kiek tau reikia pinigų?, ji sakė - 1000 eurų. Pasakė - už ką, sakė - už skolas. Jis sakė, kad nemokės. Jei teismas priteis, tuomet sumokės. Neįsivaizduoja, po kokiu traukiniu reikia pakliūti, kad 29 trauminiai poveikiai būtų padaryti, nesutinka su specialisto išvada. Jis nepadarė tų sužalojimų. Iš viešbučio ryte išėjo prieš dvyliktą, kadangi negalėjo vairuoti, nuėjo iki kebabinės, pavalgė, grįžo į viešbutį ir važiavo namo. Jis nemeluoja. Jis skolos pinigus grąžino iki įvykio, kai buvo susitikę automobilyje. Kiek pamena, buvo nuvažiavę iki B., buvo prie ežero, „o, gerai, skola grąžinta“, pakalbėjo ir parvežė namo. Tai buvo metų laikotarpyje iki įvykio, prieš pradedant vykdyti laisvės atėmimo bausmę. Eidamas į „(duomenys neskelbtini)“ viešbutį B. buvo neskolingas, buvo jau atidavęs skolą. Visas konfliktas prasidėjo gal nuo 6.00 val., gal apie pusę septynių, gal praėjo valanda ar puse, paskui jis skambino pareigūnams. Ligonių kasai sumokėjo ikiteisminio tyrimo metu. Sumokėti dalinai pats sugalvojo, dalinai tyrėja patarė. Sumokėjo dėl šventos ramybės. Kaltės nepripažįsta. Parodytas „mėlynes“, kurias ji rodė, jis matė iki skambučio pagalbos centrui. Tik ką padaryta „mėlynė“ visai kitaip atrodo. Nepamena, ar pareigūnams paminėjo tas aplinkybes, prašė ją apžiūrėti, kad nebūtų nesusipratimų. Nepamena, ar minėjo apie kraujosruvas. Skambučio pagalbos centrui metu sakė, kad jį kaltina nepagrįstai, jog sužalojo moterį, nors jos nežalojo. Jis nežino, kodėl pasakė pagalbos centro operatorei į klausimą dėl sužalojimų, kad iš išorės nesimato nieko. Nepamena, ar minėjo pareigūnams apie kraujosruvas. Tyrėjai pasakė apklausoje, kad nukentėjusioji jam parodė kraujosruvas, dar prieš apklausą.
3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. B. nurodė, jog giminystės ryšio su kaltinamuoju neturi, bendro ūkio nevedė. 2023 metų gruodžio 26 d. jai skambinėjo kaltinamasis ir kvietė atvykti į viešbutį. Jis sakė, kad reikia pakalbėti. Ji sutiko ir po 21 val. išsikvietė taksi ir važiavo į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“. Jis jos laukė viešbutyje ant laiptų. Ji atsiskaitė ir nuėjo į viešbutį. Jie registratūroje užsiregistravo. Budinti, paėmusi jo asmens tapatybės kortelę, užpildė duomenis. Budinčiai pasirodė, kad ji yra išgėrusi, nes buvo linksma. Jie užlipo į trečią aukštą, jis atrakino duris ir įėjo į kambarį. Ji įėjusi nusirengė paltą ir atsisėdo. Jis išėjo ir ją užrakino kambaryje. Netrukus grįžo su viskio buteliu. Grįžęs pakabino jos paltą į spintą. Jie sėdėjo, išgėrė. Ji norėjo išeiti į lauką parūkyti, bet jis jos neišleido. Parūkė viduje. Išgėrė tą butelį ir jis vėl nuėjo parūkyti. Jis tuo metu užsnūdo ir ji prigulė. Ji negalėjo užmigti, todėl apsirengė ir ruošėsi išeiti. Jis atsibudo ir paklausė, kur ji susiruošė. Jis pagriebė ją už rankų ir ją pastūmė. Tuo metu jokio fizinio skausmo nepajuto. Jis prigulė. Jos telefonas buvo rankinėje, todėl nesiorientavo, kiek tuo metu buvo valandų. Jis paprašė jos jam paskolinti 20 eurų. Jis paėmė pinigus ir išėjo. Grįžo su dviem sumuštiniais ir buteliu viskio. Ji atsisakė valgyti sumuštinį, nes buvo aštru. Jis suvalgė sumuštinius ir gurkšnojo viskį. Jis vėl prisnūdo ir užknarkė. Ji apsirengė ir subarškėjo jos batų grandinėlė, jis prabudęs sušuko moters vardą -I. Ji paklausė, ką tai reiškia ir, jei jam reikia, gali pasikviesti I. Ji išėjo parūkyti ir jis atėjo, atsuko ją ir parvertė ant žemės. Jis prispaudė jos ranką ir kairiąją jos pusę. Jis savo ranka pradėjo ją smaugti. Jos dešinioji ranka buvo laisva, o jis savo dešine ją smaugė toliau. Jai pradėjo trūkti oro. Jis jai uždėjo ranką ant krūtinės ir savo ranka jai spaudė žandikaulį, prilaikydamas jos kairiąją ranką savo plaštaka. Jos koją jis buvo apžergęs, jis spaudė jos kūno kairiąją pusę dešinės rankos savo dilbiu, keldamas ranką ir spaudė žandikaulį. Jai trūko oro, skaudėjo visą kaklą ir skaudėjo kairią koją. Nuo kažkurio momento ji jau neatsimena. Po to ji atsigavo, atsikėlė nuo žemės, bet jo nebuvo. Paskui jam grįžus ji jo paklausė, ar kviesti policiją ar greitąją. Jis pasakė, kad pats iškvies. Jis paskambino ir iškvietė ir pasakė, kad eina pasitikti. Jis išeidamas vėl ją užrakino. Ji aptvarkė kambarį. Pajuto, kad jai teka kraujas iš kairės nosies šnervės. Nuėjo į tualetą nusiprausti ir užsirakino. Atsirakinti nebemokėjo. Atvyko policija ir viena pareigūnė pasakė, kaip reikia atsirakinti, ir ji išėjo. Policijos pareigūnai klausė, kas įvyko. Pasakė, kad nieko. Pasiūlė ją parvežti namo. Pareigūnė jos klausinėjo, ar ji žino, kas jis per asmuo, kokia jo praeitis. Jie ją parvežė namo ir pasakė, kad per tris dienas gali kreiptis dėl smurto. Jai skaudėjo pakaušį, krūtinę, žandikaulį, vidinę kairės kojos pusę. Visą tai jai skaudėjo rytojaus dieną. Paskambino daktarei, kuri liepė ateiti. Kitą dieną ją pasiuntė į priėmimą arba į policiją. Policijoje jai pasakė, kad vis tiek turi vykti į priėmimą. Respublikinėje ligoninėje jai padarė magnetinį galvos tyrimą. Buvo nustatyti nežymūs pakitimai. Dar skambino ekspertams, kur galėjo priimti iki 14 val., o jau buvo po 14 val. Kreipėsi po Naujų metų. Ten buvo daug „mėlynių“. Nematė, kad „mėlynės“ buvo ant žandikaulio. Ant kaklo buvo gilus įbrėžimas. Kairės šlaunies vidinėje pusėje buvo susidariusi didelė hematoma. Pas ekspertą ją apžiūrėjo ir viską surašė. Ji nedirbanti, todėl nedarbingumo jai nereikėjo. „Mėlynes“ gydėsi su tepaliukais. Gėrė nuskausminamuosius vaistus. Dėl kaklo sužalojimo negalėjo nuryti seilių. Jai yra pašalinta skydliaukė. Gėrė migdomuosius, nuskausminamuosius. Atsakydama į klausimus nurodė, jog išgirdo kaltinamojo pasakytą vardą I., ji ruošėsi išeiti, bet sugrįžo. Jam pasiūlė pasikviesti tą moterį. Jis pasakė po dviejų valandų, bet to ji nesuprato. Iki to momento konflikto nekilo. Ji nesupyko ir sureagavo ramiai. Konflikto neįvyko. Ji nuėjo parūkyti. Viešbutyje neleidžiama rūkyti, ji tai žino. Jam ištarus I vardą, jis atsisėdo ant lovos. Ji į viešbutį atėjo savo noru ir savo noru ten buvo. Jis buvo išėjęs tris kartus ir visus kartus užrakindavo duris. Kodėl jis tai darė, negali pasakyti. Jis jai net neleido išeiti parūkyti. Jis pasiūlė jai rūkyti vonios kambaryje. Pats atidarė vonios langą. Jis nesakė, kodėl išeidamas užrakina duris. Kai krito pirmą kartą ant čiužinio, jokio skausmo nepajuto. Paskui jam pasakius, kad ji eina namo, jis jai neleido. Jis pasnaudęs pasakė, kad nori valgyti. Tuo metu galėjo būti gerokai po 24 val. Jis atsigulė ir ji atsigulė. Jis miegojo ir, ji negalėdama užmigti, atsikėlė ir ruošėsi eiti namo. Nuo to momento, kai jis ją parvertė ir ji ruošėsi išeiti, galėjo praeiti 1-1,5 valandos. Ji negalėjo užmigti, todėl norėjo važiuoti namo. Ji tuo metu nejuto jokios baimės. Ji rūkė tualete, kai jis atėjo ir ją apsuko. Ji spėjo išmesti cigaretę per langą. Jis ją apsukęs parvertė ant žemės. Ji trenkėsi pakaušiu ir toje vietoje paskui buvo guzas. Ekspertas, tikriausiai, pakaušio neapžiūrėjo, bet nėra tuo įsitikinusi. Ekspertas liepė išsirengti ir pasakė, kad viską pats matuos ir apžiūrės. Pakaušyje buvo guzas. Jai svarbiausia buvo koja. Daktarė E. B. matė guzą pakaušyje ir siuntė darytis magnetinio rezonanso tyrimą. Guzas išgijo per 2-3 savaites. Jis savo rankos dilbiu spaudė jos kaklą. Delnu jos kaklo jis nebuvo suspaudęs. Iki to įvykio sužalojimų ant kūno neturėjo. Tik ant kairio sėdmens turėjo kraujosruvą nuo anksčiau leisto geležies preparato. Kaltinamasis ją galėjo spausti gal 15-20 minučių. Ji muistėsi, nes jai skaudėjo. Tuo metu jam sakė: „baik, man skauda“, „ką darai“. Jis nieko neatsakė į jos žodžius. Jam nebuvo pagrindo gintis nuo jos, nes ji jo atžvilgiu neatliko jokių veiksmų rankomis. Kiek laiko galėjo praeiti iki ji atsibudo, negali pasakyti. Policija buvo kviesta apie 8.00 val. ryto. Tai jų pirmas toks konfliktas. Anksčiau yra buvę, kad jis ją patąsė, patampė. Jai magnetiniu tyrimu jokia diagnozė nebuvo nustatyta, arba ji nežino. Ji turi gretutinių ligų. Dėl jų poveikio skausmo negalėjo jausti. Tuo metu ji buvo neblaivi, buvo tikrintas jos neblaivumas. Jai buvo nustatytas beveik 3 promilių neblaivumas. Ji galėjo savarankiškai paeiti, kalbėjo adekvačiai, ji labai daug neaiškino, kaip viskas įvyko. Ji vertina, kad beveik 3 promilių girtumas, tai labai blogai. Buvo nevalgiusi ir nemiegojusi visą naktį. Jie išgėrė viskio arba brendžio 0,7 litro butelį. Jie su kaltinamuoju gėrė kokteilius, kuriuos darė kaltinamasis. Ji nebevartojo alkoholio nuo to momento, kai jis ją parvertė ant lovos. Vonios duris užsirakino, nes jai buvo baimė dėl jo. Kambarį sutvarkė labai greitai, nes mėgsta tvarką. Nesitikėjo, kad policijos pareigūnai ateis į kambarį. Jis pasakė, kad išeina, ir ji galvojo, kad jis parūkys ir sugrįš. Ji turėjo mobilaus ryšio telefoną, galėjo paskambinti ir išsikviesti pagalbą. Telefonas buvo rankinėje, o rankinės iš jos jis nebuvo paėmęs. Ji galvojo, kad jis pareis, aprims ir ji išeis. Policijos pareigūnams iš pradžių pasakė, kad ją smaugė. Po to pasakė, kad nieko nebuvo ir pretenzijų neturi dėl gailesčio jam. Jei jis būtų paskambinęs ir pasidomėjęs jos sveikata, atsiprašęs, būtų kaip katė išsilaižiusi žaizdas. Jis iki šiol jos neatsiprašė. Jie po to karto nebuvo susitikę. Reiškia 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinės žalos. Sveikata brangiau už viską. Negali pateikti čekių už vaistus, nes turi juos pristatyti į socialinį dėl kompensacijos už vaistus gavimo. Ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes palaiko. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad buvo sužalota, padaryti 29 sužalojimai, važinėjo pas gydytojus. Dabar turi baimę, depresiją, negali užmigti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus kvitus. Dar pateiks dokumentus ir duomenis dėl sužalojimų, kurių gydymas tęsiamas. Kaltinamasis neatsiprašė, ieškinio neatlygino. Kaltinamąjį pažįsta virš 5 metų. Jie matydavosi kartais kartą į mėnesį, kartais net kelis kartus per savaitę. Jų santykiai artimi. Viešbutyje buvo ne pirmą kartą. Prieš keletą dienų buvo tame viešbutyje. Ji buvo atvykusi. Dirbo ta pati registratorė. Ji jai nurodė kambarį ir pasakė, kuris kambarys. Jis iš karto jos neįleido. Ji beldė, bet jis miegojo. Ji pasakė, kad jis girtas. Tada ji grįžo namo ir nuėjo miegoti. Jis galvojo, kad ji neatvažiavo, ir jis jai pradėjo skambinėti. Tarp jų kilo vienas neaiškumas dėl pinigų paskolinimo. Ji jam buvo paskolinusi pinigų ir jis jai skolos negrąžino. Ji 2020-2021 metais paskolino 350 eurų. Ji kreipėsi į firmą ir ta skola yra priteista, vyksta skolos išieškojimas. Dėl šio įvykio jie nesipyko. Jis valdingas, nuotaikos žmogus. Jei jis su kuo nors susipykdavo, viskas atsiliepdavo jai. Jis jos prašydavo pinigų ir prisidėdavo prie bendrų išlaidų. Ji padėjo jam maistu, kai jis buvo išėjęs iš tėvų ir gyveno automobilyje. Jų santykius apibūdintų taip: čia pykstasi, čia taikosi. Ji sako tiesą. Prisimena įvykio eigą. Neblaivumas jai netrukdė prisiminti visų įvykio aplinkybių. Ji neturi pagrindo apkalbėti kaltinamojo. Kai jis pradėjo skambinti į policiją, ji išėjo į tualetą. Jos šalia jo nebuvo. Pokalbio negirdėjo. Apie patį įvykį niekam nepasakojo. Ją namo parvežė policijos pareigūnai. Kai grįžo namo, ten buvo jos pažįstamas, su kuriuo kartu gyvena skirtinguose kambariuose. Jam nieko nepasakojo. Pirma apie įvykį papasakojo savo gydytojai, kuriai telefonu trumpai papasakojo kaip buvo sužalota tą pačią dieną. Policijos pareigūnams pradžioje pasakė, kad buvo smaugimas. Jie jai paaiškino, ką turi daryti jau einat į jų automobilį. Ji palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, viską teisingai pasakojo. Gali būti kokia nors smulkmena. Ji nematė, kokius koktelius darė kaltinamasis. Negali pasakyti, kiek kam jis pylė alkoholio į kokteilius. Apie patį įvykį niekam daugiau nesakė, tik gydytojai. Dukros buvo paprašiusi nuvežti į policiją, bet paskui nuvažiavo pati. Gerklę jai skaudėjo apie 2-3 savaites, o vidinė šlaunies hematoma praėjo po 2 mėnesių. Šiai dienai jaučia pasekmes: padidėjęs jautrumas, nemiga, nerimas, tamsos baimė. Ji nebuvo nukritusi nuo laiptų. Kai parvežė pareigūnai nuo laiptų nebuvo nukritusi. Po įvykio traumų nepatyrė. Viskas vyko apie 6 val. ryto, o 8 val. atvyko pareigūnai. Jai pašalinta skydliaukė, turi negalią. Nenorėjo jam problemų, todėl nekvietė policijos. Kai jis vartojo smurtą, skausmą jautė pakaušyje ir kairėje šlaunyje. Nuo momento, kai atsipeikėjo po smurto, iki policijos atvykimo galėjo praeiti 30-40 minučių. Kiek buvo valandų, kai ruošėsi išeiti, negali pasakyti. Gulint ant tų plytelių jai buvo labai šalta ir ji galėjo sušalti.
4. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. B. nurodė, jog yra šeimos gydytoja „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje (duomenys neskelbtini) padalinyje, adresu: (duomenys neskelbtini). Giminystės ryšio su kaltinamuoju neturi, nukentėjusioji yra jos pacientė. Žino, kodėl yra pakviesta. V. B. kreipėsi į ją telefonu gruodžio 29 d. susijaudinusi ir pasakė, kad jai visur skauda, kad patyrė traumą. Ji pasakė, kad jai reikia atvykti į kliniką ir parodyti kontaktiniu būdu. Ji atvyko gruodžio 29 d. ir ji susirinko anamnezę, kad viešbutyje 2023 metų gruodžio 27 d. supykęs pažįstamas asmuo puolė ją iš nugaros pusės, apsuko ją ir parvertęs pacientę ant grindų, užgriuvo ant pacientės kairės kojos šlaunies, sulenkta alkūne pradėjo spausti jos kaklą ir griūdama pacientė susitrenkė pakaušį, dėl ko ji patyrė sužalojimus. Dabar jai skauda kaklą, galvą, sunku ryti, springsta, krenkšti, skauda dešinę ranką, krūtinę, kairės kojos šlaunį, kraujosruva krūtinės srityje, jai skaudėjo krūtinę, svaigsta galva. Rado jos kūne kraujosruvas, kad svyruojanti eisena, skauda kairioji šlaunis, krūtinės sityje kraujosruva, jai sunku kvėpuoti. Neatmetė galvos smegenų traumos ir nusiuntė tyrimui dėl galvos sumušimo-sukrėtimo. Ji išvyko į ligoninę. Per šiuos metus ji kreipėsi į ją keletą kartų dėl tų patirtų skausmų ir gretutinių ligų. Atsakydama į klausimus nurodė, jog ligoninėje jai nustatytas galvos sričių sužalojimas, sumušimas. Anamnezę susirinko iš nukentėjusiosios pasakojimo ir jos apžiūros metu. Nurodytos sritys pacientei buvo skausmingos ir buvo kraujosruvos. Jai buvo pusiausvyros sutrikimas, galvos skausmas ir tai gali būti patirtos traumos simptomai. Dėl sužalojimo pakaušio srityje ji nieko savo įraše neužsirašė. Ta vieta jos nebuvo čiuopta. Po sužalojimo pacientei buvo nustatyti ir psichologiniai negalavimai: nemiga, pergyvenimas dėl traumos, nerimas, baimė. Jai rekomendavo vykti pas psichiatrus dėl pablogėjusios psichologinės būsenos. Dėl patirtų traumų pacientė anksčiau į ją nesikreipė. Iki šio sužalojimo jai nebuvo nustatyta ligų, dėl kurių ji pavartojusi alkoholio nenulaikytų pusiausvyros. Ji nesakė, kad šio įvykio metu buvo praradusi sąmonę. Ji pasakė, kad griuvo. Tiesiog, ji neklausė, o ji nesakė. Ji susitrenkė galvą, dėl to nusiuntė ją į ligoninę. Negali pasakyti ar ji galėjo prarasti sąmonę dėl tokios traumos. Ji gerai atsimena nukentėjusiąją. Tai buvo darbo pabaiga ir ji jau dirbo su dokumentais, kai ji paskambino ir kalbėjo labai susijaudinusi. Ji ir atėjo labai susijaudinusi, verksminga, pasimetusi. Kraujosruvos tikrai buvo kūne. Nukentėjusiajai buvo skirti nuskausminamieji, taip pat vaistai nuo nemigos, depresijos, o paskui patarė eiti pas psichiatrą, nes ji nebesusitvarkė su tomis problemomis. Ji ir anksčiau išrašinėjo pacientei vaistus nuo skausmo, nes ji turi gretutinių ligų. Pas psichiatrą jai buvo skirtas kitoks gydymas. Dėl miego sutrikimų ir anksčiau išrašydavo pacientei vaistus, bet jų rašė daug mažiau ir ji daug mažiau jų naudojo. Po šio įvykio jos psichologinė sveikata pablogėjo.
5. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. nurodė, jog su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja giminystės ryšio nėra. Jis pamena, kad tą naktį turėjo daug klientų, nes dirbo taksistu. Tą moterį nuvežė į viešbutį. Ją paleido prie viešbučio, ji nuėjo ir jis nuvažiavo. Tos moters nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Praėjo daug laiko, gal ne viską gerai pamena. Prisimena, kad ta moteris buvo apsvaigusi. Jai išlipus pastebėjo, kad ji susvirduliavo. Sprendžia, kad ji buvo apsvaigusi. Jis taip galvoja. Ją vežant automobilyje požymių, kad ji būtų apsvaigusi, nebuvo. Alkoholio kvapo neužuodė, galėjo ir neužuosti. Ją stebėjo keletą sekundžių, kai išlipo iš automobilio, po to nuvažiavo. Ji svirduliavo eidama nuo automobilio. Stebėjo ją kelis žingsnius. Gal taip tik jam pasirodė. Galėjo būti ir eisenos ypatumas. Iš kur ją paėmė, nepamena. Automobilyje su ja jokio pokalbio nebuvo. Kur ją reikėjo nuvežti, jai rodė kompiuterio ekrane. Dirbo „(duomenys neskelbtini)“ firmoje. Tai galėjo būti praeitais metais arba šių metų pradžioje. Buvo pakviestas į policiją duoti parodymus. Parodymus davė savo noru, jam buvo užduodami klausimai ir jis į juos pateikdavo atsakymus. Parodymai surašyti iš jo žodžių. Teismas gali jais remtis kaip teisingais.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė 2024 m. sausio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. V. parodymus. Liudytojas nurodė, kad jis nuo 2023 metų spalio mėnesio, tikslios dienos neprisimena, vykdo individualią veiklą, užsiima žmonių pavežimu. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ jis yra pasirašęs sutartį ir šios įmonės automobiliu veža klientus. 2023 m. gruodžio 26 d. buvo gana nemažai užsakymų ir jam tą dieną teko vežti nemažai žmonių. Jis labai miglotai prisimena, jog minėtos dienos vakare, tikslaus laiko nurodyti negali, vežė jam nepažįstamą moterį į (duomenys neskelbtini) esantį „(duomenys neskelbtini)“ viešbutį. Jo tikslaus adreso nežino, jis yra pietiniame miesto rajone. Adreso, iš kurio vyko ši moteris, gerai neprisimena. Mano, kad ji galėjo važiuoti iš (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) gatvės. Ši moteris visą kelionės laiką sėdėjo ant galinės sėdynės ir su juo nebendravo. Ar moteris buvo blaivi, tiksliai pasakyti negali. Kai ji sėdėjo automobilyje, tai jokio nuo jos sklindančio alkoholio kvapo nejuto. Kai atvykus prie viešbučio ji išlipo iš automobilio, tai eidama šiek tiek svirduliavo, todėl mano, kad ji galėjo būti šiek tiek išgėrusi alkoholio, tačiau labai girta tikrai nebuvo ir nematė, kad eidama būtų nugriuvusi ar į ką nors atsitrenkusi. Sustojęs aikštelėje, esančioje šalia viešbučio, matė, kad netoli viešbučio laiptų stovėjo vyras, apsirengęs tamsiais rūbais. Lauke jau buvo tamsu ir jo veido visiškai nesimatė. Ar šis vyras laukė moters, kurią jis atvežė, nežino. Minėta moteris jam sumokėjo už kelionę, išlipo iš automobilio ir nuėjo link viešbučio. Jis tuo metu apsisuko minėtoje aikštelėje ir iš jos išvažiavo. Ką tuo metu darė jo minėta moteris nežino, jis jos daugiau nebematė. Ar ant moters veido, rankų buvo kokie nors sužalojimai negali pasakyti, nes į moterį atidžiai nežiūrėjo ir su ja bendravo labai trumpai. Vairuodamas automobilį žiūrėjo tik į kelią, o be to buvo tamsu ir moteris sėdinti ant galinės automobilio sėdynės matėsi gana blogai. Moteris už kelionę jam mokėjo grynais, todėl mano, kad taksi paslaugą ji užsisakė telefonu. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko neprisimena ir paaiškinti negali (1 tomas, b. l. 41-44).
7. Teismui perskaičius parodymus, liudytojas V. V. nurodė, jog parodymai teisingi. Kiek atsimena, tada lauke galėjo būti slidu, nes buvo sniego. Aikštelė buvo sutvarkyta, nuvalyta. Gal ji svirduliavo dėl sveikatos. Alkoholio kvapo neužuodė, o danga negalėjo būti tokia slidi, nes aikštelė prie viešbučio buvo sutvarkyta. Kadangi buvo žiema, buvo šalta, gal sniego ir buvo. Ji atsiskaitė grynaisiais pinigais ir buvo nuo jo apie 40 cm atstumu.
8. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. G. nurodė, jog giminystės ryšio su kaltinamuoju nėra, tačiau jis jai matytas. Ji dirbo viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ administratore. Matyti abu, ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji. Ryšių su jais neturi. Dirbo viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ administratore. Jie atvyko išsinuomoti kambarį. Pirmas atvejis buvo, kai jis užsisakė kambarį, pasakė, kad pas jį turi atvykti moteris. Jis nuėjo į kambarį ir užmigo. Vėliau atvyko moteris, bet jis kietai miegojo ir jos neįsileido. Jis buvo užsirakinęs iš vidaus ir neištraukęs rakto, todėl iš lauko atrakinti negalėjo. Ta moteris paskambino jam, palaukė ir išvažiavo. Taip jie tą kartą nesusitiko. Antrą kartą jie atvyko abu kartu. Vyriškis buvo blaivus, o moteris buvo išgėrusi, nes svyravo ir jis ją prilaikė. Jis vėl atėjo į apačią ir nusipirko alkoholio, atrodo, viskio butelį, ir pavalgyti du sumuštinius, kuriuos paprašė pašildyti, ir nuėjo į kambarį. Ryte apie 8 val. ėjo vyriškis į lauką parūkyti ir pasakė, kad moteris kviečia policiją, nes kažkas jai atsitiko. Paskui atvyko policija. Kas įvyko kambaryje nežino. Atsakydama į klausimus nurodė, jog kada tai įvyko, negali pasakyti. Ji ten nebedirba. Ryte matė, kaip nukentėjusioji nusileido laiptais ir ją išsivedė policija. Ji nebendravo su ja, nieko nematė. Ryte ji buvo neblaivi, svirduliavo. Atėjo ji tikrai neblaivi. Ji mato žmones ir skiria, kas blaivus, kas ne. Jis ją prilaikė lipant į kambarį, kai ji lipo laiptais. Jis ją laikė už parankės, ji svyravo. Alkoholio ji neužuodė. Iš kalbos ir iš elgesio matėsi, kad moteris neblaivi buvo, kai registratūroje atsiskaitinėjo už kambarį. Ji vis kikeno. Ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai buvo tikrai tikslesni, nei dabar. Jie teisingi ir teismas gali jais remtis.
9. Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė 2024 m. sausio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos N. G. parodymus. Liudytoja nurodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), administratore. Jos darbo metu 2023 m. gruodžio 26 d., gal apie 21.30 val. į viešbutį atėjo jai nepažįstami asmenys - vyras ir moteris. Minėtas vyras jai atrodė blaivus, o kartu su juo buvusi moteris buvo neblaivi. Tai matėsi akivaizdžiai. Stovėdama prie registracijos stalo ji svirduliavo, pastoviai šypsojosi ir atrodė be galo laiminga. Ji nieko nekalbėjo. Ji visą laiką bendravo su vyru, kuris savo vardu užsakė kambarį ir už jį sumokėjo grynais. Dabar šio vyro pavardės ir vardo neprisimena. Jam buvo padavusi užpildyti lankytojo anketą, kuriame jis nurodė savo asmens duomenis bei jai buvo padavęs asmens dokumentą ir ji pasidarė šio dokumento kopiją. Minėti asmenys registratūroje buvo gal kokias 10 minučių. Kadangi ji bendravo su vyru, tai daugiausiai dėmesio buvo sutelkusi į jį. Kiek matė moterį, tai kažkokių akivaizdžių sužalojimų ant jos veido nesimatė. Kitos jos kūno vietos buvo uždengtos rūbais. Vyrui, užpildžius anketą ir sumokėjus už kambarį, jam padavė (duomenys neskelbtini) kambario durų raktą. Jis yra trečiame aukšte, o registratūra antrame, todėl jiems reikėjo lipti laiptais. Matė, kad moteris jais lipdama buvo vyrui įsikibusi į parankę, nes, kaip suprato, dėl girtumo svirduliavo, sunkokai laikė pusiausvyrą. Praėjus gal kokiai valandai, minėtas vyriškis atėjęs prie jos pasakė, kad nori nusipirkti kažkokio stipresnio alkoholio ir kažko pavalgyti. Ji jam pasiūlė viskio bei išvardino turimus alkoholinius gėrus ir jis pats išsirinko škotišką viskį 0,7 l talpos. Pas juos buvo tik sumuštiniai, kuriuos jis paprašė pašildyti. Vyras dar paprašė vienkartinių puodelių kokteiliams pasidaryti ir ji juos jam padavė. Tada šis vyras apie jokį konfliktą su moterimi, kuri kartu su juo buvo viešbučio kambaryje, neužsiminė, tik kažką jai pasakojo apie save. Visą naktį ji buvo antrajame viešbučio aukšte esančiame poilsio kambaryje ir jokio triukšmo niekur negirdėjo. 2023 m. gruodžio 27 d. ryte, tikslaus laiko nurodyti negali, galėjo būti dar prieš 8 valandą, būdama registratūroje pamatė, kad minėtas vyras nusileidžia laiptais žemyn. Kaip suprato, jis ėjo parūkyti. Ji jo paklausė, kaip praėjo naktis. Vyras buvo ramus, tačiau jis pasakė, kad iškvietė policiją. Ji labai dėl to nustebo ir jo paklausė kas atsitiko. Jis pasakė, kad jo moteris pradėjo ieškoti „mėlynių“ ant savo kūno ir kaltina jį sumušimu. Vyras taip pat sakė, kad nenori dėl to likti kaltas, todėl ir iškvietė policijos pareigūnus, kad jie viską išsiaiškintų. Daugiau jis jai nieko nepasakojo. Matė, kad šis vyriškis išėjęs į lauką prie viešbučio durų rūkė ir laukdamas pareigūnų dar su kažkuo kalbėjo, nes kažkas iš viešbučio lankytojų rūkė šalia. Vėliau pamatė, kad jis grįžta su policijos pareigūnais. Viena iš pareigūnių jos paklausė ar ji nieko negirdėjo. Ji jai atsakė, kad viskas buvo ramu ir jokio triukšmo nesigirdėjo. Po to pareigūnai su minėtu vyriškiu nuėjo į kambarį. Kas ten vyko nežino, nes ji kartu su jais nebuvo. Praėjus gal kokioms 10 minučių, pareigūnai su moterimi išėjo, o vyriškis dar kažkuriam laikui liko viešbutyje. Pareigūnams išvykus, ji su tuo vyru daugiau nebendravo, kadangi baigėsi jos darbo laikas ir ji išvyko į namus. Apie moters galimą sužalojimą tikrai nieko nežino ir paaiškinti negali (1 tomas, b. l. 53-56).
10. Teismui perskaičius parodymus, liudytoja N. G. nurodė, jog jos parodymai teisingi ir teismas gali jais remtis. Patikslino, jog jai pasirodė, kad nukentėjusioji buvo jam įsikibusi į parankę, jis ją vedė, o ji lipdama svirduliavo. Praėjo daug laiko ir ne viską gali tiksliai prisiminti. Kaip atrodė nukentėjusioji su pareigūnais išvykdama iš viešbučio, negali pasakyti, nebendravo su ja. Vakare ir ryte, jos vertinimu vyras atrodė blaivus. Kaltinamasis nusileido iš kambario po 15 minučių nusipirkti alkoholio. Naktį viešbučio durys būna užrakintos ir į lauką parūkyti jis nebūtų išėjęs. Viešbučio durys užrakinamos 24 val. Raktai būna pas ją. Kaltinamasis tikrai nebuvo išėjęs į lauką. Ji visą laiką sėdėjo apačioje ir būtų mačiusi. Jis pirko 0,7 l talpos viskio butelį, atsikaitė grynaisiais pinigais. Kupiūrų neatsimena. Ryte, kai jis lauke rūkė, buvo dar du vyriškiai. Pirmą kartą tarp jų jokio konflikto nebuvo. Jis miegojo, o ji skambino jam ir dar palaukusi išvyko. Jis raktą buvo įkišęs iš vidaus. Nukentėjusios išeinančios iš viešbučio neapžiūrėjo, ji bendravo su pareigūnais. Kai būna triukšmas kambaryje, pas ją registratūroje girdisi. Tą kartą nieko negirdėjo. Juos skyrė vienas aukštas, esant triukšmui skųstųsi kambario kaimynai, tai ne ta pati pusė. Klientai pasako, kai būna triukšmas. Ar buvo klientų gretimuose kambariuose, dabar nepasakys. Galėjo pasakyti jiems, „kad pagaliau radote vienas kitą“.
11. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. L. nurodė, jog giminystės ryšio su kaltinamuoju nėra, nukentėjusioji yra jos mama. Buvo šventės, datų nepamena, bet buvo Kūčių diena. Buvo pas mamą. Galėjo būti pirma Kalėdų diena. Kitą dieną gavo iš B. informaciją, kad mama išėjo susitikti su savo draugu S. Ką mama veikė antrą Kalėdų dieną, nežino, nes dirbo. Ryte jis jai parašė žinutę, kad mama grįžo tik ryte. Po kelių dienų mama parašė, kad jai reikia nuvykti į policiją ir pas gydytoją. Paskui parašė, kad nebereikia. Patėvis ją nuolat informuodavo apie mamą. Mama žinojo jos darbo grafiką. Ji jai atrašė už kažkiek laiko, o ji atrašė, kad nebereikia. Ji negalvojo, kad kažkas svarbaus įvyko. Turi tris vaikus, neturi kada dažnai bendrauti. Iš B. sužinojo, kad mama buvo su S. viešbutyje. Jis pasakė, kad daugiau nieko jis nežino. Mama jai nieko neaiškino, nežino, kodėl. Šiandien tiek žino, kad jie abu viešbutyje išgėrinėjo, ji rūkė vonios kambaryje, jis atėjo, pasuko ją už rankos, ją pargriovė ir smaugė. Paskui mama pasakė, kad ji parašė pareiškimą, nes jis sužalojo mamą. Matė, kad mama šlubavo koja. Kitų sužalojimų nerodė ir nematė. Ji klausė, kur jai skauda. Ji rodė, kad skauda koją, krūtinę. Pati sužalojimų nematė. Ji iš tėvelio žinojo, kad jie susitinka su S. 3-4 metai. Ji pati jų nėra mačiusi. Ji sakė mamai, kad tas žmogus netinkamas, nes žinojo, kad tas žmogus teistas. Mama sakė, kad susitiko su tuo žmogumi kelis kartus. Mama žinojo jos neigiamą nuomonę apie tą žmogų. Mama sakė, kad paskolino jam pinigų. Patėvis yra sakęs, kad per Kūčias ir Kalėdas alkoholio nevartojo. Ar mama vartojo alkoholį antrą Kalėdų dieną, nežino. Ar mama vartoja alkoholį nežino, su jais negyvena. Patėvis dėl alkoholio vartojimo problemų neturi. Mama turėjo ligų ir anksčiau, prisidėjo depresija. Ar mama turėjo ligų dėl kurių būtų sutrikusi pusiausvyra ar svirduliuotų, nepastebėjo. Dabar jai pasireiškia depresija, ji dažnai verkia. Jų santykiai dabar nutrūkę. Mama apie S. niekada blogai neatsiliepė. Nematė mamos bendravimo su kaltinamuoju. Mama jai nekonfliktiška, nes ji jai per stiprus žmogus, kad ji su ja konfliktuotų. Mama prašė ją nuvežti pas medikus. Paskui ji pasakė, kad buvo pas šeimos gydytoją. Neprisimena, kurią dieną, ji tą dieną dirbo. Toliau nebesidomėjo, ką jai nustatė. Mamos ir kaltinamojo bendravimu buvo nepatenkinta. Kodėl jis taip pasielgė nežino, nes mama apie tai nutylėjo.
12. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. B. nurodė, jog giminystės ryšio su kaltinamuoju neturi. Su nukentėjusiąja yra draugai, bendro ūkio neveda, nėra sugyventiniai. Nurodė, jog antrą Šv. Kalėdų dieną V. išėjo iš namų ir jam pasakė, kad nesvarbu, kur ji eina. Ji grįžo kitą rytą. Jam pasirodė, kad ji šlubuoja. Paklausė, kas nutiko, atsakė, kad nieko. Girdėjo vakare kalbant su gydytoja, o vėliau išėjo. Po švenčių ji paprašė nuvežti ją į ekspertizę. Paklausus, kas nutiko, ji pasakė, kad susipyko su S. Važiuojant į ekspertizę ji pasakė, kad susipyko su S. viešbutyje. Ji jam nepapasakojo kas nutiko. Ji nuolat atsakydavo, kad viskas jai gerai. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog iki to įvykio viskas jai buvo gerai. Po to įvykio pastebėjo, kad ji šlubuoja, akys buvo ašarotos, kaklo srityje buvo pasikeitusi spalva. Paskui ji jam parodė priekinę kairės kojos dalį, kur buvo didelė „mėlynė“. Ji parodė ją jau po ekspertizės. Ji sakė, kad ją stūmė ant lovos, smaugė. Pasakė tik tiek. Antrą Kalėdų dieną abu su nukentėjusiąja buvo dviese namuose. Svečių neturėjo. Ji nevartojo alkoholio. Ji vartoja vaistus, pavadinimų nepasakys. Ji išgeria ir jis išgeria, per Naujus metus išgėrė dvi taures šampano, o ji negėrė. Tą dieną ji atsakė jam, kad nesvarbu, kur ji eina. Ji lyg ir kvietėsi taksi. Pats savo akimis nematė. Ji tą dieną jautėsi gerai, nesvirduliavo. Buvo kartais, kad ji skundėsi, kad ją mėto į šalis, matuodavo spaudimą. Yra matęs, kai ją truputį sumėtė. Ryte ji grįžo blaivi, nesvirduliavo. Jis neuostė, bet iš pažiūros buvo blaivi. Kai vežė ją į ekspertizę, ji pasakė, kad kai buvo viešbutyje su S., jai tikrino girtumą. Tada ji dar pasakė, kad S. ją pastūmė, smaugė ir kad policija ją išvežė. Paklausus, kiek pripūtė, ji atsakė, kad nesvarbu. Visas pasakojimas buvo važiuojant po Naujų metų į ekspertizę. Jis pranešė jos dukrai, kad išėjo susitikti su S. ir kad grįžo ryte. V. rašė dukrai, kad reikia pas gydytoją. Jis jai parašė, kad mama šlubuoja. Po įvykio ji tapo nuliūdusi, sunerimusi, ašarota, nelinksma. Jis žinojo, kad V. išvažiuoja susitikti su S., nes daugiau nėra pas ką jai važiuoti. Pagal išvaizdą, jo akimis, V. ryte grįžo blaivi. Ar buvo ji nukritusi nuo laiptų, negali pasakyti. Viskas, ką šiandien pasakė, yra teisybė.
13. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. E. nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjas. Giminystės ryšiais su kaltinamuoju nesusijęs. Nukentėjusioji jam nematyta. Įvykio nepamena, turbūt jis buvo senai. Nepamena apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais galima remtis, bet dabar tų parodymų nepamena. Aplinkybes nurodė teisingai, nes įprastai apklausiamas nurodo teisingas aplinkybes, parodymai rašomi iš jo pasakojimų, susipažįsta, jei yra prierašas „susipažinau, surašyta teisingai“.
14. Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė 2024 m. vasario 7 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo A. E. parodymus. Liudytojas nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pirmajame poskyryje. Anksčiau dirbo vyriausiuoju patruliu. Įvykį, apie kurį yra apklausiamas, prisimena, tačiau tikslios jo datos nurodyti negali, tai galėjo būti 2023 metų gruodžio mėnesio pabaigoje. Prisimena, kad į šį įvykį važiavo kartu su to paties skyriaus tyrėja R. N. Dėl ko jie buvo iškviesti į Šiauliuose esantį viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai pasakyti negali, lygtai dėl to, kad minėtame viešbutyje esantis vyras, kurio vardo ir pavardės nežino, prašė pareigūnų pagalbos, nes kartu su juo buvusi moteris kaltino jį smurtu. Ką tiksliai pranešėjas paaiškino jiems atvykus į minėtą viešbutį nežino. Viskas buvo filmuojama kūno kameromis, kurias turėjo jis ir kolegė. Prisimena, kad jie kartu su pranešėju ėjo į vieną iš viešbučio kambarių. Jis į patį kambarį įėjęs nebuvo. Su kambaryje buvusia moterimi, kurios vardo ir pavardės dabar neprisimena, bendravo R. N. Minėta moteris jiems atvykus buvo tualeto patalpoje ir buvo užsirakinusi iš vidaus. R. N. jai dar paaiškino, kaip duris atsirakinti, nes ji pati to padaryti nesugebėjo. Po to moteriai išėjus iš tualeto patalpos, R. N. ją nusivedė į kambarį ir ten su ja kalbėjosi. Jų pokalbio negirdėjo. Pranešėjas visą tą laiką buvo kartu su juo koridoriuje. Kiek prisimena, tai jis apie įvykio aplinkybes nieko konkrečiai nesakė, tik kartojo, kad jis nieko nedarė ir juos išsikvietė tam, kad nebūtų apkaltintas smurtavęs prieš kambaryje esančią moterį ir kad ji yra nepageidaujama. Vėliau kambaryje buvusi moteris ir pranešėjas kartu su jais ėjo prie policijos tarnybinio automobilio, kur jie patikrino jų blaivumą. Abu buvo neblaivūs. Apie jiems nustatytą neblaivumą duomenys turėtų būti užfiksuoti Policijos registruojamų įvykių registre. Abu asmenys pretenzijų neturėjo. Po blaivumo patikrinimo, pranešėjas liko viešbutyje, o kartu su juo buvusią moterį jie parvežė į namus. Prisimena, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) gatvę ir ją paleido viename iš daugiabučių namų kieme. Ar minėta moteris tuo metu buvo sužalota pasakyti negali, kadangi kai jis ją matė, ji vilkėjo viršutinius rūbus, o ant jos veido, rankų vizualiai jokių sužalojimų nesimatė. Su šia moterimi vežant ją į namus jis nebendravo, nes ji sėdėjo policijos tarnybinio automobilio gale esančioje laikino sulaikymo patalpoje (1 tomas, b. l. 65-68).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismui perskaičius parodymus, liudytojas A. E. nurodė, jog parodymais galima remtis. Įvykį dabar pamena, bet papildymų daugiau neturi. Įvykio vietoje teisę kreiptis į policiją su pareiškimu asmenims išaiškino.
16. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. N. nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėja. Nepamena, ar asmenys matyti kokiame įvykyje, giminystės ryšių su jais nėra. Nurodė, jog įvykio nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta po įvykio, bet apklausos nepamena. Įprastai apklausos metu parodymus perskaito, pasirašo, patvirtina, jog jie teisingi.
17. Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė 2024 m. sausio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos R. N. parodymus. Liudytoja nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ąjame poskyryje tyrėja. 2023-12-27 dirbo su to paties skyriaus vyriausiuoju patruliu A. E. ir vyriausiąja patrule R. J. Ryte, dabar tikslaus laiko neprisimena, iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad pas pranešėją viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje yra jo pažįstama moteris, kuri kaltina pranešėją neva ją sumušus, vyksta konfliktas. Nuvykus į minėtą viešbutį, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ant viešbučio laiptų stovėjo ir juos pasitiko jai nepažįstamas vyras. Jis prisistatė esantis pranešėjas. Dabar jo vardo ir pavardės neprisimena. Jis paaiškino, kad viešbučio kambaryje sukonfliktavo su pažįstama moterimi, su kuria atvyko į viešbutį atšvęsti Kalėdų. Jie kartu girtavo, o vėliau minėta moteris pradėjo jį kaltinti ją sumušus. Vizualiai matėsi, kad minėtas vyras yra neblaivus. Vėliau jo blaivumas buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu. Koks buvo nustatytas neblaivumas dabar neprisimena, lygtai apie 2 promiles. Įėjusi į viešbutį iš pradžių bendravo su administratore. Jos vardo ir pavardės nežino. Administratorė paaiškino, kad kambarį savo vardu užsakė pranešėjas. Ji jokio triukšmo minėtame kambaryje negirdėjo ir apie jokį konfliktą tvirtino nieko nežinanti. Į pranešėjo kambarį, kurio numerio neprisimena, pirmieji nuėjo jos kolegos kartu su minėtu vyriškiu. Kai ji atėjo, tai jie stovėjo koridoriuje prie kambario durų. Pranešėjas pasakė, kad jis išeidamas iš kambario jo duris užrakino, kad su juo buvusi moteris niekur neišeitų. Jai įėjus į kambarį, moteris buvo tualete. Ji buvo užsirakinusi duris iš vidaus ir iš pradžių nesugebėjo jų atrakinti. Vėliau minėta moteris jai prisistatė, tačiau jos vardo ir pavardės dabar neprisimena. Akivaizdžiai matėsi, kad ji yra neblaivi. Vėliau jos blaivumas taip pat buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, tačiau koks konkrečiai neblaivumas jai buvo nustatytas taip pat neprisimena, lygtai apie 3 promiles. Paklausus kas nutiko, ji paaiškino, kad kartu su ja buvęs vyras ją stumdė, sugriebė už kaklo. Jokių akivaizdžių kūno sužalojimų ant moters veido, kaklo ir kitų rūbais neuždengtų kūno vietų ji nematė. Jos apžiūros neatliko, nes tam nebuvo teisinio pagrindo. Moteris medikų pagalbos atsisakė. Dėl girtumo moteris detaliai apie įvykio aplinkybes paaiškinti nesugebėjo, sunkiai dėstė mintis, teigė, kad jokių pretenzijų savo pažįstamam neturi ir nori kuo greičiau vykti į namus. Vėliau teigė, kad jokio konflikto tarp jos ir kartu su ja buvusio vyriškio nebuvo. Su minėta moterimi bendravo ji, o jo kolegos tuo metu stovėjo prie kambario durų ir kalbėjosi su pranešėju. Kokias tada jis nurodė įvykio aplinkybes nežino. Pranešėjas jokių pretenzijų moteriai neturėjo, pareiškimo nerašė. Moteriai buvo suteikta socialinė pagalba ir ją parvežė į namus (1 tomas, b. l. 47-50).
18. Teismui perskaičius parodymus, liudytoja R. N. nurodė, jog parodymais galima remtis, papildymų neturi. Įvykio vietoje „Body“ kameromis įvykį turėjo filmuoti. Nukentėjusiosios paaiškinimai turėjo būti fiksuoti, jei kūno kamera nebuvo išsijungusi. Nepamena, ką nukentėjusioji jiems pasakojo. Asmenims išaiškino teisę kreiptis į policiją. Jie paklausia, kokios pagalbos asmeniui reikia, tuomet suteikia jam socialinę pagalbą. Žiūri kokios pagalbos reikia įvykio metu, ją suteikia, jei mato, kad asmuo dėl savo neblaivumo nesugebėtų iškviesti pavėžėjų, tuomet paveža. Šiuo atveju moterį parvežė į namus. Nepamena, ar su įtariamuoju bendravo, nebent iki laiptų einant, bet kontakto nebuvo. Asmuo buvo neblaivus, kiek pamena iš perskaitytos apklausos. Nepamena, ar nukentėjusioji pati lipo laiptais, ar ją reikėjo prilaikyti, vesti. Nepamena, ar moteriai padėjo išlipti, įlipti į automobilį, dabar nepasakys. Pareigūnų automobilio gale yra vaizdo kamera.
19. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. J. nurodė, jog šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) departamente. Kaltinamasis ir nukentėjusioji jai matyti iš įvykio, kuomet dirbdama policijoje reagavo į iškvietimą viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Giminystės ryšių nėra. Tuo metu dirbo policijoje patrule ir gavo iškvietimą į viešbutį dėl smurto. Policiją iškvietė vyras. Nuvykę juos ir sutiko, sutiko pirmą vyrą, po to moterį. Vyras laukė prie laiptų, palydėjo iki kambario. Moteris buvo tualete užstrigusi, kolegė jai padėjo. Aiškino, kad kaip ir smurtas buvo, bet nepasitvirtino. Kadangi vienas kitam pretenzijų neturėjo, jie išvažiavo. Dirbo trise, su R. N. ir A. E. Įvykio datos dabar nepasakys. Ji buvo trečias asmuo, tik pradėjusi dirbti policijoje, ir tik stebėjo aplinką. Ji pati su vyru nebendravo, bendravo A. ir R. R. dar padėjo išeiti moteriai iš tualeto. Kolegų pokalbių su asmenimis dabar nepasakys. Nepamena, ką sakė kaltinamasis. Kolegė bendravo su nukentėjusiąja. Ji tuo metu buvo koridoriuje. R. įėjo į kambarį padėti moteriai, vyras prieš tai atrakino duris ir R. įėjo padėti, o ji į kambarį nėjo. Ji, būdama koridoriuje, matė kaip R. padėjo, nes tiesiai buvo tualetas ir dešinėje buvo kambarys. Ji neatsirakino tualeto durų, gal dėl to, kad buvo neblaivi. Kolegė jai padėjo atsirakinti. Ji jai aiškino, kaip duris atsirakinti. Nukentėjusioji atsirakino duris ir išėjo. Moteris nuėjo į kambarį susirinkti daiktus. Vyras norėjo, kad ji išeitų lauk, nes neva jį smurtu kaltina. Akivaizdžių sužalojimų pas moterį nesimatė. Nukentėjusioji nesiskundė, pretenzijų vienas kitam neturėjo, abu buvo neblaivūs. Jie patikrino asmenų neblaivumą ir jie išsiskirstė, vyras liko viešbutyje, o moterį parvežė. Sužalojimų akivaizdžių nesimatė. Nukentėjusioji nesiskundė skausmu, išėjo pati. Savo apklausos nepamena, nes praėjo daug laiko. Aplinkybes nurodė teisingai. Dabar praėjo laiko, jau nebedirba policijoje. Parodymai apklausos metu yra tikslesni, nes nuo įvykio buvo praėję mažiau laiko.
20. Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė 2024 m. vasario 19 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos R. J. parodymus. Liudytoja nurodė, kad ji anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pirmajame poskyryje vyriausiąja patrule. Įvykį, apie kurį yra apklausiama, prisimena, tačiau tikslios jo datos nurodyti negali, tai galėjo būti prieš porą mėnesių. Įvykio dieną dirbo kartu su to paties skyriaus tyrėja R. N. ir vyriausiuoju patruliui A. E. Pranešimą apie įvykį viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastato numerio neprisimena, gavo iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo. Dėl ko jie buvo iškviesti dabar neprisimena. Jiems atvykus, pranešėjas stovėjo ant viešbučio laiptų ir rūkė. Jo vardo ir pavardės nežino. Visi jo anketiniai duomenys yra įrašyti Policijos registruojamų įvykių registre. Ar minėtas asmuo buvo neblaivus taip pat nurodyti negali, lygtais su juo bendraujant juto jam iš burnos sklindantį alkoholio kvapą. Kiek prisimena, pranešėjas jiems paaiškino, kad jis į viešbutį atvyko su pažįstama moterimi, kuri jį kaltina smurto prieš ją panaudojimu. Pranešėjas neigė tą moterį mušęs ir sakė, kad norintis, jog ši moteris išeitų iš jo išnuomoto kambario. Po to ji kartu su kolegomis nuėjo prie vieno iš viešbučio kambario durų, jo numerio neprisimena. Pranešėjas atrakino kambario duris. Į kambarį įėjo R. N., o ji su A. E. ir pranešėju liko stovėti koridoriuje prie atidarytų kambario durų. Moteris, kurios vardo ir pavardės nežino, jiems atvykus buvo užsirakinusi tualeto patalpoje ir negalėjo atsirakinti durų spynos. R. N. paaiškino ką ji turinti daryti ir šiai moteriai duris tada atrakinti pavyko. Po to ji nuėjo į kambarį. Ką jį pasakojo R. N. negirdėjo. Vėliau matė, kad ji pradėjo rinktis savo daiktus. Ar ant jos kūno buvo kokie nors sužalojimai nematė. Pranešėjas stovėdamas kartu su jais prie kambario durų visą laiką kartojo, kad jis tos moters nemušė, ji viską išsigalvoja. Ar jis sakė, dėl kokios priežasties ta moteris meluoja, neprisimena. Jokių sužalojimų ant pranešėjo rankų, kitų rūbais neuždengtų kūno vietų nepastebėjo. Kadangi pranešėjas sakė, kad kambaryje esanti moteris yra nepageidaujama, tai ji kartu su jais pasiėmusi savo daiktus išėjo į lauką. Kiek prisimena, tai jie patikrino tiek jos, tiek pranešėjo blaivumą. Koks jiems buvo nustatytas neblaivumas neprisimena. Moteris buvo gana stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau ji į jų klausimus atsakinėjo gana adekvačiai. Ar jie minėtą moterį parvežė į namus neprisimena. Kad moteris būtų sakiusi ką jai padarė pranešėjas ji negirdėjo. Nei vienas iš jų pareiškimo nerašė, sakė, kad vienas kitam pretenzijų neturi (1 tomas, b. l. 71-74).
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismui perskaičius parodymus, liudytoja R. J. nurodė, jog parodymus patvirtina ir papildymų neturi. Dabar nepasakys, ar moteris adekvačiai atsakinėjo, bet į užduodamus klausimus atsakė. Kūno kamerą naudojo. Teisė dėl kreipimosi su pareiškimu jiems yra išaiškinamos, mano, kad kolegos jas turėjo išaiškinti. Kiek pamena, į automobilį ėjote pati. Jie visada padeda, jei žmogui sunku, bet nepamena, ar moteriai padėjo išlipti iš automobilio. Ji pati su nukentėjusiąja nebendravo. Sužalojimų nematė. Jei būtų buvę, mano, kad būtų mačiusi. Ji pati liudytojos neapžiūrėjo.
22. Teisiamojo posėdžio metu specialistas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas H. D. nurodė, jog specialisto išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtina. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir tai nurodo apžiūros metu užfiksuota vienoda visų poodinių kraujosruvų spalva (melsvai violetinės žalsvai gelsvu atspalviu), odos nubrozdinimas, padengtas rusvu šašu. Tiriamoji V. B. buvo apžiūrėta skyriuje š. m. sausio 2 d., 10.40 val., praėjus pakankamai nemažai laiko po įvykio nurodyto užduotyje. Apžiūros metu buvo surašyti visi matomi sužalojimai ant jos ir pareikalauti medicininiai dokumentai iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus ir šeimos gydytojos „(duomenys neskelbtini)“ klinikos, į kurią ji kreipėsi 2023 m. gruodžio 29 d., o pas jį atvyko jau sausio 2 d. Medicininiuose dokumentuose fiksuota, kad yra kraujosruvos rankų, krūtinės srityje melsvos, o apžiūros metu spalva yra melsvai violetinės, žalsvai gelsvo atspalvio. Praėjus tiek laiko iki apžiūros, konkrečiai valandomis ar paromis įvardinti sužalojimo laiko nėra jokių galimybių. Individualu kaip keičiasi spalva, bet pagal kraujosruvų laiką, intervalas yra kelių parų laikotarpyje, tai sakytų nuo 4-8 parų. Pagal aplinkybes iki apžiūros praėjo 6 paros ir, kadangi buvo pateiktos tokios aplinkybės, tai visi tie sužalojimai, jų spalva pakliūva į tą intervalą, kurios įvykio ir apžiūros metu neprieštarauja. Jam apžiūrint nukentėjusiąją kraujosruvos šlaunyse, blauzdose ir žastuose, dilbiuose buvo vienodos spalvos ir atspalvio. Ar galėjo atsirasti sužalojimai nukentėjusiajai dešinėje nugaros pusėje, kairiajame sėdmenyje atsitrenkiant į lovos kietąją dalį, pirmos išvados 3 punkte yra paaiškintas mechanizmas. Labiausiai tikėtina, kad poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio abiejų kampų srityse, ovalios formos poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir abiejose dilbiuose, poodinė kraujosruva kairės šlaunies vidiniame paviršiuje padarytos tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais. O visi kiti, būtent krūtinėje, pilvo, sėdmenyje, nugaroje, galėjo būti padaryti tiek tiesiogiai, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, tai neatmestina ir tokia galimybė. Sužalojimas sėdmenyje, jei ant minkštos lovos dalies atsisėdo, tai tikrai neturėjo atsirasti, jei nesitrenkė sėdmenimi į kietą ar buką daiktą. Jei paėmęs už rankų pastūmė ar pasodino, tai ant lovos minkštos dalies tikrai negalėjo atsirasti. Aplinkybių buvo nurodyta daugiau, kad buvo paimta už rankų, buvo smaugta. Papildomoje išvadoje pagal nurodytas aplinkybes parašė kur, kas, kokiu atveju galėjo būti padaryta, o kas konkrečiai padarė ir dar kokios aplinkybės yra, sprendžia ne jis.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
23. Nors kaltinamasis S. Ž. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodoma byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
24. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2023 m. gruodžio 29 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 2023 m. gruodžio 29 d. gavus pareiškėjos V. B. pareiškimą, kuriame ji nurodė, jog 2023 m. gruodžio 27 d., apie 8.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), ten esančiame viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje (tikslaus kambario numerio nurodyti negali) ją sumušė pažįstamas S. Ž.. S. Ž. ją pastūmė ir ją parvertė ant žemės. Dėl šių aplinkybių ji nukrito ant grindų, tuomet jis savo kūnu užkrito ant jos ir taip sužeidė jos kairę koją ir dešinę ranką. Jai gulint ant žemės, jis savo ranka ir dilbio dalimi prispaudė jos kaklą ir neleido jai pajudėti, juto, kaip jai pradeda trūkti oro. Tokiais jo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykusio įvykio ji medikų pagalbos atsisakė. Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti S. Ž. įstatymo nustatyta tvarka (1 tomas, b. l. 9-17).
25. 2023 m. gruodžio 29 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. B. nurodė, jog 2023 m. gruodžio 26 d., apie 21.25 val. ji kartu su savo pažįstamu S. Ž. atvyko į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Šiame viešbutyje užsisakė kambarį (jo numerio neatsimena), žino, kad kambarys buvo trečiajame viešbučio aukšte. S. yra jos senas pažįstamas, bet jis buvo tik jos draugas, su juo kartu bendro ūkio nevedė, kartu negyveno, į viešbutį kartu atvyko švęsti Kalėdų. Nuo atvykimo jie abu kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau dėl nieko su juo nekonfliktavo, sutarė gerai. Vėliau, 2023 m. gruodžio 27 d., apie 8.00 val., nežino kas nutiko S. ir jis tapo agresyvus jos atžvilgiu. Jai atrodo, kad jis supyko ant jos dėl to, kad ji norėjo išeiti namo. Atsimena, kad ji stovėjo nusisukusi į vonios kambaryje esantį langą, kai jis priėjęs jai už nugaros, stipriai paėmė ją už rankų atsuko ją į savo pusę, tuomet jis parvertė ją ant žemės ir pats savo kūnų užkrito ant jos. Tuo metu pajuto skausmą savo kairėje kojoje bei dešinėje rankoje. Šį skausmą pajuto dėl to, kad jis skaudžiai užkrito ant jos. Visą laiką ji nelabai suprato kas vyksta, nesuprato dėl ko jis taip elgiasi su ja, nes jai atrodė, kad jokio konflikto tarp jų nebuvo. Gulint ant žemės ji pradėjo judėti, norėjo jam pasipriešinti, bet to padaryti jai nepavyko. Tuo metu jis staiga savo rankos dilbio dalimi stipriai prispaudė jos kaklą ir nebeleido jai pajudėti, juto kaip jai pradeda trūkti oro. Kaip jis ją paleido, ji neatsimena. Neatsimena ar buvo praradusi sąmonę, nežino, kiek laiko jis ją smaugė. Tokiais jo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Patirtą skausmą vertina 8 balais. Atsikėlusi nuo žemės, matė, kad S. yra savo lovoje, ji jam pasakė, kad dėl jo veiksmų ji iškvies policiją, kadangi jis su ja taip pasielgė. Nežino dėl ko, bet jis pats iškvietė policiją. Mano, kad jis taip pasielgė norėdamas apginti save. Atvykusiems policijos pareigūnams jis nurodė savo įvykio aplinkybes, o ji nurodė kaip buvo iš tikrųjų, jiems sakė, kad buvo smaugiama. Policijos pareigūnai klausė ar jai nereikalinga medikų pagalba, bet ji jos atsisakė. Policijos pareigūnai parvežė ją namo. Kadangi įvykio laiku buvo neblaivi, galvojo, kad patirtų sužalojimų skausmas baigsis, tačiau jie nesiliovė, jautė skausmą žandikaulio bei kairės kojos srityje. 2023 m. gruodžio 29 d. dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į savo šeimos gydytoją, tačiau kokia diagnozė buvo nustatyta, ji nežino, taip pat buvo išduoti siuntimai į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje bus peršviečiamos sužeistos kūno bei galvos sritis ir nustatoma ar nėra rimtesnių sužalojimų. Įvykio laiku buvo dviese, jokių kitų pašalinių asmenų viešbučio kambaryje nebuvo. Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti S. Ž. įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio teikimo tvarka jai išaiškinta (1 tomas, b. l. 9-17).
26. 2024 m. sausio 22 d. nukentėjusioji V. B. papildomos apklausos metu nurodė, jog S. Ž. yra jos pažįstamas. Jį pažįsta maždaug apie penkis metus. Jie nepalaikė gana artimų ryšių, kartais iki įvykio bendraudavo telefonu, susirašinėdavo žinutėmis, kartais susitikdavo ir kartu leisdavo laiką. Turėjo ir intymių santykių, tačiau jų susitikimai nebuvo labai dažni. Kartais susitikdavo kartą į mėnesį, o kartais dažniau, o kartais rečiau. Susirašinėdavo ar kalbėdavo telefonu gana dažnokai. 2020-10-06 ji jam paskolino 300 eurų. Vėliau dar per du kartus jam pervedė 50 eurų. S. tuo metu važiavo į Švediją ir jam kelionei reikėjo pinigų. Jis savo ranka parašė raštelį, patvirtinantį, kad pinigus iš jos gavo. S. jai pinigų negrąžino. 2021-06-30 ji kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima skolų išieškojimu, paruošia dokumentus teismui. Su šia firma pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį. Iki šiol jai minėta skola nėra nei grąžinta, nei išieškota. Kai bendraudama su S. jam kartais užsimindavo apie negrąžintą skolą, tai jis visada pradėdavo dėl to pykti. 2023-12-26 susirašinėjo su S. žinutėmis. Jis jai siūlė susitikti ir kartu praleisti laiką. Ji iš pradžių jam pasiūlė susitikti kitą dieną, tačiau jis nenorėjo su ja susitikti kitu laiku. Vakare, apie 21 val., jis jai parašė žinutę, kad už 30 minučių bus viešbutyje. Viešbučio pavadinimo S. nenurodė, tačiau ji žinojo, kad jis rašo apie viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). 2023-12-23 S. tame viešbutyje buvo užsisakęs kambarį ir buvo ją pakvietęs ten atvažiuoti. Apie 17 valandą nuvažiavusi į tą viešbutį, su S. taip ir nesusitiko, nes jis buvo užsirakinęs iš vidaus kambario duris ir jai jų neatidarė, nes, greičiausiai, užmigo ir negirdėjo nei beldimo į duris, nei jos skambučių. 2023-12-26, po gautos iš S. žinutės, apie 21.05 val. savo telefonu paskambinusi į taksi firmą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), išsikvietė taksi automobilį ir išvažiavo į minėtą viešbutį. S. jos laukė lauke prie viešbučio durų. Jie abu kartu įėjo į viešbutį. S. jai atrodė blaivus. Ji taip pat buvo blaivi. Nors ir buvo šventės, tačiau alkoholio visiškai per jas negėrė. Jie abu priėjo prie registratūros. Administratorė davė S. pildyti kažkokį dokumentą ir jis savo vardu užsakė kambarį bei už jį sumokėjo. Kambario numerio dabar neprisimena, tik žino, kad jis buvo trečiame aukšte. Administratorei padavus kambario durų raktą, abu ėjo į kambarį. Ar eidama buvo įsikibusi į S. ranką ir kodėl taip darė, pasakyti negali. Tikrai galėjo į jo ranką įsikibti, nes dėl sveikatos problemų jai kartais sutrinka pusiausvyra, pradeda mirguliuoti akyse, ypač pasikeitus apšvietimui, t. y. įėjus iš tamsos į šviesą ar atvirkščiai, todėl tokiais momentais eidama svirduliuoja, stengiasi į ką nors įsikabinti ir aplinkiniams dėl to gali atrodyti, kad yra neblaivi. Be to, beveik visada, kai kažkur su S. eidavo, jis jai siūlydavo įsikabinti į jo ranką. Užlipus laiptais į trečiąjį aukštą S. pirmas nuėjo prie kambario durų ir jas atrakino jam duotu raktu. Įėjusi į kambarį nusivilko paltą, pasidėjo rankinę. S. pasiūlė išgerti alkoholio. Jis turėjo viskio arba brendžio butelį. Ji dabar neprisimena ar jis šį alkoholio butelį jau iš karto turėjo su savimi ar ėjo į automobilį jo atsinešti. Alkoholį gėrė abu. Jį išgėrus, S. užsnūdo. Kambaryje buvo dvi lovos, tai ji atsigulusi į kitą lovą taip pat pradėjo snausti. Praėjus kažkiek laiko S. pasakė, kad nori valgyti. Kiek tuo metu buvo valandų nežino, tačiau prisimena, jog jis sakė, kad jau vėlu ir niekur jau maisto nepavyks užsisakyti ir niekas jo neatveš. Po to S. pradėjo sakyti, kad galbūt viešbučio bare yra maisto ir jos paprašė 20 eurų. Ji iš piniginės išėmė vieną 20 eurų kupiūrą ir ją padėjo ant lovos. S. paėmęs pinigus išėjo iš kambario. Praėjus kažkiek laiko jis grįžo ir parsinešė porą sumuštinių bei alkoholio butelį. Koks tai buvo gėrimas nežino, nes tuo metu daugiau gerti alkoholio nebenorėjo ir jo nebegėrė. S. vienas pats gurkšnojo nusipirktą alkoholį. Po to jis vėl užmigo. Ji gulėdama kitoje lovoje taip pat bandė užmigti, tačiau jam trukdė S. knarkimas. Praėjus kažkiek laiko nusprendė važiuoti į namus. Kiek tuo metu buvo valandų nežino. Lauke buvo tamsu. Atsikėlusi apsivilko suknelę, užsimovė pėdkelnes ir audamasi batus pamatė, kad S. pašoko iš lovos. Jis jos paklausė, ką ji čia daro. Ji jam pasakė, kad ketina važiuoti į namus. Tai S. nepatiko. Jis jos pradėjo klausinėti ar jai čia blogai, sakė, kad dėl jos stengėsi. Po to jis liepė jai gultis į lovą ir gulėti bei rankomis suėmęs jai už abiejų rankų netoli riešų, ją stumtelėjo. Ji stovėjo tuo metu šalia lovos ir po S. pastūmimo ant jos griuvo. Krisdama nesusižalojo ir jokio fizinio skausmo nejuto. Kai S. jai buvo suėmęs už rankų, tuo metu fizinio skausmo taip pat nejuto. Ar jis galėjo sužaloti jai rankas, kai buvo už jų suėmęs, pasakyti negali. Kaip sakė, fizinio skausmo nejuto, tai greičiausiai jis tik paėmė už rankų ir pastūmė. Nugriuvusi į lovą ji nesikėlė, norėjo, kad S. apsiramintų. Jis taip pat atsigulė į savo lovą ir, praėjus kažkuriam laikui, vėl užmigo. Gal po kokios valandos ar pusantros negalėdama užmigti vėl nutarė važiuoti į namus. Tuo metu jau buvo pradėję po truputi švisti. S. tuo metu vis dar miegojo ir ji girdėjo jo knarkimą. Atsikėlusi apsimovė batus ir ketino eiti pasiimti paltą, kabojusį netoli durų. Nenorėdama pažadinti S., šviesos nedegė ir stengėsi eiti kuo tyliau, tačiau dar nespėjus pasiimti palto, ji išgirdo, kaip S. jos paklausė, ką ji daro ir kur vėl eina. Ji S. nieko nesakė, tik pasisuko į jį. Tada S. sušuko: „I.“. Ji nesuprato, kodėl jis pasakė šį vardą, ir, priėjusi prie lovos, kurioje jis gulėjo, jo paklausė: „Kas čia per naujiena“. Ji norėjo sužinoti, kodėl jis paminėjo šį vardą, tačiau S. jai nieko neatsakė. Pagalvojusi, kad jis kalba apie kažkokią savo draugę ar pažįstamą moterį, jam pasakė, kad jis gali ją pasikviesti į viešbutį, o ji eina į namus. S. atsakė: „Per anksti, už poros valandų“. Iš šio pasakymo ji suprato, kad po poros valandų į viešbutį ateis kažkokia moteris. Daugiau ji S. apie šią moterį neklausinėjo. Ji norėjo parūkyti ir, pasiėmusi iš rankinės cigaretę, nuėjo į vonios kambarį. Kambaryje rūkyti nenorėjo. Rūkė stovėdama nugara į duris, nes dūmus pūtė per minėtoje patalpose esantį nedidelį langą. Jai dar nespėjus surūkyti cigaretės, S. atidaręs duris priėjo prie jos ir nieko nepasakęs stipriai rankomis sugriebė jai už abiejų rankų dilbių srityje ir pasuko ją į save, o po to parvertė ją ant grindų ir pats užkrito ant jos. Ji griuvo ant nugaros ir į plytelėmis išklotas grindis susitrenkė pakaušį. S. užkritus ant jos, pajuto gana stiprų skausmą kairėje kojoje bei dešinėje rankoje. Buvo išsigandusi dėl tokio S. elgesio. Be to, nesuprato kas vyksta ir kodėl jis taip elgiasi su ja, nes jai atrodė, kad jokio konflikto tarp jų nebuvo. Gulėdama ant grindų juto, kad S. buvo užgulęs daugiau kairę jos kūno pusę. Norėdama nustumti S. nuo savęs ir išsilaisvinti, pradėjo judėti, tačiau to padaryti nepavyko, nes jis staiga savo sulenktą dešinę ranką uždėjo jai ant krūtinės, netoli kaklo, o po to jau ir ant pačio kaklo priekinėje jo dalyje ir jį spausdamas jos smakrą kėlė į viršų. Dėl gana stipraus kaklo spaudimo jai pradėjo trūkti oro, juto gana stiprų skausmą gerklėje. Jos kairioji ranka buvo prispausta, o dešinioji buvo laisva ir ja bandė nustumti S. ranką nuo savo kaklo. Kadangi jis fiziškai stipresnis už ją, tai jai to padaryti nepavyko. Prisimena, kad ji S. sakė, kad jai skauda, jo klausė: „Ką darai“ bei sakė: „Baik“. Ar S. jai kažką atsakė, neprisimena, tačiau pajuto, kad jis jos kaklą savo ranka paspaudė dar labiau. Kiek visa tai laiko truko nežino. Nežino ar buvo praradusi sąmonę ar ne. Prisimena, kad kai atsipeikėjo, tai S. šalia jos nebebuvo, o ji vis dar gulėjo ant grindų. Atsikėlusi nuėjo į kambarį. S. tuo metu gulėjo lovoje ir maigė savo telefoną. Ji jo paklausė: „Tai kviečiam greitąją ar policiją“. Nors jai buvo blogai, skaudėjo kaklą, galvą ir kitas kūno vietas, buvo išsigandusi, tačiau ji nei medikų, nei pareigūnų neketino kviesti. Kadangi S. anksčiau yra buvęs teistas, tai nenorėjo, kad jis turėtų problemų. Ji tiesiog norėjo jį pagąsdinti taip sakydama. S. supykęs jai atsakė, kad jis pats iškvies policiją. Ji jam nieko neatsakė, nes negalvojo, kad jis taip pasielgęs su ja, gali pats išsikviesti pareigūnus. Po to pamatė, kad S. savo telefone renka numerį. Ji dar bandė jį atkalbėti. Kodėl nenorėjo, kad atvyktų pareigūnai, nežino, dabar paaiškinti negali. Gal jai buvo gėda, jog yra neblaivi, o gal dėl S. Dabar supranta, kodėl S. taip pasielgė ir pats išsikvietė pareigūnus. Jis norėjo apsidrausti bei pareigūnus įtikinti, kad nieko nebuvo, jis jai nieko nedarė, o ji meluoja ir kaltina jį nebūtais dalykais. Ką tiksliai jis sakė telefoninio pokalbio metu, gerai neprisimena, o, be to, viso pokalbio negirdėjo, nes ėjo pasiimti palto. Baigęs kalbėti telefonu, S. apsivilko džemperį. Tai pamačiusi paklausė, kur jis eina. S. atsakė, kad eina pasitikti pareigūnus ir išėjo iš kambario bei užrakino duris. Ji aptvarkė kambarį, paklojo savo lovą, išmetė popierius, nuo staliuko nukėlė butelį su likusiu alkoholiu. Matė, kad jo buvo likę apie pusę butelio. Tvarkydama kambarį pajuto, kad jai iš vienos nosies šnervės kažkas išbėgo. Perbraukusi ranka pamatė, kad tai kraujas. Jo buvo nedaug. Pasiėmusi rankšluostį, jį nusivalė. Kraujo nebuvo labai daug, bet jį valė per kelis kartus. Dėl ko tas kraujas pradėjo bėgti, nežino, gal dėl to, kad susitrenkė galvą. Po to nuėjo į vonios kambarį nusiplauti rankų. Kaip tik tuo metu į kambarį įėjo policijos pareigūnai. Ji buvo užsirakinusi duris ir iš pradžių negalėjo jų atrakinti. Pareigūnė jai paaiškino ką ji turi daryti ir tada ji duris atrakino. Po to ji jos klausė kas nutiko. Ką ji pasakė pareigūnei dabar gerai neatsimena. Jai atrodo, kad ji detaliai nepasakojo kas nutiko, o tik pasakė, kad S. ją smaugė. Kalbėdama su pareigūne matė, kad S. kartu su pareigūnu ir dar viena pareigūne stovi prie atidarytų kambario durų ir klausosi ką ji sako. Iš jo žvilgsnio suprato, kad jis pyksta. Nors iš pradžių ji sakė tiesą apie smaugimą, tačiau po to persigalvojo ir pareigūnei pasakė, kad nieko nebuvo ir ji S. pretenzijų neturi. Kodėl taip pasielgė, nežino. Gal todėl kad jai buvo blogai ir ji norėjo kuo greičiau grįžti į namus, o gal todėl, jog jai pasirodė, kad pareigūnė labiau tiki S., o ne ja. Be to, žinodama S. praeitį ir jo impulsyvų charakterį, išsigando. Pareigūnė jai liepė pasiimti savo daiktus, o po to jis su pareigūnais išėjo į lauką. Priėjus prie policijos tarnybinio automobilio jie alkotesteriu patikrino jos blaivumą. Jai buvo nustatytas daugiau negu dviejų promilių neblaivumas. Tiek daug įpūtė, nes buvo nemiegojusi ir visą dieną nevalgiusi. Policijos pareigūnai klausė ar jai nereikalinga medikų pagalba, bet ji jos atsisakė, nes manė, jog skausmas, kurį jaučia, po kažkiek laiko praeis ir jai pagerės. Po to pareigūnai pasakė, kad ją parveš į namus. Išvažiuodama iš viešbučio kiemo su pareigūnais matė, kad S. stovėjo ant viešbučio laiptų. Ką jis darė vėliau nežino. Grįžusi į namus nusipraususi užmigo. Prabudo po 11 valandos. Buvo jau prablaivėjusi, tačiau vis tiek jautėsi labai blogai, nes jai labai skaudėjo galvą, kaklą, perštėjo gerklę ir net negalėjo nuryti seilių bei pastoviai krenkšėjo. Be to, juto skausmą abiejuose apatiniuose žandikauliuose, skaudėjo ir krūtinę, dešinės rankos žastą nuo peties iki alkūnės, kairiąją šlaunį ir buvo sunku eiti. Taip pat svaigo galva, mirguliavo akyse ir palietus juto skausmą pakaušyje, pilvo apačioje. Tada į medikus nesikreipė, tikėjosi, jog sekančią dieną jausis geriau. 2023-12-28 vis dar buvo blogai, todėl visą dieną gulėjo ir niekur iš namų nėjo, o vakare sveikatai nepagerėjus, nutarė paskambinti savo šeimos gydytojai B., dirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje. Jai trumpai papasakojo kas jai nutiko ir pasakė apie savo blogą savijautą. Ji pasakė, kad jos priimti negali, patarė gerti skausmą malšinančius vaistus, pasitepti skaudančias kūno vietas tepalu ir pasakė, kad sekančią dieną atvyktų pas ją apžiūrai. Ji taip ir padarė. Ją apžiūrėjusi gydytoja turėjo matyti ant jos rankų, krūtinės ir kitų kūno vietų tuo metu jau išryškėjusias mėlynes. Po apžiūros ji ją pasiuntė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių galvos magnetinio rezonanso atlikimui. Be to, gydytoja paragino ją apie įvykį pranešti policijai, sakė, kad, jeigu to nepadarys ji, tai apie jos sužalojimą praneš medikai jai nuvažiavus į ligoninę. Ji taip ir padarė, t. y. atvykusi į policijos komisariatą pranešė apie jos atžvilgiu naudotą smurtą. Jos sveikata tuo metu vis dar buvo bloga, dar nebuvo pilnai atsigavusi nuo patirto streso, todėl tuo metu kai kurių įvykio aplinkybių neprisiminė ir nenurodė. Pareigūnė surašė jos parodymus ir atliko jos kūno apžiūrą. Ji nežino ar ji užfiksavo visus sužalojimus, ar ne. Manė, kad ji išmano savo darbą, viską padarys gerai ir užfiksuos visus matomus sužalojimus. Kai kurių kūno sužalojimų ji nefotografavo, pasakė, kad tai ekspertų darbas. Po to ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Po apžiūros ir atlikto galvos tyrimo medikai ją išleido į namus. Ji blogai jautėsi dar porą savaičių. Be to, dar kelias dienas po įvykio kartais be priežasties iš nosies išbėgdavo šiek tiek kraujo. Pareigūnai ją siuntė ir pas teismo medicinos ekspertus, tačiau jie jau tą dieną nebedirbo. Po to buvo trys laisvadieniai, todėl į juos kreipėsi tik sekančią darbo dieną, t. y. 2024-01-02, jai paskirtu laiku. Ją apžiūrėjęs ekspertas ant jos kūno rado daug sužalojimų. Ji negali nurodyti kokiu būdu jie buvo padaryti, tačiau žino, kad šie visi sužalojimai buvo padaryti įvykio metu. Mano, kad „mėlynės“ apatiniuose žandikauliuose atsirado kai S. ją dusino uždėjęs sulenktą savo ranką jai ant kaklo ir tuo pačiu savo ranka kėlė jos smakrą aukštyn. „Mėlynės“ krūtinėje, pilve, rankose, kojose galėjo atsirasti S. užkritus ant jos arba kai jis ją spaudė savo kūnu, sulenkta ranka. Dar gali būti, kad „mėlynės“ ant rankų žastų srityje atsirado, kai jis prieš ją perversdamas ant grindų buvo jai už jų suėmęs ir spaudė savo rankomis. Kraujosruvos nugaroje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimas nugaroje galėjo atsirasti jai krentant ant grindų. Pakaušyje ekspertas sužalojimų nerado, tačiau jį palietus skaudėjo gana ilgai. Ar juto fizinį skausmą pakaušyje ir kitose kūno vietose, kai nukrito ant grindų, neprisimena. Bendrai įvykio metu patirtą fizinį skausmą skalėje nuo 1 iki 10 įvertina 8 balais. Ant jos kūno iki jai ateinant į viešbutį, tikrai jokių sužalojimų nebuvo. Į viešbutį atvykę policijos pareigūnai jos neapžiūrėjo. Jeigu jie būtų tai padarę, tai greičiausiai kai kuriuos sužalojimus būtų matę. „Mėlynės“ ryškėti pradėjo antrą dieną po įvykio. Dar nori paminėti, kad 2023-12-27 namuose pamiegojusi ir atskėlusi pamatė, kad jos kairiojoje ausyje nebėra dviejų įveriamų sidabrinių auskarų. Pagalvojusi, kad juos pametė viešbutyje, internete susiradusi telefono numerį ten paskambino. Atsiliepusi viešbučio darbuotoja, kuri neprisistatė, jai pasakius apie pamestus auskarus, atsakė, kad kambarys dar nėra sutvarkytas ir ji pažadėjo pasakyti kambarį tvarkysiančiai darbuotojai jų paieškoti. Praėjus kažkuriam laikui ji jai perskambino ir pasakė, kad auskarų kambarį tvarkiusi darbuotoja niekur nerado. Ar auskarai iškrito įvykio metu nežino. Mano, kad labiausiai tikėtina, kad būtent tada, nes jai muistantis, jie galėjo atsisegti ir iš ausies iškristi. Kodėl jų nerado kambarį tvarkiusi viešbučio darbuotoja, nežino. Pretenzijų dėl auskarų niekam neturi, nes kaip sakė, tiksliai nežino kaip ir kur juos pamatė. Ji apie 20 metų gyvena kartu su S. B.. Jis serga onkologine liga ir ji juo rūpinasi. S. žino, kad ji kartais susitinka su S. ir jie vienas kitą pažįsta. Kai ji 2023-12-26 vakare išvažiavo susitikti su S. ir kai sekančios dienos ryte grįžo, S. buvo namuose. Ar S. ant jos kūno matė „mėlynes“ negali pasakyti, to reiktų klausti jo. Jie miega skirtinguose kambariuose ir jis jos nusirengusios nematė. Įvykio metu ji ne tik patyrė fizinį skausmą, buvo sužalota, tačiau patyrė stresą, išgąstį ir kažkurį laiką blogai miegojo, juto nerimą. Iki šiol negali pamiršti kas nutiko ir nuolat apie tai galvoja. Su S. po įvykio nebendravo. Kodėl jis taip pasielgė su ja nežino ir pati nesupranta. Gal jis kažkuriuo metu susirašinėdamas susitarė viešbutyje susitikti su I. ar dar kažkuo ir ji jam trukdė, o gal jis būdamas neblaivus nesuvokė kur ir su kuo yra bei ką daro. O gal dar dėl kažkokios jam nežinomos priežasties. Ji nieko neišsigalvoja ir nemeluoja, ne, tikrai tam neturi priežasčių ir pati sau sužalojimų nepasidarė. Nors S. jai yra negrąžinęs tų 350 erų, ji su juo vis tiek bendravo, nes tikėjosi, kad juos atgaus ir tai nėra priežastis jai meluoti, jį kaltinanti išgalvotu smurtu. Įvykio naktį ji su S. intymių santykių neturėjo. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jai išaiškinta, jį pareikš vėliau (1 tomas, b. l. 18-24).
27. 2024 m. vasario 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota nukentėjusiosios V. B. parodymų patikrinimo vietoje eiga, kuriose metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, parodydama vietas ir įvykio aplinkybes viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje (1 tomas, b. l. 98-101).
28. Iš Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuotų duomenų matyti, kad 2023 m. gruodžio 27 d. 8.02 val. telefonu skambučiu Bendrajam pagalbos centrui S. Ž. pranešė, kad dabar pas pranešėją viešbučio kambaryje yra pažįstama moteris, kuri kaltina pranešėją, neva jis ją sumušė. Vyksta konfliktas. Lauks abu policijos viešbučio (duomenys neskelbtini) kambaryje. Nurodyta papildoma informacija apie įvykį, jog 2023-12-27 8.37 val. policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas S. Ž., nustatytas 1,62 promilių, kuris paaiškino, kad žodžiu sukonfliktavo su pažįstama moterimi, su kuria atvyko į viešbutį atšvęsti. Kaip teigė moteris kaltino jį, kad šis mušėsi. Pabendravus su akivaizdžiai neblaivia V. B., nustatytas 2,92 promilių, ši teigė, kad susitiko su pažįstamu, kuris ją stumdė, vėliau ši teigė, kad sugriebė už kaklo. Jokių akivaizdžių kūno sužalojimų nebuvo matyti, moteris medikų pagalbos atsisakė. Tęsiant bendravimą ši teigė, kad jokių pretenzijų pažįstamui neturi, nori vykti į namus. Tęsiant aplinkybių aiškinimąsi moteris dėl savo stipraus neblaivumo sunkiai dėstė įvykio aplinkybes, vėliau teigė, kad jokio konflikto nebuvo. Pareigūnas atvykus vykęs asmenų žodinis konfliktas išspręstas vietoje, moteriai suteikta socialinė pagalba ir ji parvežta į namus. Pranešėjas pažįstamai moteriai taip pat jokių pretenzijų neturėjo. Įvykis išspręstas vietoje. Skundų, pareiškimų negauta. Filmuota Body kamera. 2023-12-29 į policijos komisariatą atvyko V. B., iš kurios priimtas pareiškimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 tomas, b. l. 143-145).
29. 2024 m. vasario 2 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo, esančio Policijos registruojamų įvykių registre, apžiūra. Protokole nurodoma, jog įrašo pradžia yra 2023-12-27 08:02:11 val. Jo trukmė 2 minutės 59 sekundės. Garso įraše girdimas šis pokalbis: BPC operatorė: 112 klausau; Skambinantysis: Laba ryta; BPC operatorė: Labas rytas. Kas nutiko?; Skambinantysis: Nu šiaip neskubi (neištartas žodis) pagalba, bet esmė tokia, kad baliavojam su moterim, jinai teigia, kad aš ją sumušau, nors aš jos nemušau; BPC operatorė: Jinai kvietė policiją? (fone girdisi galimai moters balsas, tačiau ką ji sako negalima suprasti); Skambinantysis: Ne. Aš kviečiuosi policiją, kad paskiau nebūtų taip, kad (nesuprantamas žodis); BPC operatorė: O tai dėl ko?; Skambinantysis: Aš kviečiuosi polic (nebaigtas pasakyti žodis), aš norėčiau išsikviest policiją, kad įrodyt, kad aš jos tikrai nemušau; BPC operatorė: O ta moteris pas jumis yra? (fone girdisi galimai moters balsas, tačiau ką ji sako negalima suprasti); Skambinantysis: Kaip?; BPC operatorė: Pas jumis yra?; Skambinantysis: Taip, yra kartu, viešbuty mes esam, bet aš jos nei mušau, nei ką aš dariau; BPC operatorė: Viešbuty dabar esat?; Skambinantysis: Taip. Aš jos nei mušau, nei trankiau (fone girdisi galimai moters balsas, tačiau ką ji sako negalima suprasti), o jinai teigia, kad aš ją sumušau nu. Jinai pati va dabar daro va nesąmones, blūdija, eina, trankosi nu tai (fone girdisi galimai moters balsas, tačiau ką ji sako negalima suprasti). Paskiau išsikvies be manęs, gausis taip, kad aš taip padariau; BPC operatorė: Bet jinai ar yra vizualiai matos kad sumušta ar ne?; Skambinantysis: Nu iš išorės tai ne, nesimata nieko (fone girdisi galimai moters balsas ir ji galimai sako: „Kol kas nesimato“); BPC operatorė: Koks čia miestas? (fone girdisi galimai moters balsas ir ji galimai sako: „Užfiksuokit tą įvykį“); Skambinantysis: (duomenys neskelbtini); BPC operatorė: Gatvė kokia?; Skambinantysis: Kur čia mes esam? „(duomenys neskelbtini)“ viešbutis. Eik į šalį, baik tu, nedaryk nesąmonių (fone girdisi galimai moters balsas ir ji galimai sako: „Aš nieka nedarau. Užfiksuokit tą įvykį“, o paskui bus žymės po“ ); BPC operatorė: Tai kokia gatvė?; Skambinantysis: Aš nežinau tiksliai kokia čia ta gatvė yra (fone girdisi galimai moters balsas ir ji galimai sako „(duomenys neskelbtini)“); BPC operatorė: Tai (nesuprantamas žodis) viešbuty?; Skambinantysis: (duomenys neskelbtini) man atrodo. Ar (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini); BPC operatorė: (duomenys neskelbtini)gatvė gal?; Skambinantysis: Gal (duomenys neskelbtini) taip; BPC operatorė: (duomenys neskelbtini) 25?; Skambinantysis: Taip; BPC operatorė: „(duomenys neskelbtini)“ kas čia yra?; Skambinantysis: Viešbutis; BPC operatorė: Viešbutis?; Skambinantysis: Taip; BPC operatorė: O jūs būsit vietoj? Skambinantysis: Nu taip, aš vietoj būsiu. Bet ir dabar vat suprantat jinai kalba va aš tau iškviesiu, ar dar kažką padarysiu, aš į teismus paduosiu, aš; BPC operatorė: O jūsų vardas, pavardė?; Skambinantysis: Mano vardas, pavardė S. Ž.; BPC operatorė: Koksai vardas?; Skambinantysis: S.; BPC operatorė: Ž. taip?; Skambinantysis: Taip; BPC operatorė: Gerai. Laukite vietoje, tada prie įėjimo kur nors. Atvyks policija ir išsiaiškinsit. O jūsų tada viešbučio kambarys koks būtų?; Skambinantysis: Viešbučio kambarys trys šimtai septintas; BPC operatorė: Gerai. Informuota policija. Viso gero; Skambinantysis: Ačiū; BPC operatorė: Viso gero (1 tomas, b. l. 168-171).
30. 2024 m. balandžio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-701(24) pateikta tiriamojo garso įrašo BPC skambučio įrašo (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-12-27 08 02 18).mp3 patikslinta stenograma. Naudoti žymėjimai: /.../- žodis ar frazė, kurios neįmanoma suprasti; skliausteliuose su klaustuku, pvz.: (palikom?), pateikiami žodžiai, dėl kurių abejojama (toks žymėjimas reiškia, kad kategoriškai teigti negalima, bet yra tikėtina, kad šioje garso įrašo vietoje yra užfiksuoti nurodyti žodžiai). Laiko nuo įrašo pradžios žymų formatas h : min : s. Telefoninio pokalbio fone užfiksuota kalba pateikta paryškintu šriftu. Telefoninio pokalbio dalyviai: BPC operatorė - 112, skambinantis vyras - V. Vyro V aplinkoje telefoninio pokalbio fone girdimi balsai: M - moteriškas balsas (balsai), kai dėl signalo kokybės nėra galimybių nustatyti ar kalba viena ir ta pati, ar kita moteris. M1 - tikėtina, vienos ir tos pačios moters pasakytos frazės. 112 Vienas, vienas du, klausau. M /.../ ir aš (tau ?)/.../ V Labą rytą. 112 Labas rytas, kas nutiko? M 00:00:12.260 (šiandien lietus?) toks žinai, (šalia?) 00:00:13.686 /.../ V Nu, šiaip neskubi ka va pagalba, bet esmė tokia, kad baliavojam su moterim, jinai teigia, kad aš ją sumušau, nors aš jos nemušau. 112 Mhu. O jinai kvietė policiją? M /.../ 00:00:25.135 (pagriebė tą?) 00:00:25.843 /.../ V Ne. Aš kviečiuosi policiją, kad paskiau nebūtų taip, kad...112 O tai dėl ko? M 00:00:30.883 Jau buvo čiut neiš(nešta?) 00:00:32.190 V Aš kviečiuosi policij, aš norėčiau išsikviest policiją, kad įrodyt, kad aš jos tikrai nemušau, jos tikrai nemušau. M 00:00:38.383 ten irgi nakčiai /.../ 00:00:39.895 112 00:00:40.000 O ta moteris pas jumis yra? M 00:00:40.000 Palauk. 00:00:40.616 M 00:00:41.323 Žinai, kaip yra, pasėdėtų /.../ vienas /.../ 00:00:43.902 V 00:00:42.534 Taip. 112 Pas jumis yra? M /.../ 00:00:44.707 tą moterį (kažkur?) 00:00:45.727 /.../ V Taip, yra kartu, viešbuty mes esam, bet aš jos nei mušau, nei ką aš dariau. 112 Tai viešbuty dabar esat? V Taip, ėė... Aš jos nei mušau, nei trankiau. 00:00:55.423 M1 00:00:54.799 „necenzūrinė raiška“ /.../ 00:00:55.423 M /.../ M1 00:00:55.423 Tegul eina (jis „necenzūrinė raiška“?) Tuo pat metu kalba ir kita moteris, ką sako suprasti negalima. 00:00:56.851 V O jinai teigia, kad aš aš ją sumušau nu-uu.... chm. M /.../ 00:01:01.000 (išlaužė paskum, va, šitas?) 00:01:02.833 /.../ V Jinai pati, va, dabar daro, va, nesąmones. Blūdija, eina, trankosi, nu tai... Paskiau išsikvies be manęs, gausis taip, kad aš taip padariau. 00:01:15.828 Nuo 00:00:58.596 keli moteriški balsai, šurmulys. 112 Bet jinai ar yra vizualiai matos, kad sumušta, ar ne? V Nu iš išorės tai ne, nesimato nieko. M1 00:01:23.829 Ė, kol kas nesimato. 00:01:25.842 112 Koks čia miestas? V Nu. M1 00:01:26.101 Užfiksuokit tą įvykį. 00:01:27.960 V 00:01:27.443 (duomenys neskelbtini). 112 Gatvė kokia? 00:01:29.127 Keli moteriški balsai. M /.../ atvažiavę (pas mus?) buvo. 00:01:31.000 V Kur čia mes esam? Kur čia mes esam? (duomenys neskelbitni)s viešbuty. Eik į šalį, baik tu, ne, nedaryk nesąmonių. M1 00:01:37.132 (Ai, „necenzūrinė raiška“?), aš nieko nedarau. Užfiksuokit tą įvykį, o paskui bus žymės po... 00:01:42.858 112 00:01:37.903 Tai kokia gatvė? V 00:01:40.000 Ėėė, aš nežinau tiksliai kokia čia ta gatvė yra kokia čia ta gatvė yra. M 00:01:49.000 (Gegužių?) /.../ (duomenys neskelbtini), man atrodo. M 00:01:52.766 ((duomenys neskelbtini)?) dvidešimt penki. 00:01:55.000 V Ar dvidešimt penki, ar penki. 00:01:56.866 Toliau iki garso įrašo pabaigos, BPC operatorės ir vyro telefoninio pokalbio fone girdimas šurmulys, užfiksuoti kelių asmenų balsai, tarp jų nemažiau kaip du moteriški. Nustatyti, kiek žmonių kalba ir ką jie sako, nėra galimybės. 112 (duomenys neskelbtini) gatvė gal V Gal (duomenys neskelbtini), taip. 112 (duomenys neskelbtini) 25? V Taip. 112 „(duomenys neskelbitni)“ kas čia yra? V Viešbutis. 112 Viešbutis? V Taip. 112 O jūs būsit vietoj? V Nu taip, as vietoj būsiu. Bet ir dabar, vat, suprantat, jinai kalba, va, aš tau iškviesiu, ar dar kažką padarysiu, aš į teismus paduosiu, aš... 112 O jūsų vardas, pavardė? V Mano vardas, pavardė - S. Ž.. V S.. 112 Mhu. Ž., taip? V Taip 112 Gerai. Laukite vietoje, tada prie įėjimo kur nors. Atvyks policija ir išsiaiškinsit. O jūsų tada viešbučio kambarys koks būtų? V Ė, viešbučio kambarys trys šimtai septintas. 112 Gerai. Informuota policija. Viso gero. V Ačiū. 112 Viso gero (1 tomas, b. l. 178-182).
31. 2024 m. sausio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), viešbutis ,,(duomenys neskelbtini)“, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta, nustatyta, jog įvykio vietoje įrengta vaizdo kamera, fotografuota (1 tomas, b. l. 146-155).
32. 2024 m. sausio 16 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. G. pateikė laikmeną su vaizdo įrašu (1 tomas, b. l. 163-164).
33. 2024 m. vasario 2 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. G. pateiktų trijų vaizdo įrašų apžiūra. Protokole nurodoma, jog pirmajame faile yra vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „ch06_20231226213551“, tai viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ esančios vaizdo stebėjimo kameros įrašas. Jo viršutiniame kairiajame kampe matosi data: „12-26-2023“, užrašas „Tue“ ir laikas. Jo pradžia yra 21:35:45 val., o pabaiga –21:36:01 val. Įrašo dešiniajame apatiniame kampe yra užrašas: „reseps“. Apžiūrimame vaizdo įraše matomos viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ patalpos. Pro duris įeina vyras ir moteris. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad minėtas vyras yra įtariamasis S. Ž., o moteris – nukentėjusioji V. B. S. Ž. eina pirmas, o V. B. eina paskui jį. Moteris dešinėje rankoje laiko tamsios spalvos rankinę ir šviesios spalvos nedidelį pirkinių maišelį. V. B. eidama šiek tiek svirduliuoja. Minėti asmenys nueina koridoriumi, o kur, nesimato. Antrame faile yra vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „ch06_20231226213140“, tai viešbutyje „(duomenys neskelbitni)“ esančios vaizdo stebėjimo kameros įrašas. Jo viršutiniame kairiajame kampe matosi data: „12-26-2023“, užrašas „Tue“ ir laikas. Jo pradžia yra 21:31:37 val., o pabaiga –21:33:30 val. Įrašo dešiniajame apatiniame kampe yra užrašas: „Resepsan“. Apžiūrimame vaizdo įraše matomos viešbučio „(duomenys neskelbitni)“ patalpos. Registratūroje prie stalo ant kėdės sėdi viešbučio administratorė ir kalba su prie stalo stovinčiu vyru. 21:31 val. pro duris įeina S. Ž. Paskui jį eina V. B. Ji eidama šiek tiek svirduliuoja. Abu asmenys prieina prie registratūros stalo. S. Ž. iš vidinės striukės kišenės išsitraukia piniginę ir padėjęs rankas ant stalo pakylos, kalba su administratore. V. B. stovi šalia jo. Jos veido nesimato, nes toje vietoje ant apsauginio stiklo, pritvirtinto prie stalo pakylos, yra užklijuotas popieriaus lapas. S. Ž. iš piniginės išima galimai asmens dokumentą ir jį padeda ant stalo pakylos. V. B. tuo metu galimai kažko ieško rankinėje. Po to ji kairę sulenktą ranką padėjusi ant stalo pakylos, stovi šalia S. Ž.. Administratorė paima S. Ž. padėtą galimai asmens dokumentą ir padariusi kopiją, jį S. Ž. grąžina, prieš tai jam padavusi popieriaus lapą bei rašiklį. S. Ž. šiame lape kažką rašo. Administratorė atsistojusi kažkur nueina. V. B. tuo metu paima ant stalo pakylos padėtą galimai S. Ž. asmens dokumentą ir jį padeda po pinigine, taip pat padėta ant stalo pakylos. S. Ž. baigęs pildyti jam paduotą dokumentą ir ant jo padėjęs rašiklį, jį pastumia į priekį. Po to nuo stalo pakylos pasiima piniginę ir galimai savo asmens dokumentą. Tuo metu viešbučio darbuotoja grįžta prie stalo, pasiima segtuvą su dokumentais ir vėl kažkur eina. Trečiame faile yra vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „ch06_20231226213140“, tai viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ esančios vaizdo stebėjimo kameros įrašas. Jo viršutiniame kairiajame kampe matosi data: „12-26-2023“, užrašas „Tue“ ir laikas. Jo pradžia yra 21:31:42 val., o pabaiga –21:33:30 val. Įrašo dešiniajame apatiniame kampe yra užrašas: „Resepsan“. Apžiūrimame vaizdo įraše matomi tie patys vaizdai, kaip ir antrame faile esančiame vaizdo įraše. Kitos ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 tomas, b. l. 165-167).
34. 2024 m. vasario 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 3 policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų, esančių policijos Kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemoje, apžiūra. Protokole nurodoma, jog pirmame faile, kurio pavadinimas „PSS-20231227-081453UTC+0200“ yra (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos R. N. įvykio metu turėtos kūno kameros vaizdo įrašas. Jo apačioje matomas užrašas: „Siauliu_m_r_733716“, data: „2023-12-27, laikas, užrašas: „e0070533“, pareigūno buvimo vietos koordinates ir kameros įkrovimo lygį procentais. Įrašas prasideda 08:14:57 val. ir baigiasi 08:22:16 val. Apžiūrimame vaizdo įraše matomi iš policijos tarnybinio automobilio išlipantys policijos pareigūnai. Jie eina link pastato. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai viešbutis „(duomenys neskelbtini)“, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ant viešbučio laiptų stovi vyras. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šis asmuo yra įtariamasis S. Ž. Vienas iš pareigūnų, t. y. A. E. minėto asmens klausia ar tai jis kvietė pareigūnus. S. Ž. tai patvirtina. Arčiau minėto asmens priėjusi R. N. klausia ar jis skambino. S. Ž. tai patvirtina. Minėta pareigūnė jo klausia ar jis yra S.. S. Ž. tai patvirtina. Pareigūnei paklausus kas nutiko, jis atsako: „Man tai nieko, bet va baliavojom su pažįstama ir blūdyt pradėjo, nu pradėjo sakyt, kad aš ją mušau ir taip toliau“. Pareigūnei paklausus, iš kur ta pažįstama yra, jis atsako, kad šiaulietė. Į pareigūnės klausimą, iš kur yra jis, S. Ž. sako, kad iš rajono. Pareigūnui A. E. paklausus, kokios pagalbos jam iš jų reikia, S. Ž. sako: „Man asmeniškai jinai puola, daužosi, aš, aš norėčiau, kad ją išvestumėt ir kad paskiau ir nustatytumėt, nes jin dabar va kai išgirdo, kad aš pasakiau, sakau išsikviečiau policiją, aš tavęs nei liečiau, nei aš tau kažką dariau. Jinai man pradėja sakyt tu mane daužei tu taip toliau. Nu aš jos nei liečiau, nei nieko. Aš noriu, kad nebūtų taip, kad suprantat, išeina žmogus, išsiskiriam ir taip toliau ir paskiau po kokį savaitės ar dviejų, ar ant rytojaus problemos kad nu man nereik“. Pareigūnė klausia S. Ž., kada jis gimęs. Jis pasako savo gimimo datą. Pareigūnui S. Ž. paklausus ar kambarys jo vardu, jis tai patvirtina bei sako, kad automobilis, kuris stovi aikštelėje, yra ne jo vardu. Pareigūnės paprašytas, jis pasako savo gyvenamosios vietos adresą. Pareigūnui paklausus ar ji (moteris apie kurią pasakojo S. Ž.) yra kambaryje, jis tai patvirtina ir sako, kad ją užrakino. Pareigūnė sako, kad jiems reikia patekti į kambarį. S. Ž. prašo palaukti, nes nori parūkyti. Pareigūnė atsako, kad jis parūkys vėliau ir eina į viešbučio vidų. Pareigūnė pasisveikina su viešbučio darbuotoja ir sako, kad jie nori patekti į (duomenys neskelbtini) kambarį. Viešbučio darbuotoja ranka rodo kur pareigūnams reikia eiti. Pareigūnei paklausus, kas čia buvo, ar buvo kas nulipęs ir kažką sakė, viešbučio darbuotoja sako, kad iš viso nieko, ji tik dabar sužinojo ir nei jokio triukšmo, jokio garso visiškai nebuvo. Pareigūnei paklausus, kieno vardu yra kambarys, viešbučio darbuotoja ranka rodydama į S. Ž. sako, kad šito vaikino. Viešbučio darbuotoja kilnodama kažkokius popieriaus lapus sako, kad yra ir pasas, ir viskas yra. Pareigūnei paklausus ar jis (S. Ž.) vienas pats savo vardu pasiėmė kambarį, viešbučio darbuotoja tai patvirtina ir taip pat sako, kad jis (S. Ž.) pasiėmė moterį su savimi. Po to pareigūnė laiptais lipa į viršų ir eina prie kambario durų. Pirmasis prie kambario durų prieina S. Ž. ir atrakina durų spyną. Jis atidaro duris. Viena iš pareigūnių - R. N. eina į kambarį. Vonios patalpoje girdisi kalbanti moteris. Ji prašo atidaryti vonios kambario duris. Pareigūnė atsako, kad jie neturi rakto ir klausia S. Ž. ar jis turi vonios kambario durų raktą. S. Ž. atsako, kad jis turi tik kambario durų raktą. Pareigūnė minėtos moters prašo atsirakinti duris, o po to paaiškina ką jai reikia daryti. Pareigūnė turimu raktu bando atrakinti spyną ir moters klausia ar jai nepavyksta atrakinti spynos. Po to vonios kambario durys atsidaro. Minėtoje patalpoje matoma stovinti moterį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji yra nukentėjusioji V. B.. Taip pat matosi, kad yra pravertas šioje patalpoje priešais duris esantis langas. V. B. sako, kad ji nieko nedaro. Pareigūnė jai paaiškina, kad ji „atsuko duris“, nes ji buvo užsirakinusi bei jos prašo eiti į kambarį pasikalbėti. Pareigūnė jos klausia, kas buvo čia, kad policija važiuoja po švenčių. V. B. eina link kambaryje esančios vienos iš lovų. Matosi, kad moteris vilki suknelę arba palaidinę ir sijoną, mūvi tamsios spalvos pėdkelnes. Sėsdama ant lovos ji kažką nerišliai pasako. Po to moteris sako: „Šiaip tai aš pretenzijų labai neturiu, bet vat jeigu jis dabar turi pretenzijų“. Pareigūnė sako, kad S. Ž. pretenzijų neturi, jis nurodė, kad jie konfliktuoja. V. B. ranka liečia kaklą ir pareigūnei sako: „Pažiūrėkit“. Ar ant moters kaklo, kitų rūbais neuždengtų kūno vietų yra sužalojimų įraše nesimato. Pareigūnė klausia ką pažiūrėti ir eina arčiau V. B., kuri sako: „Čia tik bus „mėlynės“ po kiek laiko“. Pareigūnei pasakius: „Po kiek laiko“, V. B. atsako: „Faktas. Va ten tualete kai buvau, nes rūkyt negalim (nesuprantami žodžiai ) aš ten nuėjau parūkyt, jis mane smaugė“. Pareigūnei paklausus, kaip jie susipažino. V. B. sako, kad jie pažįstami seniai. Moteris taip pat sako: „Aš jam, jam sakiau nu nekviesk, nereikia“. Pareigūnė moters klausia, kur ji gyvena. V. B. atsako, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pareigūnė klausia ar jie čia šventės sutikti atvažiavo. V. B. kažką atsako. Pareigūnė moteriai sako, kad čia jų reikalai ir ji nesigilina. V. B. sako: „Gerai. (Nesuprantami žodžiai) pasakyt, jeigu jis iškvietė, tai gerai, tos „mėlynės“ atsiras vėliau“. Pareigūnė V. B. klausia ar ji turi kokį nors asmens dokumentą. Moteris atsako, kad turi ir atsistojusi pasiima rankinę, o po to, vėl atsisėdusi ant lovos, joje ieško asmens dokumento ir kažką sako. Pareigūnė jos klausia ar jai medikų reikia. Ar V. B. atsako nesigirdi. Pati pareigūnė pasako: „Ne“, o po to klausia ar ji jau į namus važiuos. V. B. sako: „Jo, jo, jo. Aš jau norėjau prieš tai važiuot (nesuprantamas žodis) neleida. Jisai mani“. Pareigūnė V. B. sako, kad ji jai duotų dokumentą, o ne banko kortelę. V. B. atsiprašo ir sako: „Jis mani į tualetą, nu ir“. V. B. ieškant asmens dokumento, pareigūnė jai sako, kad ji žiūrėtų ar ne čia dokumentas įkištas. V. B. pareigūnei paduoda asmens tapatybės kortelę. Pareigūnė klausia ar ji V. Moteris tai patvirtina. Pareigūnė pasako, kad nuotraukoje ji buvo tamsesniais plaukais, o po to klausia ar pas ją namuose kažkas yra, ar ji gyvena viena. V. B. atsako, kad gyvena viena, yra šuniukas. Pareigūnės paprašyta ji pasako savo gyvenamosios vietos adresą. Pareigūnė V. B. klausia ar ji pati kažkokių raštiškų pretenzijų turės. Moteris atsako: „Jeigu bus „mėlynės“ dabar iškvietė jumis pareigūnus“. Pareigūnė sako, kad juos iškvietė dėl konflikto, kad S. Ž. konfliktuoja su ja ir kad jis pretenzijų neturi bei klausia ar V. B. turi pretenzijų. Moteris sako: „Jeigu turėsiu, parašysiu“. Pareigūnė prašo moters apsirengti ir eiti iš čia, kad jie nebekonfliktuotų. V. B. atsako: „Taip, taip“. Vėliau pareigūnė eina prie kambario durų, prie kurių koridoriuje stovi S. Ž. ir policijos pareigūnai: A. E. ir R. J.. Pareigūnė R. N. S. Ž. sako, kad V. B. jam jokių pretenzijų neturi, ji apsirengia ir išeina, o jis elgtųsi kaip nori, kitą svečią kviestųsi. Po to pareigūnė vėl grįžta į kambarį ir V. B. sako, kad ji rinktųsi daiktus, kol jie čia yra, ir nebekonfliktuotų. V. B. vilkdamasi paltą kažką sako pareigūnei. Galima suprasti tik tai, kad ji suko, jog išsikvies taksi ir išvažiuos. Antrame faile, kurio pavadinimas „PSS-20231227-081455UTC+0200“, yra (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės R. J. įvykio metu turėtos kūno kameros vaizdo įrašas. Jo apačioje matomas užrašas: „Siauliu_m_r_738187“, data: „2023-12-27“, užrašas: „e0070808“, pareigūno buvimo vietos koordinates ir kameros įkrovimo lygį procentais. Įrašas prasideda 08:14:55 val. ir baigiasi 08:22:21 val. Apžiūrimame vaizdo įraše matoma dalis tų pačių vaizdų, kaip ir pirmame faile esančiame vaizdo įraše. Jame taip pat girdimas kalbantis S. Ž., kuris stovi koridoriuje prie viešbučio kambario durų kartu su policijos pareigūnais - R. J. ir A. E., t. y. policijos pareigūnei R. N. bandant padėti V. B. atrakinti vonios kambario durų spyną, jis sako: „Užsirakinėjo“. Po to jis nusijuokęs sako: „Aš net specialiai išeidamas savo megztinį, viską palikau, nes sakau, kad aš tikrai pareisiu ir aš. Ko man dingt? Aš nieko blogo nepadariau“. Po to V. B. išėjus iš vonios kambario ir kartu su pareigūne R. N. nuėjus į kambarį, S. Ž. sako: „Aš noriu, kad ją išvestumet iš čia“. Po to jis šiek tiek patylėjęs sako: „Nes pradėjo sakyt aš ją mušau ir aš net atskiroj lovoj miegojau“. Pareigūnui paklausus ar jie visą laiką buvo kartu, S. Ž. atsako: „Nu taip. Mes pažįs (nebaigtas sakyti žodis) nu kaip pažįstami mes esam“. Pareigūnui paklausus ar jie kartu gėrė, S. Ž. sako: „Nu taip“. Pareigūnui paklausus ar pašalinių asmenų nebuvo, jis atsako: „Ne, mes tik dviese. Ir ta prasme pradėjo sakyt tu mane sumušai. Aš atsikėliau, sakau kur, kurioj vietoj aš tave daužiau ar dar kažką. Tuo labiau aš nei liečiau žmogaus, nei aš dar kažką dariau. Sako tu mane sumušai, dabar bus problemų. Gerai tada sakiau, kviečiam policiją ir pasižiūrim kas ką muša. Nu ar ne taip?“. Po to S. Ž. šiek tie patylėjęs ir galimai girdėdamas kambaryje kalbančią V. B., sako: „O „mėlynės“ tos ten ką ji man čia pradėjo rodyti čia net nežinau, galit pasižiūrėt, senos mėlynės. Nuo kada jeigu aš jum daba atvirai sakant jeigu aš jum dabar suspausiu, ar jum dabar bus iš karto „mėlynė“, ar po kiek laiko tik? Pareigūnas A. E. atsako, kad kiekvienam žmogui bus skirtingai, nes kiekvieno anatomija skirtinga. S. Ž. sako: „Nu, bet ne per dvi minutes palieka mėlyna“. Pareigūnas sako, kad būna labai stipriai suspaudus, kai kuriems asmenims labai greitai pasimato. S. Ž. sako: „Baikit juokus, baik mane gąsdint“. Pareigūnai S. Ž. paaiškina, kad sako taip, kaip yra. S. Ž. atsako: „Ne, aš suprantu ką tu sakai. Iš tikrųjų aš pats nepėsčias esu, bet aš“. Pareigūnas paaiškina, kad jeigu pretenzijų kokių bus, tai jie dažniausiai duoda ekspertizę ir ekspertizė nustato iš ko, kas, kaip. S. Ž. sako: „Tai gerai“. Pareigūnui pasakius, kad moteris pretenzijų neturi, S. Ž. sako: „Tai gerai, duokit jai ekspertizę“. Pareigūnas jo klausia, tai kam ta ekspertizė ,jeigu V. B. pretenzijų neturi. S. Ž. sako: „Bet jin daba rėkava, kad (nesuprantamas žodis)“. Tuo metu prie kambario durų priėjusi pareigūnė R. N. S. Ž. sako, kad V. B. jam jokių pretenzijų neturi, ji apsirengia ir išeina. S. Ž. sako: „Tai gerai“. Pareigūnei pasakius, kad jis gali elgtis kaip nori, kitą svečią kviestųsi, S. Ž. atsako: „Tai gerai. Nereikia man jokių kitų svečių. Aš va išsimiegu, kada galiu vairuot ir aš išvažiuoju“. Po to jis sako: „Bet jūs patvirtinkit, kad (nesuprantamas žodis) man pretenzijų“. Pareigūnui pasakius, kad viskas yra nufilmuota, užfiksuota, S. Ž. atsako: „Gerai. Kad paskiau žinot nebūtų“. Pareigūnė R. J. pasako, kad viskas tvarkoje. Trečiame faile, kurio pavadinimas „PSS-20231227-081440UTC+0200“ yra (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio A. E. įvykio metu turėtos kūno kameros vaizdo įrašas. Jo apačioje matome užrašą: „Siauliu_m_r_744301“, datą: „2023-12-27“, laiką, užrašą: „e0079248“, pareigūno buvimo vietos koordinates ir kameros įkrovimo lygį procentais. Įrašas prasideda 08:14:41val. ir baigiasi 08:22:19 val. Apžiūrimame vaizdo įraše matoma dalis tų pačių vaizdų, kaip ir pirmame bei antrame failuose esančiuose vaizdo kamerų įrašuose. Kitos ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos jame nėra (1 tomas, b. l. 183-198).
35. 2023 m. gruodžio 29 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota V. B. apžiūra. Protokole nurodyta, jog ji vilki pilkos spalvos megztinį, juodos spalvos kelnes bei mūvi pilkus batus. Pareigūnė apžiūri asmens veido bei kaklo sritį, sužalojimų nestebi. Ties krūtinės ląstos srityje, dešinėje pusėje matomas sužalojimą, kurio bendras plotas 3 cm, o ilgis apie 2 cm. Pareigūnė apžiūri asmens kairės rankos riešo dalį, ant kurio stebi dvi ovalo formos kraujosruvas, kurių bendras ilgis apie 4 cm, o plotas taip pat apie 4 cm. Apžiūri asmens dešinės rankos riešo sritį, taip pat mato tris kraujosruvas, kurių bendras ilgis apie 2cm, o plotis apie 6,5 cm. Apžiūri asmens kairę koją, ties šlaunies vidine dalimi mato kraujosruvą, kurios bendras plotas apie 7 cm, o ilgis apie 3,5 cm. Daugiau ant asmens kūno sužalojimų nestebi (1 tomas, b. l. 111-114).
36. 2024 m. sausio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados, kad V. B. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio abiejų kampų srityse, abiejose krūtinės ląstos pusėse, dešinėje pilvo pusėje, abiejuose žastuose ir dilbiuose, dešinėje nugaros pusėje, kairiame sėdmenyje, abiejose šlaunyse ir blauzdose, odos nubrozdinimas nugaroje. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Labiausiai tikėtina, kad poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio abi kampų srityse, ovalios formos poodinės kraujosruvos kairiame žasto ir abiejuose dilbiuose, poodinė kraujosruva kairės šlaunies vidiniame paviršiuje padarytos tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau dvidešimt devynių trauminių poveikių pasekoje. V. B. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 127-128).
37. 2024 m. kovo 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados, jog, atsižvelgiant į pateiktus liudytojo papildomos apklausos protokolą, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, parodymų patikrinimo vietoje protokolą, labiausiai tikėtina, kad V. B. nustatytos poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio abiejų kampų srityse galėjo gautis ranka spaudžiant jos kaklą ir keliant smakrą į viršų; poodinės kraujosruvos abiejose krūtinės ląstos pusėse ir dešinėje pilvo pusėje - įtariamajam užkritus ant jos kūno priekinio paviršiaus; ovalios formos poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir abiejuose dilbiuose - spaudžiant minėtas sritis pirštais; poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, abiejose šlaunyse ir blauzdose - grumtynių metu, siekiant išsilaisvinti; poodinės kraujosruvos dešinėjo nugaros pusėje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimas nugaroje- nugriuvus po kontakto ant nugaros ir kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Tikėtina, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyti laiku. Į tai nurodo apžiūros metu užfiksuota vienoda visų poodinių kraujosruvų spalva (melsvai violetinės žalsvai gelsvu atspalviu), odos nubrozdinimas, padengtas rusvu šašu. Poodinės kraujosruvos susiformuoja ir vizualiai pradeda matytis kiekvienam asmeniui individualiai, kelių minučių - keleto valandų laikotarpyje po trauminio poveikio. 2024-02-05 V. B. kreipėsi pas šeimos gydytoją po 2023-12-27 buvusios traumos dėl likusio skausmo dešinio žasto srityje, sumažintos rankos jėgos, tirpimo bei dėl lėtinių ligų. Pateiktuose dokumentuose nėra objektyvių medicininių duomenų, kad dėl minėtų nusiskundimų būtų nustatyta diagnozė, keičianti V. B. konstatuotą nežymų sveikatos sutrikdytų mąstą (1 tomas, b. l. 133-135).
Žemesnės instancijos teismas
38. 2024 m. vasario 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodoma, jog V. B. į jų kliniką kreipėsi 2023-12-28, buvo užregistruota tai pačiai dienai 18 val., tačiau dėl didelio gydytojo užimtumo tai dienai susisiekus su paciente (2023-12-28 14.17 val.) ir suderinus, vizitas buvo perkeltas į 2023 m. gruodžio 29 d. (1 tomas, b. l. 140-142).
39. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 4 d. įtariamojo apklausos metu S. Ž. kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato. Kaltu dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta iš dalies, kadangi V. nemušė, o tik gindamasis buvo suėmęs jai už rankų ir galėjo netyčia ją sužaloti. V. B. jis pažįsta gal kokius 5-6 metus. Su ja niekada jokių artimų ryšių nepalaikė. Būdavo, kad kartais susitikdavo, kartu leisdavo laiką, kartais susirašinėdavo žinutėmis. 2023-12-26 vakare, gal apie 20.30 val. V. parašė žinutę ir klausė, ką jį veikia. Jai rašė per „WhatsApp“ programėlę. V. atrašė, kad yra namuose. Kadangi jis norėjo su kažkuo išgerti alkoholio, tai jai parašė, kad planuoja važiuoti į viešbutį, ir paklausė ar ji nenorėtų su juo išgerti. V. atrašė, kad sutinka. Į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, tikslaus adreso nežino, jis nuvažiavo apie 22 valandą jo tėvui K. Ž. priklausančiu automobiliu „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo blaivus. V. laukė minėtame automobilyje gal kokį pusvalandį. Ji atvažiavo taksi automobiliu. Kai ji išlipo iš šio automobilio, pamatė, kad ji girta. V. vos pastovėjo ant kojų ir vos užlipo ir nuėjo iki pirmame aukšte esančios registratūros stalo. Prie jo priėjusi griūdama į jį atsirėmė. Viešbučio darbuotoja, pildžiusi dokumentus dėl kambario nuomos, tai pamačiusi net šyptelėjo. Kambarį jis išsinuomojo savo vardu ir už nuomą mokėjo jis. Viešbučio darbuotoja jam padavė (duomenys neskelbtini) kambario durų raktą. Lipant laiptais į antrąjį aukštą, kuriame yra minėtas kambarys, V. laikėsi įsikibusi į jo ranką, nes viena eiti nesugebėjo. Įėjus į kambarį, jis ją pasodino ant lovos, o pats nuėjo prie automobilio, nes norėjo pasiimti atsivežtą viskio butelį 0,7 talpos. Grįžęs į kambarį bandė užsisakyti maisto internetu, tačiau nepavyko, nes nebepriėmė užsakymų. Tada nuėjo pas viešbučio darbuotoją ir užsisakė porą sumuštinių, nes kitokio maisto neturėjo. Jis prie registratūros buvo gal kokias 10-15 minučių, nes laukė kol pašildys tuos užšaldytus sumuštinius. V. visą tą laiką buvo kambaryje, nes išeidamas jis užrakino duris, kadangi nenorėjo, kad į jį įeitų pašaliniai asmenys, gyvenantys viešbutyje. Ką V. veikė kambaryje kol jo nebuvo nežino. Kai grįžo, ją rado gulinčią lovoje. Ji gulėjo su rūbais. Striukę jis jai nuvilko, kai tik įėjo į kambarį. Viešbučio kambaryje jis rado du vienkartinius puodelius. Į vieną įpylė „Coca colos“, o į kitą viskį. V. atsisėdusi ant vienos iš lovų, t. y. ant tos, kurioje ir gulėjo, kartu su juo gėrė alkoholį. Ji buvo tokia girta, kad net nesugebėjo paimti puodelio su viskiu ir gal kokius du ar tris kartus jį išpylė ant grindų. Per kelis kartus išgėrusi gal kokius 100 gramų viskio, ji užmigo. V. miegojo gal kokią valandą. Jis tuo metu sėdėdamas bei gulėdamas ant kitos lovos per televizorių žiūrėjo filmą ir gurkšnojo viskį. Prabudusi V. vėl kartu su juo gėrė viskį. Jo buvo likę gal kokie 200 gramų. Jį išgėrus, gal apie 2 ar 3 valandą jis nuėjo į viešbutyje esantį barą ir ten nusipirko vieną butelį 0,5 l talpos brendžio, o gal viskio. Gėrimo pavadinimo neprisimena. Grįžęs į kambarį jį gėrė kartu su V. Gal apie 4-5 valandą V. ir vėl užmigo. Jis dar kažkurį laiką žiūrėjo filmą, o po to taip pat užsnūdo. Kiek laiko snaudė nežino, gal kokį pusvalandį. Pabudo nuo V. žadinimo. Ji stovėjo prie jo lovos ir jį judindama sakė, kad jis keltųsi. V. nors ir šiek tiek miegojo, tačiau buvo visiškai neišsiblaiviusi. Ji kažką nerišliai kalbėjo ir sunku buvo suprasti ką nori pasakyti. Ji elgėsi neadekvačiai, vėliau pradėjo sakyti, kad jis ją sumušė ir ji dėl to parašys policijai pareiškimą. Jis jai bandė pasakyti, kad ji kalba nesąmones, sakė, kad jai nieko nedarė. Tada ji pradėjo rodyti sužalojimus ant savo kūno. V. mūvėjo kažkokias kelnes. Iš pradžių pakėlusi lygtai vieną klešnę rodė savo kažkurią koją, o po to net buvo nusimovusi kelnes ir vėl rodė savo koją, o gal ir abi kojas. Ji taip pat rodė ir savo rankas. Jis matė, kad įvairiose kūno vietose yra „mėlynės“, tačiau dabar tiksliai neprisimena, kur konkrečiai jos buvo. Jų tikrai buvo nemažai. V. dar bandė vilktis palaidinę ir rodyti sužalojimus ant pečių. Ant vieno iš jų tikrai nieko nesimatė. Ant kito, o ant kurio neprisimena, taip pat buvo „mėlynė“. Jam atrodė, kad šios visos „mėlynės“ yra senos. Kažkurį laiką jis V. vis sakė, kad jai nieko nedarė ir jos nemušė, tačiau ji nerimo ir net pradėjo pati pulti ant jo. Ji porą kartų jam bandė rankomis suduoti, todėl gindamasis jis ją nustūmė nuo savęs. Prisimena, kad stumdamas buvo jai suėmęs už rankų. Tiksliai prisimena, kad vieną kartą jai buvo suėmęs už riešų. Kitą kartą galėjo suimti ir kitose rankų vietose, o kur konkrečiai neprisimena. V. nuo jo pastūmimų porą kartų griuvo ant lovos. Ar griūdama ji susižalojo nežino, mano, kad to padaryti negalėjo, nes ji griuvo ant lovoje esančio čiužinio. V. nuo jo pastūmimų ant žemės nugriuvusi nebuvo. Jis jos tikrai ant žemės parvertęs taip pat nebuvo, jos savo kūnu nespaudė ir nesmaugė. Kadangi V. vis kartojo, kad kvies policijos pareigūnus, tai jis pasakė, kad tai padaryti gali jis pats ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112. Jis norėjo, kad atvyktų policijos pareigūnai ir išsiaiškintų vietoje visas aplinkybes. Tikėjosi, kad jie užfiksuos tuos V. senus sužalojimus ir viską išspręs. Kai skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, tai tuo metu buvo kambaryje. V. tuo metu sėdėjo ant lovos, kurioje prieš tai jis miegojo. Baigęs telefoninį pokalbį V. pasakė, kad atvažiuos pareigūnai ir viską išsiaiškins. Tai išgirdusi ji jam pasakė: „Va dabar tai tikrai prisidirbai“. Po to jis užrakino iš išorės kambario duris, kad V. niekur neišeitų, ir pats nuėjo pas viešbučio administratorę, kuriai trumpai paaiškino, kad V. jį kaltina jos sumušimu ir jis dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Administratorė atsakė, kad gerai. Pareigūnų laukė būdamas lauke. Jie atvyko po kokių 15-20 minučių. Jiems atvykus paaiškino situaciją. Viena iš pareigūnių pasiliko kalbėti su administratore, o kiti du pareigūnai kartu su juo ėjo į kambarį. Jis atrakino kambario duris, tačiau pareigūnai į jį įeiti jam neleido. Jie jam liepė laukti prie kambario durų. Kartu su juo buvo pareigūnas. Iš pradžių į kambarį įėjo viena pareigūnė, o po to atėjo ir antroji, ta kuri kalbėjosi su administratore. Ką pareigūnėms sakė V., jis negirdėjo. Išėjusios iš kambario pareigūnės pasakė, kad V. jam pretenzijų neturi. Pareigūnai jo klausė, ko jis norėtų. Jis atsakė, jog nori, kad jie išvestų V. iš kambario ir kad jos daugiau jame nebūtų. Išgirdęs pareigūnus sakančius, kad V. nustatinės girtumą, paprašė, kad jie patikrintų ir jo girtumą. Kadangi buvo atvykęs automobiliu, tai norėjo sužinoti koks jo girtumas ir kada galės vairuoti automobilį. Pareigūnai pasakė, kad ir be jo prašymo turi patikrinti jo blaivumą. Jie davė jam pūsti į alkotesterį ir nustatė 1,6 promilių girtumą. Koks buvo nustatytas girtumas V., nežino. Po to pareigūnai ją išsivežė, o jis liko kambaryje ir jame buvau gal iki 10 valandos. Vėliau atvažiavo pažįstamas Mantas ir jį parvežė į namus. Jam apie įvykį nieko nepasakojo. Kodėl V. meluoja sakydama, kad ją sumušė, tikrai nežino. Gal prieš kokius 3 metus ji jam buvo paskolinusi 300 eurų. Metų laikotarpyje jis jai tuos pinigus grąžino, tačiau nepagalvojo, kad ji jam parašytų raštelį, kad juos gavo. Vėliau V. vėl pradėjo reikalauti grąžinti jai skolą ir net kreipėsi į kažkokią firmą, kuri užsiima skolų išieškojimu. Jam skambino iš tos firmos, tačiau jis paaiškino, kad pinigus V. yra grąžinęs. Vėliau dar buvo gavęs kažkokį laišką dėl tų pinigų, tačiau jis į jį nekreipė dėmesio, nes skolą yra grąžinęs. Po įvykio su V. susitikęs nebuvo ir nebendravo. V. dažnai vartoja alkoholį, yra tikrai ne vieną kartą ją vežęs neblaivią. Ji susižaloti ar ją kažkas sužaloti galėjo prieš atvykdama į viešbutį arba grįžusi iš jo į namus. Daugiau jokių konfliktų su V. nėra buvę (2 tomas, b. l. 57-61).
40. 2024 m. gegužės 8 d. papildomos įtariamojo apklausos metu S. Ž. kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad jis 2023 m. gruodžio 27 d. galėjo viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje padaryti kraujosruvas ant V. B. rankų, kadangi ji pati jį puolė, o jis gindamasis ją nuo savęs pastūmė. Kitų sužalojimų jai nepadarė, jos savo kūnu nespaudė, nesmaugė. Apie visas įvykio aplinkybes jis papasakojo, naujų įvykio aplinkybių nežino. Sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymų. Žalą už V. gydymą (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai jis atlygino (2 tomas, b. l. 67-69).
41. 2024 m. sausio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp nukentėjusiosios V. B. ir įtariamojo S. Ž. metu kiekvienas dalyvis patvirtino savo duotus parodymus. Nukentėjusioji V. B., be kita ko, nurodė, jog S. Ž. savo rankų ar kitų kūno vietų nerodė, nes tam nebuvo jokio reikalo (1 tomas, b. l. 89-95).
42. 2024 m. vasario 8 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, jog V. B. 2021 m. birželio 30 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su MB „(duomenys neskelbtini)“ ir perleido reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (palūkanas, delspinigius, netesybas ir kt.) į S. Ž. skolinius įsipareigojimus pagal: 2020-10-06 skolos raštelį, 300,00 Eur; 2020-11-26 AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymą 30,00 Eur; 2020-12-05 AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymą 20,00 Eur. 2021-07-22 gavo Šiaulių apylinkės teismo įsakymą, kuriame nutarta išieškoti iš skolininko S. Ž.: 350,00 skolą, 8,26 kompensuojamų palūkanų, 5 % dydžio metinių palūkanų, 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 8,00 Eur žyminis mokestis. 2021-12-30 MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą, dėl vykdomojo dokumento ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Iš 2024-01-29 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, jog vykdant vykdomąją bylą iš skolininko S. Ž. išieškota 15,20 Eur, skolininkui grąžinta 0,00 Eur (1 tomas, b. l. 193-199).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
43. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019). Be objektyviosios nusikalstamos veikos pusės, padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika subjektyviai pasireiškia - tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra aptariamos nusikalstamos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.
44. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-193-648/2022). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022).
45. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-96-303-2020, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).
46. Kaltinamasis S. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, jog galėjo nukentėjusiajai padaryti sužalojimus tik ant rankų (dilbių ar žastų), tačiau tai galėjo padaryti gindamasis, kadangi nukentėjusioji V. B. jį puolė mušti rankomis, jis gindamasis suėmė jai už rankų ir pastūmė ant lovos, tačiau ji dar kartą jį puolė ir jis ją dar kartą ją suėmęs už rankų pastūmė ant lovos.
47. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. Ž. nurodė, jog jis gulėjo ant lovos, nukentėjusioji jį puolė delnais, kumščiais jį mušti, jis gindamasis suėmė jos abi rankas per riešus ir nustūmė ją ant kitos lovos. Ji krito nugara ant lovos čiužinio, buvo atsigulusi. Jis ją pastūmė, ji nesulaikė pusiausvyros ir griuvo atbula. Nematė, kad ji atsitrenkė kažkur, nebent į lovos galus galėjo atsitrenkti. Ji vėl jį puolė rankomis, jis sakė: „baik juokus“, antrą kartą nukentėjusiąją pastūmė. Ji jam priekaištavo dėl skolos. Antrą kartą jis sėdėjo ant kitos lovos. Nukentėjusioji norėjo jam suduoti. Jis galėjo jai už dilbių paimti, riešus, dilbius jai galėjo suspausti, dėl to galėjo būti padaryti sužalojimai. Po kurio laiko nukentėjusioji pasėdėjusi pradėjo sakyti, kad jis ją sumušė ir turės problemų. Jis pasakė: „kviesiu pareigūnus ir žiūrėsim kas ką mušė“. Tuo metu buvo paryčiai, žiema, dar tamsu. Kambaryje veikė televizorius, po puolimo dar įjungė šviesą. Kai buvo puolamas kambaryje šviesa įjungta nebuvo. Po to ji pradėjo rodyti sužalojimus, buvo pasikėlusi kelnes, rodė šlaunis, kurios kojos nepasakys, gal kairės pusės. Prieš kviečiant pareigūnus ji jam rodė „mėlynes“. Kaltinamasis nurodė, jog su specialisto išvadomis yra susipažinęs, su jomis sutinka dalinai dėl sužalojimų ant riešų, rankų pripažįsta, galėjo padaryti, tačiau kitų sužalojimų nepripažįsta. Neįsivaizduoja, kaip galėtų būti, jog visi nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu laikas. Galvoja, kad jis ją paliko ant lovos pareigūnų laukti, ką ji darė vonioje jis nežino, jis neįsivaizduoja kodėl taip parašyta. Nežino, kodėl nukentėjusiosios tokie parodymai, kad jis jai vonioje padarė sužalojimus. Mano, gal ji nori jam pakenkti dėl skolos. Kaltinamasis teisme negalėjo paaiškinti, kodėl Bendrojo pagalbos operatorei į klausimą dėl sužalojimų atsakė, kad iš išorės ant nukentėjusiosios sužalojimų nesimato; į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nepasakė, jog nukentėjusioji jį puolė du kartus.
48. Šiuos kaltinamojo parodymus, jo poziciją dėl kaltės, jog dalį nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų abiejuose žastuose ir dilbiuose jis galėjo padaryti nuo jos gindamasis, teismas vertina kaip neatitinkančius tikrovės, kaltinamojo gynybinę versiją.
49. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. B. nurodė, jog 2023 metų gruodžio 26 d. apie 21.00 val. su S. Ž. atvyko į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“. Abu buvo blaivūs, tačiau viešbutyje vartojo alkoholį. Ji negali pasakyti, kiek buvo valandų, tačiau išgėrus vieną butelį, S. Ž. užsnūdo, ji bandė užmigti gulėdama kitoje lovoje, tačiau jai nepavyko, dėl ko ji atsikėlė ir ruošėsi išeiti, kai S. Ž. atsibudo ir paklausė, kur ji susiruošė. Jis pagriebė ją už rankų ir ją pastūmė, ji krito ant lovos, bet tuo metu ji jokio fizinio skausmo nepajuto. Jis prigulė, vėliau paprašė jos jam paskolinti 20 eurų. Jis paėmė pinigus ir išėjo. Grįžo su dviem sumuštiniais ir buteliu viskio. Ji atsisakė valgyti sumuštinį, nes buvo aštru. Jis suvalgė sumuštinius ir gurkšnojo viskį. Jis vėl prisnūdo ir užknarkė. Ji bandė užmigti, bet jai vėl nepavyko, todėl ji atsikėlė ir apsirengė, ruošėsi išeiti, tačiau subarškėjo jos batų grandinėlė, ir S. Ž. prabudo, sušuko moters vardą - I. Ji paklausė, ką tai reiškia ir, jei jam reikia, gali pasikviesti I. Ji išėjo parūkyti į tualetą ir jis atėjo, atsuko ją ir parvertė ant žemės. Jis prispaudė jos ranką ir kairiąją jos pusę. Jis savo ranka pradėjo ją smaugti. Jos dešinioji ranka buvo laisva, o jis savo dešine ją smaugė toliau. Jai pradėjo trūkti oro. Jis jai uždėjo ranką ant krūtinės ir savo ranka jai spaudė žandikaulį, prilaikydamas jos kairiąją ranką savo plaštaka. Jos koją jis buvo apžergęs, jis spaudė jos kūno kairiąją pusę dešinės rankos savo dilbiu, keldamas ranką ir spaudė žandikaulį. Jai trūko oro, skaudėjo visą kaklą ir skaudėjo kairią koją. Nuo kažkurio momento ji įvykio neatsimena. Po to ji atsigavo, atsikėlė nuo žemės, bet jo nebuvo. Paskui jam grįžus ji jo paklausė, ar kviesti policiją ar greitąją. Jis pasakė, kad pats iškvies. Jis paskambino ir iškvietė policiją, ir pasakė, kad eina jos pasitikti. Jis išeidamas vėl ją užrakino. Ji aptvarkė kambarį. Pajuto, kad jai teka kraujas iš kairės nosies šnervės. Nuėjo į tualetą nusiprausti ir užsirakino. Atsirakinti nebemokėjo. Atvyko policija ir viena pareigūnė pasakė, kaip reikia atsirakinti, ir ji išėjo. Policijos pareigūnai klausė, kas įvyko. Policijos pareigūnams iš pradžių pasakė, kad ją smaugė, po to pasakė, kad nieko nebuvo ir pretenzijų kaltinamajam neturi gal dėl gailesčio. Policijos pareigūnai ją parvežė namo ir pasakė, kad ji per tris dienas gali kreiptis dėl smurto. Jai skaudėjo pakaušį, krūtinę, žandikaulį, vidinę kairės kojos pusę, todėl ji paskambino daktarei, kuri liepė ateiti. Kitą dieną ją pasiuntė į priėmimą arba į policiją. Policijoje jai pasakė, kad vis tiek turi vykti į priėmimą. Respublikinėje ligoninėje jai padarė magnetinį galvos tyrimą, buvo nustatyti nežymūs pakitimai. Po Naujų metų kreipėsi į ekspertą, ten buvo nustatyta daug „mėlynių“. Ji pati nematė, kad „mėlynės“ buvo ant žandikaulio. Ant kaklo buvo gilus įbrėžimas. Kairės šlaunies vidinėje pusėje buvo susidariusi didelė hematoma. Ji nedirbanti, todėl nedarbingumo jai nereikėjo. „Mėlynes“ gydėsi tepaliukais, gėrė migdomuosius, nuskausminamuosius vaistus. Dėl kaklo sužalojimo negalėjo nuryti seilių. Nukentėjusioji nurodė, jog iki įvykio sužalojimų ant kūno neturėjo, jokių sužalojimų S. Ž. iki atvykstant policijos pareigūnams ji nerodė, taip pat nesusižalojo po įvykio kitomis aplinkybėmis, visus eksperto nustatytus sužalojimus jai padarė S. Ž. Ji sako tiesą ir kaltinamojo melagingai neapkalba, nors įvykio metu buvo neblaivi, įvykio aplinkybes gerai prisimena. Ji S. Ž. tą vakarą nepriekaištavo dėl skolos, dėl šio įvykio jie nesipyko.
50. Teismo vertinimu, abejoti šiais nukentėjusiosios V. B. parodymais ir jais nesiremti byloje nėra pagrindo, kadangi nukentėjusioji V. B. nuo pat proceso pradžios iš esmės davė nuoseklius parodymus, juos patikslindama ikiteisminio tyrimo papildomoje apklausoje, patvirtindama teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo bei akistatos su kaltinamuoju metu. Be to, teismo nuomone, byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji V. B. galėtų apkalbėti kaltinamąjį ir, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, nurodyti tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Kaltinamojo versija, jog nukentėjusioji jį apkalba dėl negrąžintos skolos atmestina kaip nepagrįsta, nes iš bylos medžiagos matyti, jog V. B. dar 2021 m. birželio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su MB „(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (palūkanas, delspinigius, netesybas ir kt.) į S. Ž. skolinius įsipareigojimus pagal: 2020-10-06 skolos raštelį, 300,00 Eur; 2020-11-26 AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymą 30,00 Eur; 2020-12-05 AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymą 20,00 Eur, kurie iš skolininko S. Ž. išieškomi antstolio 2021-12-30 MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus vykdomąjį dokumentą. Byloje nagrinėjamas įvykis vyko 2023 m. gruodžio 27 d., tai yra nuo skolos išieškojimo pradžios praėjus daugiau nei dviem metams, iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, jog minėtu laikotarpiu jie bendravo, susitikinėdavo, todėl kaltinamojo S. Ž. nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusioji jį kaltina prieš ją smurtavus jam kerštaudama dėl negrąžintos skolos, neįtikinami, atmestini kaip nepagrįsti.
51. Pažymėtina, jog iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis fiksuotų vaizdo ir garso įrašų, jų apžiūros protokolo matyti, jog į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji V. B., tikėtina dėl nustatyto neblaivumo kalbėdama nerišliai, nurodė, jog ji S. Ž. pretenzijų neturi, tačiau, liesdama savo kaklą pareigūnės prašė į jį pažiūrėti, ir sakė, jog toje vietoje dar tik po kiek laiko bus „mėlynės“, paaiškino, jog kai buvo tualete, ten nuėjo parūkyti, jis ją smaugė, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog dar įvykio vietoje nukentėjusioji V. B. policijos pareigūnams nurodė dalį nusikalstamos veikos aplinkybių - vietą, jog prieš ją buvo pradėta smurtauti jai rūkant tualete, bei kaltinamojo atliktų veiksmų, jog buvo smaugiama.
52 Nukentėjusiosios V. B. parodymus, jog grįžus namo dėl patirtų sužalojimų jai skaudėjo pakaušį, krūtinę, žandikaulį, vidinę kairės kojos pusę, dėl ko ji kreipėsi į šeimos gydytoją patvirtina liudytojo S. B. parodymai teisme, kuomet jis nurodė, jog V. B. grįžusi į namus (2023-12-27) šlubavo, po to įvykio pastebėjo, kad ji šlubuoja, akys buvo ašarotos, kaklo srityje buvo pasikeitusi spalva; 2024 m. vasario 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini) klinika“ pranešime nurodytos aplinkybės, jog V. B. į jų kliniką kreipėsi 2023-12-28, tai yra sekančią dieną po įvykio, tačiau dėl didelio gydytojos užimtumo vizitas buvo perkeltas į 2023 m. gruodžio 29 d.; liudytojos (gydytojos) E. B. parodymai, jog V. B. į ją kreipėsi gruodžio 29 d. telefonu, po ko tą pačią dieną atvyko į kliniką apžiūrai, kurios metu pagal V. B. nurodytas aplinkybes ir atliktą jos apžiūrą, gydytoja surašė anamnezę, kad viešbutyje 2023 metų gruodžio 27 d. supykęs pažįstamas asmuo puolė ją iš nugaros pusės, apsuko ją ir parvertęs pacientę ant grindų, užgriuvo ant pacientės kairės kojos šlaunies, sulenkta alkūne pradėjo spausti jos kaklą ir griūdama pacientė susitrenkė pakaušį, dėl ko ji patyrė sužalojimus. Dabar jai skauda kaklą, galvą, sunku ryti, springsta, krenkšti, skauda dešinę ranką, krūtinę, kairės kojos šlaunį, kraujosruva krūtinės srityje, jai skaudėjo krūtinę, svaigsta galva. Rado jos kūne kraujosruvas, kad svyruojanti eisena, skauda kairioji šlaunis, krūtinės sityje kraujosruva, jai sunku kvėpuoti. Neatmetė galvos smegenų traumos ir nusiuntė tyrimui dėl galvos sumušimo-sukrėtimo, todėl nukentėjusioji išvyko į ligoninę.
53. Iš bylos medžiagos matyti, jog po vizito pas gydytoją nukentėjusioji V. B. 2023 m. gruodžio 29 d. 13.40-13.40 val. policijoje pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2023 m. gruodžio 27 d., apie 8.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), ten esančiame viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje (tikslaus kambario numerio nurodyti negali) ją sumušė pažįstamas S. Ž. S. Ž. ją pastūmė ir ją parvertė ant žemės. Dėl šių aplinkybių ji nukrito ant grindų, tuomet jis savo kūnu užkrito ant jos ir taip sužeidė jos kairę koją ir dešinę ranką. Jai gulint ant žemės, jis savo ranka ir dilbio dalimi prispaudė jos kaklą ir neleido jai pajudėti, juto, kaip jai pradeda trūkti oro. Tokiais jo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po ko ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu nuosekliai teigė, jog 2023 m. gruodžio 27 d., apie 8.00 val., nežino kas nutiko S. ir jis tapo agresyvus jos atžvilgiu. Jai atrodo, kad jis supyko ant jos dėl to, kad ji norėjo išeiti namo. Atsimena, kad ji stovėjo nusisukusi į vonios kambaryje esantį langą, kai jis priėjęs jai už nugaros, stipriai paėmė ją už rankų atsuko ją į savo pusę, tuomet jis parvertė ją ant žemės ir pats savo kūnų užkrito ant jos. Tuo metu pajuto skausmą savo kairėje kojoje bei dešinėje rankoje. Šį skausmą pajuto dėl to, kad jis skaudžiai užkrito ant jos. Visą laiką ji nelabai suprato kas vyksta, nesuprato dėl ko jis taip elgiasi su ja, nes jai atrodė, kad jokio konflikto tarp jų nebuvo. Gulint ant žemės ji pradėjo judėti, norėjo jam pasipriešinti, bet to padaryti jai nepavyko. Tuo metu jis staiga savo rankos dilbio dalimi stipriai prispaudė jos kaklą ir nebeleido jai pajudėti, juto kaip jai pradeda trūkti oro. Kaip jis ją paleido, ji neatsimena. Neatsimena ar buvo praradusi sąmonę, nežino, kiek laiko jis ją smaugė. 2024 m. sausio 22 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. B. nurodė, jo ji jam pasakė, kad ketina važiuoti į namus. Tai S. nepatiko. Jis jos pradėjo klausinėti ar jai čia blogai, sakė, kad dėl jos stengėsi. Po to jis liepė jai gultis į lovą ir gulėti bei rankomis suėmęs jai už abiejų rankų netoli riešų, ją stumtelėjo. Ji stovėjo tuo metu šalia lovos ir po S. pastūmimo ant jos griuvo. Krisdama nesusižalojo ir jokio fizinio skausmo nejuto. Kai S. jai buvo suėmęs už rankų, tuo metu fizinio skausmo taip pat nejuto. Ar jis galėjo sužaloti jai rankas, kai buvo už jų suėmęs, pasakyti negali. Kaip sakė, fizinio skausmo nejuto, tai greičiausiai jis tik paėmė už rankų ir pastūmė. Nugriuvusi į lovą ji nesikėlė, norėjo, kad S. apsiramintų. Jis taip pat atsigulė į savo lovą ir, praėjus kažkuriam laikui, vėl užmigo. Gal po kokios valandos ar pusantros negalėdama užmigti vėl nutarė važiuoti į namus. Tuo metu jau buvo pradėję po truputi švisti. S. tuo metu vis dar miegojo ir ji girdėjo jo knarkimą. Atsikėlusi apsimovė batus ir ketino eiti pasiimti paltą, kabojusį netoli durų. Nenorėdama pažadinti S., šviesos nedegė ir stengėsi eiti kuo tyliau, tačiau dar nespėjus pasiimti palto, ji išgirdo, kaip S. jos paklausė, ką ji daro ir kur vėl eina. Ji S. nieko nesakė, tik pasisuko į jį. Tada S. sušuko: „I.“. Ji nesuprato, kodėl jis pasakė šį vardą, ir, priėjusi prie lovos, kurioje jis gulėjo, jo paklausė: „Kas čia per naujiena“. Ji norėjo sužinoti, kodėl jis paminėjo šį vardą, tačiau S. jai nieko neatsakė. Pagalvojusi, kad jis kalba apie kažkokią savo draugę ar pažįstamą moterį, jam pasakė, kad jis gali ją pasikviesti į viešbutį, o ji eina į namus. S. atsakė: „Per anksti, už poros valandų“. Iš šio pasakymo ji suprato, kad po poros valandų į viešbutį ateis kažkokia moteris. Daugiau ji S. apie šią moterį neklausinėjo. Ji norėjo parūkyti ir, pasiėmusi iš rankinės cigaretę, nuėjo į vonios kambarį. Kambaryje rūkyti nenorėjo. Rūkė stovėdama nugara į duris, nes dūmus pūtė per minėtoje patalpose esantį nedidelį langą. Jai dar nespėjus surūkyti cigaretės, S. atidaręs duris priėjo prie jos ir nieko nepasakęs stipriai rankomis sugriebė jai už abiejų rankų dilbių srityje ir pasuko ją į save, o po to parvertė ją ant grindų ir pats užkrito ant jos. Ji griuvo ant nugaros ir į plytelėmis išklotas grindis susitrenkė pakaušį. S. užkritus ant jos, pajuto gana stiprų skausmą kairėje kojoje bei dešinėje rankoje. Buvo išsigandusi dėl tokio S. elgesio. Be to, nesuprato kas vyksta ir kodėl jis taip elgiasi su ja, nes jai atrodė, kad jokio konflikto tarp jų nebuvo. Gulėdama ant grindų juto, kad S. buvo užgulęs daugiau kairę jos kūno pusę. Norėdama nustumti S. nuo savęs ir išsilaisvinti, pradėjo judėti, tačiau to padaryti nepavyko, nes jis staiga savo sulenktą dešinę ranką uždėjo jai ant krūtinės, netoli kaklo, o po to jau ir ant pačio kaklo priekinėje jo dalyje ir jį spausdamas jos smakrą kėlė į viršų. Dėl gana stipraus kaklo spaudimo jai pradėjo trūkti oro, juto gana stiprų skausmą gerklėje. Jos kairioji ranka buvo prispausta, o dešinioji buvo laisva ir ja bandė nustumti S. ranką nuo savo kaklo. Kadangi jis fiziškai stipresnis už ją, tai jai to padaryti nepavyko. Prisimena, kad ji S. sakė, kad jai skauda, jo klausė: „Ką darai“ bei sakė: „Baik“. Ar S. jai kažką atsakė, neprisimena, tačiau pajuto, kad jis jos kaklą savo ranka paspaudė dar labiau. Kiek visa tai laiko truko nežino. Nežino ar buvo praradusi sąmonę ar ne. Prisimena, kad kai atsipeikėjo, tai S. šalia jos nebebuvo, o ji vis dar gulėjo ant grindų. Atsikėlusi nuėjo į kambarį. S. tuo metu gulėjo lovoje ir maigė savo telefoną.
54. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina 2023 m. gruodžio 29 d. asmens apžiūros protokole užfiksuoti V. B. sužalojimai, bei 2024 m. sausio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados, specialisto paaiškinimai teisme, iš kurių matyti, jog V. B. buvo nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio abiejų kampų srityse, abiejose krūtinės ląstos pusėse, dešinėje pilvo pusėje, abiejuose žastuose ir dilbiuose, dešinėje nugaros pusėje, kairiame sėdmenyje, abiejose šlaunyse ir blauzdose, odos nubrozdinimas nugaroje, kurių atsiradimo mechanizmas atitinka nukentėjusiosios parodymus, kadangi specialisto išvadoje teigiama, jog labiausiai tikėtina, kad V. B. nustatytos poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio abiejų kampų srityse galėjo gautis ranka spaudžiant jos kaklą ir keliant smakrą į viršų; poodinės kraujosruvos abiejose krūtinės ląstos pusėse ir dešinėje pilvo pusėje - įtariamajam užkritus ant jos kūno priekinio paviršiaus; ovalios formos poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir abiejuose dilbiuose - spaudžiant minėtas sritis pirštais; poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, abiejose šlaunyse ir blauzdose - grumtynių metu, siekiant išsilaisvinti; poodinės kraujosruvos dešinėjo nugaros pusėje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimas nugaroje- nugriuvus po kontakto ant nugaros ir kontaktuojant su kietu buku paviršiumi.
55. Pažymėtina, jog specialisto išvadoje nurodoma, jog labiausiai tikėtina, kad poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio abi kampų srityse, ovalios formos poodinės kraujosruvos kairiame žasto ir abiejuose dilbiuose, poodinė kraujosruva kairės šlaunies vidiniame paviršiuje padarytos tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Taigi, nustačius, jog dalis nukentėjusiajai V. B. nustatytų sužalojimų (poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio abi kampų srityse, ovalios formos poodinės kraujosruvos kairiame žasto ir abiejuose dilbiuose, poodinė kraujosruva kairės šlaunies vidiniame paviršiuje) negalėjo būti padaryti griuviminių traumų metu, o tik tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, atmestina kaltinamojo versija, jog nukentėjusioji V. B. pati susižalojo griūdama. Be to, specialistas H. D. teisme patvirtino duotą išvadą, jog tikėtina, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyti laiku. Į tai nurodo apžiūros metu užfiksuota vienoda visų poodinių kraujosruvų spalva (melsvai violetinės žalsvai gelsvu atspalviu), odos nubrozdinimas, padengtas rusvu šašu. Byloje nesant kitų šias išvadas paneigiančių duomenų, kaip tik kaltinamojo parodymai (jo gynybinė versija), teismas neturi pagrindo jomis nesiremti.
56. Be to, teismo vertinimu, kaltinamasis S. Ž., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, derino savo parodymus prie nukentėjusiosios paaiškinimų įvykio vietoje, vėliau parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis bendraudamas su Bendrojo pagalbos operatore, į jos klausimą dėl nukentėjusiosios sužalojimų, atsakė, kad iš išorės ant nukentėjusiosios sužalojimų nesimato; tačiau, vėliau, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju ir teisme teigė, jog iki skambučio bendrajam pagalbos centrui nukentėjusioji pradėjo jam rodyti sužalojimus, buvo pasikėlusi kelnes, rodė šlaunis, kurios kojos nepasakys, gal kairės pusės, nežino; į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams iš pradžių nurodė, jog nukentėjusiosios nei lietė, nei ką jai darė, kaltinamasis S. Ž. šiek tiek patylėjęs ir galimai girdėdamas kambaryje apie „mėlynes“ kalbančią V. B., pareigūnams pasakė: „O „mėlynės“ tos ten ką ji man čia pradėjo rodyti čia net nežinau, galit pasižiūrėt, senos mėlynės; kodėl įvykio vietoje policijos pareigūnams nenurodė, jog nukentėjusioji jį du kartus rankomis puolė, jis ją suėmęs už rankų pastūmė, ji krito ant lovos, negalėjo paaiškinti. Pažymėtina, jog 2024 m. sausio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp nukentėjusiosios V. B. ir įtariamojo S. Ž. metu nukentėjusioji V. B., be kita ko, nurodė, jog S. Ž. savo rankų ar kitų kūno vietų įvykio vietoje nerodė. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi iš bylos duomenų akivaizdu, jo įvykio metu nukentėjusioji „vilkėjo suknelę arba palaidinę ir sijoną, tamsios spalvos pėdkelnes“ (2024 m. vasario 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys), kai tuo tarpu kaltinamasis S. Ž. kelis kartus tvirtino, jog nukentėjusioji jam rodydama „mėlynes“ vilkėjo kelnes. Šie neatitikimai patvirtina S. Ž. parodymų nepatikimumą.
57. S. Ž. buvo kaltinamas, jog smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusiąją V. B., būtent: 2023 m. gruodžio 27 d., apie 2.00 val., viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kambaryje, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia suėmęs rankomis nukentėjusiosios V. B. rankas parvertė ją ant lovos, po to tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2023 m. gruodžio 27 d., apie 6.00 val. minėto viešbučio kambaryje esančioje vonios patalpoje tyčia suėmęs rankomis nukentėjusiosios V. B. rankas parvertė ją ant grindų, dėl ko ji griūdama susitrenkė pakaušį, ją gulinčią spaudė savo kūnu, uždėjęs ranką ant nukentėjusiosios V. B. krūtinės ją spaudė, po ko uždėjęs ranką ant kaklo, jį spaudė ir kėlė nukentėjusiosios smarką, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. B. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio abiejų kampų srityse, abiejose krūtinės ląstos pusėse, dešinėje pilvo pusėje, abiejuose žastuose ir dilbiuose, dešinėje nugaros pusėje, kairiame sėdmenyje, abiejose šlaunyse ir blauzdose, odos nubrozdinimą nugaroje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
58. Prokurorė baigiamojo kalboje prašė teismo iš kaltinimo pašalinti faktines aplinkybes, jog S. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusiąją V. B. 2023 m. gruodžio 27 d., apie 2.00 val., viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kambaryje, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia suėmęs rankomis nukentėjusiosios V. B. rankas parvertė ją ant lovos, kadangi nukentėjusioji nurodė, jog tuo metu jokio fizinio skausmo nejuto. Su prokurorės prašymu sutiktina, kadangi nukentėjusioji teisme patvirtino, jog kuomet kaltinamasis ją pagriebė už rankų ir pastūmė ant lovos, ji jokio fizinio skausmo nepajuto, todėl kaltinimas tikslintinas iš jo šalinant prokurorės prašomas faktines aplinkybes, nustatant, jog S. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusiąją V. B., būtent: 2023 m. gruodžio 27 d., apie 6.00 val. viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kambaryje, adresu: (duomenys neskelbtini) esančioje vonios patalpoje tyčia suėmęs rankomis nukentėjusiosios V. B. rankas parvertė ją ant grindų, dėl ko ji griūdama susitrenkė pakaušį, ją gulinčią spaudė savo kūnu, uždėjęs ranką ant nukentėjusiosios V. B. krūtinės ją spaudė, po ko uždėjęs ranką ant kaklo, jį spaudė ir kėlė nukentėjusiosios smarką, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. B. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio abiejų kampų srityse, abiejose krūtinės ląstos pusėse, dešinėje pilvo pusėje, abiejuose žastuose ir dilbiuose, dešinėje nugaros pusėje, kairiame sėdmenyje, abiejose šlaunyse ir blauzdose, odos nubrozdinimą nugaroje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
59. Apibendrinant anksčiau išsakytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma pakankama S. Ž. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Byloje nustatyta, jog nesant būtinosios ginties sąlygų, kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusiąją V. B.. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė pavojingą veikos pobūdį ir numatė padarinius, jų norėjo, tačiau nedetalizavo. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas ir kt.
60. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
61. Kaltinamasis S. Ž. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta. Nusikalto būdamas teistu keturis kartus, teistumas neišnykęs, dauguma atveju teistas už sunkesnes nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir gyvybei, paskutinį kartą laisvės atėmimo bausmę atlikęs 2021-11-24. Nusikalto būdamas baustu administracine tvarka, kadangi nesumokėjęs visų paskirtų baudų, po nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 2 dalį, dėl to, jog 2024-02-17 viešoje vietoje pasirodė girtas, griuvinėjo, savarankiškai nepaėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę. Dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ baldininku. Kaltinamasis yra VšĮ (duomenys neskelbtini)ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre dėl 2017-06-11 nustatytos diagnozės, (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), taip pat yra Respublikinio priklausomybės ligų centro registre, 2017-09-01 nustatytos diagnozė (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 3 dalimi, kaltinamojo atsakomybę švelninančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors kaltinamasis S. Ž. kaltės nepripažįsta, teismo vertinimu, byloje esantys jį charakterizuojantys duomenys (nustatytos diagnozės, paskutiniojo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis), bei nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, patvirtina, jog kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
62. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmių rūšys. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. Ž. neskyrus su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, o paskyrus švelnesnę, laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį artimą straipsnio sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti dirbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
63. Kaltinamajam 2024 m. sausio 4 d. prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (2 tomas, b. l. 70-73).
64. BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
65. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl prašomos priteisti neturtinės žalos siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertintą pinigais.
66. Minėta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur.
67. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. B. 2024 m. gegužės 10 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl S. Ž. veiksmų patyrė daug nepatogumų ir skaudžių išgyvenimų, pasekmes jaučia iki šiol. Ji buvo užpulta viešbučio kambaryje, labai išsigando, jai buvo šokas dėl tokio S. Ž. elgesio, prieš ją buvo panaudotas agresyvus smurtas, fizinė jėga, ji buvo smaugta, sužalota. Ji buvo taip išsigandusi dėl savo gyvybės ir sveikatos, užpuolikas buvo gerokai fiziškai stipresnis, apsvaigęs nuo alkoholio, jo veiksmai įžūlūs ir neprognozuojami, grėsė realus pavojus jos gyvybei ir sveikatai. Ilgą laiką negalėjo atsigauti nuo patirto šoko, apėmė labai stiprus nesaugumo jausmas, kuris lydi iki šiol, sunku užmigti naktimis. Kartojasi užpuolimo baimė, nes, kaip minėjo, buvo užpulta viešbučio kambaryje, viešbutyje būnant pašaliniams asmenims ir to užpuolikui nebijant, kas rodo ypatingą užpuoliko įžūlumą ir siekį įbauginti ją, bei tai, kad jis nepaisė jokių teisės normų. Užpuolikui buvo nesvarbu, kad veikė nusikalstamai viešbučio kambaryje, kur aplink gyveno, dirbo kiti žmonės, netgi tokios aplinkybes jo nuo nusikalstamos veikos nestabdė. Vakarais jai sunku užmigti, bijo dėl savo saugumo, nes toks įvykis neeilinis, anksčiau gyvenime to nebuvo patyrusi ir tai jai sukėlė itin skaudžius ir nemalonius bei sunkius emocinius išgyvenimus. Šie patirti išgyvenimai sukelia jai nesaugumo, nerimo jausmus, nusivylimą. Dėl atsiradusios baimės, bijo netgi viešose vietose vaikščioti dienos metu, lydi nuolatinis nesaugumo, nerimo jausmas, kad bet kada ir bet kur gali būti užpulta. Sutriko jos miegas, dažnai sapnuoja į įvykį panašius sapnus. S. Ž. iki šiol jos neatsiprašė. Ji buvo fiziškai sužalota, kūnas nusėtas „mėlynių“, teko kreiptis į medikus, patyrė ilgą ir skausmingą gijimo procesą, kentėjo fizinį skausmą. Pašaliniai asmenys, gydytoja, artimieji matė jos sužalojimus, kenčiamą skausmą, dėl to jai buvo skaudu ir nepatogu, jautė gėdą svetimų ir savų žmonių akivaizdoje. Dėl šio dvasinio sukrėtimo, išgyvenimų, patirtų nepatogumų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Eur (2 tomas, b. l. 155-159).
68. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. B. prašė teismo tenkinti jos civilinį ieškinį ir jai iš S. Ž. priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, jog civiliniame ieškinyje nurodė teisingas aplinkybes, prašė jomis remtis. Papildė, jog jai sveikata brangiau už viską. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad ji buvo sužalota, jai buvo padaryti 29 sužalojimai, važinėjo pas gydytojus. Dabar jaučia baimę, serga depresija, negali užmigti. Kaltinamasis neatsiprašė, civilinio ieškinio neatlygino. Gerklę jai skaudėjo apie 2-3 savaites, vidinė šlaunies hematoma praėjo po 2 mėnesių. Šiai dienai jaučia pasekmes: padidėjęs jautrumas, nemiga, nerimas, tamsos baimė. Nukentėjusioji teismui pateikė 2024-10-02 medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, jog gydytoja psichiatrė D. G. nustatė jai diagnozę – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (3 tomas, b. l. 100).
69. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta nukentėjusiosios V. B. šeimos gydytoja E. B. nurodė, jog po patirtų sužalojimų pacientei buvo nustatyti ir psichologiniai negalavimai: nemiga, pergyvenimas dėl traumos, nerimas, baimė. Ji jai rekomendavo vykti pas psichiatrą dėl pablogėjusios psichologinės būsenos. Nukentėjusiajai buvo skirti nuskausminamieji, taip pat vaistai nuo nemigos, depresijos, o paskui ji jai patarė eiti pas psichiatrą, nes ji nebesusitvarkė su tomis problemomis. Ji ir anksčiau skirdavo pacientei vaistus nuo skausmo, nes ji turi gretutinių ligų, tačiau pas psichiatrą jai buvo skirtas kitoks gydymas. Dėl miego sutrikimų taip pat anksčiau pacientei skirdavo vaistus, bet daug mažiau ir ji daug mažiau jų naudojo. Po šio įvykio nukentėjusiosios psichologinė sveikata pablogėjo.
70. Šiuo nuosprendžiu S. Ž. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra nukentėjusiajai V. B. sukėlus fizinį skausmą ir padarius sužalojimus: poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio abiejų kampų srityse, abiejose krūtinės ląstos pusėse, dešinėje pilvo pusėje, abiejuose žastuose ir dilbiuose, dešinėje nugaros pusėje, kairiame sėdmenyje, abiejose šlaunyse ir blauzdose, odos nubrozdinimą nugaroje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, darytina išvada, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos neabejotinai patyrė neturtinę žalą - fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Matyti, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji iki šiol patiria baimę, nerimą, dėl ko jai gydytojos psichiatrės nustatyta nauja diagnozė ir paskirtas gydymas, todėl, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis, tačiau turto neturi), teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisiant 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
71. Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2024 m. vasario 8 d. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš S. Ž. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisti 96,61 Eur žalą. 2024 m. vasario 9 d. nutarimu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu. 2024 m. gegužės 8 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pranešė, jog civilinis ieškinys jai atlygintas, jog ji atsisako byloje pareikšto ieškinio. Civilinė ieškovė informuota apie teisiamąjį posėdį, 2024 m. rugpjūčio 19 d. teismui pateikė pranešimą, jog civilinis ieškinys Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlygintas, civilinė ieškovė atsisako ieškinio kaltinamajam (3 tomas, b. l. 13).
72. BPK 107 straipsnyje numatyta, jog kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atlygintas visiškai, todėl procesas nutrauktinas.
73. 2024 m. spalio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi kaltinamajam S. Ž. 6 mėnesiams nuo nutarties priėmimo dienos – 2024 m. spalio 3 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui – piniginėms lėšoms – 2000 Eur sumai, esančioms: „(duomenys neskelbtini)“, UAB, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti ir disponuoti bankų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, išskyrus galimybę pervesti į šias sąskaitas pinigines lėšas, leidžiant disponuoti iki 446 Eur suma kiekvieną mėnesį, bei leidžiant disponuoti lėšomis, viršijančiomis apribotą sumą, t. y. 2000 Eur. Atsižvelgus į priteistino civilinio ieškinio dydį (1000 Eur), keistinos kaltinamajam paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygos, ir civilinio ieškinio užtikrinimui, jis paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo dienos.
74. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti.
75. Nukentėjusioji V. B. teismui pateikė prašymą iš S. Ž. jai priteisti išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti. Pati nukentėjusioji konkrečios sumos nenurodė, prašydama išlaidas priteisti pagal teismui pateiktus dokumentus, baigiamosiose kalbose jos įgaliotoji atstovė advokatė prašė teismo nukentėjusiajai priteisti 1350 Eur.
76. Byloje esančios 2024 m. balandžio 24 d., 2024 m. gegužės 9 d., 2024 m. gegužės 27 d. teisinių paslaugų sutartys patvirtina nukentėjusiosios V. B. įgaliotosios atstovės advokatės E. J.-B. įgaliojimus teisme (2 tomas, b. l. 35, 150). Nukentėjusioji į bylą pateikė 2024 m. balandžio 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą, iš kurių matyti, jog už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiagą ir civilinio ieškinio surašymą advokatei E. J.-B. ji sumokėjo 300 Eur (2 tomas, b. l. 158-159); 2024 m. gegužės 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą, iš kurių matyti, jog už suteiktas teisines paslaugas advokatei E. J.-B. ji sumokėjo 50 Eur (2 tomas, b. l. 148-149); bei 2024-05-27, 2024-10-03, 2024-10-10, 2024-10-22, 2024-10-30 sąskaitas ir pinigų priėmimo kvitus už teisines paslaugas – atstovavimą teisme, už kurias nukentėjusioji advokatei sumokėjo 900 Eur (3 tomas, b. l. 101-107).
77. Šiuo nuosprendžiu S. Ž. pripažinus kaltu nukentėjusiosios V. B. atžvilgiu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, spręstina, jog prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusioji buvo priversta siekti savo teisių gynybos teisme. Atsižvelgdamas į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, tai, kad procesas užsitęsė dėl kaltinamojo veiksmų – neprisipažinimo, įvertinus kaltinamojo amžių, jo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog prašomų priteisti išlaidų dydis yra proporcingas, todėl nukentėjusiosios prašymas tenkintinas visiškai, iš S. Ž. priteistina 1250 Eur išlaidos, kurias patvirtina byloje esantys nukentėjusiosios pateikti dokumentai.
78. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, prisegti prie 2 tomo galinio bylos viršelio (voke), paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 352 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
S. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti S. Ž. bausmės vykdymo metu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš S. Ž. priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Tenkinti nukentėjusiosios V. B. prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir jai iš S. Ž. priteisti 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas.
Nutraukti procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.
2024 m. spalio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. Ž. turtui – piniginėms lėšoms – 1000 Eur sumai, esančioms: „(duomenys neskelbtini)“, UAB, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti ir disponuoti bankų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, išskyrus galimybę pervesti į šias sąskaitas pinigines lėšas, leidžiant disponuoti iki 446 Eur suma kiekvieną mėnesį, bei leidžiant disponuoti lėšomis, viršijančiomis apribotą sumą, t. y. 1000 Eur, pakeitus jos sąlygas, palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo dienos.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, 3 vnt. kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, prisegtus prie 2 tomo galinio bylos viršelio (voke), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.