Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-15 · Civilinė byla Nr. 2A-729-527/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-15
Bylos Nr.
2A-729-527/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12392-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Ieškovas
I. K.
Atsakovas
L. D.
Civilinė byla Nr. 2A-729-527/2015;proceso Nr. 2-69-3-12392-2014-4;
procesinio dokumento kategorijos: 75.8, 121.14, 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16569-918/2014 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei L. D. (kurią iki pilnametystės atstovavo Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai) dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (išvadą teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintame ieškinyje (b. l. 25–26) prašė pakeisti 2012-11-27 teismo sprendimu iš jos priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai L. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir priteisti išlaikymą po 135 Lt kas mėnesį. Ieškovė nurodė, kad ji negali dirbti dėl prastos sveikatos būklės, jai nustatytas 40 procentų darbingumas. 2012 metais priimant sprendimą dėl išlaikymo dydžio jos darbingumo lygis buvo 60 procentų, vienintelės jos pajamos yra 516 Lt invalidumo pašalpa, daugiau jokių pajamų negauna, papildomai nedirba, negali dirbti, nes labai prasta sveikata; atskaičius priteistą 300 Lt išlaikymą dukrai, ieškovei lieka tik 258,03 Lt pragyvenimui. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį sūnų R. N., gim. (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis R. K. negali dirbti, nes neseniai išoperuotas piktybinis skrandžio auglys, tęsiamas nedarbingumas, reikalingos papildomos lėšos vaistams ir gydymui, yra registruotas darbo biržoje. Trijų asmenų šeima – ieškovė, nepilnametis sūnus ir sergantis vyras – turi išgyventi iš ieškovės 516 Lt invalidumo pašalpos. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, gyvena trijų kambarių Kauno rajono savivaldybės nuomojamame būste, turi du automobilius, iš jų tik vienas važiuojantis, abu areštuoti antstolių. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino papildomai gaunanti 401 Lt socialinę pašalpą ir 262 Lt išlaikymą sūnui R., dėl išlaikymo padidinimo kuriam iš jo tėvo nesikreipė. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos poreikius, todėl jos poreikiams turi pakakti mažesnės sumos. Dėl savo sunkios materialinės padėties ieškovė negalinti toliau dukrai mokėti po 300 Lt kas mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014-11-17 sprendimu (b. l. 81–85) ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad nepilnametės L. D. motina yra ieškovė, tėvas A. D. mirė 2006-08-17. Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2001-800/2012 I. K. (ieškovei) neterminuotai apribota motinos valdžia dukters L. D. atžvilgiu, nepilnametei nustatyta nuolatinė rūpyba, rūpintoju ir išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai, nepilnametės rūpybos ir gyvenamoji vieta nustatyta rūpybos įstaigoje, iš I. K. priteistas išlaikymas dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (b. l. 5–8). Ieškovė gyvena Kauno rajono savivaldybės nuomojamame 3 kambarių su patogumais bute, kartu gyvena jos sutuoktinis R. K. ir nepilnametis R. N. (b. l. 9–12). Ieškovei iki 2016-10-08 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 13–15, 67-69). Ieškovė gauna 516 Lt netekto darbingumo pensiją (b. l. 16–18, 70–72), iš kurios atskaičiuojama 258,02 Lt priteistas išlaikymas dukrai L. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 27), jos vardu buvo registruotos trys transporto priemonės: 1987 metų laidos Audi 80, 1985 metų VW Golf, 1997 metų laidos Chrysler Voyager (b. l. 29–30). VĮ „Regitra“ 2014-10-08 pranešimo duomenimis transporto priemonė Chrysler Voyager 2014-10-01 yra išregistruota. Ieškovės sutuoktinis R. K. registruotas darbo biržoje (b. l. 73), gydytas stacionare 2014-05-26–2014-06-04, gydymas tęsiamas ambulatoriškai (b. l. 75). Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2001-800/2012 ieškovės materialinė padėtis buvo išsamiai įvertinta ir iš jos dukters L. išlaikymui priteistas ženkliai mažesnio nei orientacinio dydžio išlaikymas. Priteisiant iš ieškovės išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį, ieškovės materialinė padėtis iš esmės buvo tokia pati, kaip ir nagrinėjant šią bylą, t. y. ieškovė ir 2012 metais nebuvo įgijusi nekilnojamojo turto, turėjo nepilnametį sūnų R. N., jo išlaikymui iš vaiko tėvo buvo priteistas išlaikymas, pasikeitė tik ieškovės sutuoktinio sveikatos būklė ir ieškovės darbingumo procentas. Kadangi R. K. nėra L. D. tėvas ir neturi prievolės jos išlaikyti, šio asmens ligos pobūdis ir reikalingo gydymo kaina teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio keitimo neturi. R. K. sveikatos būklė neįtakoja ieškovės prievolės išlaikyti L. Ieškovė privalo vykdyti įstatyme reglamentuotą išlaikymo prievolę savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovė, būdama veiksni, pati turi prisiimti dėl savo priimtų sprendimų galimas kilti pasekmes. Ieškovė, nusprendusi sudaryti naują santuoką, privalėjo įvertinti ir dėl santuokos sudarymo galinčias padidėti išlaidas, susijusias su sutuoktinio sveikatos būkle, sutuoktinių prievolėmis ir kt. Teismas pažymėjo, kad ieškovė negali tikėtis savo pačios priimtų sprendimų pasekmių perkelti kitiems asmenims, t. y. savo vaikams. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno IV teritorinio skyriaus 2014-10-13 išvadoje (b. l. 68) dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nenurodyta, kad ieškovė negali dirbti jos sveikatos būklės atitinkančio darbo. Išvadoje tik nurodytos standartinės darbinės situacijos, kurių reikalinga vengti riboto darbingumo asmeniui, pvz. negalima dirbti naktinio darbo, viršvalandžių, kelti daugiau kaip 10 kg svorio ir kt., tačiau pavyzdžiui pamaininis darbas nėra pažymėtas kaip netinkantis atsakovei dėl jos sveikatos būklės. Teismas išsamiai susipažinęs su ieškovės sveikatos būkle pagal nurodomus TLK-10 diagnozės kodus ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno IV teritorinio skyriaus 2014-10-13 išvada konstatavo, kad ieškovės sveikatos būklė nėra tokia kritinė, kad ji negalėtų visiškai dirbti, todėl ieškovės sveikatos būklė pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina visiškų nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Pasikeitus ieškovės darbingumo lygiui, jos gaunama pašalpa padidėjo, taigi gaunamos pajamos yra padidėjusios. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos trijų asmenų šeima – ieškovė, nepilnametis sūnus ir sergantis vyras – turi išgyventi iš ieškovės 516 Lt invalidumo pašalpos. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos šeimos pajamas sudaro 516 Lt invalidumo pašalpa, iš kurios nuskaičiuojama 258 Lt L. išlaikymui, 262 Lt iš R. tėvo gaunamas išlaikymas sūnui bei 401 Lt socialinė pašalpa. Ieškovė išsamių duomenų apie gaunamas pajamas teismui nepateikė (pvz. nepateikė pažymos apie gaunamos socialinės pašalpos dydį, jos mokėjimo laikotarpį ir pan.). Iš šios aplinkybės teismas padarė išvadą, kad ieškovė vengia atskleisti savo tikrąją turtinę padėtį, visas gaunamas pajamas iš galimai vykdomos individualios veiklos. Tai, kad atsakovė oficialiai nedirba ir darbo neieško, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad ji bandė susirasti darbą ne visai darbo dienai ar pan. Teismas pažymėjo, kad būtent ieškovė privalėjo įrodyti, kad ėmėsi visų priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti. Vien tai, kad ieškovės darbingumas ribotas, nereiškia, kad ji gali būti atleista nuo pareigos teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovė sąmoningai slepia savo turtinę padėtį, kuri yra geresnė nei nurodo ieškovė. Teismo posėdžio metu L. nurodė savo poreikius, kurių tenkinimui kas mėnesį reikalinga apie 778 Lt. Teismo vertinimu, tokia suma yra minimali, skirta patenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius ir jos nepakanka pilnaverčiam gyvenimui. Ieškovė ir taip yra perkėlusi savo nepilnametės dukters L. auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo naštą valstybei, priteisto išlaikymo po 300 Lt gera valia niekada nemokėjo. Šiuo metu iš ieškovės gaunamų pašalpų yra atskaitoma ne visa priteista suma po 300 Lt kas mėnesį, o 258 Lt, 2013 metais kai kuriais mėnesiais buvo atskaitoma tik po 129 Lt ar 112 Lt per mėnesį, proporcingai gautos invalidumo pašalpos dydžiui. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos yra 561 Lt, iš jų atskaičius 258 Lt dukrai L., ieškovei lieka tik 258,03 Lt pragyvenimui ir iš tokios sumos pragyventi neįmanoma, tačiau ieškovė dukrai L., kuriai bylos nagrinėjimo metu sukako 18 metų ((duomenys neskelbtini)), siūlė pragyventi iš du kartus mažesnės sumos – 135 Lt, nes būtent tokio dydžio išlaikymą ieškovė sutinka teikti. Pati ieškovė nuo 2012 iki 2014 metų nedėjo jokių pastangų, kad pagerintų savo materialinę padėtį, ir šios bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo minėto sprendimo priėmimo jos materialinė padėtis iš esmės pablogėjo. Ieškovė, atstovaujama advokatės, inicijuodama bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo likus 5 mėnesiams iki dukters pilnametystės privalėjo įvertinti galimą bylos nagrinėjimo trukmę ir bylinėjimosi tikslingumą. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas nurodė, kad nepakanka įrodymų nustatyti, jog ieškovės materialinė padėtis dėl objektyvių priežasčių nuo 2012 metų iš esmės pablogėjo, todėl visos abejonės dėl ieškovės turtinės padėties vertintinos vaiko naudai ir manytina, kad ieškovė gali teikti priteistą 300 Lt dydžio periodinį išlaikymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą (b. l. 92–95), kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendimas priimtas neišanalizavus visų su byla susijusių aplinkybių, vadovautasi ir vertinta išskirtinai atsakovo paaiškinimais, netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos. teismas visiškai neatsižvelgė į jos paaiškinimus, o rėmėsi išskirtinai atsakovo nurodytomis ir tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė negali dirbti dėl itin prastos sveikatos būklės, jai yra nustatytas 40 procentų darbingumas. 2012 metais, priimant sprendimą dėl išlaikymo dydžio, darbingumo lygis buvo 60 procentų. Vienintelės pajamos yra 516 Lt invalidumo pašalpa, daugiau jokių pajamų ji negauna, papildomai nedirba dėl prastos sveikatos būklės. Atskaičius priteistą 300 Lt išlaikymą dukrai, ieškovei lieka tik 258,03 Lt pragyvenimui. Ji turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį sūnų R. N., gim. (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis R. K. negali dirbti, nes jam neseniai išoperuotas piktybinis skrandžio auglys, tęsiamas nedarbingumas, reikalingos papildomos lėšos vaistams, todėl sergantis vyras turi išgyventi iš ieškovės 516 Lt invalidumo pašalpos. Nekilnojamojo turto apeliantė neturi, gyvena trijų kambarių Kauno rajono savivaldybės nuomojamame būste.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, pasisakydamas dėl dukters turtinės padėties panašumo, taip pat dėl ieškovės galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, visiškai neįsigilino į situaciją ir nevertino faktinių aplinkybių, todėl ieškovė nesutinka su šia teismo pozicija. Ieškovė nevengia įstatyme reglamentuotos išlaikymo prievolės savo, dabar jau pilnametei dukrai, vaikams. Šiuo metu susiklosčiusios situacijos tokiu būdu negalima prilyginti buvusiajai. Šios aplinkybės suponavo ir tai, kad pastangos susirasti gerai apmokamą darbą pasidarė dar labiau apsunkintos. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (LAT 2010-01-11 civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Teismas, nustatinėdamas turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė gauna ypatingai mažas pajamas (neįgalumo pašalpa 550 Lt), nuolat ir laiku moka nustatyto dydžio išlaikymą dukrą, taip pat į tai, kad byloje nepateikta jokių duomenų, jog ieškovė turi galimybę dirbti didesnes pajamas teikiančius darbus, slepia pajamas ar kitokiu nesąžiningu elgesiu vengia išlaikymo pareigų. Protingumo principas įpareigoja teismą bendrąsias įstatymų ir teismų praktikos nuostatas taikyti pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju vertinant galimybes ieškovei pagerinti savo turtinę padėtį turi būti atsižvelgta ir į buvusią blogą ekonominę situaciją, dėl kurios galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra objektyviai mažesnės. Teismo posėdžio metu ieškovė neišreiškė pozicijos, jog atsakovo nurodyti poreikiai yra pertekliniai, tačiau pažymėjo, kad išlaikymo dydis turi būti realus, proporcingas turtinei padėčiai, todėl pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, jog nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Teismas turėjo vertinti, koks išlaikymo dydis patenkintų būtinus vaikų poreikius. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Svarbu atsižvelgti į tai, kad negali būti pateisinama tokia situacija, kai teismai, spręsdami dėl išlaikymo vaikams priteisimo, ignoruoją faktinę tėvų turtinę padėtį, tėvų išlaikytinių skaičių, o išlaikymo dydį apsprendžia besąlygiškai remiantis vien vaikų poreikių nustatymu. Vadovaujantis tokia logika, kai vaikams priteistino išlaikymo dydis nustatomas neatsižvelgiant į realias tėvų galimybes tokį išlaikymą mokėti, apskritai netenka prasmės tėvų turtinės padėties (turimo turto, darbo užmokesčio, išlaikytinių skaičiaus ir kt.) vertinimas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 103–106) prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė šioje byloje prašo sumažinti teismo 2012-11-27 sprendimu jau priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 321 str.) (LAT 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009-09-22nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Kadangi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, ar yra pagrindas keisti priteisto išlaikymo dydį. Tai reiškia, kad išlaikymo dydžio sumažinimas galimas tik šaliai įrodžius, kad jos materialinė padėtis iš esmės pasikeitė – pablogėjo tiek, kad nustatyto dydžio išlaikymo ji teikti nepajėgi. LAT taip pat yra pasisakęs, kad „CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.“ (LAT 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). LAT taip pat yra pasisakęs, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (LAT 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2003-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog apeliantė gyvena Kauno rajono savivaldybės nuomojamame 3 kambarių su patogumais bute, kartu su sutuoktiniu R. K. ir nepilnamečiu R. N. Apeliantei (iki 2016-10-08 yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, ji gauna 516 Lt netekto darbingumo pensiją, nekilnojamojo turto neturi, jos vardu yra registruotos trys transporto priemonės: 1987 metų laidos Audi 80, 1985 metų laidos VW Golf, 1997 metų laidos Chrysler Voyager, kuri 2014-10-01 buvo išregistruota. Pažymėtina, kad apeliantės turtinė padėtis nuo 2012 m. priimto sprendimo dėl išlaikymo dydžio iš esmės nepasikeitė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pasikeitus apeliantės darbingumo lygiui, jos gaunama pašalpa netgi padidėjo, taigi apeliantės gaunamos pajamos lyginant su pajamomis buvusiomis 2012 metais yra padidėjusios. CK 3.192 str. 2 d. yra įtvirtinta, jog išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, tai yra turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kaip teisingai pažymėjo Kauno apylinkės teismas skundžiamame sprendime, atsakovės poreikių tenkinimui yra reikalinga 778 Lt suma, tai yra minimali, skirta patenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius pinigų suma ir jos nepakanka pilnaverčiam gyvenimui. Ieškovė savo nepilnametės dukters auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo naštą perkėlė valstybei, kas dar labiau palengvina apeliantės gyvenimą ir buitį. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus absoliutumas pats savaime dar nereiškia, kad išlaikymo dydis turi būti siejamas išimtinai tik su vaiko poreikiais. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tėvams išlaikymo pareigą, įtvirtina tėvų ir vaikų interesų derinimo taisyklę, kuri reiškia, kad išlaikymas turi būti proporcingas tiek nepilnamečių vaikų poreikiams, tiek jų tėvų turtinei padėčiai, tačiau būtinosios vaiko vystymosi sąlygos privalo būti užtikrinamos bet kuriuo, net ir tėvų nemokumo, atveju (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja aiškinimą, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus ir lygiaverčius faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėtų teisiškai reikšmingų faktų nustatymas atitinkamai lemia ir išlaikymo dydį, t. y., jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis visus vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti pačius būtiniausius (minimalius) vaiko poreikius. Taigi teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei derinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinųjų vaiko poreikių užtikrinimą. Teismas, nusprendęs ieškovės ieškinį atmesti, tinkamai įvertino tiek atsakovės, tiek apeliantės turtinę padėtį, poreikius ir vadovavosi proporcingumo principu. Atsakovė pažymi ir tai, jog kasacinis teismas pripažįsta, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintas mėnesio algos dydžio išlaikymas (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo konkrečiu atveju apeliantė netgi ir nesumažinus teismo priteisto išlaikymo, neteikia pusės minimalios mėnesio algos išlaikymo savo dukrai. Byloje nustatyta, jog apeliantė gera valia niekada neteikė dukrai išlaikymo. Tuo tarpu suformuotoje teismų praktikoje yra konstatuota, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Ieškovė, teigdama, kad neišgali teikti dukrai 300 Lt dydžio išlaikymo per mėnesį, nepateikė teismui nė vieno įrodymo, kad stengėsi pagerinti savo turtinę padėtį. Teisminėje praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (LAT 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji neturi nekilnojamojo turto, turi išlaikyti nepilnametį sūnų, kuriam išlaikymas priteistas iš vaiko tėvo, buvo ir 2012 m. Pasikeitė tik apeliantės darbingumo procentas, dėl kurio jai yra mokama didesnė pašalpa. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad išlaidos yra padidėjusios dėl jos vyro R. K. ligos, yra jos priimto sprendimo sudaryti santuoką pasekmė ir nepanaikina jos prievolės mokėti nustatyto dydžio išlaikymą. Taigi akivaizdu, jog apeliantė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų pagerinusi savo turtinę padėtį, o yra linkusi savo kaip mamos pareigas perkelti tretiesiems asmenims, kaip šiuo atveju valstybei. Sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis. Kadangi iš esmės nepakito nepilnametės dukters poreikiai, nepakito ir apeliantės turtinė padėtis, apeliacinis skundas netenkintinas kaip nepagrįstas, nes išlaikymo dydis ir forma visiškai atitinka CK 3.201 str., 3.192 str. 2 d., 3.156 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas bei CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CPK 3 str. 7 d.). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė jau yra įvykdžiusi Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2001-800/2012 nustatytus įsipareigojimus, tai yra ieškovė iki (duomenys neskelbtini) suteikė iš jos priteistą išlaikymą, jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra. Kaip žinia, civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 str. 1 d.). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (LAT 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2006; 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Tačiau teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 1 d. 1 p.), jeigu ji jau iškelta. Priešingu atveju, teismui priėmus ir išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė j teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, jog atsakovė yra sulaukusi pilnametystės, išlaikymas jai jau yra suteiktas, tad apeliantės apeliacinis skundas nesukelia jokių teisinių padarinių nei vienai iš šalių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apelianto argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jų nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

Ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu prašė sumažinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimu jau priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai L. D. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės tėvas A. D. mirė 2006-08-17, 2012-11-27 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2001-800/2012 ieškovei neterminuotai buvo apribota motinos valdžia dukters L. D. atžvilgiu, nepilnametei nustatyta nuolatinė rūpyba, rūpintoju ir išlaikymo lėšų tvarkytoju buvo paskirta Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai, nepilnametės rūpybos ir gyvenamoji vieta nustatyta rūpybos įstaigoje, iš ieškovės priteistas išlaikymas dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Ieškovė savo prašymą sumažinti teismo 2012-11-27 sprendimu priteistą išlaikymą grindė tuo, kad jos sutuoktinis yra nedarbingas po atliktos skrandžio operacijos, jos pačios darbingumas dėl blogos sveikatos yra tik 40 procentų, jos invalidumo pašalpa yra tik 516,05 Lt, kurios, esant padidėjusioms išlaidoms šeimos (ji augina (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų R.) išlaikymui, neužtenka net vaistams.

Vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (LAT 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Kadangi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, ar yra pagrindas keisti priteisto išlaikymo dydį. Tai reiškia, kad išlaikymo dydžio sumažinimas galimas tik šaliai įrodžius, kad jos materialinė padėtis iš esmės pasikeitė – pablogėjo tiek, kad nustatyto dydžio išlaikymo ji teikti nepajėgi. LAT taip pat yra pasisakęs, kad „CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.“ (LAT 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). LAT taip pat yra pasisakęs, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (LAT 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2003-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, tai yra turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kaip teisingai pažymėjo Kauno apylinkės teismas skundžiamame sprendime, atsakovės poreikių tenkinimui yra reikalinga 778 Lt suma, tai yra minimali, skirta patenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius pinigų suma ir jos nepakanka pilnaverčiam gyvenimui. Ieškovė savo nepilnametės dukters auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo naštą perkėlė valstybei, kas dar labiau palengvina apeliantės gyvenimą ir buitį. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus absoliutumas pats savaime dar nereiškia, kad išlaikymo dydis turi būti siejamas išimtinai tik su vaiko poreikiais. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tėvams išlaikymo pareigą, įtvirtina tėvų ir vaikų interesų derinimo taisyklę, kuri reiškia, kad išlaikymas turi būti proporcingas tiek nepilnamečių vaikų poreikiams, tiek jų tėvų turtinei padėčiai, tačiau būtinosios vaiko vystymosi sąlygos privalo būti užtikrinamos bet kuriuo, net ir tėvų nemokumo, atveju (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja aiškinimą, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus ir lygiaverčius faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėtų teisiškai reikšmingų faktų nustatymas atitinkamai lemia ir išlaikymo dydį, t. y., jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis visus vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti pačius būtiniausius (minimalius) vaiko poreikius. Taigi teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei derinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinųjų vaiko poreikių užtikrinimą.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs ieškovės ieškinį atmesti, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vadovaudamasi proporcingumo principu, tinkamai įvertino tiek atsakovės, tiek apeliantės turtinę padėtį, poreikius ir padarė teisingą išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis ir atsakovės poreikiai iš esmės nepasikeitė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantė gyvena Kauno rajono savivaldybės nuomojamame 3 kambarių su patogumais bute, kartu su sutuoktiniu R. K. ir nepilnamečiu R. N. Apeliantei (iki 2016-10-08 yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, ji gauna 516 Lt netekto darbingumo pensiją, nekilnojamojo turto neturi, jos vardu yra registruotos trys transporto priemonės: 1987 metų laidos Audi 80, 1985 metų laidos VW Golf, 1997 metų laidos Chrysler Voyager, kuri 2014-10-01 buvo išregistruota.

Vien tai, jog nuo 60 iki 40 procentų sumažėjo apeliantės darbingumo lygis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra ta aplinkybė, kuri patvirtintų apeliantės turtinės padėties iš esmės pablogėjimą, kadangi, kaip nustatyta, jos gaunama pašalpa netgi padidėjo, taigi apeliantės gaunamos pajamos lyginant su pajamomis, buvusiomis 2012 metais, šiuo metu yra padidėjusios. Pažymėtina, jog apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji neturi nekilnojamojo turto, turi išlaikyti nepilnametį sūnų, kuriam išlaikymas priteistas iš vaiko tėvo, buvo ir 2012 m. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad išlaidos yra padidėjusios dėl jos vyro R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris registruotas darbo biržoje (b. l. 73)l, ligos (gydytas stacionare 2014-05-26–2014-06-04, gydymas tęsiamas ambulatoriškai (b. l. 75)), nėra patvirtinta jokiais įrodymais apie dėl to turėtas padidėjusias išlaidas, o, be to, nėra pateikti jokie duomenis apie sutuoktiniui galimai mokamas socialinio draudimo ir / ar kitokias išmokas, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai taip pat nėra priežastimi konstatuoti iš esmės pablogėjusią ieškovės turtinę padėtį.

Kasacinės instancijos teismas pripažįsta, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintas mėnesio algos dydžio išlaikymas (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo konkrečiu atveju apeliantė netgi ir nesumažinus teismo priteisto išlaikymo, neteikia pusės minimalios mėnesio algos išlaikymo savo dukrai. Byloje nustatyta, jog apeliantė gera valia niekada neteikė dukrai išlaikymo. Tuo tarpu suformuotoje teismų praktikoje yra konstatuota, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Ieškovė, teigdama, kad neišgali teikti dukrai 300 Lt dydžio išlaikymo per mėnesį, nepateikė teismui nė vieno įrodymo, kad stengėsi pagerinti savo turtinę padėtį. Teisminėje praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (LAT 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog apeliantė neįrodė ėmusis aktyvių veiksmų pagerinti savo turtinę padėtį. Sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus, jeigu tėvai neįrodo, kad ėmėsi pakankamų ir aktyvių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Nenustačius, kad tiek nepilnametės dukters poreikiai, tiek apeliantės turtinė padėtis nuo 2012-11-27 būtų iš esmės pasikeitę ir sumažėję / pablogėję, apeliacinis skundas netenkintinas kaip nepagrįstas, nes išlaikymo dydis ir forma visiškai atitinka CK 3.201 str., 3.192 str. 2 d., 3.156 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CPK 3 str. 7 d.).

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir dėl tos priežasties, kad ieškovė iki (duomenys neskelbtini) jau yra įvykdžiusi Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2001-800/2012 nustatytus įpareigojimus ir suteikusi visą iš jos priteistą išlaikymą, jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikui dydį, priteisto materialinio išlaikymo pakeitimą bei nepažeisdamas proporcingumo principo pagrįstai atmetė ieškinį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisę pagalbą nepriteistinos.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų šių išlaidų dydį bei jų pagrįstumą iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės pabaigos nėra gauta. Esat nurodytoms aplinkybėms atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jolita Cirulienė