Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K., atstovaujamos advokato Jono Butkaus, pareiškimą suinteresuotiems asmenims Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarei I. N., Aktiva Finance Group OU dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išvadą teikianti institucija – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Aktiva Finance Group OU pareiškimui neprieštarauja.

Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnis nustato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išsamiai pasisakęs dėl teisės į privalomąją palikimo dalį instituto paskirties ir išlaikymo reikalingumo kriterijų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-33/2008, Nr. 3K-3-596/2008, Nr. 3K-3-173/2009, 3K-3-149-421/2019, e3K-3-78-1075/2024).

Pagal kasacinio teismo praktiką testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią. Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Tokio ribojimo įtvirtinimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Jo esmė – Europos teisės kultūroje susiformavusi nuostata, kad, palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalinus nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju rūpintis savo šeimos narių gerove. Taigi, ribodamas testamento laisvę, įstatymų leidėjas gina viešąjį interesą ir, derindamas nurodytus principus bei užtikrindamas palikėjo ir jo šeimos narių bei visuomenės interesų pusiausvyrą, stiprina šeimos vienybės ir šeimos narių tarpusavio atsakomybės suvokimą visuomenėje. Kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį.

Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį vertinant nagrinėjamos bylos kontekste testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.

Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos M. K. ir neveiksnia pripažintos E. M. motina. J. M. 2003 m. rugsėjo 30 d. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko pareiškėjai M. K.. J. M., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Minėtame name E. M. gyvena ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Švenčionių rajono 1-ajame notaro biure 2011 m. spalio 14 d. buvo užvesta paveldėjimo byla po J. M. mirties – paveldimo turto pagal testamentą įpėdinė palikėjos dukra pareiškėja M. K.. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2009 m. rugsėjo 15 d. civilinėje byloje Nr. 2-397-405/2009, E. M. pripažinta neveiksnia. E. M. Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta 2009 m. lapkričio 20 d. civilinėje byloje Nr. 2-1255-405/2009, nustatyta nuolatinė globa ir jos globėju paskirtas J. K., globos vieta nustatyta globėjo gyvenamojoje vietoje. Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta 2017 m. lapkričio 30 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-1561-405/2017, J. K. nušalintas nuo globėjo pareigų ir E. M. globėja paskirta M. K..

E. M. pripažinta neveiksnia, ji nebuvo globojama ir išlaikoma valstybės, nes byloje neginčytinai nustatyta, jog E. M. globos vieta buvo nustatyta globėjo gyvenamojoje vietoje. E. M. nuo 2004 m. gegužės 24 d. neterminuotai nustatytas šešiasdešimt penkių procentų netekto darbingumo lygis, diagnozės kodas pagal TLK-10 – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Motinos J. M. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) jos dukra E. M. gavo 184,05 Eur (635,49 Lt) invalidumo/netekto darbingumo pensiją. E. M. priežiūrai ir pagalbai 2011 m. liepos mėnesį buvo paskirta 88,62 Eur (306 Lt) priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Pažymėtina, kad 2011 m. sausio-birželio ir rugpjūčio-gruodžio mėnesiais priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija buvo tik 44,31 Eur (153 Lt). Byloje nėra duomenų, jog E. M. vardu yra registruoto nekilnojamojo turto.

Išvadą teikianti institucija Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė teismui išvadą, kad palikimo atsiradimo metu neveiksniai E. M. dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, buvo reikalingas išlaikymas ir parama.

Atsižvelgiant į tai, jog palikėjos mirties dieną jos dukra E. M. buvo nedarbinga (konstatuotas šešiasdešimt penkių procentų netektas darbingumas) ir pripažinta neveiksnia (E. M. konstatuotas (duomenys neskelbtini), dėl psichikos sveikatos būklės ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti), jai buvo nustatyta globa, nuosavybės teise neturėjo nekilnojamojo turto (gyveno ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą mirusiai motinai – testatorei priklausiusiame gyvenamajame name), darytina išvada, kad dėl sveikatos būklės E. M. negalėjo savarankiškai savimi pasirūpinti – buvo nepajėgi pati apsirūpinti būtinomis gyvenimo reikmėms lėšomis, tai yra neturėjo objektyvios galimybės pati gauti pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad palikėjos J. M. mirties dieną neveiksnia pripažintai jos dukrai E. M. buvo reikalingas išlaikymas ir parama, todėl pareiškimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. K., atstovaujamos advokato Jono Butkaus, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog išlaikymas nebuvo reikalingas, nustatymo atmesti.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.