Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-22-365/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-21
Bylos Nr.: 1A-22-365/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27152-2023-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis: R. U.
Nukentėjusysis: D. P.
Advokatai: Julius Jasaitis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-365/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27152-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.1; 2.4.6.3.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Editai Bekerytei, Editai Daunienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,nuteistajam R. U. ir jo gynėjams advokatams Juliui Jasaičiui, Kristinai Udrienei,nukentėjusiajam D. P. (D. P.),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 4 (ketverių) metų, 6 (šešių) mėnesių ir 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmės, pridėta dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, ir R. U. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų, 10 (dešimties) mėnesių ir 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo ar atvykimo į pataisos įstaigą, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, pradžios.

R. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. R. U. nuteistas už tai, kad kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą, o būtent – jis, 2023 m. liepos 20 d., apie 12.30 val., Pilaitės prospekte viešojo transporto sustojime „Sietyno“, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,42 promilių girtumas), žodinio konflikto metu smurtaudamas nukentėjusiojo D. P.atžvilgiu, t. y. iš kišenės ištraukęs dujų balionėlį ir tyčia papurškęs dujomis, nukentėjusiajam D. P. į veidą, sukėlė nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus darė išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodė, jog baudžiamojoje byloje ginčas dėl to, kad kaltinamasis R. U. bylai aktualiu laiku nukentėjusiajam D. P. papurškė dujų į akis, nekilo, tačiau neigė, kad tokius veiksmus atliko tyčia. Vertindamas tokią kaltinamojo poziciją pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamojo R. U. bylai aktualiu laiku atlikti veiksmai – dujų papurškimas nukentėjusiajam į veidą, buvo nulemti pirminių nukentėjusiojo smurtinių veiksmų, o R. U. pateikta pozicija buvo paneigta proceso dalyvių – M. K., A. M., D. P. parodymais, tiek rašytine bylos medžiaga. Be to, pažymėjo, jog tokios pozicijos nepatvirtina ir paties kaltinamojo po įvykio atliktų veiksmų dinamika – savalaikis nesikreipimas į teisėsaugos institucijas bei medikus, taip pat ilgą laiką trukęs pasišalinimas iš įvykio vietos ir šio pasišalinimo metu atlikti įprastiniai veiksmai – skambinimas telefonu, pasisėdėjimas bei atsikalbinėjimas su nukentėjusiuoju. Todėl teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, neįžvelgė kaltinamojo R. U. veiksmuose gynybos, priešingai, juos vertino kaip puolamuosius, kas kartu įrodo ir pastarojo tyčią veikti būtent jam inkriminuotu būdu. Konstatavo, jog konflikto su nukentėjusiuoju iniciatoriumi bylai aktualiu laiku buvo būtent kaltinamasis R. U., kuris esant menkaverčiai priežasčiai – atsisakymui pavaišinti cigarete, pasirinko fizinio smurto panaudojimą ir nukentėjusiajam papurškė dujų į veidą. Pirmosios instancijos teismas, priešingai kaltinamojo ir jo gynėjo išsakytiems teiginiams, pripažino, jog nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. U. atlikti veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, mažareikšmiais ir nepadarę žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pripažino, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. U. už padarytą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių - l laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nustatęs, jog kaltinamasis R. U. jam inkriminuotą ir skundžiamu nuosprendžiu įrodytą nusikalstamą veiką padarė lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos – neatlikęs jam pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. paskirtos bausmės, paskirtas bausmes bendrino BK 64 straipsnyje nurodytais pagrindais, t.y. prie neatliktos 4 metų, 6 mėnesių ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjo skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo, paskiriant galutinę subendrintą 4 metų 10 mėnesių ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmę.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. U. gynėjas advokatas J. Jasaitis (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-09 nuosprendį, kuriuo R. U. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir R. U. išteisinti. Apeliantai mano, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas pažeidė esmines įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.

3.1. R. U. savo kaltės dėl dujų papurškimo į nukentėjusiojo veidą neginčijo, tačiau neigė, kad tokius veiksmus atliko tyčia. Pasak R. U., jo atlikti veiksmai buvo sąlygoti išimtinai gynybiniu tikslu, nes nukentėjusysis pirmasis jam trenkė į veidą, o jis tik po to išsitraukė dujų ir jomis papurškė nukentėjusiajam į veidą.

3.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nebuvo vienodai teisingas kaltinamajam ir nukentėjusiajam, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, juos vertino selektyviai, nepagrįstai suteikdamas prioritetą ir didesnę reikšmę būtent nukentėjusiojo parodymams.

3.3. Kritiškas kaltinamojo paaiškinimų vertinimas ir teismo išvada, kad būtent jis inicijavo konfliktą, yra labai abejotini. Nepaisant to, kad pareigūnai nepastebėjo ant R. U. veido paraudimų, jų neužfiksavo ir apžiūros metu medikas, pats D. P. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino matęs mėlynę ant R. U. veido, bet įvertinęs ją kaip gyjančią ir padarytą ne incidento metu. Pagrįstai suabejojant D. P. gebėjimu nustatyti mėlynės atsiradimo veide laiką, minėta jo nurodyta aplinkybė neleidžia suabejoti R. U. paaiškinimais dėl D. P. smūgio sudavimo ir fizinio kontakto inicijavimo. Visi kiti teismo išsakyti argumentai ir abejonės dėl nuotraukose užfiksuotų veido paraudimų, nuotraukų pateikimo teismui laiko, galimai užfiksuotų sužalojimų kitoje veido pusėje, gydytojo aprašyme neužfiksuoto veido sužalojimo neturi lemiamos įrodomosios reikšmės, nes pareigūnai gali būti nelabai pastabūs ar neprisiminti įvykio, gydytojas gali būti nepakankamai dėmesingas ir neinformuoti paciento apie savo daromus įrašus med. kortelėje, teismui pateiktos nuotraukos gali būti negatyvinės ir pozityvinės, dėl ko sužalojimai gali būti užfiksuoti priešingoje veido pusėje.

3.4. Teismo motyvai, kad R. U. ir D. P. skirtingai apibrėžė laiko tarpą nuo incidento vietos iki R. U. gyvenamojo namo paaiškinami šalių subjektyviu vertinimu ir lemiamos reikšmės neturi, kaip ir ta aplinkybė, jog R. U. kreipėsi į teisėsaugą ir medikus ne iš karto po incidento, o tą pačią dieną, sužinojęs, kad nukentėjusysis parašė pareiškimą. Jokie teisės aktai neįpareigoja asmens kreiptis į medikus ar teisėsaugą po incidento. Tai nusprendžia kiekvienas asmuo individuliai pagal savo asmenines savybes, įvertindamas patirtų sužalojimų ar nuostolių dydį, galimybes gauti kompensaciją, bylinėjimuisi sugaištą laiką, savo emocijas ir išgyvenimus ir kitus veiksnius.

3.5. Vertinant D. P. veiksmus, kuris po dujų papurškimo į akis apskritai nesikreipė į medikus, tą pačią dieną iš karto nuvažiavo į darbą, nepaprašė nedarbingumo lapelio, į medikus kreipėsi tik paragintas tyrėjos, apeliantų teigimu, leidžia kritiškai vertinti D. P. paaiškinimus ir teismo išvadą, kad nukentėjusysis patyrė ne epizodinį, o ilgai trunkantį skausmą. Pažymėta, kad teismas nesiaiškino ir niekaip nevertino R. U. paaiškinimo, kuris taip ir nebuvo paneigtas, jog jis dujų papurškė nedaug, nes balionėlis buvo besibaigiantis, ir jis po incidento išmetė šį balionėlį, kaip sunaudotą. Tuo, pasak apeliantų, pasireiškia teismo pasirinktas selektyvus įrodymų vertinimas ir neobjektyvumas. Nurodyti motyvai nesutrukdė teismui dujų papurškimo į D. P. veidą vertinti kaip tokio skausmo sukėlimo, kuris užtraukia būtent baudžiamąją atsakomybę, nors ikiteisminio tyrimo metu ir prokuroras buvo suabejojęs tokiu vertinimu.

3.6. Siekiant teisingai įvertinti R. U. atliktus veiksmus ir jo reakciją į D. P. elgesį incidento metu, labai reikšmingi byloje esantys duomenys apie jų pokalbio turinį, kaltinamojo ir nukentėjusiojo fizinius duomenis, D. P. sveikatos būklę po dujų papurškimo, ilgalaikę R. U. sveikatos būklę: D. P. yra 187 cm ūgio, R. U. 170 cm ūgio; nukentėjusysis pripažino grasinęs R. U., kad šis eitų iš incidento vietos, nes gaus į galvą, tai girdėti ir telefono skambučio įraše; 10 min. persekiodamas R. U. iki jo namų, D. P. nejautė jokio skausmo ir demonstratyviai garsiai keikėsi įvairiausiais žodžiais bei grasino R. U. ne policija ar teismu, o būtent susidorojimu; 2023-07-26 (po 6 dienų nuo incidento) med. specialisto išvadoje užfiksuota, kad D. P. veide išorinių sužalojimų nėra, akys neparaudusios, neašaroja, regėjimo sutrikimais nesiskundžia; R. U. yra daug kartų gydytas psichiatrinėse ligoninėse; jam diagnozuotas panikos sutrikimas, emociškai nestabilus elgesys, lėtiniai judesių ar balso tikai, nerimo ir depresiniai sutrikimai, jis daug metų vartoja antidepresantus. Visa tai reikšminga, siekiant tinkamai įvertinti R. U. elgesį ir jo reakciją incidento su D. P. metu. Tuomet neatrodys teisinga teismo išvada dėl to, kas inicijavo incidentą, kodėl R. U. būtent taip sureagavo į nukentėjusiojo grasinimus ir suduotą smūgį bei papurškė dujų D. P., galimai neketino pats kreiptis į teisėsaugą, o taip pat kils pagrįstų abejonių dėl D. P. sukelto fizinio skausmo bei teismo sprendimo pasiųsti psichiškai nelabai sveiką R. U., kuriam buvo belikę pora mėnesių iki lygtinio termino pasibaigimo, ilgiems metams į įkalinimo įstaigą. Pabrėžiama, kad visos abejonės ir neaiškumai dėl veikos aplinkybių ir kaltės aiškinami kaltinamojo naudai.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimai į nuteistojo R. U. gynėjo advokato J. Jasaičio apeliacinį skundą negauti.

Šalies argumentai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. U. ir jo gynėjai J. Jasaitis, vėliau pasikeitus gynėjai Kristinai Udrienei, pritarė nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusysis prašė nuteistojo R. U. gynėjo advokatos J. Jasaičio apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai

6. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti tarp nuteistojo R. U. ir nukentėjusiojo D. P. parodymų kilusius prieštaravimus dėl R. U. atliktų veiksmų, dėl fizinio kontakto ir jo inicijavimo, dėl nuteistojo R. U. reakcijos į D. P. elgesį incidento metu, tikslu įvertinti VĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos pažymą dėl nuteistojo R. U. diagnostinio tyrimo aprašymo, atlikto 2023 m. vasario 21 d. 15.51 val. (t. 2, b. l. 6) buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklausti nukentėjusysis D. P., nuteistasis R. U., liudytoja J. L. ((duomenys neskelbtini) poliklinikos šeimos gydytoja) bei ekspertas T. B..

7. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis D. P. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis stovėjo stotelėje, laukė autobuso nuvykti į darbą, rūkė. Iš tolo pamatė nuteistąjį R. U.. Matėsi, kad asmuo apsvaigęs, kažkuo nepatenkintas. R. U. priėjo prie jo (D. P.) ir paprašė cigaretes. Jis (D. P.) neigiamai ramiai atsakė, kad gali nusipirkti kioske, kuris netoli. R. U. tapo dar agresyvesnis, pradėjo aiškinti, kodėl. Jis R. U. dar kartą pasakė, kad gali nusipirkti, po ko su kiekvienu atsakymu R. U. tapo vis agresyvesnis. D. P. įspėjo R. U., kad jei šis (R. U.) neatsitrauks, neatstos, jis (D. P.) trenks, į ką mažiau nei per sekundę R. U., šiems stovint stotelėje, įpurškė D. P. ašarinių dujų į akis, su dešine ranka. Dujos suveikė labai stipriai, jis (D. P.) jautė skausmą, graužimą. Po papurškimo, jie vienas nuo kito atsitraukė, tuomet R. U. pradėjo grasinti susidorojimu, per visą stotelę rėkdamas, kad jį (D. P.) „padurs peiliu“, dėjo ranką į savo tašytę, dėl to buvo priimtas sprendimas kviesti policijos pareigūnus. Kuomet jis (D. P.) paskambino policijos pareigūnams, tai išgirdęs R. U. pradėjo šalintis, dėl to D. P. pradėjo vytis R. U., kad pareigūnams būtų lengviau pastarąjį surasti. R. U. bandė slėptis, nuėjo į laiptinę. Kol atvažiavo policija, praėjo apie 10-15 minučių. Atvykus policijos pareigūnams D. P. vis dar jautė dujų poveikį, policijos pareigūnai tai matė, kad buvo įpurkšta, sakė netrinti akių. Dujų pateko į visą veido sritį, labiausiai į dešinę akį, kurią tikrai skaudėjo, kaire kažkiek matė, bet liejosi vaizdas. Nekilo minčių, kad gali būti kažkas su regėjimu, kad kreiptis į medikus. Jis (D. P.) į gydytoją dėl ekspertizės kreipėsi kai jam atsiuntė laišką, kuris buvo pavėluotas, dėl to, nuvykus, žymių nebeliko. Jis (D. P.) dujų poveikį jautė apie 3 dienas, buvo diskomfortas, graužė, blogas miegas, negalėjo praustis veido. Kai nuteistasis įpurškė dujų, jis (D. P.), eidamas iš paskos nuteistojo, viena akimi kelio nematė, kita matė. Kuomet su policija reikalus susitvarkė, D. P. važiavo į darbą, tačiau neišdirbo iki pabaigos, nes darbo metu jam graužė akis, jautė diskomfortą, akių skausmą. Pas gydytoją dėl to nesikreipė, nes nežinojo kuo gydytojai jam pagelbėtų. Pabrėžė, jog būnant stotelėje, prieš dujų purškimą, jie vienas kito nestumdė, viskas prasidėjo tik nuo tada kai R. U. įpurškė dujų, t.y. jis (D. P.) bandė atitolti nuo R. U., kažką padaryti, apsaugoti savo veidą, kad dar nepapurkštų, bet R. U. iš karto pradėjo rėkti, kad padurs peiliu. Iki dujų purškimo D. P. nematė, kur dujos buvo. Policijai paskambino, kuomet R. U. pradėjo grasinti peiliu, praėjus apie minutę nuo dujų įpurškimo. D. P. nuo streso galvojo, kad reikia gintis, kažką daryti, tačiau kuomet jis (D. P.) pradėjo eiti link R. U. mojuodamas kuprine, galimai R. U. išsigando ir pradėjo grasinti peiliu, todėl ir buvo priimtas sprendimas kviesti policijos pareigūnus nei kažką daryti pačiam.

8. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. U. parodė, kad kuomet D. P. jam nurodė, kad jei šis (R. U.) neatsitrauks, neatstos, jis (D. P.) trenks, D. P. jam ir trenkė į dešinę veido pusę. Tą vakarą jis (R. U.) kreipėsi į gydytojus, nes „abdukcija“ jau nebedirbo, todėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką. Neprisimena, ar policijos pareigūnai jį apžiūrėjo, ar užfiksavo kokią mėlynę. Poliklinikoje jam patikrino visą galvą, išrašė tablečių nuo skausmo. Nuteistasis nurodė nepamenantis, kuria ranka jam buvo trenkta į veidą, tačiau tvirtino, jog vieną kartą į dešinę pusę.

9. Apeliacinės instancijos teisme pagarsintas įvykio dieną surašytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. K. 2023 m. liepos 20 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. liepos 20 d., apie 12.33 val., patruliuodamas kartu su vyresniuoju patruliu L. L. nustatytame maršrute, gavo pranešimą iš vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus, kad nepažįstamas vyras papurškė pranešėjui dujomis į veidą. Pokalbio metu pradėjo šalintis. Požymiai apie 170 cm, su kepure, džinsais, sportiniais batais. Atvykus į pranešėjo patikslintą adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius, juos pasitiko pats pranešėjas D. P., kuris paaiškino, kad šiandien apie 12.30 min., prie „Sietyno“ autobusų stotelės, prie jo priėjo jam nežinomas asmuo ir paprašė cigaretės. Pranešėjas jam atsakė, kad nueitų į „Narvesen“ kioskelį ir nusipirktų, ko pasėkoje tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir žodinio konflikto metu jam nežinomas asmuo staiga papurškė ašarinių dujų, pataikydamas į kairę akį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. D. P. nurodė, kad nežinomas asmuo pakilo į 5 aukštą. Pakilus į 5 aukštą, adresu (duomenys neskelbtini), beldėsi į butą, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, tačiau pro skylę, kuri yra duryse, pastebėjo, kad bute kažkas yra, buvo atėjęs prie durų, tačiau durų vis tiek niekas neatidarė. Po kiek laiko buto duris atidarė R. U., kuris iš karto pats prisipažino, kad papurškė ašarinių dujų D. P.. Paprašius papasakoti dėl ko įvyko konfliktas, pastarasis paaiškino, kad ėjo namo ir priėjo prie jam nežinomo asmens, paprašė cigaretės, o jam nežinomas asmuo pasakė, kad nueitų ir nusipirktų į „Narvesen“ kioskelį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu nežinomas asmuo trenkė R. U. į dešinę akį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko R. U., gindamas save panaudojo ašarines dujas. Ašarinės dujos iš R. U. paimtos nebuvo, nes asmuo prie savęs jų neturėjo. Patikrinus R. U. blaivumą, nustatytas 1,42 promilių girtumas, o D. P. buvo blaivus (t. 1, b. l. 46).

10. Apeliacinės instancijos teisme pagarsintas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo 2023 m. spalio 17 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūros objektas yra viena „MP3 Format Sound“ tipo rinkmena pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92207603815, skambu io prad ia_ 2023-07-20 12_33_46)“, kurioje yra užfiksuotas garso įrašas. Garso įrašas atkurtas ir perklausytas panaudojant kompiuterinę įrangą ir „Windows Media Player“ programą. Įraše užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (toliau – ir BPC) ir skambinančio į Bendrąjį pagalbos centrą vyro (toliau – ir V) balsas. Nustatyta, kad skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Viršutiniame kairiojo kampo viršuje matome datą - 2023/07/20 12:33:46. Garso įrašo trukmė 9 min 18 sek. Kol vyksta sujungimas, girdimi konfliktuojančių vyrų balsai (girdimas rėkimas, konkretūs žodžiai nesigirdi). BPC - 112, klausau. V - Sveiki, dabar čia užpurškė mane vaikinas (toliau neaiškus turinys). BPC - Alio, ar girdite? V - Taip, girdžiu, ar Jūs mane girdit? BPC – Labai prastai, kas ten vyksta pas jus? V - Mane dabar užpurškė vaikinas. Laisvės prospektas. BPC - Nepažįstamas? V - Ne, visiškai (paprašiau cigaretės, jis pasakė ne). BPC - Laisvės prospektas, Vilniaus miestas, taip? V - Jo jo jo, Karoliniškės einant link Laisvės prospekto stotelės. BPC - Palaukit, o prie kurio pats esat namo, nuo kur, nuo kur čia eina? V - Aa, nuo. BPC - 42? V - Jo jo jo, galit greičiau? BPC - Sujungsiu su pareigūnais, jis kažką pavogė iš Jūsų, kažką padarė Jums dar? V - Ne, jisai jo, įpurškė dujų į vieną akį ir tada. BPC - O Jūsų vardas pavardė? V - D. P.. BPC – D., taip? V - Galit greičiau? D. P.. BPC - Sujungiu su pareigūnais, nepadėkite ragelio. V - Gerai. Va jisai sėdi. Viskas sujungimas, girdimas signalas – „nepadėkite ragelio, vyksta jungimas“. V - Jo jo jo. Girdimas signalas – „nepadėkite ragelio, vyksta jungimas“. Policija - policija, klausome. V - Sveiki, 40 Laisvės prospektu eina vaikinas su dujom ir su peiliu. Policija - O kaip apsirengęs, kokio amžiaus? V - Amžiaus, kažkur apie metras septyniasdešimt ūgis, su kepure, su džinsais, sportiniai batai su tokia maža, šita, kaip čia blemba, nu. Policija - supratau. V - eina dabar telefonu šneka, mes dabar kiemuose prie Laisvės prospekto 40, einu toliau. Policija - supratau, nedėkit, prašom, ragelio. V - jo jo, jisai va (toliau fone girdisi vyro rėkimas). Tuoj tau necenzūrinis žodis bus, seni, necenzūrinis žodis. Ką tu necenzūrinis žodis be peilio nieko negali padaryt be dujų? (fone girdisi vyro rėkimas). Tu ką, be nieko, nieko negali padaryt, ane? (fone girdisi vyro rėkimas). Tai davai necenzūrinis žodis, tuoj tau, necenzūrinis žodis. Oj, tu necenzūrinis žodis čia. (fone girdisi vyro rėkimas). Necenzūrinis žodis tu necenzūrinis žodis , kai sužinosi tu necenzūrinis žodis ant ko ką tu įpurškei, tuoj tu sužinosi kam tu įpurškei, necenzūrinis žodis. Necenzūrinis žodis. Davai, davai, necenzūrinis žodis. Sužinosiu aš tavo vardą, pavardę iš mentų, necenzūrinis žodis. Įpurškė necenzūrinis žodis dujų necenzūrinis žodis (fone girdisi vyro rėkimas). Ko tu bėgi necenzūrinis žodis. Policija - Kurioj vietoj Jūs dabar randatės? V - Už 40. Policija - 40, taip? V - Ne, 32, jau einam link darželio lietuviško. Policija - Viskas aišku. V - Va keturiasdešimt ketvirtas namas (neina suprasti kas sakoma), kai važiuojat čia penkiaaukštis bus, lietuviškas darželis. Policija - Gerai, pareigūnai lekia, nedėkite ragelio. V - Jo jo, jisai eina su peiliu, su ašarinėmis dujom. Tu nešauk, nešauk, tuoj necenzūrinis žodis, pabėgsi tu. Ką tu ten jau mest nori, a? (fone girdisi vyro rėkimas). Aš tavęs ne (nesuprantamas tekstas) tu mane įpurškei dujų necenzūrinis žodis (fone girdisi vyro rėkimas). Aš tau trenkiau? Pareigūnai išsiaiškins kas tau trenkė. Policija - Dar matot tą vyrą? Nepasišalino? V - Jo, aš už jo nugaros einu, kad jisai nepabėgtų niekur. Policija - Supratau. V - va mes dabar jau prie naujų namų penkiaaukščių, ten kur tie darželiai buvo neseniai pastatyti. Policija - Čia (duomenys neskelbtini) gatvę turit omeny? V - Jo jo, (duomenys neskelbtini) namas penkiaaukščiai, kur, dabar einam link mažosios „Norfos“, kur apačioj yra. Policija - Link „Norfos“? V - Jo jo, jisai laiko ašarines, aš galvojau jis dabar paguldyt ant žemės, bet jisai su ašarinėmis, su peiliu tokiu. Policija - Nu žiūrėkit, kad jums būt saugu būtų, gal jūs geriau prie jo nesiartinkit prie pat. V - Tai jisai man jau įpurškė į vieną akį dujų. Sako, kad aš jį mušiau. Va einam link jo dabar, prie penkiaaukščio. Dar įpurkši? Davai. Tuoj pareigūnai atvažiuos, tu man įpurkši. Va jisai dar kažkam tai skambina, su kažkuo tai čia kalbasi. Policija - O pareigūnai lekia jau Laisvės prospektu link jūsų, tai neužilgo jau ir bus. V - (duomenys neskelbtini) namas. Policija - (duomenys neskelbtini), taip? V - Jo jo, nežinau ar čia (duomenys neskelbtini), nu čia prie darželio iš karto va jisai renka. Tuoj jisai (fone girdisi vyro rėkimas). Tu mane pasaugosi, nebijok, pareigūnai ir į namus įeis. Pasisaugosi tu. Jis įėjo į laiptinę, pasišalino dabar į laiptinę. Policija - Į laiptinę užėjo? V - Jo jo užėjo į laiptinę. Policija - O kokie ten butai laiptinėj? V - Nuo pirmo iki penkiolikto. Policija - Nuo pirmo iki penkiolikto, (duomenys neskelbtini)? V - Nu jo, tikriausiai, aš dabar va žiūriu į kelintą aukštą jisai eina. Policija - Gerai, tuoj ekipažas jau bus vietoj. V - Jo jo, gerai. Va, taip, jisai pirmas, taip, čia tada reiškia jo, blemba, blogai matosi, kelintas čia jau, taip, aha, čia jau arba trečias, arba, blemba kaip degina veidą. Policija - O dėl ko jis užpuolė jus, sakykit? V - Aš stovėjau stotelėj, jisai priėjo, jisai kažkoks gal išgėręs, gal narkotikų pavartojęs, pavaręs, nežinau, paprašė cigaretės, pasakiau, kad yra kioskas, jisai pradėjo ten kažką tai sakyt „ką tu čia man su kioskais“, aš sakau išeik iš čia, tipo viskas, jisai ten kažką pradėjo, aš jam sakau „atsipisk“ arba necenzūrinis žodis tuoj nu trenksiu. Policija - Supratau. V - Jisai kabinas, pradėjo jis ten vėl kažką tai „aaaa“, ir iškart ištraukė dujų, iškart į veidą pripurškė ir dar pasakė „ką ar nori aš tau su peiliu tave tuoj padursiu“. Policija - Aišku. V - Ir aš iškart Jums pradėjau skambint, nes taip, tai jeigu nepasakytų, kad peilis, tai gal ir pagal pamėginčiau kažką tai padaryt, bet. Policija - Jis peilį turėjo? Rodė jums? Grasino? V - Jisai į tašę lindo, sakė, kad va tuoj ištrauksiu peilį, padursiu, bet peilio taip ir. Policija - Bet nebuvo ištraukęs, ne? V - Ne, bet kažką tai laikė savo šitoj, nu tipo ten tašytėje mažoj. Policija - Aha, supratau. V - Aa. Policija - Jums medikų pagalba reikalinga? V - ne ne ne, ten gal silpnos tos dujos buvo, nes ryškiai matau, bet degina veidą. Policija - Aišku. V - Nu jo, jisai pas kažką pas kažką į butą įėjo. Policija - O matėte kur į butą arba bent kuris aukštas? V - Jo jo jo jo. Policija - Matėt taip? V - Aukštą matau ir butas tikriausiai bus po kaire, nes penkiaaukštis, tai trys butai, tai tikriausiai, jo, kad po kaire. Policija - Supratau, nu tuoj neužilgo jau ir bus ekipažas vietoj. V - Jo, gerai, čia nu jo. Policija - Sakau, jei neprivažiavo, jūs neatsijunkit, maža ką, gal tas vyras vėl išeis. V - Jo jo jo jo jo. Policija - Tvarkoj. V - Neatsijungsiu. Va, lygtais girdžiu. Policija - Dar nesimato ekipažo? V - Va matau matau. Policija - Matot pareigūnus, taip? V - Jo jo jo jo. Policija - Gerai. Gerai, tai bendraukit su jais. V - Ačiū Jums. Policija - Prašom, viso geriausio. V – Iki (t. 1, b. l. 50-54).

11. Apeliacinės instancijos teisme pagarsintas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Diagnostinio tyrimo aprašymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad R. U. 2023 m. liepos 21 d.15.51 val. buvo atliktas veido daubų radiologinis tyrimas. Teismui pateiktas ir E025. R. U. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas bei elektroninis receptas, išduotas 2023-07-20 19.40 (konflikto dieną) gyd. J. L. ((duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 6, 7, 13). Apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktas E025. AMBULATORINIO APSILANKYMO APRAŠYMAS, kuriame, aprašant būklės įvertinimą 3.2 papunktyje, nurodyta, jog R. U. “dešinė veido pusė patinusi, ypač skruostikaulis, paraudęs, stebima besiformuojanti hematoma.<…>.”. (t. 2, b.l. 140).

12. Pagarsinus virš aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis D. P. papildomai parodė, kad kuomet prie jo priėjo nuteistasis R. U., ant jo veido buvo ne mėlynė, o jau pageltonavusi mėlynė, kuri, nukentėjusiojo vertinimu, yra mėlynės gijimo stadija esanti po savaitės. Kai jis pareigūnams pasakė, kad tikrai rašys pareiškimą, R. U. pasakė, kad irgi rašys.

13. Apeliacinės instancijos teisme apžiūrėtos nuteistojo R. U. darytos ir ikiteisminio tyrimo metu bei apylinkės teismui pateiktos trys fotonuotraukos, kuriose yra matomi tam tikri sužalojimai, užfiksuoti ant nuteistojo R. U. veido – nedideli nubrozdinimai ties akies ir smilkinio sritimi, krešulys lūpoje, nubrozdinimas barzdoje (t. 1, b. l. 140-142, 194-195).

Žemesnės instancijos teismas

14. Peržiūrėjus fotonuotraukas, nuteistasis papildomai parodė, jog šios nuotraukos buvo darytos tos pačios įvykio dienos vakare. Jis pats save fotografavo veidrodyje, todėl gaunasi kita pusė - kaip nurodė teismas – kairė, nors yra dešinė. Nuotraukas atspausdino advokatas, jis advokatui nuotraukas siuntė atrodo per Gmail. Iš elektroninio pašto siųstu nuotraukų teismo reikalavimu jis nepateikė, nes keitėsi paštas. Nurodė negalintis pasakyti, kodėl advokatas negalėjo pateikti šių nuotraukų ankščiau, taip pat nurodė nežinantis, kodėl jis pats nepateikė šių nuotraukų tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu. Nubrozdinimas barzdoje galėjo atsirasti nuo skutimosi peiliuko.

15. Apeliacinės instacijos teisme aplausta liudytoja J. L. (dirbanti šeimos gydytoja (duomenys neskelbtini) poliklinikoje) paaiškino, kad ji R. U. konsultavo vieną kartą, jis lankėsi 2023 m. liepos 20 d. apie 18.45 val. Atvykęs pacientas buvo toks sujaudintas, kokie įprastai būna pacientai patyrę užpuolimą. Jis iš šono gali atrodyti kaip išgėręs, bet nuo jo nesklido alkoholio kvapas, jo koordinacija buvo pakankamai gera. Dėl galimo smegenų sutrenkimo jis buvo apžiūrėtas iš neurologinės pusės. Ji paciento apsilankymą yra apsirašiusi e. Sveikatoje (t. 2, b.l. 140), receptas (t. 2, b.l. 7) yra pasirašytas truputį vėliau. Pacientas buvo atvykęs į konsultaciją ir žodžiu sakė, kad apie 13.40 val., jo žodžiais, R. U. buvo sumuštas nepažįstamo asmens, kad tas žmogus jam davė smūgį į dešinę veido pusę. Taip pat ji (J. L.) pasižymėjo, kad pacientas buvo susijaudinęs, vertino, kad po užpuolimo, įprastai mato tokius pacientus taip susijaudinusius po užpuolimo. Pasižymėjo, kad nėra dvejinimosi, pykinimo, čia tiesiog, kad nebuvo sutrenktos smegenys. Pats pacientas teigė, kad policijai jau yra pranešęs, kad telefonu konsultavosi su Žalgirio klinika. R. U. buvo apžiūrėtas paskirtas rentgenas, tikslu pažiūrėti, ar negalėtų būti skilimas dešinės veido pusės skruostikaulio, nes toje vietoje matėsi besiformuojanti mėlynė. Tuo metu, kai ji (J. L.) žiūrėjo, besiformuojanti hematoma matėsi, tikrai buvo patinę. Nurodė, jog R. U. galėjo būti sumuštas tą pačią dieną, kai kreipėsi. Komentuodama 2023 m. liepos 31 d. 15.51 val. veido daubų radiologinį tyrimą, liudytoja paaiškino, kad iš šio tyrimo nesimatė lūžių. Pasižymėjo, kad pacientui ji paskambino 25 dieną, pats pacientas nesikreipė, jis nurodė, kad jautėsi gerai ir dėl to papildomų tyrimų nedarė, konstatavo, kad lūžio nėra. Dėl hematomos formavimosi – gydytoja pažymėjo, jog hematomos pradeda formuotis žiūrint kokia kraujagyslė pažeista, todėl veide tai bent poros valandų paprastai reikia. Jai, kaip šeimos gydytojai, atrodo, kad sumušimas galėjo būti nurodytu laiku, galėjo būti ryte, tačiau tiksliai laiko negali pasakyti. Atsakydama į užduotus klausimus, ar nuteistasis R. U. galėjo būti sujaudintas dėl turimos kažkokios ligos, vaistų vartojimo, gydytoja įvertinusi sveikatos sistemoje pacientui skirtų vaistų sąrašą, paaiškino, jog pacientas mažomis dozėmis vartoja antidepresantą, raminamąjį vaistą ir antipsichotiką. Visi vaistai yra vartojami mažomis dozėmis. Šitos medžiagos, kad paveiktų žmogaus elgesį, turėtų būt vartojamas didele doze, ne tokiomis kokios yra skirtos. Jei pacientas tų vaistų neišgėrė, tokiomis mažomis dozėmis, jai, kaip gydytojai, nekiltų jokio nerimo, kad jis kitiems ar sau galėtų kažką padaryti. Čia yra daugiau somatiniams simptomams suvaldyti – drebuliui, nerimui ir tai nėra tokios dozės, kokias vartoja psichinėmis ligomis sergantys žmonės, kad išvengtų psichozės ar kliedesių.

16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas T. B. dėl nagrinėjamų aktualių aplinkybių, t.y. kada galėjo atsirasti sumušimo pėdsakai R. U. veide, paaiškino, kad jei tikrai medicinos dokumentuose yra užfiksuota, kad yra dešinės veido pusės besiformuojanti kraujosruva, tuomet gydytoja atsakė į visus klausimus. Pagal nuotrauką taip pat matosi skruostikaulio viršutinėje dalyje nežymi kraujosruva. Į foto žiūrint ir įvertinus medicinius dokumentus, kuriuose yra užfiksuota, kad „Dešinė veido pusė patinusi, ypač skruostikaulis, paraudęs, stebima besiformuojanti hematoma <...>“, jo išvada visiškai atitinka gydytojos J. L. paaiškinimams. Gali pasakyti, jog kraujosruvos priklauso nuo to kokie kapiliarai pažeisti, kaip jie yra giliau po oda ar arčiau odos, gali pradėti formuotis nuo pusės valandos. Kai kam atsiranda ir po poros parų. Aišku, jeigu nebūtų užfiksuota medicinos dokumentuose, patvirtinti negalėtų, kadangi nuotraukas galima retušuoti. Jeigu medicinos dokumentuose, kaip sakė gydytoja, yra užfiksuota besiformuojanti hematoma, tai abejonių nekelia, todėl gali tik patvirtinti, kad tai yra kraujosruva, besiformuojanti, neabejotinai tą dieną (teismo pastaba – 2023-07-20), tik sunkiau pasakyti kelių valandų skirtumas. Jei ji būtų prieš dieną, ji turėtų būti ryškesnė, šiuo atveju panašu, kad ji yra šviežia. Daryti išvadą, kad kraujosruva atsirado anksčiau nėra pagrindo. Galėjo ji būti ir prieš valandą padaryta. Negali paneigti aplinkybės, kad mėlynė padaryta 15 val.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.

Nuteistojo R. U. gynėjo advokato J. Jasaičio apeliacinis skundas tenkinamas.

17. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, manoma, jog pirmosios instancijos teismas išvadas padarė išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, vertindamas įrodymus, nebuvo vienodai teisingas kaltinamajam (nuteistajam) ir nukentėjusiajam, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, juos vertino selektyviai, nepagrįstai suteikdamas prioritetą ir didesnę reikšmę būtent nukentėjusiojo parodymams. Gynybos vertinimu, kritiškas kaltinamojo (nuteistojo) paaiškinimų vertinimas ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent R. U. inicijavo konfliktą, yra abejotini. Teismo padaryta išvada, neigiant veikos mažareikšmiškumą nėra teisiškai nepriekaištinga, kaip ir nepagrįstai ignoruotas faktas, kad nuteistasis R. U. dujų balionėlį panaudojo savigynos tikslais.

18. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu R. U. veiksmų vertinimu.

19. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Tai yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

20. R. U. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą, o būtent – jis, 2023 m. liepos 20 d., apie 12.30 val., Pilaitės prospekte viešojo transporto sustojime „Sietyno“, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,42 promilių girtumas), žodinio konflikto metu smurtaudamas nukentėjusiojo D. P.atžvilgiu, t. y. iš kišenės ištraukęs dujų balionėlį ir tyčia papurškęs dujomis, nukentėjusiajam D. P. į veidą, sukėlė nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmą.

21. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad R. U. bylai aktualiu laiku nukentėjusiajam D. P. papurškė dujų į akis. Šios aplinkybės viso proceso metu neginčijo R. U. pripažindamas, kad 2023 m. liepos 20 d. iš ryto buvo išgėręs alkoholio, o apie 12.25 val. būdamas viešojo transporto sustojimo stotelėje „Sietyno“, Vilniuje, priėjo prie ten stovėjosi vyro (nukentėjusiojo D. P.) bei paprašė pastarojo cigaretės. Į ką nukentėjusysis atsakė, kad neturi ir grubiai nurodė pasitraukti, nes suduos. Prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis D. P. papurškė dujų į veidą (t. 1, b. l. 136-138, 177-183, t. 2, b. l. 46- 51). Dujų papurškimo aplinkybę, taip pat patvirtina nukentėjusiojo D. P. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2023 m. liepos 20 d., apie 12.30 val. viešojo transporto sustojimo stotelėje „Sietyno“ prie jo priėjo nepažįstamas jam vyras, kuris paprašė cigaretės. Jis jam atsakė, kad netoli yra kioskas ir ten gali įsigyti cigarečių. R. U. iš kišenės ištraukė dujų balionėlį ir juo D. P. papurškė į akis (t. 1, b. l. 6-9, t. 2, b. l. 46-51). Šiuos nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojo apklausto ir į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusio policijos pareigūno M. K. parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad atvykęs į įvykio vietą po gauto nukentėjusiojo iškvietimo, matė, kad pastarojo akys yra raudonos, ašaroja, todėl neturėjo jokios abejonės, kad jam iš tikrųjų į akis buvo papurkšta su dujų balionėliu (t. 2, b. l. 46-51).

22. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos įrodymų visuma patvirtina, kad D. P. jautė fizinį skausmą, tai patvirtina į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno M. K. ikiteisminio tyrimo metu surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame pripažinta, jog D. P. jautė fizinį skausmą, taip pat ir minėto policijos pareigūno teisiamojo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, kuriuose jis detalizavo, kad bendraudamas su nukentėjusiuoju D. P. iš jo veido, akių matė, kad asmuo patiria fizinį skausmą, kadangi akys buvo paraudusios, ašarojo, todėl jam buvo pateiktos rekomendacijos kaip elgtis esant tokiam sužalojimo pobūdžiui (t. 2, b. l. 46-51). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrįstai nustatytos remiantis bylos įrodymų visuma, todėl teisėjų kolegija, pritardama šiems apylinkės teismo motyvams, plačiau dėl to nepasisako.

23. Kaip minėta, R. U. savo kaltės dėl dujų papurškimo į nukentėjusiojo veidą neginčijo, tačiau neigė, kad tokius veiksmus jis atliko tyčia. Nuosekliai tvirtino, jog jo (R. U.) atlikti veiksmai buvo sąlygoti išimtinai gynybinių veiksmų, nes nukentėjusysis pirmasis jam trenkė į veidą, o jis tik po to išsitraukė dujų ir jomis papurškė nukentėjusiajam į veidą (t. 1, b. l. 136-138, 177-183, t. 2, b. l. 46-51). Tokios pozicijos jis laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme.

24. Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-124-719/2022).

25. Kolegijos nuomone, nors tarp R. U. veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, o jo veika formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau vien tik virš aptartų aplinkybių nepakanka pripažinti R. U. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepaneigta R. U. versija, jog tokius veiksmus jis atliko netiesiogine tyčia ir gindamasis nuo nukentėjusiojo D. P. pavojingo kėsinimosi. Nors nukentėjusysis tai neigia, tačiau nuteistojo parodymuose užfiksuotų aplinkybių teisingumas dėl to, ar nukentėjusysis prieš papurškimą sudavė R. U. į veidą vertintas bylos įrodymų visumos kontekste. Kaip minėta, nuteistasis R. U. nuosekliai tvirtino, jog nukentėjusysis jam pirmas sudavė į dešinį skruostą ir dėl to jis papurškė dujų nukentėjusiajam. Iš nukentėjusiojo skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinio matyti, jog jame girdimos ne tik dujų į akis papurškimo aplinkybės, bet užfiksuotas nukentėjusiojo bei kaltinamojo tarpusavio bendravimas, girdimi konfliktuojančių vyrų balsai, rėkimas, judant link kaltinamojo (nuteistojo) gyvenamosios vietos, kuriame girdimos ir aplinkybės susijusios dėl nuteistojo atžvilgiu nukentėjusiojo atliktų smurtinių veiksmų („tu man įpurškei dujų necenzūrinis žodis (fone girdisi vyro rėkimas). Aš tau trenkiau? Pareigūnai išsiaiškins kas tau trenkė“, „tai jisai man jau įpurškė į vieną akį dujų <...>, sako, kad aš jį mušiau.“. Be to, ir pats nukentėjusysis neginčijo grasinęs R. U., kad šis eitų iš incidento vietos, nes „gaus į galvą“. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. K. 2023 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad aiškinantis įvykio aplinkybes atvykusiems policijos pareigūnams, buto duris atidaręs R. U., kuris iš karto pats prisipažino, kad papurškė dujų D. P. ir paprašius papasakoti dėl ko įvyko konfliktas, pastarasis policijos pareigūnams paaiškino, kad ėjo namo ir priėjo prie jam nežinomo asmens, paprašė cigaretės, o jam nežinomas asmuo pasakė, kad nueitų ir nusipirktų į „Narvesen“ kioskelį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu nežinomas asmuo trenkė R. U. į dešinę akį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko R. U., gindamas save panaudojo ašarines dujas (T.1, b.l. 46). Nors liudytojas M. K. duodamas parodymus apylinkės teisme detalizavo, kad ant kaltinamojo (nuteistojo) jokių sužalojimų nebuvo, vis tik tikslindamas savo parodymus, šis liudytojas neneigė R. U. parodymų, jog iš karto po incidento R. U. veidas buvo paraudęs. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog ir pats nukentėjusysis taip pat pripažino matęs mėlynes R. U. veide, bet jo manymu, tai buvo „mėlynės gijimo stadija esanti po savaitės“. Taigi nėra pagrindo teigti, jog skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys, pareigūno M. K. parodymai ir jo nurodytos aplinkybės tarnybiniame pranešime nepatvirtina R. U. parodymų. Dėl aptartų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti R. U. parodymų patikimumu.

26. Be to, byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta ir tai, kad R. U. tą patį vakarą kreipėsi į policiją, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam suduotų smūgių (t. 1, b. l. 37-44). Jis gi kreipėsi ir į gydymo įstaigą, kad būtų užfiksuoti R. U. suduoto smūgio požymiai (t. 2, b. l. 6,7, 17, 140). Be to, R. U. ikiteisminiam tyrimui pateikė spalvotas nuotraukas apie veido paraudimąt. 1, b.l. 140-142). Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G3095/2023(01) nurodyta, kad objektyvių duomenų apie R. U. mechaninius sužalojimus nėra (t. 2, b. l. 19-22), vis tik apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja J. L. (dirbanti šeimos gydytoja (duomenys neskelbtini) poliklinikoje), nurodė, kad medicinos dokumentuose ji yra padariusi įrašą, kad nuteistojo veide dešinėje pusėje yra žymės, yra patinimas ir besiformuojanti hematoma, po ko buvo skirti tyrimai, išrašyti vaistai nuo skausmo ir uždegimo. To paties posėdžio metu dalyvavęs teismo medicinos ekspertas, apžiūrėjęs į bylą pateiktas kaltinamojo (nuteistojo) darytas nuotraukas, išklausęs gydytojos paaiškinimus pažymėjo, kad tose nuotraukose dešinėje veido pusėje (pastaba - ne kairėje, kaip nurodė teismas, įvertinus ir nuteistojo parodymus, jog nuotrauka daryta save fotografavus veidrodyje tą pačią dieną vakare) yra matomi pakitimai atitinkantys gydytojos J. L. aprašytus sužalojimus. Ekspertas patvirtino, jog nuteistajam fiksuotas sumušimas – besiformuojanti kraujosruva tiek aprašyta gydytojos medicininiuose dokumentuose, tiek nuteistojo pateiktose nuotraukose galėjo būti padaryta nurodytu laiku, galėjo atsirasti tą pačią dieną, kelių valandų laikotarpyje. Atsakydama į užduotus klausimus, ar nuteistasis R. U. galėjo būti sujaudintas įvykio dėl turimos ligos (-ų) bei vaistų vartojimo, gydytoja J. L., įvertinusi sveikatos sistemoje pacientui skirtų vaistų sąrašą, paneigė valstybinio kaltintojo ir nukentėjusiojo keliamas abejonės dėl nuteistojo psichozės ar kliedesių įvykio metu. Taigi byloje esantys įrodymai nepaneigia kaltinamojo (nuteistojo) teiginius apie jo (R. U.) patirtą smūgį į veidą. Todėl nėra atmestina, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, kas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 28 straipsnį laikoma baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe.

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei nepaneigtą aplinkybę, kad nukentėjusysis D. P. sudavė (trenkė) ranka R. U. į dešinę akį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko R. U., gindamas save panaudojo turimo balionėlio dujas, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. U. veika atitinka visus būtinosios ginties požymius bei pabrėžia, kad kėsinimasis buvo realus ir egzistavo objektyviai, o ne tik asmens sąmonėje. Sugretinus nuteistojo parodymus su specialistų (gydytojos bei eksperto) paaiškinimais apeliacinės instancijos teisme, liudytojo M. K. parodymais apylinkės teisme bei jo nurodytas aplinkybes tarnybiniame pranešime, šia nutartimi aptartu skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu ir kitais rašytiniais įrodymais, prieitina prie išvados, kad R. U. veiksmai buvo nukreipti ne į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, t. y. tyčia sužaloti D. P., bet buvo sąlygoti jo sudarytos grėsmingos situacijos, atlikti siekiant apsiginti nuo kilusios grėsmės nuteistojo sveikatai. Tokia nuteistojo R. U. pasirinkta gynyba buvo adekvati ir būtinosios ginties ribų neperžengė.

28. Netikėti R. U. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, nes jo parodymai nepaneigti byloje surinktų duomenų visuma. Darytina išvada, kad nors R. U. padarė baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau tai padarė gindamasis (BK 28 straipsnio 2 dalis). Jo atžvilgiu baudžiamoji byla dėl kaltinimo sukėlus nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmą nutraukiama (BPK 327 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikintinas.

Dėl kitų klausimų

29. R. U. atžvilgiu laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

30. Baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nutraukus, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, panaikintinas skundžiamu nuosprendžiu taikytas bausmių bendrinimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 (ketverių) metų, 6 (šešių) mėnesių ir 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausme.

31. Ikiteisminio tyrimo metu R. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nutarties paskelbimo dienos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

32. Kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. U. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį, kuriuo R. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir R. U. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nutraukti, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 4 (ketverių) metų, 6 (šešių) mėnesių ir 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmės, pridėta dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, ir R. U. skirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų, 10 (dešimties) mėnesių ir 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos.

Kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė