- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-26
- Bylos Nr.
- II-150-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00122-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Erikai Kliaugienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 5 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-119-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje 30-ANR_N-119-2021 A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 23 d., 13:24 val. Klaipėdoje, Klaipėdos miesto savivaldybėje, vairavo transporto priemonę, vienu metu ir paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, tai yra lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kirsdamas siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir paženklintame kelio ruože važiavo priešpriešinio eismo juosta, manevruodamas nerodė atitinkamo posūkio signalo. Šiais savo veiksmais aiškiai parodė žmogaus ir visuomenės negerbimą, moralės bei elgesio normų niekinimą. Chuliganiškai vairuodamas siekė priešpastatyti save, pademonstruoti niekinantį požiūrį į Kelių eismo taisykles ir eismo dalyvius. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), reikalavimus. Nutarimu A. B. paskirta nuobauda – 450 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas dvylikai mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo A. B. skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę nusižengimo teiseną nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, kad:
1. Institucija neatsižvelgė į tai, kad transporto priemonę vairavo kitas asmuo – Y. D., kurio duomenis dar 2020 m. gruodžio 16 d. A. B. pateikė policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai neapklausė pažeidėjo, neiškvietė jo į apklausą ir neatliko kitų proceso veiksmų siekiant nustatyti tikrąjį pažeidėją. Negalima daryti išvados, jog A. B. tyčia padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nes be policijos pareigūno protokolo ir labai trumpo vaizdo įrašo, jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina asmens kaltės ir nepaneigia, jog automobilį vairavo kitas asmuo – Y. D.. Byloje neįrodyti administracinio nusižengimo sudėties subjektas ir subjektyvioji pusė – tyčia.
2. Nutarime nėra nurodoma, kokius KET punktus pažeidė automobilio vairuotojas, nes byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių KET specialiosios dalies pažeidimą. Nutarime nurodoma ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta veika, tačiau ji ne tik neįrodyta, bet veika net nėra aprašyta KET kontekste, todėl pažeidimą padaręs asmuo negali tinkamai gintis nuo tokio nutarimo turinio. Veika turėtų būti perkvalifikuota į ANK 417 straipsnį. Administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją, o tokių duomenų byloje nėra. Nutarime nenurodyta, jog kiti eismo dalyviai kažkaip turėjo keisti važiavimo kryptį ar pan. Byloje nėra jokių duomenų, kad automobilį vairavęs asmuo KET pažeidimu (kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją) būtų sukėlęs tokią pavojingą situacija, kaip ji apibūdinama ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nėra duomenų, kad pažeidėjas būtų vairavęs chuliganiškai. Pažeidėjo veika turėjo būti kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. B. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, paliekant galioti 2021 m. sausio 5 d. priimtą nutarimą. Nurodo, kad surinkti įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, pranešėjo pateikta informacija, vaizdo medžiaga ir kt.), įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo padarymą. Tiek A. B. paskirta nuobauda, tiek paskirta administracinio poveikio priemonė, ir taip yra itin švelnios, jos atitinka A. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nenustatyta jokios A. B. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Todėl nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą ir ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę (visos apimties). Nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo A. B. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, jo veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Nors pareiškėjo skunde nurodoma, jog kitų eismo dalyvių nepasitenkinimas jo elgesiu nėra faktiškai užfiksuotas, todėl neįrodytas, pažymėtina, kad tokio pobūdžio situacijose kitų eismo dalyvių nepasitenkinimas yra vertinamasis kriterijus, todėl jis tam tikrais atvejais gali būti išreikštas kitų eismo dalyvių paaiškinimais žodžiu, raštu ar kitomis priemonėmis, taip pat gali būti ir neužfiksuotas jokia forma, tačiau labai aiškiai nuspėjamas ir įvertinamas pagal nusistovėjusias taisykles ir moralės normas. Be to, aptartas aplinkybes patvirtina pranešėjo pateikta informacija. Skundo teiginiai, kad A. B. veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, atmestini kaip nepagrįsti. A. B. nurodytos aplinkybės, jog jo automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo Y. D., gimęs 1984 m. rugpjūčio 21 d., gyvenantis Zaporizka, Palohy, Ukraina, nėra patvirtintos jokiais patikimais duomenimis, t. y. A. B. nepateikė nei minėto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nei dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, kopijų, nei rašytinio asmens paaiškinimo dėl padaryto nusižengimo, nei jo telefono numerio, elektroninio pašto adreso, todėl su aptariamu asmeniu nėra galimybės susisiekti ir išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes. Vidaus reikalų informacinėje sistemoje apie pareiškėjo nurodytą asmenį ir jo Lietuvos Rspublikos sienos kirtimus duomenų nėra. A. B. pateikta abejotinos reikšmės informacija apie asmenį, kuris neva pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemone „Lexus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) laikytina gynybine pareiškėjo versija, todėl atmestina, nurodyta siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais. Parodė, kad yra akcininkas įmonės UAB „Logistikos tikslas“, kuri verčiasi vairuotojų įdarbinimu, krovinių paieška Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Jungtinės Amerikos Valstijose. Tuo automobiliu naudojasi tiek įmonės darbuotojai, tiek atvykstantys darbintis vairuotojai. Jis pats vairuoja kitą automobilį. Gavo iš policijos raštą, kad turi nurodyti kas vairavo transporto priemonę, jeigu ją vairavo ne jis pats. Nežino kada Y. D. atvyko į Lietuvą, bet jis yra anksčiau dirbęs Lietuvoje, Šilutėje esančioje įmonėje. Y. D. kreipėsi į UAB „Logistikos tikslas“, nes norėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju ir išvykti į Ameriką. Y. D. UAB „Logistikos tikslas“ nedirbo. Y. D. greičiausiai važiavo tvarkytis dokumentų, jis pažeidimo padarymo dieną buvo atėjęs, bet tiksliai nežino ar vairavo būtent jis. Daug vairuotojų praeina ir naudojasi automobiliu, tiksliai nepamena kas vairavo. Iš įmonės darbuotojų niekas neprisipažįsta, kad vairavo. Jis yra automobilio naudotojas, automobilio savininkė yra V. B.. Iš esmės juo naudojasi jis ir įmonės darbuotojai. Vairuotojai dažniausiai prieš vairuojant neatsižymi. Automobilis laikomas prie įmonės, prie ofiso, jis laisvai prieinamas. Rakteliai būna ofise, kam reikia, tas važiuoja. Dažniausiai atvykusiems vairuotojams pasiūloma pateikti duomenis kas vairuoja. Į jį dėl darbo yra kreipiamasi įvairiai (skambučiais ir pan.), kaip buvo konkrečiai Y. D. atveju nepamena. Iš ko ir kokiu tikslu paėmė raktelius Y. D. negali tiksliai pasakyti. Vaizdo įrašas išnagrinėtas neatsakingai, toje situacijoje kirsta ištisinė linija, tačiau buvo rodytas posūkio signalas, todėl nesutinka, kad tai chuliganiškas vairavimas, nėra chuliganiško vairavimo sudėties. Nusprendė, kad automobilį parduoti ir įmonės vardu užsakė naują, tam, kad ateityje tokių atvejų nepasikartotų. Prašo jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas D. D. nurodė, kad nusižengimo sudėties kaip visumos nėra. Negalima teigti, kad A. B. padarė nusižengimą. Ukrainiečių vardai ir pavardės yra rašomi taip, kad kartais gali neatitikti su dokumente nurodytu vardu ir pavarde. Jeigu Y. D. dirbo Šilutėje ir jam buvo duota pavažiuoti automobiliu, tai negalima daryti išvados, kad jis nebuvo įvažiavęs į Lietuvos Respubliką. Tikėtina, kad padaryta klaida ir sistema nebemato tokio asmens. Neatmestina, kad gali važiuoti ir pats savininkas. Kodėl institucija nusprendė, kad transporto priemonę vairavo būtent A. B. yra neaišku. Nei iš pranešėjo buvo gauta informacija kas vairavo (pavyzdžiui, vyras ar moteris), nei A. B. buvo identifikuotas vairuojantis šį automobilį būtent tuo metu. Dėl tokių duomenų nebuvimo teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad būtent A. B. tuo metu vairavo transporto priemonę. A. B. nėra baustas už greičio viršijimą ar panašaus pobūdžio nusižengimus, todėl jo asmenybei nebūdinga lenkti dideliu greičiu, kertant ištisinę liniją. Šiuo atveju nėra chuliganiškų paskatų. Taip pat vairuotojo veiksmais nebuvo sudarytos tokios sąlygos, kad kitas vairuotojas būtų priverstas stabdyti, keisti važiavimo kryptį ar dar kažkaip kitaip būtų įtakoti jų veiksmai dėl vairuotojo pažeidimo. Nutarime apskritai nenurodoma kokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė „Lexus“ automobilio vairuotojas. A. B. pateikė informaciją, tačiau Institucija nebendradarbiavo, nesiėmė priemonių nustatyti kokioje įmonėje dirbo Y. D.. Administracinių nusižengimų teisena turėtų būti nutraukta. Jeigu būtų nuspręsta, kad nusižengimą padarė A. B., turėtų būti veika kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Institucijos atstovė Erika Kliaugienė teismo posėdžio metu nurodė, kad Institucijos pozicija nesikeičia. Pagal vaizdo įrašą buvo nustatyta, kad padarytas pažeidimas - chuliganiškas vairavimas. Pavojingas vairavimas, lenkiama transporto priemonė nerodant posūkio signalo, kertant ištisinę liniją ir priešais atvažiuojant kitai transporto priemonei, kuriai sukeltas pavojus. Vairuojama įžūliai. Greitis nepamatuotas, bet važiuoja ženkliai greičiau nei priekyje važiuojanti transporto priemonė. Važiuojama krašto keliais, o ne gyvenvietėje, kur greitis mažesnis. Turi būti kvalifikuojama pagal požymių visumą. Jeigu ir buvo rodomas posūkio signalas, tai jis labai neryškus. ANK 569 straipsnyje nurodyta, kad garso ar vaizdo įrašai gali būti įrodymais. Jeigu nurodytas registre naudotojas, tai surašo protokolą naudotojui. Automobiliu gali naudotis ir savininkas. Skunde nurodoma, kad vairavo Ukrainos pilietis, tačiau patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad toks asmuo nebuvo kirtęs Lietuvos sienos (nebuvo atvykęs ir išvykęs). Taip pat patikrino, kad Y. D. ne tik nurodytu laikotarpiu, bet apskritai niekada nebuvo atvykęs į Lietuvą, jis niekada Lietuvoje nedirbo, nebuvo pateikęs prašymo dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Pats A. B. nurodė, kad „Lexus“ automobilis duotas vairuoti įmonėje nedirbančiam asmeniui neaišku kokiais tikslais - tokios A. B. nurodytos aplinkybės kelia abejonių. Prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Žemesnės instancijos teismas
A. B. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Pareiškėjas A. B. neigia padaręs administracinį nusižengimą, nurodo, kad nutarime nurodytoje vietoje ir laiku automobilį vairavo kitas asmuo – Y. D..
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. B. yra automobilio „Lexus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriuo 2020 m. spalio 23 d. padarytas administracinis nusižengimas, naudotojas (b. l. 19), be to, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinis nusižengimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje (mobiliąja teisės pažeidimų fiksavimo sistema), todėl A. B., kaip transporto priemonės naudotojui, išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimų, išaiškinant, kad jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, jis turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė ar naudojosi jam priklausančia transporto priemone (b. l. 20, 26). Gavęs minėtą policijos įstaigos pranešimą A. B. nurodė, kad automobilį vairavo Y. D. (b. l. 9). Centrinėje duomenų bazėje nėra duomenų, kad pareiškėjo nurodytas asmuo Y. D. kirto Lietuvos Respublikos sieną laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. (b. l. 56). Byloje esančiame vaizdo įraše vairuotojo veido nesimato (b. l. 30).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) <...>, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) <...> už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, tai yra, jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas privalo žinoti, kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį – automobilį.
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nurodyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas turi būti aktyvus ir imtis priemonių, kad jam nuosavybės teise priklausančia ar teisėtai valdoma transporto priemone nebūtų daromi pažeidimai, o jei tokie pažeidimai buvo padaryti – pranešti apie juos padariusį asmenį.
Transporto priemonių savininkų (valdytojų) pareiga nurodyti policijos pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja, nustatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių ir žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas byloje Nr. 8/2010-132/2010).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje vartotinos sąvokos „savininkas“ ir „valdytojas“, o registre A. B. registruotas kaip „naudotojas“. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje numatyta, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Teismas, atsižvelgdamas į minėtus registro duomenis bei A. B. nurodytas aplinkybes, kad faktiškai automobiliu naudojasi tik jis pats bei leidžia juo naudotis įmonės darbuotojams, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos taikytinos ir A. B., nes jis yra faktinis automobilio valdytojas.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių A. B. nurodytas aplinkybes, jog užsienyje gyvenantis Y. D., kuris bylos duomenimis nekirto Lietuvos Respublikos sienos, vairavo automobilį „Lexus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir padarė nagrinėjamą nusižengimą. Todėl A. B. nurodomos aplinkybės, jog automobilį vairavo ne jis, o Y. D., yra tik A. B. iškelta gynybinė versija, siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad A. B. tyrimą atlikusiai Institucijai nurodė asmenį, gyvenantį užsienyje ir nekirtusį Lietuvos Respublikos sienos, darytina išvada, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo buvo nustatytas tinkamai ir tai yra A. B..
A. B. taip pat nesutinka su nutarime nurodytu veikos kvalifikavimu, nes mano, kad šiuo atveju veika padaryta ne dėl chuliganiškų paskatų, be to, priešingai nei nurodyta nutarime, „Lexus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas lenkdamas rodė posūkio signalą.
Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, subjektyviosios pusės sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
Iš byloje esančio vaizdo įrašo ir nuotraukų aiškiai matyti, kaip automobiliu „Lexus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) lenkiama ta pačia kryptimi važiuojanti transporto priemonė kertant siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir paženklintame kelio ruože važiuojama priešpriešinio eismo juosta (b. l. 30, 71, 72), tai yra, buvo pažeisti KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimai. Vaizdo įraše ir nuotraukose taip pat matyti, kad manevruojant (baigiant lenkti) buvo rodomas įspėjamasis posūkio signalas į dešinę, todėl KET 82.2 punkto pažeidimo šiuo atveju nėra.
Įraše taip pat matyti, kad manevruojant sukeltas pavojus kito eismo dalyvio turtui, sveikatai ir gyvybei, nes „Lexus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atkarpoje, kurioje KET draudžia važiuoti priešinga kryptimi, važiavo dideliu greičiu, tuo pat metu, kai priešinga kryptimi važiavo kita transporto priemonė, todėl laiku nespėjus baigti lenkimo manevro galėjo kilti eismo įvykis.
Nors lenkimo manevras buvo pavojingas, tačiau, iš byloje surinktų duomenų negalima daryti išvados, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo ir, kad asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nesant nustatyto būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – veikos padarymo motyvo – chuliganiškų paskatų, A. B. veiką kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad A. B. lenkė kitą transporto priemonę atkarpoje paženklintoje siaura ištisine linija, pažeidžiant KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius – lenkimas vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.
A. B. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus į ANK 420 straipsnio 1 dalį, iš naujo spręstinas ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimas. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1, 2 dalimis administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo kriterijai apibrėžti ANK 34 straipsnyje (asmeniui parenkama specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos rūšies administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, baudos dydis ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytą minimalių ir maksimalių dydžių (trukmės) vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes).
Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų visumos spręstina, kad jis dėl savo veiksmų nesigaili, savo elgesio kritiškai nevertina. A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. B. galiojančių nuobaudų neturi, už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą (b. l. 27–29). Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.
ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Atsivželgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti A. B. kartu su administracine nuobauda skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
Atsižvelgiant į tai, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime suklysta kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-119-2021 (ROIK: 20124897032) naikintinas ir A. B. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimt eurų) bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-119-2021 (ROIK: 20124897032), ir A. B. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimt eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.