Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, T-63/2022

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-21
Bylos Nr.: T-63/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02678-2022-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Danguolė Bublienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Dainius Raižys
Ieškovas: J. D., P. L. D.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: V. G., H. G., valstybės įmonė Registrų centras

Kategorijos

3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Teismingumo byla Nr. T-63/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02678-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS2022 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų J. D. ir P. L. D. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys V. G. (V. G.), H. G. ir valstybės įmonė Registrų centras, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai (pagal tuometinę procesinę situaciją) J. D. ir P. L. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir 2022 m. kovo 10 d. sprendimas, Ginčijamas sprendimas); 2) panaikinti 0,04 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnis, 29 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 dalis, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Pareiškėjai nurodė, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo jie kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis V. G. ir H. G. buvo 0,1035 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), bendraturčiai.

Pareiškėjams tik 2022 m. gegužės 18 d. tapo žinoma, kad Ginčijamu sprendimu, nepranešus apie tai pareiškėjams, buvo nuspręsta pertvarkyti Žemės sklypą padalijimo būdu į 2 žemės sklypus (toliau – ir Žemės sklypai) bei patvirtinti šių Žemės sklypų (Nr. 1 ir Nr. 2) nustatytus kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geolimbas“ matininko D. V. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra saugomos Nekilnojamojo turto registro posistemės „Geomatininkas“ elektroniniame archyve.

Pareiškėjai pažymėjo, kad, nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis numato teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo (Ginčijamo sprendimo priėmimo) metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Be to, ji turi būti realizuojama teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtina, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Civilinio kodekso 4.75 straipsnyje įtvirtintas bendrosios nuosavybės teisės institutas, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Atidalijimas yra vienas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, nes tiek sujungiant savo nuosavybę su kitų asmenų nuosavybe, tiek ir atskiriant ją nuo kitų asmenų nuosavybės, įgyvendinama disponavimo turtu teisė.

Pareiškėjai pabrėžė, kad Ginčijamas sprendimas prieštarauja Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 10 punkto normoms, kadangi 241/1035 dalis Žemės sklypo, kuri nuosavybės teise priklauso pareiškėjai J. D., nuo 2021 m. gegužės 7 d. yra areštuota antstolės. Kaip nurodė pareiškėjai, teismų praktikoje pažymima, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostata, draudžianti areštuotų arba teisminio ginčo objektu esančių žemės sklypų sujungimą, padalijimą, atidalijimą ar perdalijimą, taikytina nepriklausomai nuo to, ar areštuotas (yra ginčo objektu) visas žemės sklypas ar tik jo dalis.

Šalies argumentai

Pareiškėjai taip pat nurodė, kad atsakovė nevykdė pareigos patikrinti suformuotų Žemės sklypų kadastro duomenų bylų. Pareiškėjai nurodė, jog, kaip matyti iš (pridedamo) valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), viešo registro tvarkytojo teritorinis skyrius, gavęs V. G. ir H. G. įgalioto asmens prašymus dėl padalintų Žemės sklypų (Nr. 1 ir Nr. 2) bei nuosavybės teisių į juos įregistravimo, 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu atsisakė įrašyti antrojo Žemės sklypo (Nr. 2) kadastro duomenis į kadastrą, nes buvo nustatyta, jog šio žemės sklypo kadastro duomenų formos lentelėje nurodytas neteisingas gyvenamojo namo (1A1/m) unikalus numeris; be to, buvo nustatyta, jog naujai suformuotam Žemės sklypui Nr. 2 teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas, kuris yra būtinas įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą. Kaip pažymi pareiškėjai, iš minėto sprendimo taip pat matyti, kad viešo registro tvarkytojo teritorinis skyrius nustatė ir dar vieną trūkumą – nebuvo pateiktas joks dokumentas, kuriame būtų aptartos iš bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalinto Žemės sklypo kitiems bendraturčiams priklausančios likusios dalys. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi H. G. įgalioto asmens skundą dėl aptariamo teritorinio skyriaus sprendimo, šį sprendimą paliko nepakeistą, o minėtą skundą atmetė.

Pareiškėjų nuomone, nurodyti viešo registro tvarkytojo registravimo stadijoje pastebėti trūkumai, dėl kurių buvo atsisakyta įrašyti antrojo Žemės sklypo (Nr. 2) kadastro duomenis į kadastrą, o taip pat įregistruoti Žemės sklypą Nr. 2 bei jo bendraturčių nuosavybės teises į jį (jo dalis), turėjo būti nustatyti ir pašalinti dar toje stadijoje, kai atsakovė, vadovaudamasi Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis NŽT generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, tikrino jai pateiktas patikrinti padalintų Žemės sklypų (Nr. 1 ir Nr. 2) kadastro duomenų bylas. Tai, jog tokie vienos iš kadastro duomenų bylų trūkumai buvo nustatyti ne tokios bylos tikrinimą atlikusios (turėjusios atlikti) atsakovės, o viešo registro tvarkytojo, kuriam jau turi būti pateikiami patikrinti dokumentai su ištaisytais bet kokiais galimais trūkumais, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė tinkamai neįvykdė jai teisės aktais nustatytos pareigos patikrinti atidalinto Žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenų bylą. Tai reiškia, jog yra įstatyme įtvirtintas pagrindas panaikinti Ginčijamą sprendimą kaip neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėjai taip pat nurodė, jog atsakovė neinformavo pareiškėjų, kaip Žemės sklypo bendraturčių, apie Ginčijamo sprendimo priėmimą, bei neišsiuntė jiems šio sprendimo kopijos, nors turėjo suprasti, kad jos priimtas individualus administracinis aktas dėl pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo išformavimo, naujų Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 suformavimo bei jų kadastro duomenų patvirtinimo, neabejotinai turės įtakos pareiškėjų teisiniam statusui (teisės apskųsti Ginčijamą sprendimą realizavimui; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi perdavė administracinę bylą (bylos Nr. eI3-5298-931/2022) Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas sprendė, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo, kuriuo bendraturčiams (pareiškėjams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims) priklausantis Žemės sklypas buvo padalintas į du Žemės sklypus, t. y. ginčas yra susijęs su žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, padalijimo tarp bendrasavininkų teisiniais santykiais. Teismo vertinimu, byloje vyraujantys (dominuojantys) santykiai yra būtent civiliniai teisiniai santykiai, kurie šiuo atveju lemia ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjai taip pat reiškia reikalavimą dėl padalijus Žemės sklypą trečiajam suinteresuotam asmeniui naujai suformuoto 0,04 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, taigi kilęs ginčas yra susijęs ne tik su civiliniais, bet ir administraciniais teisiniai santykiais. Teismas, įvertinęs byloje keliamo ginčo pobūdį, bei atsižvelgdamas į aktualų teisinį reguliavimą (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, 30 straipsnio 3 dalis), padarė išvadą, kad byloje vyraujančiu pripažintinas civilinis teisinis santykis, nes nuo to, kaip bus išspręstas byloje kilęs civilinis ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, priklausys ir administracinio pobūdžio reikalavimo išsprendimas, todėl visas kilęs ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Šalies argumentai

Ieškovai (pagal dabartinę procesinę situaciją) Vilniaus miesto apylinkės teismui taip pat pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo, kuriuo teismo prašo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 13 d. įsakymas). Pareiškime nurodoma, kad minėtu įsakymu buvo iš dalies pakoreguotas 2022 m. kovo 10 d. sprendimas ir yra minėto sprendimo neatskiriama dalis. Byloje pareikšto ieškinio pagrindas nėra keičiamas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. protokoline nutartimi nurodė, kad dėl ieškinio dalyko papildymo spręs rašytinio proceso tvarka. (Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar vėliau dėl ieškinio dalyko papildymo buvo priimtas atitinkamas teismo procesinis sprendimas).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje nurodo, kad civilinis ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės šiuo atveju yra išspręstas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-480-534/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2158-392/2021). Teismas pažymėjo, kad NŽT ieškovų ginčijamus sprendimus priėmė vadovaudamasi minėtais įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Ieškovai byloje reiškia reikalavimus, susijusius su viešojo administravimo subjektų administracinėmis procedūromis.

Remiantis šiais argumentais teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų. Dėl bylos rūšinio teismingumo sprendžiama pagal tai, koks yra suformuluotas atitinkamo procesinio dokumento teismui (ieškinio, skundo) faktinis bei teisinis pagrindas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovas V. G. pareiškė ieškinį atsakovams J. D. ir P. L. D., tretiesiems asmenims H. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (civilinė byla Nr. e2-480-534/2021). Ieškovas šioje civilinėje byloje teismo prašė atidalinti iš ieškovui bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 80/207 dalį pagal A. L. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą – žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas M 1:500 sprendinių brėžinys. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Leido V. G. atidalinti žemės sklypą be J. D. ir P. L. D. sutikimo – vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimą ir pertvarkymą pagal projekto rengėjos – A. L. (UAB „Geokomanda“) parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. (Priedas prie sprendimo žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas M 1:500 sprendinių brėžinys).

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi anksčiau minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-2158-392/2021).

Ginčijamu 2022 m. kovo 10 d. sprendimu, kuris yra administracinis aktas, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 84(1).1.1.1 papunkčiu, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), į Vilniaus apygardos administracinio teismo (turėtų būti – Vilniaus apygardos teismo) 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2158-392/2021 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-480-534/2021, tenkindamas V. G. ir H. G. 2022 m. kovo 8 d. prašymus: pertvarkė žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu į 2 žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 punktas); patvirtino žemės sklypų, nurodytų 1 punkte, nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Geolimbas“ matininko D. V. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra saugomos Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve (2 punktas).

Iš bylos duomenų, be kita ko, taip pat matyti, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2022 m. balandžio 13 d. įsakymu, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsniu, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“, pakeitė 2022 m. kovo 10 d. sprendimo 2 punktą ir jį išdėstė taip: „2. Patvirtinu žemės sklypų, nurodytų 1 punkte, nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Geolimbas“ matininko D. V. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra saugomos Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve.“ (l punktas); nurodė laikyti šį įsakymą neatskiriamąja 2022 m. kovo 10 d. sprendimo dalimi (2 punktas). Kaip minėta anksčiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. protokoline nutartimi nurodė, kad dėl ieškinio dalyko papildymo spręs rašytinio proceso tvarka. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar vėliau dėl ieškinio dalyko papildymo buvo priimtas atitinkamas teismo procesinis sprendimas. Kartu pažymėtina, kad pastarasis 2022 m. balandžio 13 d. įsakymas, kuris yra neatskiriama Ginčijamo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo dalis, bet kokiu atveju neįtakoja kilusio ginčo rūšinio teismingumo.

Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Civilinio kodekso 4.80 straipsnyje reglamentuotas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdų, leidžiantis visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, padalijimas tarp bendrasavininkių arba atidalijimas vienam ar keliems bendrasavininkiams natūra, yra civilinis teisinis sandoris. Sprendžiant ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo padalijimo, esminis spręstinas klausimas – naujai formuojamų žemės sklypų ribų nustatymas, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis.

Teismo kreipimosi į specialiąją teisėjų kolegiją esmė yra tai, ar esant priimtiems anksčiau minėtiems įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų procesiniams sprendimams dėl atidalinimo iš ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ginčas dėl vėliau priimto Ginčijamo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo panaikinimo, kuriuo iš esmės viešosios teisės nuostatų reglamentuojama tvarka administraciniu aktu yra įforminama įsiteisėjusiais teismo sprendimais išspręsta situacija, yra teismingas bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Minėto įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatyta, kad NŽT priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus.

Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 10 punkte taip pat nustatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijant ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai. Ieškovai (pagal dabartinę procesinę situaciją), be kita ko, nurodo, kad priimant Ginčijamą 2022 m. kovo 10 d. sprendimą, minėtose teisės normose nurodyto draudimo buvo nesilaikyta. Ieškovai nurodo ir kitus argumentus, susijusius su, jų nuomone, atitinkamų administracinių procedūrų nesilaikymu, priimant Ginčijamą sprendimą.

Kaip jau buvo minėta, ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra išspręstas įsiteisėjusiais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais, kurie, be kita ko, nurodyti kaip pagrindai priimant Ginčijamą sprendimą (administracinį aktą). Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad Ginčijamo sprendimo teisėtumą ieškovai kvestionuoja iš esmės atitinkamų administracinių (viešosios teisės reglamentuojamų) procedūrų nesilaikymu, o civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų ir argumentų nėra nurodoma. Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, byloje susiklosčiusių faktinių bei teisinių aplinkybių kontekste, reikalavimas dėl 2022 m. kovo 10 d. sprendimo (administracinio akto) panaikinimo, negali būti vertinamas kaip toks, kuriame vyrauja civiliniai teisiniai santykiai (žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-43-12).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Ginčijamo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo atveju vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, ir ginčas dėl jo panaikinimo, yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Antrasis reikalavimas dėl atidalinto 0,04 ha žemės sklypo teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, kuris yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, pagal savo pobūdį taip pat yra administracinio teisinio pobūdžio, ir priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat pažymėtina, kad aptariamosios bylos, ir bylos, kurioje priimta specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 13 d. nutartis Nr. T-13/2020, ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra analogiškas, todėl priimant šią nutartį ja nesivadovaujama.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip jau buvo minėta, specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Perduoti bylą pagal ieškovų J. D. ir P. L. D. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys V. G. (V. G.), H. G. ir valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danguolė Bublienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ričardas Piličiauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys