Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos O. R. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys P. D. ir V. R.) dėl įsakymo, aktų, teisinės registracijos panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. sausio 9 d. pareiškėja teismui padavė pareiškimą dėl skundo reikalavimų tikslinimo, kuriame teismo praš4 panaikinti:

1. Tarnybos Elektrėnų skyriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 51 FPĮ-30-(14.51.112.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“;

2. Tarnybos Elektrėnų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 51SK-289-(14.51.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vievio sen., Elektrėnų sav. pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo bei kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir atitinkamų įsakymų panaikinimo neišvengiamai daro įtaką ginčo šalių nuosavybės teisėms ir susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams, taigi jiems spręsti aktualios ir atitinkamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir Civilinis kodeksas) įtvirtintos daiktinės teisės normos. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėja šioje byloje ginčija viešojo administravimo subjekto sprendimus, tačiau šiais sprendimais buvo įformintas pareiškėjos, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės su V. R. dalyvės, bei trečio suinteresuoto asmens P. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto Žemės sklypo, padalijimas bei Žemės sklypas pertvarkytas padalijimo būdu į 4 žemės sklypus ir patvirtinti 3 žemės sklypų (nuosavybės teise po padalijimo priklausančių trečiajam suinteresuotam asmeniui P. D.) kadastriniai duomenys, t. y. nustatytos žemės sklypų ribos. Teismas padarė išvadą, jog šios aplinkybės lemia, kad nors pareiškėja ginčija viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus, ginčas laikytinas ne viešojo administravimo srities ginču, o kilusiu iš civilinių teisinių santykių, tai yra daiktinės teisės, nes pagrindinis ginčo dalykas yra tinkamas bendraturčio sutikimo išreiškimas žemės padalijimo procese.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja ginčija administracinius aktus, kuriais buvo įformintas jai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo padalijimas. Pareiškėja tvirtina, kad nežinojo apie trečiojo suinteresuoto asmens P. D. inicijuotą Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūrą, Žemės sklypas padalintas neturint jos bei jos sutuoktinio sutikimo.

Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnyje reglamentuotas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdų, leidžiantis visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų; sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, padalijimas tarp bendrasavininkių arba atidalijimas vienam ar keliems bendrasavininkiams natūra, yra civilinis teisinis sandoris (2004 m. liepos 7 d. nutartis J. Š., V. A. v. Č. S., Vilniaus apskrities viršininko administracija, Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrius, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas).

Akcentuotina, kad sprendžiant ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo padalijimo, esminis spręstinas klausimas – naujai formuojamų žemės sklypų ribų nustatymas. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog tokie ginčai yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje Nr. T-103/2018; 2016 m. gegužės 2 d. nutartį byloje Nr. T-40/2016; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį byloje Nr. T-146/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartį byloje Nr. T-121/2015; 2013 m. vasario 18 d. nutartį byloje Nr. T-32/2013).

Pažymėtina, jog pirminiame skunde pareiškėja buvo pareiškusi reikalavimą – dėl padalijus Žemės sklypą trečiajam suinteresuotam asmeniui naujai suformuotų žemės sklypų registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Byloje nėra duomenų apie šio skundo reikalavimo atsisakymą, todėl kilęs ginčas susijęs ne tik su civiliniais, bet ir administraciniais teisiniais santykiais. Tačiau Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį bei atsižvelgusi į aktualų teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad byloje vyraujančiu pripažintinas civilinis teisinis santykis, nes nuo to, kaip bus išspręstas byloje kilęs civilinis ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausys ir administracinio pobūdžio reikalavimų išsprendimas, todėl kilęs ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos O. R. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys P. D. ir V. R.) dėl įsakymo, aktų, teisinės registracijos panaikinimo perduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys