- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-2158-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17852-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- J. D., P. L. D.
- Ieškovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- H. G., Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. D. ir P. L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams J. D. ir P. L. D., tretieji asmenys H. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti ieškovui bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 80/207 dalį pagal A. L. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą - žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas M 1:500 sprendinių brėžinys ir priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui bendros nuosavybės teise priklauso 80/207 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo vidutine rinkos vertė 70 700 €. Likusios žemės sklypo dalys priklauso: H. G. - 154/1035 dalys; J. D. – 241/1035 dalis: P. L. D.- 16/69 dalių. Ieškovas savo lėšomis parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas- padalyti sklypą į du ar daugiau žemės sklypų. Parengus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai. Žemės sklypas Nr.1: plotas - 0,04 ha, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypui nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos- XLIX- vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos apsaugos zonos,- VI- Elektros linijų apsaugos zonos. Šis žemės sklypas atitektų ieškovui. Žemės sklypas Nr. 2: plotas - 0,0635 ha , naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypui nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos XLIX- vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos apsaugos zonos,- VI- elektros linijų apsaugos zonos. Žemės sklypas atitektų H. G., J. D. ir P. L. D.. Ieškovas nurodo, kad P. ir J. D. 2017 02 06 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją su skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos V. U. 2016 08 04 įsakymo Nr. A30-2268 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto“ panaikinimo ir šiuo žemės sklypo atidalijimo procedūrų nutraukimo. Šio klausimo nagrinėjimo komisijoje metu susitarimo dėl atidalijimo pasiekti nepavyko, komisija atsakovų D. prašymo nepatenkino. Ieškovo manymu atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės teisės pasirinktu būdu nepažeis atsakovų teisių, yra užtikrinta šalių interesų pusiausvyra. Nurodo, kad byloje prejudicinę reikšmę turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.e3K-3-341-695/2019 priimta nagrinėjamoje byloje ir 2020-11-13 priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-4-656/2020 dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovai J. D. ir P. L. D. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas žemės sklypo atidalinimo metu įgys nuosavybę į neužstatytą, geresnio reljefo sklypą. Atidalijus bus suvaržyta atsakovų teisė į statinių rekonstrukciją: ieškovo ieškiniu reiškiamo reikalavimo patenkinimas padalinant 0,1035 ha žemės sklypą į du 0,0635 ha ir 0,04 ha žemės sklypus padidintų žemės sklype jau egzistuojančią užstatymo tankio viršijimo problemą, bei sukurtų naują užstatymo tankio viršijimo problemą. Ieškinio patenkinimo atveju užstatymo tankio skaičiavimai būtų atliekami ne pagal 0,1035 ha plotą, o pagal gerokai mažesnį 0,0635 ha plotą.
Šalies argumentai
3. Trečiasis asmuo H. G. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ginčas dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo tarp ieškovo ir atsakovų vyksta nuo 2010 metų, siekiama padalinti žemės sklypą natūra ir užtverti tvorą nuo atsakovų sklypo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Leido V. G. atidalinti žemės sklypą be J. D. ir P. L. D. sutikimo - vykdyti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimą ir pertvarkymą pagal projekto rengėjos – A. L. (UAB „Geokomanda“) parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. (Priedas prie sprendimo - žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas M 1:500 sprendinių brėžinys). Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Sprendime nurodė:
5.1. Ieškovas siekia atsidalinti jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 80/207 dalį pagal A. L. (UAB „Geokomanda“) parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Šio žemės sklypo paskirtis - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. Po atidalijimo turėtų būti suformuoti du žemės sklypai: ieškovui turėtų atitekti 0,04 ha ploto žemės sklypas, o atsakovams - 0,0635 ha ploto sklypas. Žemės sklype, kurį siekiama padalinti, yra pastatų, tad šalims po atidalijimo atitektų užstatytos žemės sklypo dalys.
5.2. Ieškovo teisių į jam priklausančios žemės sklypo dalies atidalinimo draudimą suponavo atsakovų neteisėtai skaičiuojamas žemės sklypo leistinas užstatymo tankis, kai į paskaičiavimą atsakovai įtraukė neteisėtos savavališkos statybos užstatymo padidėjimą: 2008 metais savavališkai rekonstravus gyvenamąjį namą, jo faktinis užstatymo plotas padidėjo nuo 149 kv. m iki 209 kv. m, t. y. savavališkos statybos pasekmė yra 60 kv. m padidėjęs užstatymas. Atsakovams savavališkai 2008 m. rekonstravus gyvenamąjį namą, gyvenamojo namo užstatymo plotas iš 149 kv. m padidėjo iki 209 kv. m, t. y. jų savavališkai rekonstruoto statinio dalis užima 60 kv. m. Bendras sklypo plotas yra 1035 kv. m, užstatytas plotas yra 347 kv. m arba 33,53 %, maksimalus leistinas užstatymo tankumas yra 29 %, kas sudaro 300,15 kv. m, maksimalaus leistino užstatymo viršijimas sudaro 46,85 kv. m arba 4,53 %. Be savavališkos statybos pasekmių, maksimalus leistinas sklypo užstatymo tankis nėra viršytas ir sklypas gali būti padalintas pagal siūlomą projektą.
5.3. Atidalijus ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį iš bendro turto pagal ieškinyje nurodytą A. L. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:500, po atidalijimo atsakovams siūlomos perduoti sklypo dalies užstatymo rodikliai (tankumas ir intensyvumas) neviršytų didžiausias leistinas ribas, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Ši aplinkybė nebūtų kliūtis įregistruoti atsakovams atidalytą sklypo dalį, kaip atskirą turtinį vienetą, pašalinus savavališkos statybos padarinius, o ieškovui atidalintą pagal projektą dalį.
5.4. Teismas taip pat atmetė atsakovų atsikirtimą dėl reljefo, sklypų kokybinių skirtumų. Atsakovams įvažiavimas prie nekilnojamojo turto statinių išlieka nepakitęs, iš pateiktų įrodymų prie patikslinto ieškinio nustatyta, kad reljefas toks pats, tik atidalinamas sklypas neužstatytas. Logiška, kad atsakovų sklypas yra su jiems priklausančiais statiniais, nes priešingu atveju atidalijimas prieštarautų žemės sklypų, kaip turtinių vienetų suformavimą reglamentuojantiems teisės aktams, būtų neteisingas, prieštarautų CK 4.37 str. 1 d. nuostatai, kad nuosavybės teisių įgyvendinimas neturi pažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovai J. D. ir P. L. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, J. D. informavo teismą, kad jai priklausanti Žemės sklypo dalis jos kreditoriaus reikalavimu buvo areštuota antstolio. Nežiūrint to teismas ieškinį tenkino, to tai reiškia, kad teismas tenkindamas ieškinį pažeidė imperatyvią Žemės įstatymo 30 str. 9 d. normą, nustatančią, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Teismas skundžiamu sprendimu negalėjo leisti ieškovui vykdyti atsidalinimo pagal projektą, kadangi ieškovo siekiamo atidalinti 0,04 ha žemės sklypo naudojimo būdas pagal projektą po padalinimo liktų „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, nors šiame žemės sklype, kaip matyti iš bylos duomenų, būtų vien tik ieškovui nuosavybės teise priklausantis pagalbinio ūkio paskirties ūkinis pastatas.
6.3. Teismas į motyvuojamąją dalį tik pažodžiui perkėlė dalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-14 nutarties motyvų ir, neatlikęs absoliučiai jokių užstatymo intensyvumo skaičiavimų (kaip tai buvo padaryta anksčiau nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose), konstatavo, kad atidalijus ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį iš bendro turto pagal ieškinyje nurodytą A. L. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:500, po atidalijimo atsakovams siūlomos perduoti sklypo dalies užstatymo rodikliai (tankumas ir intensyvumas) neviršytų didžiausias leistinas ribas, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Taigi aptariama Skundžiamo sprendimo išvada dalyje dėl užstatymo intensyvumo rodiklio atitikties STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimams yra visiškai nemotyvuota ir niekuo nepagrįsta. Teismas Skundžiamame sprendime atliko tik užstatymo tankio skaičiavimus, tačiau tik neatidalinto Žemės sklypo, o ne ieškovo siekiamų naujai suformuoti 0,0635 ha ir 0,04 ha žemės sklypų, kuriems pagal to paties teismo nurodyto STR reikalavimus jau taikytina nebe Teismo nurodyta 29 proc. užstatymo tankio reikšmė, o visiškai kitos reikšmės: 40 proc. - 0,04 ha žemės sklypui ir 34,4 proc. (nustatytus interpoliacijos būdu pagal to paties STR reikalavimus) - 0,0635 ha žemės sklypui.
Atsiliepimas
7. Ieškovas V. G. atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą nepakeistą. J. D. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti iki 1 000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos paskirti valstybės naudai ir 50 procentų šios baudos paskirti ieškovo naudai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovas nurodo, kad atsakovai vykusio proceso metu sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Be kitų akivaizdžių proceso vilkinimo faktų, matyti tai, kad 2021-04-28, teismo posėdžio metu šalys jokių papildomų prašymų nepateikė ir teismas išnagrinėjus bylą nutarė atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2021-05-17. Likus vienai dienai ( 2021-05-16) iki teismo sprendimo atsakovų atstovas pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo nurodant, kad po paskutinio teismo posėdžio, kuriame ši byla buvo išnagrinėta iš esmės, buvo areštuotas visas atsakovės J. D. turtas, tame tarpe ir jai priklausanti prašomo šioje byloje atidalinti žemės sklypo dalis. Ieškovo turimais duomenimis dar 2021-03-24 Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino kreditoriaus D. K. prašymą išduoti teismo įsakymą ir priteisė iš skolininkės J. D. 10 000 Eur skolos, 10 000 Eur baudos bei 112,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo įsakymas buvo įteiktas atsakovei J. D. 2021-04-06 ir prieštaravimai nebuvo pateikti. Išnagrinėtoje byloje paskutinis teismo posėdis vyko 2021-04-28, todėl atsakovė J. D. turėjo pareigą informuoti apie tai teismą, bet teismui iki dabar jokie dokumentai nėra pateikti.
7.2. Žemės sklypas negali būti atidalinamas neteismine tvarka, jei jis yra teisminio ginčo objektu teisme ar areštuotas. Niekas negali uždrausti bendraturčiui, jei nėra susitariama ne teismine tvarka dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, kreiptis į teismą, net jei sklypas areštuotas.
7.3. Parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas - padalyti sklypą į du ar daugiau žemės sklypų, o ne suformuoti žemės sklypą esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Formuojamo atidalijamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar žemės sklypo naudojimo būdas neturi būti susijusi su esamo statinio atidalijamame žemės sklype tiesiogine paskirtimi.
7.4. Įteisėjus 2020-11-13 Vilniaus apygardos teismo nutarčiai c/byloje Nr. e2A-4- 656/2020 žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) leistinas užstatymo tankis yra 29 procentai. Teismui nusprendus palikti galioti 2021-05-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-480-534/2021 atsakovų teisės kaip statytojų nebus pažeistos laikantis leisto žemės sklypo tankio iki 29 procentų, kaip buvo numatyta išduodant 2014-04-25 Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. PA-579. Atidalijus žemės sklypo dalį padidės likusios žemes sklypo 635 kv. m. ploto dalies užstatymo leistinas žemės sklypo tankis iki 35 procentų. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo nuostatas didžiausias leistinas viso 0,1035 ha sklypo užstatymo tankis yra 29 proc. Numatyto atidalinti 0,04 ha ploto žemės sklypo didžiausias leistinas užstatymo tankis galėtų būti iki 40 proc. Numatyto atidalyti 0,0635 ha ploto žemės sklypo didžiausias leistinas užstatymo tankis (apskaičiuotas interpoliacijos būdu) galėtų būti iki 34,40 proc.
Atsiliepimas
8. Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl apeliacinio skundo prašė spręsti atsižvelgiant į atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus motyvus, teisės aktus ir formuojamą teismų praktiką. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas konstatavo, kad ieškovo teisių į jam priklausančios žemės sklypo dalies atidalinimo draudimą suponavo neteisėtai skaičiuojamas žemės sklypo leistinas užstatymo tankis, kai į paskaičiavimą atsakovai įtraukė neteisėtos savavališkos statybos užstatymo padidėjimą. Taigi, teismas darė išvadą, kad be savavališkos statybos pasekmių, maksimalus leistinas sklypo užstatymo tankis nėra viršytas ir sklypas gali būti padalintas pagal siūlomą projektą.
8.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Byla buvo nagrinėjama žodinio posėdžio, vykusio 2021 m. balandžio 28 d., metu. Teismas nutarė atidėti sprendimo paskelbimą 2021 m. gegužės 17 d. Teisme sprendimo priėmimo dieną buvo gautas prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Prašymas pateiktas atsakovės J. D. vardu. Prašyme nurodoma, kad po paskutinio teismo posėdžio, kuriame civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės, buvo areštuotas visas atsakovės J. D. turtas, tame tarpe – ir jai priklausanti prašomo šioje byloje atidalinti žemės sklypo dalis. Teismas rezoliucija atsisakė priimti šį prašymą. Pažymėtina, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 1/24682 duomenimis atsakovei J. D. nuosavybės teise priklausančio turto arešto diena – 2021 m. gegužės 7 d. Administracijos nuomone, nagrinėjant apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, yra itin svarbu įvertinti ne tik faktines aplinkybes, esamą teisinį reglamentavimą bei teismų formuojamą praktiką, tačiau svarbu įvertinti ir bylos šalių, ypatingai atsakovės J. D., procesinį elgesį ir veiksmus.
Atsiliepimas
9. Tretysis asmuo H. G. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas šioje byloje nepriima sprendimo dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto tvirtinimo, jis tik suteikę teisę ieškovui patvirtinti projektą be atsakovų (žemės sklypo bendraturčių) sutikimo. Jeigu institucija priimdama sprendimą dėl projekto tvirtinimo nustatys kitas teisės aktuose nustatytas kliūtis dėl projekto tvirtinimo, šioje byloje priimtas teismo sprendimas nereiškia, kad institucija privalo ignoruoti atitinkamus teisinius ir faktinius pagrindus spręsdama klausimą dėl projekto tvirtinimo.
9.2. Argumentas, kad ,,Teismas Skundžiamu sprendimu negalėjo leisti ieškovui vykdyti atsidalinimo pagal šį projektą, kadangi ieškovo siekiamo atidalinti 0,04 ha žemės sklypo naudojimo būdas pagal projektą po padalinimo liktų „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, nors šiame žemės sklype, kaip matyti iš bylos duomenų, būtų vien tik ieškovui nuosavybės teise priklausantis pagalbinio ūkio paskirties ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. 1091-1000-6034, o ne vienbutis ar dvibutis gyvenamasis pastatas. Taigi toks šio projektuojamo žemės sklypo naudojimo būdas akivaizdžiai neatitinka faktinės situacijos“ yra ad absurdum. Joks teisės aktas nenustato draudimo, kad toks pastatas negali būti nurodytos paskirties ir naudojimo būdo žemės sklype ir atitinkamai joks teisės aktas nenustato, kad tokios paskirties ir naudojimo būdo žemės sklype apskritai turi būti koks nors pastatas. Toks argumentas neturi jokios logikos ir yra dar vienas apeliantų piktnaudžiavimo procesu pavyzdys.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Argumentas, kad ,,šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovo šioje byloje pareikštą ieškinį atmetė ne tik tuo pagrindu, kad iš Žemės sklypo suformavus du atskirus žemės sklypus pagal ieškovo pateiktą projektą, būtų viršytas atsakovams formuojamo naujo 0,0635 ha žemės sklypo užstatymo tankis, bet ir tuo pagrindu, kad tokio atidalinimo atveju taip pat būtų viršytas ir atsakovams formuojamo šio naujo žemės sklypo užstatymo intensyvumas“ taip pat nepagrįstas ir jau išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-14 nutartimi. Apeliantų minimi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tiek žemės sklypų užstatymo tankį, tiek intensyvumą skaičiavo įtraukdami atsakovų savavališkai rekonstruoto statinio užstatymo tankį ir intensyvumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas labai aiškiai pasisakė ką jis mano apie tokius skaičiavimus ir tai liečia tiek užstatymo tankio, tiek ir intensyvumo skaičiavimus: ,,neteisėta statinio statyba teisine prasme nesukelia statytojui pozityvių materialiųjų teisinių padarinių (kokios nors naudos, kuri suteiktų statytojui teisiškai pripažįstamą satisfakciją), inter alia, tokios statybos padariniai, kaip neteisėtų veiksmų rezultatas, negali turėti įtakos klausimui dėl (ne)teisėtai pastatytais statiniais užstatyto žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išspręsti“. Nepaisant paminėtų prejudicinę reikšmę turinčių teismų nutarčių apeliantai ir toliau žemės sklypo užstatymo tankį ir intensyvumą skaičiuoja įtraukdami savo savavališkos statybos darbų rezultatus, ignoruodami paminėtą kasacinio teismo nutartį ir toje nutartyje pabrėžto teisės principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, reikšmę šioje byloje, taip pat įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl statybos leidimo, kuriuo buvo siekiama įteisinti apeliantų savavališkos statybos rezultatus, panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 80/207 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), likusios to paties žemės sklypo dalys priklauso H. G. (154/1035), J. D. (241/1035) ir P. L. D. (16/69). Ieškovas prašo leisti be atsakovų pritarimo vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal A. L. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
12. Pagal CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tikslūs atidalijamo daikto duomenys svarbūs, nustatant atsidalijantiems bendraturčiams teksiančias realias turto dalis, taip pat ir sprendžiant dėl galimybės atidalyti šalių prašomais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).
13. Apeliantai nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime atliko tik užstatymo tankio skaičiavimus, tačiau tik neatidalinto žemės sklypo, o ne ieškovo siekiamų naujai suformuoti 0,0635 ha ir 0,04 ha žemės sklypų, kuriems pagal to paties teismo nurodyto STR reikalavimus jau taikytina nebe teismo nurodyta 29 proc. užstatymo tankio reikšmė, o visiškai kitos reikšmės: 40 proc. - 0,04 ha žemės sklypui ir 34,4 proc. (nustatytus interpoliacijos būdu pagal to paties STR reikalavimus) - 0,0635 ha žemės sklypui. Teisėjų kolegija su šiais atsakovų apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Visų pirma apeliantai tik deklaratyviai teigia, kad teismas neatliko skaičiavimų, nes ir patys apeliaciniame skunde nepateikia jokių skaičiavimų iš kurių būtų galima spręsti, kad teisėtai pastatytų (ne savavališkos statybos pasekoje sukurtų) pastatų užstatymo tankis ir užstatymo intensyvumas po atidalijimo neatitiktų įstatymų reikalavimų, todėl šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu. Faktas yra tas, kad po sklypų atidalijimo jų užstatymo leistinas tankis tik padidės nuo 29 iki 40 proc. - 0,04 ha žemės sklypui ir 34,4 proc. - 0,0635 ha žemės sklypui. Tai reiškia, kad atsakovų teisės nebuvo pažeistos.
14. Apeliantai nurodo, kad teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, J. D. informavo teismą, kad jai priklausanti žemės sklypo dalis jos kreditoriaus reikalavimu buvo areštuota antstolio. Nežiūrint to teismas ieškinį tenkino, o tai reiškia, kad teismas tenkindamas ieškinį pažeidė imperatyvią Žemės įstatymo 30 str. 9 d. normą, nustatančią, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Tokia apeliantų pozicija yra nepagrįsta. Areštuoti žemės sklypai negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar pertvarkomi neteismine tvarka. Be to, teismas šioje byloje tik suteikė teisę ieškovui pagal konkretų projektą vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą be atsakovų (žemės sklypo bendraturčių) sutikimo.
15. Apeliantų nurodoma administracinio teismo praktika, kuria jis remia savo teiginius apie areštuoto sklypo padalijimo negalimumą, yra priimta bylose, kuriuose buvo sprendžiamas administracinių aktų teisėtumo klausimas, kai buvo atsisakyta tenkinti prašymus dėl atidalijimo, jose skundžiami atsisakymai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Nagrinėjamu atveju žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas jau yra parengtas. Byloje yra nagrinėjamas ginčas ne dėl administracinio akto, bet konkretaus, jau parengto, žemės sklypo formavimo projekto sprendinių vertinimo bendraturčių teisių apsaugos požiūriu, t. y. ar žemės sklypo padalijimas pagal tokį projektą pažeistų, ar nepažeistų žemės sklypo bendraturčių interesus.
16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos išnagrinėjimas niekaip nepablogino ir ieškovės kreditoriaus padėties, nes jis siekdamas tęsti areštu pradėtą vykdymo procesą ir nukreipti išieškojimą į apeliantei priklausančią žemės sklypo dalį, turėtų kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad teismas gali nustatyti areštuotos bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
17. Apeliantai nurodo ir tai, kad teismas skundžiamu sprendimu negalėjo leisti ieškovui vykdyti atsidalinimo pagal šį projektą, kadangi ieškovo siekiamo atidalinti 0,04 ha žemės sklypo naudojimo būdas pagal projektą po padalinimo liktų „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, nors šiame žemės sklype, kaip matyti iš bylos duomenų, būtų vien tik ieškovui nuosavybės teise priklausantis pagalbinio ūkio paskirties ūkinis pastatas, o ne vienbutis ar dvibutis gyvenamasis pastatas. Tokia apeliantų pozicija vertintina kritiškai. Joks teisės aktas nenustato draudimo, kad toks pastatas negali būti nurodytos paskirties ir naudojimo būdo žemės sklype ir atitinkamai joks teisės aktas nenustato, kad tokios paskirties ir naudojimo būdo žemės sklype apskritai turi būti koks nors pastatas. Pagalbinio ūkio paskirties pastatai dažniausiai ir yra būtent vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose. Kokį pastatą atidalintame sklype statys ieškovas ir ar jis aplamai ką nors statys, yra ne šios bylos dalykas.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia atsakovai, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.
19. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistu.
20. Skundą atmetus, iš apeliantų priteistinos po 500 Eur V. G. turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir po 254,10 Eur H. G. turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir P. L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 500 Eur V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir po 254,10 Eur H. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)).