Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui J. G. ir advokatui Michailui Sadovničiui, dalyvaujant atsakovams J. D. ir P. L. D., jų atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovams J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)ir P. L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys: H. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija (kodas 188710061), Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Teismas ieškinį tenkina.Pagal LR Žemės įstatymo 2 str.15 d. žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. LR CK 4.80 str. 1 d. numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr.e3K-3-341-695/2019 konstatuota, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). CK yra išskirtos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys – bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir bendroji jungtinė nuosavybės teisė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisei būdingas tas ypatumas, kad yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Valstybės (per teisminę valdžią) įsikišimas į bendraturčių teisinius santykius yra galimas tik tais atvejais, jeigu bendraturčiai nesutaria, t. y. kyla jų ginčas, dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, be kitų specifinių teisių, būdingų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, turi teisę reikalauti atidalyti jo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ši bendraturčio subjektinė teisė yra apibrėžta CK 4.80 straipsnyje. Nutartyje išaiškinta, kad CK 4.80 straipsnis expressisverbis(aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenustato bendraturčio teisės atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sąlygų: šio straipsnio pirmoji dalis bendriausia prasme reglamentuoja pačią subjektinę teisę, antroji dalis – atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdus, likusios dvi straipsnio dalys skirtos kitiems klausimams reguliuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių nuostatų, kurios apibrėžtų atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygas, pirmiau nurodytame straipsnyje nebuvimas, viena vertus, patvirtina, kad bendraturtis naudojasi plačia nuožiūra, įgyvendindamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisę (pačiai atidalijimo teisei įgyvendinti bendraturtis neprivalo gauti kitų bendraturčių sutikimo (bendraturčiai turi susitarti tik dėl atidalijimo būdo), bendraturtis, siekiantis atidalijimo, neprivalo įrodinėti atidalijimo motyvų ir pan.). Kita vertus, tai nereiškia, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra absoliuti ir gali būti įgyvendinta vien tik bendraturčio nuožiūra.Teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau išdėstytą poziciją, nurodo, jog atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sąlygiškumas (atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos) pirmiausia išplaukia iš CK 1.137 straipsnio, apibrėžiančio visų civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo pamatines sąlygas, nuostatų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, kita vertus, pagal to paties straipsnio antrąją dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, atidalijimo teisės, kaip nuosavybės teisės sudėtinės dalies, sąlygiškumas išplaukia ir iš pačios nuosavybės teisės turinio, apibrėžto CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje bendriausia prasme nurodyta, jog nuosavybės teisė įgyvendinama savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Teisėjų kolegija, remdamasi šiame nutarties punkte išdėstytomis teisės normomis, konstatuoja, kad bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti – šios teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, tačiau ši teisė bet kuriuo atveju, be paties bendraturčio valios, gali būti apribota tik įstatymu arba teismo sprendimu pagal įstatymą (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atidalijimo teisės įgyvendinimas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus: 1) tais atvejais, jeigu įvyksta dalinis atidalijimas, bendraturtis, įgyvendinęs aptariamą subjektinę teisę, pasitraukia iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, t. y. pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė; 2) tais atvejais, jeigu įvyksta visiškas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad faktinio užstatymo tankio padidėjimas yra įstatymo lygmeniu pripažįstamas juridinis faktas, sudarantis pagrindą riboti bendraturčio teisę atidalyti savo žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atsakovų J. D. ir P. L. D. atsikirtimas atmetamas. Atsakovai nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 48 ir 49 p. patekti dviejų žemės sklypo užstatymo rodiklių: užstatymo tankumo ir užstatymo intensyvumo sąvokų apibūdinimai: užstatymo intensyvumas- visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu; užstatymo tankumas- pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (sprendimo priėmimo metu galioja 2018 02 06 įsakymo Nr. D1-87 redakcija) 9 priedo nuostatas didžiausias leistinas viso 0,1035 sklypo užstatymo tankis yra 29 %, o įvertinus faktiškai sklype pastatytų pastatų plotus, yra 33,5 % (4,5 % viršija didžiausią leistiną sklypo užstatymo tankį). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr.e3K-3-341-695/2019 konstatuota, kad nuosavybės teisė, be kitų pagrindų, gali būti įgyjama, pagaminant naują daiktą, inter alia, pastatant statinį (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), tačiau ne bet kokia statyba suponuoja nuosavybės teisės į statinį, kaip ši teisė suprantama pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, atsiradimą. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės į statinį aptariamu įstatymo pagrindu atsiradimas yra siejamas su statinio statybos teisėtumu, t. y. nuosavybės teisės objektas gali būti tik toks statinys, kuris yra pastatytas įstatymų nustatyta tvarka. CK 4.103 straipsnio 1 dalis nurodo, jog tais atvejais, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, draudžiama naudotis ar disponuoti tokiu statiniu (jo dalimi). Teisėjų kolegija nurodo, jog draudimas įgyvendinti nuosavybės teisę į neteisėtai pastatytą statinį arba, kitaip tariant, nuosavybės teisės į neteisėtai pastatytą statinį nepripažinimas, kaip statybos neteisėtumas suprantamas pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, yra visuotinai pripažįstamo principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, išraiška. Plėtojant šiuos argumentus, pažymėtina, kad neteisėta statinio statyba teisine prasme nesukelia statytojui pozityvių materialiųjų teisinių padarinių (kokios nors naudos, kuri suteiktų statytojui teisiškai pripažįstamą satisfakciją), inter alia, tokios statybos padariniai, kaip neteisėtų veiksmų rezultatas, negali turėti įtakos klausimui dėl (ne)teisėtai pastatytais statiniais užstatyto žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išspręsti. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad faktinis užstatymo tankis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalies ir 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto prasme aiškintinas kaip teisėtai pastatytųpastatų ir stogąturinčių inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatyto ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekcijąį žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu. Toks aiškinimas reiškia, kad, sprendžiant, ar egzistuoja įstatymo nustatytas pagrindas faktinio užstatymo tankio pokyčio aspektu riboti teisės atidalyti žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą, turi būti tiriami ir vertinami teisėtai pastatytais statiniais užstatyto ploto ir žemės sklypo ploto faktinis santykis (t. y. užstatymo tankis, nustatytas rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą) ir potencialus santykis (t. y. užstatymo tankis, egzistuosiantis įgyvendinus projekto sprendinius).

Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.e2A-4-656/2020 dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje buvo padaryta teisės taikymo klaida: teismas byloje faktinį žemės sklypo užstatymo plotą nustatė įskaičiuodami atsakovės savavališkai atliktos rekonstrukcijos darbais padidintą pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotą, kadangi tas užstatymas yra įteisintas šioje byloje ginčijamu statybą leidžiančiu dokumentu. Teismas nurodė, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad rekonstruojant vienbutį gyvenamąjį namą prie esamo pastato pristatomas priestatas, iš kurios patenkama į virš priestato dalies esamų patalpų projektuojamą antrą aukštą, taip pat nurodyta, kad vienbučio gyvenamojo namo užstatymo plotas po rekonstrukcijos - 205,60 kv. m. Inspekcijai įvertinus suprojektuoto statinio užstatymo plotą (205,60 kv. m.), bei ginčo sklype jau esančių ūkinių pastatų (10 kv. m. + 82 kv. m. + 35 kv. m.) antžemine dalimi užstatomo ploto santykį su žemės sklypo plotu (0,1035 ha), matyti, kad viršijamas žemės sklype leistinas užstatymo tankis (leidžiama iki 29 proc.) tuo tarpu faktiškai užstatyta 32,1 proc. ((205,6 kv. m. + 10 kv. m. + 82 kv. m. + 35 kv. m)/1035). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad užstatymo tankio nuokrypis sudaro 3,1 proc. Teismas pagrįstai sutiko su Inspekcijos argumentu, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, patikrinusi ir pritarusi statybos projektui, statybą leidžiantį dokumentą, t.y. 2016-02-22 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-160222-00200 atsakovei J. D. išdavė neteisėtai. Įvertinus šias teismo nustatytas faktines aplinkybes, kurios nebuvo nuginčytos pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepriklausomai nuo tankio nuokrypio dydžio, nuo fakto, kad nėra nustatytos didelės neigiamos pasekmės ar padariniai aplinkai ar visuomenės interesams, pažeidimas yra nustatytas, todėl leidimas negali būti laikomas išduotu nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl naikintinas. Tai reiškia, kad ieškovo teisių į jam priklausančios žemės sklypo dalies atidalinimo draudimą suponavo neteisėtai skaičiuojamas žemės sklypo leistinas užstatymo tankis, kai į paskaičiavimą atsakovai įtraukė neteisėtos savavališkos statybos užstatymo padidėjimą:2008 metais savavališkai rekonstravus gyvenamąjį namą, jo faktinis užstatymo plotas padidėjo nuo 149 kv. m iki 209 kv. m, t. y. savavališkos statybos pasekmė yra 60 kv. m padidėjęs užstatymas.Atsakovams savavališkai 2008 m. rekonstravus gyvenamąjį namą, gyvenamojo namo užstatymo plotas iš 149 kv. m padidėjo iki 209 kv. m, t. y. jų savavališkai rekonstruoto statinio dalis užima 60 kv. m. Bendras sklypo plotas yra 1035 kv. m, užstatytas plotas yra 347 kv. m arba 33,53 %, maksimalus leistinas užstatymo tankumas yra 29 %, kas sudaro 300,15 kv. m, maksimalaus leistino užstatymo viršijimas sudaro 46,85 kv. m arba 4,53 %. Daroma išvada, kad be savavališkos statybos pasekmių, maksimalus leistinas sklypo užstatymo tankis nėra viršytas ir sklypas gali būti padalintas pagal siūlomą projektą.

Iš ankstesnėse pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų matyti, kad atidalijus ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį iš bendro turto pagal ieškinyje nurodytą A. L. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:500,po atidalijimo atsakovams siūlomos perduoti sklypo dalies užstatymo rodikliai (tankumas ir intensyvumas) neviršytų didžiausias leistinas ribas, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Ši aplinkybė nebūtų kliūtis įregistruoti atsakovams atidalytą sklypo dalį, kaip atskirą turtinį vienetą, pašalinus savavališkos statybos padarinius, o ieškovui atidalintą pagal projektą dalį.

Teismas atsakovų J. D. ir P. L. D. atsikirtimą dėl reljefo, sklypų kokybinių skirtumų atmeta. Atsakovams įvažiavimas prie nekilnojamojo turto statinių išlieka nepakitęs, iš pateiktų įrodymų prie patikslinto ieškinio nustatyta, kad reljefas toks pats, tik atidalinamas sklypas neužstatytas. Logiška, kad atsakovų sklypas yra su jiems priklausančiais statiniais, nes priešingu atveju atidalijimas prieštarautų žemės sklypų, kaip turtinių vienetų suformavimą reglamentuojantiems teisės aktams, būtų neteisingas ir nesąžiningas (prieštarautų CK 1.5 str. nuostatoms), prieštarautų CK 4.37 str. 1 d. nuostatai, kad nuosavybės teisių įgyvendinimas neturi pažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų.

Byla išspręsta ieškovo naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš atsakovų (LR CPK 93 str. 1 d. ir 3 d., 98 str.).

Ieškovas atsakovams po apeliacinio teismo sprendimo, kurį panaikino kasacinis teismas, turėjo išlaidas advokato pagalbai apmokėti- 2949,38 €. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis. Kitos išlaidos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 1900 eurų ieškovo advokato pagalbos išlaidos ir 106 eurai žyminio mokesčio. Iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d. ir 3 d., 98 str.).

Bylos procesinių dokumentų įteikimas (24,79 €) apmokėtas valstybės lėšomis. Ši suma viršija CPK 96 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 11 07 įsakymu Nr. 1R-261/ 1K-355 (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovų (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

L. V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atidalinti žemės sklypą be J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)sutikimo - vykdyti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimą ir pertvarkymą pagalprojekto rengėjos - A. L.(UAB „(duomenys neskelbtini)“) parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. (Priedas prie sprendimo - žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas M 1:500 sprendinių brėžinys).

Priteisti iš atsakovų J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ieškovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti 4849,38 € (keturis tūkstančius aštuonis šimtusketuriasdešimt devynis eurus ir trisdešimt aštuonis euro centus) ir 106 eurus (vieną šimtą šešis eurus) žyminio mokesčio išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovų J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu 24 eurus 79 centus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.