Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-05-07 · Byla Nr. TS-53-957/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-07
Bylos Nr.
TS-53-957/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Nuteistasis
V. G.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-53-957/2015
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.16 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. G. skundą dėl Vilniaus pataisos namų administracijos 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 42-1144(1), kuriuo atsisakyta teikti V. G. svarstyti klausimą dėl lygtinio paleidimo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje, panaikinimo ir įpareigojimo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją svarstyti V. G. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio, 158 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir tarptautinės teisės aktams išaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-298/2014 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pritaikius BK 66 straipsnio 2 dalį į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. rugsėjo 19 d.

V. G. 2014 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją prašydamas jį pristatyti Lygtinio paleidimo komisijai ir svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą.

Vilniaus pataisos namų administracija, susipažinusi su nuteistojo prašymu, 2014 m. gruodžio 11 d. jį raštu 42-1144(1) informavo, kad, vadovaujantis 2012 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo Nr. XI- 2040 (Žin., 2002, Nr. 73-3084; 2005, Nr. 58-2002; 2012, Nr. 4-110) 1 ir 2 straipsnio nuostatomis, nuo 2013 m. sausio 1 d. lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, nuteistiems pagal BK 149 straipsnio 3,4 dalis, 150 straipsnio 3, 4 dalis, 151 straipsnio 2 dalį 151 ¹ straipsnį ir 153 straipsnį, todėl jis nebus pristatytas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijai, kartu nebus svarstomas ir jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimas.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. G. skundu prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų administracijos 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 42-1144(1), kuriuo atsisakyta pristatyti jį lygtinio paleidimo iš pataisos namų, įpareigoti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisiją svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio, 158 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir tarptautinės teisės aktams. Skunde V. G. nurodo, jog Vilniaus pataisos namų administracijos sprendimas atsisakyti pristatyti jį svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų yra neteisėtas. Pareiškėjas visų pirma motyvuoja tuo, jog įstatymo nuostata, užkertanti kelią jam taikyti lygtinį paleidimą, sunkina jo teisinę padėtį ir, vadovaujantis iš Konstitucijos kylančiu principu lex retro non agit, kurio esmę atskleidė Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. išaiškinime, negali būti taikoma jo atžvilgiu, kadangi bausmę jis pradėjo atlikinėti 2012 m., iki aptariamos BVK nuostatos įtvirtinimo. Nuteistojo teigimu, tai, jog keičiantis BVK nuostatoms, galioja būtent šis principas, matyti ir iš praktikos, tačiau vertinant jo situaciją, vadovaujamasi BVK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip akivaizdžiai jį diskriminuojant bei pažeidžiant ir kitą teisinės valstybės elementą – teisinio saugumo principą. Argumentą, jog BVK nuostatos yra diskriminacinio pobūdžio V. G. grindžia ir tuo, jog, jo padėtis yra net blogesnė nei tų asmenų, kurie nuteisti už sunkesnius nusikaltimus sankcijos prasme (BK 129 straipsnis, BK 260 straipsnis). Šiuo požiūriu, BVK 158 straipsnio nuostatos akivaizdžiai prieštarauja ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Pasak V. G., nuteistąjį laikant nelaisvėje be jokios lygtinio paleidimo perspektyvos neužtikrinamas ir vienas iš bausmės tikslų – asmens reabilitacija, kuria yra suinteresuota ir visuomenė. Be to, nuteistojo nuomone, kvestionuojamas teisinis reglamentavimas nesuderinamas ir su tarptautinės teisės principais bei normomis Europos Tarybos Ministrų komiteto 1976 m. vasario 17 d. rezoliucija Nr. (76)2 dėl elgesio su ilgam terminui nuteistais kaliniais, 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsniu, 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 straipsniu, taip pat ir teisine praktika bei pateiktais išaiškinimais (Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komitetas byloje Ars prieš Kanadą Nr. 91/81; Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komitetas byloje prieš Jamaiką Nr. 709/96, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Staffbord prieš Jungtinę Karalystę; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Vintek ir kt. prieš Jungtinę Karalystę).

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Mekionienė teismui pateiktu atsiliepimu siūlo nuteistojo V. G. skundą atmesti. Prokurorė nurodo, jog skundžiamas Probacijos tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi BVK 158 straipsnis nenumato galimybės švelninti teisinę padėtį asmenų, nuteistų už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

V. G. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, t. y. už nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nusikaltimų nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui ir šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 1 dalies 2 punkte (nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) numatyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusio BVK 158 straipsnyje toks draudimas nebuvo numatytas, taigi minėtas BVK pakeitimas tiesiogiai įtakoja nuteistojo V. G. teisinę padėtį.

Sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį V. G. pristatyti lygtinio paleidimo komisijai ir svarstyti dėl jo lygtinio paleisimo iš pataisos įstaigos būtina nustatyti, ar šiuo atveju taikytinas iš Konstitucijos kylantis principas, apsprendžiantis įstatymo galiojimą laike. Nuteistojo minimas konstitucinės prigimties įstatymo galiojimo laike principas baudžiamosios teisės plotmėje įstatymų leidėjo įprasmintas BK 3 straipsnyje, pagal kurio 3 dalį nuteistojo teisinę padėtį sunkinantis įstatymas atgal negalioja. Pažymėtina, kad BK numatytas įstatymo, sunkinančio asmens teisinę padėtį, negaliojimo atgal principas yra išimtinai baudžiamosios teisės principas ir taikytinas tik baudžiamojoje teisėje, o ne baudžiamojo proceso ar bausmių vykdymo teisėje. Aktualioje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartis byloje Nr. 1S-684-92/2014, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-971-190/2014, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 1S-1829-238/2014, 2014 m. spalio 31 d. nutartis byloje Nr. 1S-1827-478/2014 ir kt.) sutinkama, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, kuris numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, laikytinas procesiniu teisės aktu. Taigi, jis savo esme negali būti prilygintas baudžiamajam įstatymui, įtvirtinančiam materialines teisės normas. Būtent dėl šios priežasties BVK nuostatų taikymo atveju, eliminuojama galimybė remtis BK 3 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. Juo labiau, kad pačiame BVK yra imperatyviai numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 straipsnio 1 dalis), todėl darytina išvada, jog lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi būtent tuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pritartina nuteistojo skundžiamai institucijos išvadai, jog V. G. taikytinos šiuo metu lygtinio paleidimo tvarką ir sąlygas numatančios teisės normos, net jei jos ir griežtina lygtinio paleidimo sąlygas tiems nutiestiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti dar iki šių nuostatų įsigaliojimo.

Skunde, be kita ko, nurodoma, jog ginčytinos BVK nuostatos nesuderinamos su tarptautinės teisės normomis, principais bei teisine praktika. Vis tik, pažymėtina, jog nuteistasis remiasi tik atskiromis ir iš minėtų sprendimų bei teisės aktų konteksto paimtomis nuostatomis, išaiškinimais ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, kurie jo supratimu, nagrinėjamoje situacijoje jam palankūs, be kita ko dalis jų susiję su bausmės skyrimu, o ne bausmių vykdymu. Lietuvos teisinėje sistemoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kurie be lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto numato ir kitas galimybes sušvelninti nuteistųjų teisinę padėtį, t. y. taikant amnestiją, Lietuvos Respublikos Prezidentui suteikiant nuteistiesiems malonę. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai eliminuoja nuteistajam galimybę būti anksčiau termino paleistam į laisvę, kaip tai skunde nurodo nuteistasis V. G.. Pažymėtina, jog kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą turi teisę bet kurie nuteistieji, net tie, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė ir tai užtikrina pamatinių humaniškumo bei teisingumo principų įgyvendinimą.

Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas sprendžia, jog Vilniaus pataisos namų Vilniaus pataisos namų administracijos 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 42-1144(1), kuriuo atsisakyta teikti V. G. svarstymui dėl lygtinio paleidimo taikymo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Teismas kartu nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio, 158 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir tarptautinės teisės aktams išaiškinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3, 158 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo V. G. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Vilniaus pataisos namų administracijos 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 42-1144(1) netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius