- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- 2YT-19982-1169/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15197-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas A. V. (A. V.) po sutuoktinės N. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. V.. Pareiškėjas nustatytais terminais kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. V. sutuoktinė pareiškėjo motina N. V.. Pareiškėjo tėvai santuokoje buvo įgiję butą (duomenys neskelbtini). Kadangi butas buvo įregistruotas tik A. V. vardu, jis manė, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė, todėl po N. V. mirties į notarą nesikreipė. A. V. toliau liko gyventi minėtame bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, todėl, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas teigti, kad A. V. savo sutuoktinės palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad pats A. V. buvo parengęs prašymą teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau nespėjo jo pateikti teismui, nes dėl pablogėjusios sveikatos staigiai mirė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareikštus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
5. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
6. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
7. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. V. yra A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), ir N. V., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Po A. V. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėjas. Iš byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad A. V. vardu yra įregistruotas butas (duomenys neskelbtini), kuris yra įgytas santuokoje su N. V., todėl darytina išvada, kad minėtas butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė A. V. ir N. V., tačiau po N. V. mirties paveldėjimo byla pas notarą nebuvo užvesta.
8. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodoma, kad A. V. po N. V. mirties paveldimą turtą pradėjo valdyti ir atliko aktyvius veiksmus, t. y. po sutuoktinės mirties ir toliau paveldimu turtu naudojosi kaip savo gyvenamąja vieta, apmokėjo šiam turtui tenkančius mokesčius, sąskaitas už komunalines paslaugas. Tai, kad pareiškėjo tėvas po sutuoktinės mirties toliau apmokėdavo sąskaitas už jų nekilnojamajam turtui teikiamas komunalines paslaugas, patvirtina ir į bylą pateikti mokėjimo kvitai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nurodo, jog abu tėvai butu (duomenys neskelbtini), naudojosi kaip savo gyvenamosiomis vietomis, o N. V. mirus, A. V. ir toliau naudojosi nurodytu turtu kaip savo gyvenamąją vieta. Tai rodo, jog A. V. akivaizdžiai išreiškė valią tapti palikėjos turto dalies savininku. Be to, įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame bute, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Visa tai rodo, kad A. V. aktyviais veiksmais per 3 mėnesių terminą po N. V. mirties faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti po sutuoktinės mirties likusį palikimą.
9. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad A. V. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinės N. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. V. po sutuoktinės N. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti A. V. įpėdinio A. V. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti A. V. (A. V.) įpėdinio pareiškėjo A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.