Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A. ir J. A. bei atsakovo V. N. apeliaciniais skundais dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. ir J. A. ieškinį atsakovui V. N., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. A. ir J. A. kreipėsi į teismą, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydami priteisti iš atsakovo V. N. ieškovo A. A. patirtą 375 308,86 Lt turtinę žalą ir 300 000 Lt neturtinę žalą, ieškovo J. A. patirtą 2600 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 28-1-00249-08 nustatyta, kad ieškovas buvo sužalotas 2008 m. birželio 8 d. eismo įvykio metu, kuriame automobilį patikėjimo teise, valdė atsakovas. Dėl patirtų sužalojimų ieškovui nustatytas 80 proc. nedarbingumas, jis negalės dirbti pagal statybininko/mūrininko specialybę, todėl prarastos socialinės garantijos, artimiausi planai dirbti ir užsidirbti, privalo būti kompensuoti. Ieškovui turtinė žala pasireiškė negautomis pajamomis - 375 308,86 Lt. Ieškovui J. A. turtinė žala pasireiškė nuosavybės teise priklaususio turto sunaikinimu, t.y. visišku automobilio, patikėjimo teise perduoto valdyti atsakovui, vertės praradimu - 2600 Lt. Neturtinės žalos pasekmės ieškovui pasireiškė tiek fizinio pobūdžio išgyvenimais, t.y. fiziniu skausmu, kūno sužalojimu, jo susargdinimu, dėl jų atsiradusiais nepatogumais, tiek dvasiniais sukrėtimais, emocine depresija, pažeminimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Ieškovui apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi visavertį gyvenimą, nes vaikščioti gali ir galės tik su ramentais arba vežimėliu, negrįžtamai sutrikęs kai kurių gyvybiškai svarbių organų normalus funkcionavimas, subjaurota išvaizda. Ieškovai nesutinka, kad kompensacija būtų mokama periodinėmis išmokomis, kadangi prarastas darbingumas nustatytas neterminuotai, ieškovas gyvena penktame aukšte, jam reikia galvoti apie kito būsto įsigijimą. Taip pat nesutinka dėl vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo, kadangi ieškovas sužalojimus patyrė būdamas 19 metų ir jis neatspindi realaus darbo užmokesčio. Atsakovas V. N. prašo taikyti CK 6.282 str. 1 d. normą ir tuo pagrindu ieškovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti. Nurodė, kad tarp ieškovo neatsargių ir neteisėtų veiksmų – važiavo neprisisegęs saugos diržo, ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas yra neblaivus, tačiau ieškovas leido atsakovui vairuoti automobilį. Prašė sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį. Trečiasis asmuo prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ nekyla pareiga atlyginti turtinę žalą dėl transporto priemonės sugadinimo, o ieškovų argumentai dėl vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio skaičiavimo neteisingi. Taip pat nurodė, kad skaičiuojant negautas pajamas reikėtų vadovautis pateikta 2013 m. rugsėjo 29 d. ekspertų išvada ir pažymomis apie nukentėjusiojo gautas pajamas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš V. N. ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo A. A. naudai 3354,09 Lt, už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., 71,39 Lt, kas mėnesį turtinei žalai atlyginti, indeksuojant jį priklausomai nuo minimalios mėnesinės algos/vyrų neto darbo užmokesčio statybų sektoriuje ir ieškovui mokamų valstybinio socialinio draudimo išmokų skirtumo, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2054 m. rugsėjo 8 d. šią išmoką mokant kas metų ketvirtį. Priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo A. A. naudai 3452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš V. N. ieškovo A. A. naudai 26547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nustatė, kad atsakovas 2012 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 4 d., t.y. dėl 2008 m. birželio 8 d. eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo A. A. (toliau – ieškovas) sveikata. Ieškovo reikalavimas dėl vienkartinės išmokos – 375 308,86 Lt turtinės žalos priteisimo, netenkintas, solidariai iš atsakovo ir trečiojo asmens ieškovo negautas pajamas priteisiant periodinėmis išmokomis už kiekvieną metų ketvirtį. 2008 m. birželio 8 d. eismo įvykio metu ieškovas automobilyje važiavo neprisisegęs saugos diržų, vartojo alkoholį ir buvo neblaivus, bei žinojo, kad atsakovas yra neblaivus, bet perdavė jam vairuoti automobilį. Teismas sprendė, kad ieškovo patirtos žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį lėmė ir paties ieškovo didelis neatsargumas, todėl sumažino nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad jei ieškovas eismo įvykio metu būtų prisisegęs saugos diržais, jis tokių sunkių sužalojimų nebūtų patyręs. Teismas priteistiną ieškovui iš atsakovo turtinę žalą sumažino 50 proc. Kadangi dėl itin sunkių fizinių padarinių atsiradimo, dėl ko kilo ir dauguma dvasinių kančių, yra kaltas ir pats ieškovas, teismas ieškovo prašomą priteisti 300 000 Lt neturtinę žalą sumažino iki 30 000 Lt. Kadangi J. A. nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio vertė buvo 2000 Lt, po įvykio už stovėjimą aikštelėje buvo priskaičiuoti 8000 Lt bei, kad primokėjo dar 200 Lt, todėl šis ieškinio reikalavimas teismo atmestas, kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas V. N. su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu iš dalies nesutinka ir prašo teismo sprendimą pakeisti: 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 3354,09 Lt, už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.; 2) panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteistas 50 proc. sumažintas periodinių išmokų dydis, t.y. 71, 39 Lt kas mėnesį turtinei žalai atlyginti, indeksuojant jį priklausomai nuo minimalios mėnesinės algos/vyrų neto darbo užmokesčio statybų sektoriuje ir ieškovui mokamų valstybinio socialinio draudimo išmokų skirtumo, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2054 m. birželio 8 d.; 3) pakeisti sprendimo dalį, kurią iš atsakovo ieškovo naudai priteista 26547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį iki 5000 Lt. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Eismo įvykio metu automobilio, kuris priklausė ieškovui J. A., valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Pagal TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 2 p. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio LR teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra iki 2009 m. gruodžio 10 d. 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1000 eurų neturtinės žalos) ir 100000 eurų dėl žalos turtui. Įvykus eismo įvykiui, draudikas privalo atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą 1726400 Lt sumoje (500000 eurų x 3,4528 Lt = 1726400 Lt). Kai padaryta žala viršija draudimo sumą draudėjui kyla pareiga atlyginti draudimo išmoka nepadengtą žalos dalį. Šiuo atveju padaryta žala trečiajam asmeniui neviršija draudimo sumos, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atsakovo atžvilgiu yra nepagrįstas.

2. Ieškovui, kuris sužalojimo metu dar nebuvo gavęs mūrininko betonuotojo baigimo diplomo, padarytos žalos negautų pajamų forma dydį teismas nustatė pagal tokios pat specialybės kaip ieškovas darbuotojų gaunamą vidutinį darbo užmokestį. Tačiau prilyginus nukentėjusiojo gautas pajamas, turinčių darbo stažą kvalifikuotų darbuotojų gaunamoms pajamoms, nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovas neturėjo darbo stažo pagal turimą specialybę. Tokiu būdu apskaičiuotas negautų pajamų dydis leidžia nepagrįstai praturtėti nukentėjusiajam. Eismo įvykio metu ieškovas A. A. nedirbo ir neturėjo pajamų. Ieškovas neturėjo realios galimybės įsidarbinti pagal specialybę. Negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai galimos. Teismas nepagrįstai padarytos žalos negautų pajamų forma dydį nustatė pagal statybos darbuotojų gaunamą vidutinį darbo užmokestį, o turėjo skaičiuoti nuo minimalios mėnesio algos, kuri įvykio dieną buvo 800 Lt.

3. Teismas neturtinės žalos dydį sieja su eismo įvykio metu patirta trauma (nugaros smegenų pažeidimas) ir jos pasekmėmis. Byloje yra įrodyta, jog ieškovas nugaros smegenų traumą patyrė dėl to, kad eismo įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržais, dėl ko automobilio vertimosi metu iškrito iš automobilio, per juosmenį buvo prispaustas automobiliu ir tuomet patyrė nugaros smegenų traumą. Tokiu būdu paties ieškovo A. A. neteisėti veiksmai – Kelių eismo taisyklių 98, 240 punktų pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su A. A. patirtais sveikatos sužalojimais, dėl kurių jis neteko 80 proc. darbingumo. Jeigu teismas nusprendė, kad ieškovo A. A. patirtos žalos dydį lėmė ir paties ieškovo didelis neatsargumas, teismas turėjo sumažinti priteistiną neturtinę žalą arba reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Ieškovai pateikė apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo, iš dalies su juo nesutinka ir prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą dalyje ir priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo A. A. patirtą 375308,86 Lt turtinę žalą, priteisti iš atsakovo V. N. ieškovo A. A. patirtą 296548 Lt neturtinę žalą ir priteisti iš atsakovo J. A. patirtą 1800 Lt žalą bei priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio pateikimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovai nesutinka, jog iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistina turtinė žala būtų skaičiuojama ne pagal darbo užmokestį statybų sektoriuje, o pagal vidutinį šalies darbo užmokestį. Apelianto A. A. turtinė žala už prarastą darbingumą turi būti skaičiuojama, kaip nurodyta ieškinyje.

2. Ieškovai nesutinka, jog iš atsakovo priteistina turtinė žala turi būti mažinama 50 proc., dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Akivaizdu, jog eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad nukentėjusysis nebuvo prisisegęs saugos diržų, o dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl apelianto A. A. rizikingas elgesys, t.y. važiavimas neprisisegus saugos diržų, šiuo atveju, negali būti pripažintas žalą mažinančia aplinkybe. Tarp atsakovo veiksmų, bei eismo įvykio metu kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad keleivis nebuvo prisisegęs saugos diržų, o dėl asmens vairavusio automobilį neapgalvotų veiksmų.

3. Teismas savo argumentus mažinti priteistiną žalos dydį grindžia konsultacine specialisto išvada, daryta pagal atsakovo V. N. užsakymą, tačiau atliekant išvadą nebuvo remtasi visa bylos medžiaga, nebuvo analizuotas eismo įvykio mechanizmas, automobilio vertimosi pobūdis ir skaičius. Specialisto išvada remiasi prielaidomis ir teorinėmis analizėmis, o ne konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis.

4. Ieškovai nesutinka, kad kompensacija būtų mokama periodinėmis išmokomis, kadangi prarastas darbingumas nustatytas neterminuotai. AB „Lietuvos draudimas“ patvirtino, kad periodinės kompensacijos nustatomos suderinus su ieškovu ir šiuo atveju, periodinė kompensacija prieštarauja ieškovų valiai bei interesams.

5. Ieškovas nesutinka, kad pareiškėjui iš atsakovo neturtinė žala turi būti mažinama iki 30000 Lt, dėl paties apelianto kaltės. Teismas netinkamai įvertino apeliantui padarytos žalos pasekmes ir patirtus fizinius ir psichologinius išgyvenimus. Teismo nustatyta neturtinė žala yra neproporcinga nukentėjusiojo patirtai žalai ir yra akivaizdžiai per maža. Apeliantui A. A. padaryti labai sunkūs, negrįžtamojo poveikio funkciniai sveikatos sutrikimai, ribotos apsitarnavimo galimybės. Tokie sutrikimai turi ilgalaikes, negrįžtamas ir nepakeičiamas tiek fizines, tiek psichologines pasekmes. Tinkamai vertinant aplinkybes turi būti didinamas, o ne mažinamas priteistinos žalos dydis.

6. Nepagrįstai atmestas ieškovo – apelianto J. A. reikalavimas dėl turtinės žalos. Pagal byloje esančius duomenis akivaizdu, kad automobilis buvo nepataisomai sugadintas. Nurodo, kad automobilio likučius pardavė už 200 Lt siekiant išvengti mokėjimo už automobilio saugojimą, todėl nepagrįsta visiškai atmesti J. A. reikalavimo, vien tuo pagrindu, kad nepateikė 200 Lt gavimo dokumento.

7. Teismas, priimdamas sprendimą, padarė kitų netikslumų, o būtent - rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė apie sprendimą iš atsakovų priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo reikalavimo sumos. Nei motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyje nenurodė datos, nuo kurios turėtų būti mokamos palūkanos. Taip pat nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus ir prašo patenkinti atsakovo V. N. apeliacinį skundą, o ieškovų J. A. ir A. A. apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

1. Teismas pagrįstai negautas pajamas skaičiavo pagal vidutinį atlyginimą statybos sektoriuje. Ieškovas nepateikė nei vieno argumento, kuris sudarytų pagrindą šioje dalyje keisti teismo sprendimą.

2. Teismas tinkamai pritaikė CK 6.282 str. 1 d. ir sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį. Ieškovas elgėsi itin nerūpestingai – pats būdamas neblaivus neprisisegė saugos diržo, sėdo į automobilį su kitu neblaiviu asmeniu, pats prisiimdamas ir suprasdamas riziką dėl atsakovo veiksmų.

3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui.

Atsakovas V. N. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, su kuriuo nesutinka. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pagal CPK 178 str. ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis galimai dirbtų kitą darbą nėra pagrindžiamas jokiais įrodymais, o tik ieškovo spėlionėmis. Šiuo atveju, žalos dydį teismas turėjo skaičiuoti nuo minimalios mėnesinės algos, kuri įvykio dieną buvo 800 Lt.

2. Teismas pagrįstai, nagrinėjo klausimą dėl priežastinio ryšio tarp nukentėjusiojo (ieškovo A. A.) veiksmų ir kilusių pasekmių (sveikatos sužalojimo) bei nustatė ieškovo kaltės laipsnį.

3. Teismas teisingai nusprendė, kad turtinė žala turi būti atlyginama periodinėmis išmokomis, nes tai nukentėjusįjį grąžina į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Negautų pajamų sumą ieškovas būtų gavęs kas mėnesinėmis įplaukomis, o ne visą sumą iš karto. Be to, ieškovui turi būti atlyginama padaryta turtinė žala (negautos pajamos), bet ne nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos.

4. Reikalavimas priteisti 300000 Lt neturtinės žalos neatitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų bei formuojamos teismų praktikos šios kategorijos byloje ir uždėtų atsakovui (fiziniam asmeniui) akivaizdžiai nepakeliamą žalos atlyginimą.

5. Pagal CK 6.245 str. 1 d. ir 6.283 str. 2 d. atlyginami tik padaryti nuostoliai (žala). Šiuo atveju automobilio rinkos vertė nėra tapati padarytai žalai. Ieškovas nepateikė įrodymų apie automobilio likutinę vertę po eismo įvykio, nes tokiu būdu būtų galima apskaičiuoti realius nuostolius, o kadangi neįrodė jam padarytos žalos dydžio, teismas pagrįstai atmetė jo reikalavimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo A. A. skundas dalinai tenkintinas, atsakovo V. N. skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2008-06-08 ieškovas A. A. buvo sužalotas autoįvykyje, dėl kurio kaltu pripažintas atsakovas V. N.. 2011-08-11 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, pripažinus jį kaltu dėl eismo įvykio už vairavimą automobilio esant neblaiviam, nepasirinkimą saugaus greičio, nesuvaldžius transporto priemonės, ko pasekoje A. A. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Dėl negautų pajamų dydžio skaičiavimo

Iš atsakovų ieškovui A. A. priteista turtinės žalos atlyginimo, dalinai tenkinant ieškininį reikalavimą, t.y. prašymą priteisti 375 308,86 Lt turtinę žalą. Ieškovas A. A. prašė priteisti 375 308,86 Lt turtinę žalą, kurią apskaičiavo kaip sumažėjusias jo pajamas dėl sveikatos sužalojimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iš atsakovo V. N. ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ 3354,09 Lt negautos naudos už laikotarpį nuo 2009-06-18 iki 2013-08-31 ir periodines 71,39 Lt išmokas kaip turtinės žalos atlyginimą ieškovui A. A. už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2054-06-08. Reikalavimas priteisti 375 308,86 Lt sumą ne periodinėmis išmokomis, o vienkartine suma negautos naudos buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad tokių išmokų priteisimas būtų teisingiausias būdas nukentėjusįjį grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Teismas, darydamas išvadą, kad ieškovui A. A. privaloma mokėti suma sudarytų 142, 78 Lt per mėnesį, šią sumą išskaičiuodamas įvertino tai, kad Statistikos departamento duomenimis 2009 m. IV ketvirčio vyrų bruto darbo užmokestis statybų sektoriuje sudarė 1918,50 Lt, neto -1501,60 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad tokią išvadą teismas padarė pagal trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodytus paaiškinimus (t. I, b. l. 52-54), koks 2009 metų IV ketvirtyje buvo vyrų darbo užmokestis statybos sektoriuje. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo skaičiuoti vidutinį darbo užmokestį pagal darbo užmokestį statybų sektoriuje, o ne vidutinį šalies darbo užmokestį, tačiau teismas savo išvadose nesirėmė vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, o kaip tik rėmėsi vidutiniu darbo užmokesčiu statybų sektoriuje, todėl ieškovo skundo argumentai šioje skundo dalyje nepagrįsti.

Atsakovas nurodo, kad ta aplinkybė, jog eismo įvykio metu ieškovas A. A. nedirbo ir neturėjo pajamų, todėl teismas nepagrįstai negautų pajamų dydį nustatė pagal statybos darbuotojų gaunamą vidutinį užmokestį. Nurodė, jog turėjo skaičiuoti nuo minimalios mėnesio algos, kuri įvykio metu buvo 800 Lt. Atsakovo pareiga byloje buvo įrodyti, kad ieškovas A. A. neturėjo galimybės gauti didesnio, nei minimali mėnesinė alga, uždarbio laikotarpiu, už kurį prašo priteisti žalą kaip negautas pajamas. Tai, kad ieškovas įvykio metu buvo pilnametis, siekė įgyti mūrininko-betonuotojo specialybę, leido teismui daryti išvadą, kad nuo specialybės įgijimo, t.y. nuo 2009-06-18, jis galėjo dirbti pagal specialybę ir gauti didesnį, nei minimalus darbo užmokestį, t.y. gauti vidutinį darbo užmokestį, koks buvo statybų sektoriuje metų pabaigoje, t.y. 2009 m. ketvirtame ketvirtyje. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kokį vidutinį darbo uždarbį gauna pirmaisiais metais statybininko specialybę įgiję vyrai, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad negautų pajamų skaičiavimui pasirinktas vyrų darbo užmokestis statybų sektoriuje, neišskiriant dirbančių vyrų amžiaus ir turimo darbo stažo, buvo pasirinktas nepagrįstai.

Dėl nukentėjusiojo asmens kaltės dydžio

Pirmosios instancijos teismas sumažino žalos atlyginimą 50 procentų, padaręs išvadą, kad dėl itin sunkių fizinių padarinių atsiradimo yra kaltas ir pats ieškovas. Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. ginčija šią teismo sprendimo dalį, nurodydamas, kad ieškovo važiavimas neprisisegus saugos diržų negali būti pripažintas žalą mažinančia aplinkybe. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2008 m. liepos 16 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 768, 60 punktas numato, jog važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus. Nustatyta, kad šio reikalavimo nevykdė ieškovas, kad jam atsiradę kūno sužalojimai buvo priežastiniame ryšyje su jo padarytu administraciniu pažeidimu. Tačiau pripažintina, kad žalą padariusio asmens - atsakovo V. N. kalti veiksmai buvo autoįvykio priežastimi, o ieškovo padarytas pažeidimas buvo priežastimi žalai padidėti. Tokiu atveju nėra pagrindo daryti išvadai, kad nukentėjusio ir kaltininko veiksmai yra tokio paties dydžio, kad žalos atlyginimas nukentėjusiajam gali būti mažinamas 50 procentų. Tai, kad kaltininkas įvykdė nusikaltimą, kad jo veiksmai buvo įvykio priežastimi, leidžia daryti išvadą, kad jo kaltės laipsnis dėl žalos atsiradimo yra didesnis, nei nukentėjusiojo, todėl didesnę atsiradusios žalos dalį turi atlyginti atsakovas. Nustatant, kokioje dalyje yra atsakovo kaltė dėl žalos atsiradimo, kolegija įvertina tai, kad atsakovas nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, tai yra jo padaryto nusikaltimo kvalifikuojantis požymis, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių baudžiamojoje byloje nenustatyta (t. I, b.l.20). Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo kaltės procentas yra 25 procentai, o įvykio kaltininko – 75 procentai, todėl keičia teismo sprendimą dalyje, kurioje priteista solidariai iš atsakovo V. N. ir AB „Lietuvos draudimas“ išmoka už laikotarpį nuo 2009-06-18 iki 2013-08-31 konkrečia suma ir padidina ją iki 5031,14 Lt, o periodinių išmokų, priteistų už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2054-06-08 sumą padidina iki 107,09 Lt.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi konsultacine specialisto išvada, kuri remiasi prielaidomis, teorinėmis analizėmis, o ne konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Pripažintina, kad specialisto konsultacinė išvada yra tik vienu iš rašytinių įrodymų byloje, tačiau ji nėra eksperto išvada, todėl ja remiantis nebuvo pagrindo byloje daryti kategorišką išvadą, kad dėl to, jog ieškovas neprisisegė saugos diržo, jis iškrito iš automobilio ir jam dėl to lūžo IX-XII krūtininiai slanksteliai. Pripažintina, kad padaryti tokiai išvadai būtinos specialios žinios, todėl ši konsultacinė išvada ( t. I, b. l. 133-136), kuri dalinai remiasi statistiniais duomenimis, joje atsakymai pateikti pagal vienos iš proceso šalių - atsakovo atstovo pateiktus klausimus specialistui, negali būti pripažinta pakankamu įrodymu aplinkybės, kad neprisegtas saugos diržas buvo priežastimi, dėl kurios lūžo ieškovo krūtininiai slanksteliai. Nežiūrint to, kad toks įrodymas nėra pakankamas, nėra pagrindo neigti, jog saugos diržo neprisegimas įtakoja keleivių saugumui, esant įvykiui, apsaugo nuo sužalojimų. Pripažintina, kad išvada, jog neprisisegimas diržu buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusiais sužalojimais ieškovui, pagrįsta, tačiau kurie iš sužalojimų atsirado dėl šios priežasties, pakankamų įrodymų byloje nepateikta, todėl nukentėjusiojo kaltė dėl atsiradusios žalos nustatoma 25 procentai nuo visos atsiradusios žalos. Šio dydžio nustatymui reikšminga aplinkybe yra tai, kad ieškovas perdavė tėvui priklausantį automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui- atsakovui.

Teismo sprendimas keičiamas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo įtakos žalos atsiradimui ir padariusio žalą asmens kaltės dydžio ( CK 6.282 straipsnio 1 ir 2 dalys ).

Dėl atsakovo V. N. atsakomybės

Atsakovo skundo argumentai, kad iki 2009-12-10 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 000 EUR žalos asmeniui, todėl jo atžvilgiu turtinės žalos atlyginimo ieškinys atmestinas, nepagrįsti.

Atsakovas nurodė, kad dėl atsiradusios turtinės žalos yra atsakinga automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė. Ieškovas reikalavimą teismui pateikė ieškinyje nurodydamas, kad atsakovu byloje traukiamas tik V. N.. Kadangi atsakovas skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria turtinė žala priteista solidariai iš jo ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“, o šis tretysis asmuo prašo tenkinti atsakovo skundą, tuo jis sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista iš trečiojo asmens turtinės žalos atlyginimas. Atsakovas V. N. nebuvo draudimo teisiniuose santykiuose su draudiku-trečiuoju asmeniu, todėl tai, kad automobilio savininkas buvo sudaręs draudimo sutartį su trečiuoju asmeniu, neatleidžia nuo turtinės atsakomybės asmens, kurio atsakomybė dėl atsiradusios žalos yra deliktinė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išeiti iš ieškovo ir atsakovo skundų ribų ( CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas A. A. prašė priteisti 300 000 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl patirto fizinio ir psichinio skausmo, nepatogumų, susijusių su patirtais sužalojimais, bendravimo galimybių sumažėjimo. Teismo sprendimu šis reikalavimas patenkintas dalinai, priteisiant iš atsakovo 26 547,20 Lt ir iš trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ 3452,80 Lt. Pirmosios instancijos teismas, dalinai tenkindamas ieškinį, atsižvelgė į tai, kad ieškovo didelis neatsargumas buvo žalos atsiradimo priežastimi. Padarius išvadą, kad atsakovo kaltė dėl įvykio žymiai didesnė, nei ieškovo, tiek ir neturtinės žalos atlyginimo dalyje teismo sprendimas keistinas, padidinant priteistą iš atsakovo V. N. neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 36 547,20 Lt.

Dėl J. A. ieškininio reikalavimo

Pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino įrodymus dėl šio reikalavimo, todėl teismo sprendimas ir šioje dalyje keistinas, pripažinus, kad ieškovo J. A. paaiškinimai dėl jam atsiradusios žalos, autoįvykio metu sugadinus jo automobilį, priimtini. Automobilio sugadinimo faktas yra įrodytas baudžiamosios bylos Nr. 1A-166/2012 medžiaga, (b.b. t. I, b.l.8-13), pažyma apie automobilio registracijos nebuvimą ieškovo J. A. vardu ( t. I, b.l.33), todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti šio ieškovo paaiškinimų apie automobilio sunaikinimą ir jo pardavimą už 200 Lt, dėl to, kad automobilis buvo nepataisoma sunaikintas. Ieškovo J. A. skundas tenkintinas ir jam priteistina iš atsakovo V. N. 1800 Lt žalos atlyginimas CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Kitose apeliacinių skundų dalyse kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nekartoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos tesimas sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra išsprendęs bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, taip pat palūkanų priteisimo klausimo, nors iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad šiuos klausimus nagrinėjo. Kadangi teismas turi svarstyti šiuo atveju papildomo sprendimo priėmimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, kurioje nurodyti motyvai dėl reikalavimo priteisti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo V. N. priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovai-apeliantai buvo atleisti CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Žyminis mokestis apskaičiuojamas nuo 5031,14 Lt sumos, priteisiamos kaip turtinės žalos atlyginimas, nuo 107,09 Lt periodinių išmokų sumos, žyminį mokestį skaičiuojat remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuo priteistos iš atsakovo V. N. 36 547,20 Lt, bei 1800 Lt sumos, priteistos ieškovui J. A.. Bendra suma, nuo kurios apskaičiuojamas žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovo V. N. yra 47 233,58 Lt, ir jis sudaro 1417 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti priteistą solidaria iš V. N. ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo A. A. naudai žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2009-06-18 iki 2013-08-31 sumą iki 5031,14 Lt, priteistą periodinių išmokų sumą padidinti iki 107,09 Lt, priteistą iš V. N. neturtinės žalos sumą padidinti iki 36547,20 Lt.

Priteisti ieškovui J. A. iš atsakovo V. N. 1800 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatas, kad ieškovui A. A. priteisiamas 50 procentų sumažintų periodinių išmokų atlyginimas.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš V. N. ( a/k (duomenys neskelbtini) 1417 Lt žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.