- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 2-1482-804/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02669-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- J. A., A. A.
- Atsakovas
- V. N.
- Trečiasis asmuo
- AB “Lietuvos draudimas”
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui J. A., ieškovo A. A. atstovei V. A., ieškovų atstovei adv. Vitai Neverauskaitei,
trečiojo asmens AB “Lietuvos draudimas” atstovei Ievai Suchažauskaitei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. A. ir A. A. ieškinį atsakovui V. N., trečiajam asmeniui AB “Lietuvos draudimas” dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašo priteisti iš atsakovo V. N. ieškovo A. A. (toliau – ieškovas) patirtą 375 308,86 Lt turtinę žalą ir 300 000 Lt neturtinę žalą, ieškovo J. A. patirtą 2600 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovų atstovė nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 28-1-00249-08 nustatyta, kad ieškovas buvo sužalotas 2008 m. birželio 8 d. eismo įvykio metu, kuriame padidinto šaltinio priemonę - automobilį patikėjimo teise valdė atsakovas. Dėl patirtų sužalojimų ieškovui nustatytas 80 proc. nedarbingumas, jis negalės dirbti pagal statybininko/mūrininko specialybę, todėl prarastos socialinės garantijos, artimiausi planai dirbti ir užsidirbti, privalo būti kompensuoti. Ieškovui turtinė žala pasireiškė negautomis pajamomis - 375 308,86 Lt. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Iki sveikatos sužalojimo realiai galėjo gauti: nuo 2009 06 19 - diplomo įteikimo diena, t.y. galimybės dirbti pagal profesiją atsiradimo diena, iki 2054 06 09 - pradedama mokėti pensija. Kadangi vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) ketvirtąjį 2009 m. ketvirtį sudarė 2118,3 lito, jam pritaikomas NPD - 206.34 Lt, pajamų mokestis - 15% (286.79 Lt), sveikatos draudimas - 6% (127.1 Lt), pensijų ir soc. draudimas - 3% (63.55 Lt), todėl išmokamas atlyginimas “į rankas” būtų buvęs – 1640,86 Lt. Taigi, ieškovo negautas darbo užmokestis (jau atskaičius mokesčius) yra: 540 (prarasti darbingi mėnesiai)* 1640.86 (atlyginimas, atskaičius mokesčius) + 541,48 (užmokestis už 10 dienų, t.y. 0,33 proc. nuo 1640.86 Lt) = 886 605,88 Lt. Po sveikatos sužalojimo 2009-01-01 – 2010-01-01 realiai gautos pajamos - 9236.27 Lt (išmoka vaikui, transporto priemonių kompensacija, šalpos pensija neįgaliajam), 2010-01-01 – 2054-06-09 (pensijinio amžiaus pradžia) turimos gauti pajamos: 2054-06-09 – 2010-01-01 = 533 mėnesiai ir 9 dienos; 534 * 752,50 (invalido pašalpos dydis) + 225,75 (užmokestis už 9 dienas, t.y. 0,3 proc. nuo 752,50 Lt) = 401 835 + 225,75 = 402 060,75. Taigi, po avarijos išmokėta ir iki pensijos turima mokėti pinigų suma: 402 060,75 + 9236,27 = 411 297,02 Lt. Negautos pajamos: 886 605,88 - 411 297,02 = 475 308,86 Lt. Atsižvelgiant į aplinkybių nepastovumą, į tai, kad tikslaus apskaičiavimo esamomis sąlygomis atlikti nėra įmanoma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei siekdami išvengti vienos šalies praturtėjimo kitos atžvilgiu, reikalaujamos atlyginti žalos, pasireiškusios negautomis pajamomis, pinigų sumą ieškovas mažina iki 375 308,86 Lt. Ieškovui J. A. turtinė žala pasireiškė nuosavybės teise priklaususio turto sunaikinimu, t.y. visišku automobilio, patikėjimo teise perduoto valdyti atsakovui, vertės praradimu - 2600 Lt. Neturtinės žalos pasekmės ieškovui pasireiškė tiek fizinio pobūdžio išgyvenimais, t.y. fiziniu skausmu, kūno sužalojimu, jo susargdinimu, dėl jų atsiradusiais nepatogumais, tiek dvasinio, t.y. dvasiniais sukrėtimais, emocine depresija, pažeminimu, bendravimo galimybių sumažėjimas. Ieškovui apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi visavertį gyvenimą, nes vaikščioti gali ir galės tik su ramentais arba vežimėlio pagalba, negrįžtamai sutrikęs kai kurių gyvybiškai svarbių organų normalus funkcionavimas (tuštinimasis, šlapinimasis ir kt). Iškęstas skausmas, subjaurota išvaizda, ilgas laikas, praleistas gydymo įstaigose, kur buvo atliekamos skausmingos medicininės procedūros. Neturtinę žalą didina atsakovo elgesys proceso metu. Neturtinės žalos dydį apsprendžia ir tai, kad atsakovo iniciatyva ieškovas važiavo tuo metu, ieškovas tik lydėjo atsakovą. Teismas vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį turėtų atsižvelgti ir į tai, kad ieškovo šeimos nariai nereiškia ieškinio, nors taip pat patyrė neturtinę žalą. Be to, ieškovas yra netekęs atminties, todėl negalima pasakyti, kodėl jis nebuvo prisisegęs saugos diržų. Ieškovų atstovė nesutinka, jog kompensacija būtų mokama periodinėmis išmokomis, kadangi prarastas darbingumas nustatytas neterminuotai, ieškovas gyvena penktame aukšte, jam reikia galvoti apie kito būsto įsigijimą. Taip pat nesutinka dėl vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo, kadangi ieškovas sužalojimus patyrė būdamas 19 metų ir jis neatspindi realaus darbo užmokesčio, kadangi statybų sektoriuje egzistuoja šešėlinės pajamos, be to ieškovas norėjo dirbti užsienyje, kur pajamos dar didesnės. Be to, atsakovo rodomos pajamos, rodo jo nesistengimą įsidarbinti geriau apmokamame darbe ir stengimąsi mokėti kuo mažesnę išmoką. Kritiškai vertintini argumentai dėl ieškovo neatsargumo, dėl to, kad jis buvo neprisisegęs diržo, ir atsiradusios žalos, kadangi nenustatytas jų priežastinis ryšys. Atsakovo pateikta specialisto išvada remiasi nepatikimais šaltiniais.
Ieškovo atstovė V. A. posėdžio metu papildomai nurodė, kad sūnų važiuoti kvietė atsakovas, vis skambino. Po įvykio sūnui labai sunku buvo susitaikyti su pasekmėmis, jis buvo psichologiškai palūžęs, kadangi anksčiau buvo aktyvus, sportavo, užsiimdavo viskuo, o po įvykio jam tenka sėdėti kambaryje, draugų neliko, tokioje būklėje jis nenori eiti iš namų. Praėjo metai iki kol jis sutiko važiuoti į reabilitaciją, didelių pastangų dėka pradėjo vaikščioti su vaikštyne, su kitų pagalba. Gulėdamas ligoninėje kentė didelius skausmus, kadangi vaistų leisti daug negalėdavo, jis naktimis rėkdavo. Vėliau nuolat buvo tikrinama, ar sūnaus neįgalumas gautas pagrįstai. Buvo pakrikę sūnaus nervai. Buvo nusiteikęs gauti statybininko specialybę, važiuoti į užsienį, gerai užsidirbti. Šiuo metu sūnus pats sugeba nusiskusti, apsiprasti, tačiau maudo jį dviese su vyru.
Ieškovas J. A. posėdžio metu nurodė, kad automobilio vertė buvo 2000 Lt. Po įvykio už stovėjimą aikštelėje buvo priskaičiuoti 8000 Lt, jis sudarė sutartį, kad palieka mašiną stovėjimo aikštelėje ir jie priduos ją metalo laužui, primokėjo dar 200 Lt
Atsakovas prašo taikyti CK 6.282 str. 1 d. normą ir tuo pagrindu ieškovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti. Paaiškino, kad tarp ieškovo neatsargių ir neteisėtų veiksmų – važiavo neprisisegęs saugos diržo, ir kilusių pasekmių (IX-XII krūtininių slankstelių lūžiai su nugaros smegenų pažeidimu) yra priežastinis ryšys. Atkreiptinas dėmėsis ir į tai, kad pagal ATPK 133 str. draudžiama leisti vairuoti transporto priemones neblaiviems. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas yra neblaivus, tačiau ieškovas leido atsakovui vairuoti automobilį.
Dėl ieškinio reikalavimų atsakovas pasisakė, kad sutinka su trečiojo asmens pozicija dėl turtinės žalos skaičiavimo. Dėl neturtinės žalos nurodo, kad reikalavimas priteisti 300 000 Lt neturtinės žalos neatitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų bei formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose ir uždeda atsakovui akivaizdžiai nepakeliamą žalos atlyginimą. Taip pat remiantis CK 6.282 str. 3 d. prašo sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas nuosavybės teise automobilių ar nekilnojamųjų daiktų neturi, jo gaunamos pajamos nėra didelės. Ieškovas J. A. reikalauja priteisti 2600 Lt turtinės žalos, kuri pasireiškė visišku automobilio sunaikinimu. Šį reikalavimą ieškovas įrodinėja automobilio rinko vertės pažyma eismo įvykio metu, tačiau pagal CK 6.245 str. 1 d. ir 6.283 str. 2 d. atlyginami tik padaryti nuostoliai (žala). Šiuo atveju automobilio rinkos vertė prieš eismo įvykį nėra tapati padarytai žalai. Ieškovas nepateikė įrodymų apie automobilio likutinę vertę po eismo įvykio, nes tokiu būdu būtų galima apskaičiuoti realius nuostolius.
Posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, kad nesijaučia nusikaltęs. Nors ieškovą jis kvietė važiuoti savo iniciatyva, jie abu žinojo, kad buvo išgėrę, nes jie kartu šventė ieškovo gimtadienį. Jie abu nebuvo prisisegę saugos diržų. Jis norėjo aplankyti ieškovą ligoninėje, bet jam uždraudė. Šiuo metu jis uždirba 1000 Lt, turto neturi.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, kad pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 3 str. 3 d. nustatoma, jog draudikas nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui, todėl AB „Lietuvos draudimas” nekyla pareiga atlyginti turtinę žalą dėl transporto priemonės sugadinimo. Nuketėjusiojo negautas pajamas tikslinga kompensuoti periodinėmis negautų pajamų kompensacijomis kas ketvirtį, kadangi susiklosčiusi patogi praktika, kai užklausiama Sodra ir nereikalaujama papildomų duomenų, taigi tokia tvarka finansine prasme grąžintų nukentėjusį asmenį į tokią būklę, kokioje jis, tikėtina, būtų buvęs iki eismo įvykio. Pažymi, kad nukentėjusiojo pasirinktas išmokos mokėjimo būdas turi būti suderintas su atsakingu draudiku. Atitinkamai, laiko, kad toks pareikštas reikalavimas (priteisti 375.308,86 Lt) sumą negali būti tenkinamas. Ieškovų atstovės argumentai dėl vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio skaičiavimo neteisingi, dėl darbo užsienyje - tik hipotetinės prielaidos, todėl negalima jomis vadovautis. Protingiausia būtų vadovautis statistikos departamento duomenimis apie vidutinį užmokestį įvykio dieną, kuris mokamas atitinkamo išsilavinimo ir kvalifikacijos asmenims, kadangi ieškovų atstovės pateikti šiandieniniai internetiniai duomenys apie galimus atlyginimus statybų sektoriuje neatspindi tikrosios padėties. Taip pat nurodė, kad skaičiuojant negautas pajamas reikėtų vadovautis pateikta 2013-09-29 ekpertų išvada ir pažymomis apie nukentėjusiojo gautas pajamas. Pagal šiuos du dokumentus buvo paskaičiuota, kad nuo įvykio datos iki 2013-08-29 ieškovui priklauso 6708,17 Lt, tačiau tai maksimali suma. Trečiasis asmuo prašo vadovautis atsakovo pateikta specialisto išvada dėl pasekmių po autoįvykio neprisisegus diržų. Aplinkybės, jog įvykio metu nukentėjusysis automobilyje nebuvo prisisegęs saugos diržais bei tai, jog jis perdavė automobilį valdyti asmeniui, kuris buvo neblaivus, laikytinos dideliu neatsargumu. Priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio, prašomos priteisti žalos dydis yra mažintinas - arba reikalavimas visiškai atmestinas. (Civilinio kodekso 6.282 str. 1 d.)
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės ir motyvai
Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.).
Nagrinėjant bylą turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, kaltė dėl žalos atsiradimo ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos.
Dėl prejudicinių faktų
Atsakovas 2012-11-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 4 d., t.y. dėl 2008 m. birželio 8 d. eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo A. A. (toliau – ieškovas) sveikata. Baudžiamojoje byloje ieškovai pateikė civilinius ieškinius, kurie nuosprendžiu buvo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsakovą baudžiamojoje byloje pripažinus kaltu dėl eismo įvykio, atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai laikomi nustatytais ir šioje byloje iš naujo nesvarstomi (CPK 182 str. 3 p.).
Dėl ieškovui A. A. padarytos žalos atlyginimo
CK 6.254 str. 1 d. įtvirtintas atvejis, kai civilinė atsakomybė perkeliama draudimo kompanijai. Tokiu atveju pagal CK 6.254 str. 2 d. draudimo kompaniją ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai.
Eismo įvykio metu automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklausė ieškovui J. A., ir kurį jo sūnaus - ieškovo sutikimu vairavo atsakovas, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas”, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Šalių santykiams taikytina Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2007 m. birželio 11 d. 2009 m. rugsėjo 9 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4530/08(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu, kontaktuojant su automobilio salonu, ieškovui buvo padaryta poodinė kraujosruva galvos dešinėje pusėje, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sumušimas, pjautinės žaizdos veide ir kairiame žaste, IX-XII krūtininių slankstelių lūžiai su nugaros smegenų pažeidimu. Dėl nugaros smegenų pažeidimo tokie sužalojimai buvo įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Ieškovui nuo 2008-10-20 iki 2010-10-19 ieškovui nustatytas darbingumo lygis – 25 proc. (Darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2010-10-20 iki 2054-06-08 – 20 proc. (Darbingumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pateiktų pažymų matyti, kad ieškovui nuo 2012-10-22 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nuo 2012-11-19 – specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikis.
Nuostolius CK 6.283 str. 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro ir negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota (CK 6.283 str. 2 d.).
Iš pateikto profesinio mokymo diplomo matyti, kad ieškovui 2009-06-18 suteikta mūrininko betonuotojo kvalifikacija. Nors ieškovų atstovė pateikė negautų pajamų paskaičiavimą pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, tačiau toks skaičiavimas laikytinas nepagrįstu. Tiek iš paties ieškovo, tiek iš jo atstovės – ieškovo motinos paaiškinimų matyti, kad ieškovas pragyvenimui siekė užsidirbti dirbdamas statybų sektoriuje, šioje srityje siekė ir išsilavinimo, todėl nėra jokio pagrindo negautas pajamas skaičiuoti pagal bendrą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, be to ir pati ieškovų atstovė negautas pajamas skaičiuoja būtent nuo diplomo įteikimo, t.y. galimybės dirbti pagal profesiją atsiradimo dienos. Statistikos departamento duomenimis 2009 m. IV ketvirčio vyrų bruto darbo užmokestis statybų sektoriuje sudarė 1918,50 Lt, neto - 1501,60 Lt. Skaičiuojant nuo profesinio mokymo diplomo gavimo dienos 2009-06-18 iki 2010-10-19, 75 proc. kompensuotinų nukentėjusiajam pajamų suma kiekvieną mėnesį sudarytų 1126,20 Lt, o nuo 2010-10-20 iki 2054-06-08 ieškovui nustačius 80 proc. nedarbingumą – 1201,28 Lt. Į apskaičiuotą kompensuotinų pajamų sumą turi būti įskaitytos socialinio draudimo išmokos (CK 6.290 str. 1 d.). Pagal pateiktą paskutinę pažymą apie pajamas, ieškovo pajamos nuo 2012 m, gruodžio mėn., sudarė 1058,50 Lt per mėnesį (306 Lt priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, 32,50 Lt transporto išlaidų kompensacija, 720 Lt šalpos pensija neįgaliajam (invalidui)). Taigi pagal paskutinius duomenis, ieškovui privaloma mokėti suma sudarytų 142,78 Lt kas mėnesį.
Pagal 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 51 p. negautos pajamos gali būti kompensuotos vienkartine arba periodine draudimo išmoka. Nukentėjusiojo pasirinktas išmokos mokėjimo būdas turi būti suderintas su atsakingu draudiku. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nustatytas didelis nedarbingumas, kuris dėl sužalojimų pobūdžio ir galimų vėlesnių komplikacijų gali ir didėti, į tai, kad, kaip matyti iš pateiktų pažymų apie asmens pajamas, ieškovui mokamos išmokos ne visada vienodos, į trečiojo asmens – draudiko išreikštą poziciją, teismo nuomone, siekiant išvengti ieškovo nepagrįsto praturtėjimo ir nepažeisti visiško žalos atlyginimo principo bei teisingiausiu būdu abiejų šalių atžvilgiu nukentėjusįjį grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos, negautas pajamas tikslinga priteisti periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl vienkartinės išmokos – 375 308,86 Lt turtinės žalos priteisimo, netenkintinas, solidariai iš atsakovo ir trečiojo asmens ieškovo negautas pajamas priteisiant periodinėmis išmokomis už kiekvieną metų ketvirtį.
Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę sumažinti žalos atlyginimą, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta aplinkybė, kad 2008 m. birželio 8 d. eismo įvykio metu ieškovas automobilyje važiavo neprisisegęs saugos diržų, vartojo alkoholį ir buvo neblaivus, bei žinojo, kad atsakovas yra neblaivus, bet perdavė jam vairuoti automobilį. Pagal KET reikalavimus važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus. Kadangi nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas sėdėjo automobilio priekinėje sėdynėje keleivio vietoje, jis pagal minėtus KET punktus turėjo užsisegti saugos diržą. Pabrėžtina, kad ieškovas eismo įvykio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, todėl akivaizdu, kad jam KET reikalavimai buvo žinomi. Taip pat ieškovui turėjo būti žinoma ir saugos diržų paskirtis - apsaugoti vairuotoją keleivius nuo smūgių, galimų sužalojimų ir traumų. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad ieškovo patirtos žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį lėmė ir paties ieškovo didelis neatsargumas, todėl yra pagrindas sumažinti nuostolių atlyginimą. Nustant priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žalos atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui.
Atsakovas taip pat pateikė teismo medicinos specialisto, kuriam suteikta medicinos praktikos licencija, pagal kurią jis turi teisę verstis medicinos praktika pagal teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, konsultacinę išvadą Nr. 0075/13 dėl įvykio aplinkybių Ekpertizės akte Nr. 11-2037(10). Eksperto buvo paklausta, koks saugos diržų veikimo principas; ar būtų ieškovui IX-XII krūtininių slankstelių lūžiai su nugaros smegenų pažeidimu, jei būtų prisisegęs saugos diržus, koks saugos diržų efektyvumas automobilinių traumų metu. Į šiuos klausimus ekspertas atitinkamai atsakė: saugos diržai sugeria avarijos smūgį, saugo nuo atsitrenkimo į langą, vairą ir kitus priekyje esančius paviršius, apsaugo nuo iškritimo per atviras dureles ar langus; jei ieškovas būtų prisisegęs saugos diržus, tai nebūtų lūžę IX-XII krūtininių slanksteliai bei nebūtų sužalotos nugaros smegenys, nes liemuo būtų apsaugotas saugos diržo, labiausiai tikėtina, kad minėti sužalojimai padaryti iškritus iš automobilio ir prispaudus juosmenį automobiliu; remiantis statistiniais duomenis mirtingumas automobilinėse avarijose, prisisegus saugos diržus, mažėja daugiau kaip 40 proc., o sunkus traumatizmas daugiau kaip 50 proc., saugos diržai apsaugo nuo iškritimo iš automobilio, ko pasekoje net 75 proc. žūsta.
Iš baudžiamojo byloje esančių teismo medicinos specialistų išvadų matyti, kad ieškovui padaryti LX-XII krūtininių slankstelių lūžiai su nugaros smegenų pažeidimu atsirado kontaktuojant su automobilio salono dalimis, bei galimai galėjo atsirasti po to, kai ieškovas buvo išblokštas iš automobilio jo vertimosi metu. Darytina išvada, kad, jei ieškovas eismo įvykio metu būtų prisisegęs saugos diržais, jis tokių sunkių sužalojimų nebūtų patyręs.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti priteistiną ieškovui iš atsakovo turtinę žalą 50 proc. Taigi pagal paskutinius pateiktus duomenis, 50 proc. sumažinta ieškovui privaloma mokėti suma kas mėnesį kaip negautos pajamos sudarytų 71,39 Lt.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgia į jau suformuotą teismų praktiką.
Draudiko prievolė atlyginti neturtinę žalą yra apribota įstatymo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo draudimo suma. Šiam įvykiui, kadangi jis įvyko 2008-06-08, taikoma maksimali neturtinės žalos atlyginimo draudimo suma – 1000 EUR, todėl iš trečiojo asmens priteistinas maksimalus neturtinės žalos dydis – 3452,80 Lt. Iš gydytojo eksperto 2013-05-29 išvados (žala Nr. 811088) taip pat matyti, kad ieškovui priklauso išmokėti 3452,80 Lt neturtinę žalą.
Vertinant ieškovo reikalavimą dėl 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, nekyla abejonių dėl jo patirtos neturtinės žalos. Dėl patirtų sužalojimų, apribotų galimybių judėti, užsiimti norima veikla, bendrauti, miglotų ateities perspektyvų ieškovas neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, neigiamas emocijas, netikrumą ir baimę dėl ateities, ieškovas turėjo susitaikyti su visą gyvenimą lydėsiančiomis pasekmėmis. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių pažymų bei ieškovo, ieškovo atstovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, po patirtų sužalojimų ieškovui visuose veiksmuose buvo reikalinga maksimali kitų asmenų pagalba, ieškovas ilgą laiką pats visiškai nieko negalėjo daryti. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes – buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat teismas atsižvelgia į sužalojimų padarymo aplinkybes – eismo įvykis, kurio metu ieškovas buvo sužalotas, įvyko dėl atsakovo kaltės, tačiau ieškovas įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržų, kas buvo pripažinta kaip didelis paties ieškovo neatsargumas, eismo įvykio metu sužalojimus taip pat patyrė ir atsakovas, nuo 2008-10-14 iki 2009-10-13 jam buvo nustatytas 35 proc. darbingumas; į atsakovo turtinę padėtį – atsakovas neklinojamojo turto, transporto priemonių neturi, dirbo statybų bendrovėje pagalbiniu darbininku, pagal neterminuotą darbo sutartį mokamas atlyginimas – 850 Lt, mokėsi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje.
Atsižvelgiant į visas aplinkybes, į tai, kad dėl itin sunkių fizinių padarinių atsiradimo, dėl ko kilo ir dauguma dvasinių kančių, yra kaltas ir pats ieškovas, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškovo prašoma priteisti 300 000 Lt neturtinė žala mažintina iki 30 000 Lt.
Dėl ieškovui J. A. padarytos žalos atlyginimo
Nustačius, jog transporto priemonę vairavo atsakovas, pagal TPVCAPD įstatymo 3 str. 3 d. draudikas nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Todėl, remiantis šia Įstatymo nuostata, AB „Lietuvos draudimas” nekyla pareiga atlyginti turtinę žalą dėl transporto priemonės sugadinimo.
Pagal 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 p. žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunakinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Iš pateiktos pažymos apie automobilio vertę aišku, kokia automobilio vertė buvo iki eismo įvykio, tačiau nėra jokių duomenų apie automobilio liekanų vertę po eismo įvykio. Ieškovas J. A. posėdžio metu nurodė, kad automobilio vertė buvo 2000 Lt. Po įvykio už stovėjimą aikštelėje buvo priskaičiuoti 8000 Lt, jis sudarė sutartį, kad palieka mašiną stovėjimo aikštelėje ir jie priduos ją metalo laužui, bei primokėjo dar 200 Lt, tačiau jokių duomenų įrodančių šiuos teiginius nepateikia, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovų reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovams priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. iš atsakovo ir trečiojo asmens lygiomis dalimis po 200 Lt (2000 Lt x 50 proc./2) išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.245 - 6.250 str. str., 6.276 str., 6.283 str., CPK 96, 259, 260, 263, 265, 268-270 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš V. N. ir AB “Lietuvos draudimas” ieškovo A. A. naudai:
50 proc. sumažintą periodinių išmokų dydį, t.y. 3354,09 Lt, už laikotarpį nuo 2009-06-18 iki 2013-08-31;
50 proc. sumažintą periodinių išmokų dydį t.y. 71,39 Lt, kas mėnesį turtinei žalai atlyginti, indeksuojant jį priklausomai nuo minimalios mėnesinės algos/vyrų neto darbo užmokesčio statybų sektoriuje ir ieškovui mokamų valstybinio socialinio draudimo išmokų skirtumo, nuo 2013-09-01 iki 2054-06-08, šią išmoką mokant kas metų ketvirtį.
Priteisti iš AB “Lietuvos draudimas” ieškovo A. A. naudai 3452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš V. N. ieškovo A. A. naudai 26547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.