Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-11-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1683-613/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-06
Bylos Nr.
2S-1683-613/2025
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00845-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Pareiškėjas
E. G.
Suinteresuotas asmuo
D. P.
Civilinė byla Nr. 2S-1683-613/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00845-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.6.1; 3.5.14
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2SP-4511-1224/2025, suinteresuotas asmuo D. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja E. G. kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą siekiant užtikrinti suinteresuoto asmens nustatytą bendravimo tvarką su vaikais.

2. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo D. P. nesimato su vaikais, taip kaip yra numatyta Sutartyje, dėl to vaikai patiria emocinę įtampą ir neapibrėžtumo jausmą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo D. P. pateikė atsiliepimą į prašymą.

4. Nurodė, jog norėjo paimti nepilnamečius vaikus, tačiau pareiškėja grasino, todėl vaikų pasiimti jam nepavyko. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, jog moka kiekvieną mėnesį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jo tėvas I. P. kiekvieną rytą vežioja vaikus į darželį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjos E. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2SP-4511-1224/2025 atmetė.

6. Nurodė, kad šalys taikos sutarties punktuose, pasisakydamos dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu D. P. tvarkos, sulygo dėl nepilnamečių vaikų tėvui D. P. tenkančios diskrecinės teisės bendrauti su vaikais, nesiedami jos su imperatyvia pareiga, t. y. sulygo, kad D. P. gali matytis su nepilnamečiais vaikais pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, išsivežti juos atostogų numatytomis sąlygomis. Taigi šalys taikos sutartyje nenumatė sąlygų dėl privalomo D. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - išduoti vykdomąjį raštą dėl 2025 m. kovo 3 d. teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. CPK 646 straipsnio 3 dalies neteisingas taikymas. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi įstatymo galią. Jei viena šalis jos nevykdo, kitos šalies teisė yra gauti vykdomąjį raštą. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad sutarties sąlygos nėra vykdomos.

7.2. Suinteresuotas asmuo nuolat nesilaiko nustatyto bendravimo su vaikais grafiko - neatvyksta jų paimti sutartu laiku, atsisako pasakyti, kur vaikai bus, taip pat nevykdo pareigos juos grąžinti numatytais terminais. Tai patvirtina pridėti „Messenger“ susirašinėjimai.

7.3. 2025 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius surašė vertinimo sprendimus dėl abiejų vaikų (E. G. ir A. L. G.), kuriuose konstatuota, kad vaiko tėvas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, nedalyvauja vaikų gyvenime, turi įsiskolinimų dėl išlaikymo. Taip pat nurodyti rizikos veiksniai - galimi priklausomybių ir socialinės atsakomybės pažeidimai.

7.4. Antstolio sistemos išrašas patvirtina, kad D. P. turi vykdomąją bylą dėl išlaikymo nemokėjimo, kas rodo jo nuolatinį vengimą vykdyti teismo sprendimus.

7.5. Pirmiausia turi būti užtikrinami vaikų interesai. Šiuo metu jie yra pažeidžiami - vaikai patiria emocinį nestabilumą, netikrumą dėl bendravimo su tėvu, be to, tėvas vengia savo pareigų.

7.6. Teismo nutartis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdomasis raštas išduodamas ir tais atvejais, kai sutartis vykdoma ne visiškai ar netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-916/2019).

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepdamas į atskirąjį skundą nurodo, kad siekė bendrauti su vaikais, tačiau su pareiškėja susikalbėti nepavyko, ji grasino kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą.

9. Apeliantė pateikė atsiliepimą į D. P. atsiliepimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl apeliantės atsiliepimo

12. Apeliantė pateikė atsiliepimą į D. P. atsiliepimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK normos nenustato atsiliepimo į atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo, todėl apeliantės pateiktas atsiliepimas neprijungtinas ir nevertintinas su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalį, nes teismo patvirtinta taikos sutartis turi įstatymo galią. Jei viena šalis jos nevykdo, kitos šalies teisė yra gauti vykdomąjį raštą.

16. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.

17. Kaip byloje nustatyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtino 2025 m. kovo 3 d. šalių sudarytą taikos sutartį (toliau – Sutartis). Sutarties 4-20 punktuose pareiškėjai E. G. ir D. P. susitarė dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Sutarties 4-11 punktuose šalys nustatė tokią bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais: „4. Tėvas gali matytis su dukromis pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį.5. Dukrą A. L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gali paimti su nakvyne (tėvo registruotu adresu) iš motinos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 va. ryte ir grąžinti sekmadienį iki 20 val.6. D. E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ne ilgiau 2 valandų, vaikas žindomas.7. Lyginiais kalendoriniais metais vaikai pirmą Kalėdų dieną praleidžia su tėvu, antrą diena su motina. Nelyginiais kalendoriniais metais vaikai praleidžia pirmą Kalėdų dieną su motina, antrą Kalėdų dieną su tėvu.8. Lyginiais kalendoriniais metais pirmą Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su motina, antrą Šv. Velykų dieną su tėvu. Nelyginiais kalendoriniais metais pirmą Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su tėvu, antrą Šv. Velykų dieną su motina.9. Vaikų tėvas neprieštarauja, kad motina vežasi vaikus atostogų į užsienį, kai motina jam praneša apie tai dvi dienos iki kelionės pradžios.10. Vaikų tėvas gali išsivežti vaikus atostogų, kai vaikams sueis 5 metai, iki 5 metų tik Lietuvos Respublikoje.11. Vaikų tėvas negali paimti vaikų iš darželio be motinos sutikimo.“ Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šalys taikos sutartyje pasisakydamos dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu D. P. tvarkos, susitarė dėl nepilnamečių vaikų tėvui D. P. tenkančios teisės bendrauti su vaikais, nesiedami jos su imperatyvia pareiga, t. y. susitarė, kad D. P. gali matytis su nepilnamečiais vaikais pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, išsivežti juos atostogų numatytomis sąlygomis.

18. Pažymėtinas, kad reikalavimus vykdomojo rašto turiniui įtvirtina CPK 648 straipsnio nuostatos. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Taigi vykdomajame rašte negali būti įrašomi kiti duomenys nei tie, kurie yra nurodyti vykdytino teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 30 punktas). Nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja E. G. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, motyvuodama tuo, kad suinteresuotas asmuo D. P. nesilaiko taikos sutarties sąlygų – neatsiima vaikų nustatytomis dienomis, neinformuoja apie neatvykimą, nevykdo pareigos užtikrinti reguliarų bendravimą su dukromis, tačiau atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad tokių sąlygų taikos sutartyje šalys nebuvo numačiusios, kaip minėta, šalys susitarė kad D. P. gali matytis su nepilnamečiais vaikais pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, išsivežti juos atostogų numatytomis sąlygomis, taigi akivaizdu, kad tokio turinio vykdomojo rašo išdavimas neatlieps pareiškėjos lūkesčių, nes šiame vykdomajame rašte nebus nurodyta, kad D. P. bus įpareigotas pasiimti vaikus nustatytomis dienomis, informuoti apie neatvykimą ir vykdyti pareigą užtikrinti reguliarų bendravimą su dukromis.

21. Taigi nustačius, kad taikos sutarties sąlygos nėra aiškios ir jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Pažymėtina, kad nutartis dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl jeigu bendravimas tarp skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų nevyksta ir tai kenkia vaikams, pareiškėja turi galimybę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir prašyti nustatyti aiškią, pareigą bendrauti, bendravimo tvarkos detales ir vykdymo mechanizmus, vaikų tėvo pareigą informuoti apie neatvykimą, ir tokiam teismo sprendimui įsiteisėjus gauti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

22. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91), todėl kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiamos nutarties pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Seselskytė