Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Jolitai Inčienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. J. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino, parodė, kad kažkuriuo laikotarpiu mama pasodino tris neaiškios kilmės augalus. Tie augalai kažkur 2022 m. rugpjūčio pradžioje pradėjo augti, pradėjo skleisti nemalonų kvapą, todėl pats juos nupjovė ir padėjo į šoną norėdamas juos sudeginti, jie gulėjo apie 3 savaites ant saulės, džiovino, kad galėtų sudeginti, padėjo ant sofos, toje vietoje nevaikšto. Kad tai kanapės, suprato prieš nupjaudamas, todėl ir nupjovė, tai suprato iš kvapo bei brolis pasakė kelias savaites iki atvažiuojant policijai. Kadangi kanapės neužaugusios, ten nebuvo narkotinių medžiagų. Internete skaitė, kad jos neužaugusios, jos turi žydėti, bet buvo be žiedų. Pats nevartoja narkotikų, nepasirašinėjo po jokiais tyrimais. Negali paaiškinti, kodėl šlapime aptikta narkotinių medžiagų. Brolis M. J. prisigėrė ir paskambino į policiją, pasakė policijai, jog auga kanapės, nors jos net neaugo. Rugsėjo 1 dieną pareigūnai rado tuos sudžiūvusius augalus, surinko jam nedalyvaujant, dar buvo atvykęs kažkoks asmuo su civiliais rūbais, čiupinėjo augalus. Buvo toliau, dirbo lauke, ir matė, kas ten buvo ir čiupinėja. Mano, kad policijos pareigūnai žino, kas tas asmuo. Mano, kad jo teisės buvo pažeistos. Kai paėmė įkalčius, paprašė padaryti kratą namuose, leido jiems. Apžiūros metu nedalyvavo, sėdėjo mašinoje, o kitas pareigūnas atliko. Pasirašė, kai buvo automobilyje. Apžiūros metu nebuvo paimti objektai. Skundų nerašė, nes negalvojo, kad eis iki teismo. Nerašė, nes nebuvo dėl ko rašyti, ten buvo paprastos šakos. Mama dažnai lankosi sodyboje, sodina augalus. Mama augino tuos augalus, tai pati jam pasakė prieš porą savaičių iki teismo posėdžio, sužinojusi, kad bus teismas, ji buvo sodyboje atvažiavus pareigūnams, tuo metu ji nieko nepasakė pareigūnams.

Liudytojas Gžegožas Klimaševskis (Gžegož Klimaševskij) teismo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pabaigoje gautas M. J. pranešimas, kad G. J. augina kanapes. Nuvyko į darbo pabaigą su kolega Arnoldu Grunt – Mejer, prisistatė ir pasakė dėl ko atvyko, paprašė aprodyti teritoriją. G. J. nurodė, kad draudžiamų daiktų nėra. Buvo patikrinta visa aplinka, G. J. visur dalyvavo. Už pirties pastato, po prailginta pastoge stovėjo sofa – lova, o ant jos tvarkingai vienas ant kito buvo sudėti 3 kanapių stiebai, vešlūs, apie 120-150 cm. Kadangi juos reikėjo supakuoti, buvo panaudoti du dideli maišai. Teritorijoje du namai atskiri, ūkinis pastatas, pirtis, daržas, kitur nieko nebuvo rasta. Prie pirties saulėtoje pusėje 20-23 cm nuo sienos matėsi nupjautų kanapių stiebai žemėje, dar viena šakelė buvo auganti, ją paėmė. Aplinka tvarkinga, nušienauta. Stiebai nepažeisti, nepanašu, kad būtų su trimeriu nupjauti, augalai buvo prižiūrėti. G. J. paklaustas, kas tai, atsakė, kad nežino, sakė pats pasodino, nežinojo, kas ten, pasakė, kad nepatiko kvapas ir nupjovė. Buvo paklaustas, kodėl nesunaikino, nepaaiškino. Taip pat buvo paklaustas, iš kur gavo sėklų, nenurodė, gal vengė atsakyti tiesiogiai. Sodyboje be G. J. buvo jo brolis M. J. ir jų motina. Motina tvarkėsi darže ir paskubomis išvyko, matė, kad mama ėjo link savo automobilio. Apžiūroje dalyvavo G. J., pats su kolega. M. J. gyvena sename name. M. J. motina priėjo prie jų ir klausė iš kur gauta informacija. Paaiškino jai, kodėl atvyko. Ji klausė bendrus dalykus. Ji atsakė, kad visur leidžiama auginti kanapes. Ji dėl kanapių sakė, kaip suprato, ji žinojo, kad tai kanapės buvo. Sodyba nemaža, vaikščiojo po visą teritoriją jis pats ir kolega. Pačioje pabaigoje nusprendė užeiti už pirties su kolega ir G. J.. Pašalinių asmenų sodyboje nebuvo. Kaltinamojo priminė apklausa gal automobilyje vyko, o vėliau tyrėja gal komisariate apklausinėjo. Įvykio vietos apžiūra atlikta kaltinamajam dalyvaujant. Mama gal jau buvo išvykus. Paimant augalus nuo sofos dalyvavo G. J.. Nekilo įtarimo, kad tai kito asmens kanapės. Iš ankstesnių pokalbių suprato, kad pirties pastatas G. J. priklauso. Pirties pastatas turi prailgintą pastogę. Nepamena, ar buvo atvykęs pašalinis asmuo, buvo išvardinti asmenys. Gal ir buvo kažkas dar atvykęs. Kvietė kolegą, kad atvežtų pakuotę, kadangi neturėjo tinkamos pakuotės kanapėms. Kolega Dubako atvyko su tarnybiniu automobiliu ir atvežė pakuotę. Kolega atvežė pakuotę, padavė ir išvažiavo, jis neatlikinėjo jokių veiksmų, jie patys supakavo. Kai atvežė pakuotę, G. J. sėdėjo automobilyje. Kanapės buvo kartu pernešamos dalyvaujant G. J.. Kanapės perneštos nesupakuotos nuo pirties iki tarnybinio automobilio, kaltinamasis buvo kartu. Kanapės gulėjo iš jo pusės – jis sėdėjo dešinėje gale, šalia jo buvo padėtos kanapės, jo matymo zonoje, G. J. kieme ant žolės, nuo jo iki kanapių gal 1 ar 1,5 m atstumu. Automobilis apie 20 m. nuo pirties buvo. Įrašo nedarė, fiksuota body kameromis. Fiksavo pats body kamera. Body kamera įjungta prieš atvykstant, išjungta buvo po kratos. Augalai tikrai ne ką tik nupjauti, bet gerai padžiovinti, jau beveik lapai krito.

Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, kadangi kaltinamasis yra jo brolis.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. J. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo neprisipažįsta visiškai, kadangi aplinkybės nurodytos įtarime neatitinka faktinių aplinkybių. Paaiškina, kad tikslios datos neprisimena, bet tai galimai buvo 2022 metais, gyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prie ūkinės paskirties pastato savaime užaugo keli augalai, kurių pats specialiai nesėjo ir neaugino. Minėtiems augalams pradėjus skleisti nemalonų kvapą, juos, tikslios datos neprisimena, nupjovė ir numetė už apie 30 cm atstumu nuo augimo vietos, ant sofos prie ūkinės paskirties pastato, tikslu sudeginti laužavietėje už 3 metrų, tik kad nesudegino, nes specialiai nekūrė laužavietės dėl kelių augalų, o įtarime nurodytą dieną - 2022-09-01 atvykę policijos pareigūnai suradę minėtus augalus pasiėmė. Nupjauti augalai ir policijos pareigūnų surasti buvo ne tą pačią dieną, o kelių dienų skirtumu, tik tiksliau nežino, neskaičiavo. Žino, kaip atrodo kanapės iš viešai prieinamos informacijos. Minėti augalai panašūs į kanapes. Narkotinių medžiagų jokių, juolab kanapių, nevartoja ir niekada nevartojęs. Specialiai neaugino ir nupjovęs nedžiovino, t. y. tokiu būdu negamino kanapių ir nelaikė, kadangi nevartoja narkotinių medžiagų, t. y. kanapių, bet dėl to, iš kur pas jį atlikus tyrimą šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, paaiškinimo neturi. Asmeniniams poreikiams, vartojimui iš sėklų sėja, sodina ir augina gyvenamoje sodyboje vaistažoles, gėles, daržoves, vaisius, bet kanapių tai tikrai nesėjo, neaugino, nedžiovino ir nelaikė (1 t., b. l. 120-123).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. J. nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-10-20 liudytoju apklaustas Gžegožas Klimaševskis parodė, kad kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK) Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju A. Grunt – Mejer dirbant pagal 2022-08-23 policijos registruojamų įvykių registre užregistruotą pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) auginamų kanapių, nuvykus 2022-09-01 į vietą patikrinti sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), dalyvaujant G. J., apžiūros metu buvo rastos ir paimtos augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos, t. y. viena augalinės kilmės šakelė, kuri supakuota į paketą Nr. 1 ir trys augalinės kilmės stiebai, kurie supakuoti į paketą Nr. 2. G. J. paaiškino, kad pasisodino sėklų, manė jog tai vaistažolės, išaugę augalai skleidė nemalonų kvapą, todėl augalus nupjovė norėdamas išmesti. G. J. buvo pasiūlyta pateikti gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose turimus draudžiamus daiktus. Priėmus nutarimą daryti kratą, buvo atlikta nesankcionuota krata, kurios metu nieko nerasta ir nepaimta. Bendraujant su G. J. nekilo įtarimas, jog pastarasis gali būti apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kadangi kalbėjo jis aiškiai ir suprantamai, nuotaikų svyravimų nebuvo, aplinkoje orientavosi, koordinacija nesutrikusi, akys neparaudusios, vyzdžiai neišsiplėtę, injekcijų žymių ant rankų ar kitų kūno vietų nesimatė, marihuanos, vadinamosios „žolės“, kvapo nuo pastarojo nesijautė, todėl G. J. apsvaigimo nustatymo testas atliktas nebuvo. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) (1 t., b. l. 48-51).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-13 liudytojas M. J. apklausos metu parodė, kad G. J. yra jo brolis, todėl pasinaudodamas savo teisėmis atsisakė ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus (1 t., b. l. 60-62).

2022-09-01 Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Gžegožo Klimaševskio tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nuodyta, kad 2022-09-01 14.15 val. (duomenys neskelbtini) kieme, prie ūkinio pastato, ant sofos rasti trys stiebai augalinės kilmės medžiagos, galimai narkotinė medžiaga (t. 1, b. l. 5-8).

2022-08-23 Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų išraše nurodyta, kad 2022-08-23 18.52 val. Bendruoju pagalbos centro telefonu paskambinęs pranešėjas M. J. (informaciją teikia nenoriai), t. y. teigia, kad nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), auginamos kanapės. Pranešėjas sako, kad jis „tik darbuotojas“ (1 t., b. l. 9-10).

2022-09-01 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Sodybos teritorija neaptverta. Teritorijoje yra du gyvenamieji pastatai, ūkinis pastatas, pirtis. Prie pirties pastato pietinės sienos, žemėje matosi trys nupjauti augalų stiebai, kurių ilgis yra iki 15 cm, ant vidurinio stiebo, žemiau pjovimo vietos, yra šakelė - galimai narkotinė medžiaga, kuri yra nupjauta ir supakuota į popierinį paketą Nr. 1 (plomba „POLICIJA 130364“). Pirties pastato rytinėje pusėje yra įėjimo durys, per visą sieną įrengta pastogė. Prie įėjimo durų, kairėje pusėje po pastoge, yra sofa-lova. Ant sofos-lovos guli trys nupjauti augalinės kilmės stiebai - galimai narkotinė medžiaga, supakuota į popierinę pakuotę Nr. 2 (plomba „POLICIJA 117799“ ir „POLICIJA 117800“). Apžiūrėjus vietovę daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ir objektų nerasta (1 t., b. l. 11-18).

2022-09-02 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. J. (1 t., b. l. 30-31).

2022-09-30 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2591856-22 nurodyta, kad žalios spalvos sausas augalas (Paketas Nr. 1 su plomba „POLICIJA 130364“), 2022-09-01 rastas ir paimtas įvykio vietos - sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios G. J., apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,793 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,0 %. 3 vnt. žalios spalvos sausų augalų (Paketas Nr. 2 su plombomis „POLICIJA 117799“ ir „POLICIJA 117800“), 2022-09-01 rasti ir paimti įvykio vietos - sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios G. J., apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 821,980 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,7 %. Tyrimo metu sunaudota 0,244 g kanapių (antžeminių dalių) (Paketas Nr. 1) ir 0,823 g kanapių (antžeminių dalių) (Paketas Nr. 2) (1 t., b. l. 23-26).

2023-01-10 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu „2022_0901_141806_001.MP4“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris HP bei vaizdo įrašų VLC Media player peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė 05.02 min. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad filmuojama dienos metu. Įraše užfiksuotas policijos pareigūnų bendravimas su vyriškiu, kaip vėliau tyrimo metu nustatyta - G. J., sodybos teritorijos apžiūrėjimas, fiksavimas (1 t., b. l. 63-65).

2023-01-26 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Skambučio pradžios data ir laikas yra 2022-08-23, 18.52 val., ID 92049603821, įrašo trukmė – 02.11 min. Perklausius garso įrašą nustatyta, kad 2022-08-23 paskambinęs M. J. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), auginamos kanapės, reikia policijos (1 t., b. l. 66-68).

2022-11-28 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (1 t., b. l. 97).

2023-02-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023-02-06 rašte Nr. (1.8Mr)SD-60 nurodyta, kad tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis (toliau - THC-COOH) yra tetrahidrokanabinolio (kanapių produktų psichoaktyvios veikliosios medžiagos) psichotropiškai neaktyvus metabolitas. Specialiosios medicininės literatūros duomenimis, pavartojus kanabinoidų ne daugiau kaip vieną kartą, THC-COOH aptikimo šlapime laikotarpis po paskutinio vartojimo - 2-3 paros (Madea, Burkhard; Dettmeyer, Reinhard. 2007. Basiswissen Rechtsmedizin, Teisės medicinos pagrindai, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010); 3-4 paros (National Drug Court Institute, Vol. IV, No. 2, April 2006); 3 paros (Advances in Psychiatrie Treatment (1999), vol. 5, PP- 180-191). Kanabinoidus vartojant kelis kartus per savaitę THC-COOH galima aptikti šlapime apie 5-15 parų, vartojant reguliariai - 2-6 savaites, atskirais atvejais iki 3 mėnesių (Madea, Burkhard; Dettmeyer, Reinhard. 2007. Basiswissen Rechtsmedizin, Teisės medicinos pagrindai, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010) (1 t., b. l. 100).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais, paprastai aktyviais veiksmais – gaminant narkotines ar psichotropines medžiagas, perdirbant narkotines ar psichotropines medžiagas, įgyjant narkotines ar psichotropines medžiagas, laikant narkotines ar psichotropines medžiagas, gabenant narkotines ar psichotropines medžiagas, siunčiant narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikalstamos veikos objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bent kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai minėti veiksmai atliekami neteisėtai.

Veikos pripažinimą nusikaltimu ir kvalifikavimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį lemia narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kuriomis neteisėtai disponuojama, kiekis. Kaltininkas turi neteisėtai disponuoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, kuris viršija jų nedidelį kiekį. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalį, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Šiose rekomendacijose nurodytas kanapių (antžeminės dalys) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g medžiagos, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g medžiagos, o labai didelis kiekis -2500 g ir daugiau.

Pagal rekomendacijas, nagrinėjamu atveju G. J. gamino ir laikė psichotropines medžiagas – kanapes, kurių kiekis (821,980 g) atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose rekomendacijose dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų dideliam kiekiui.

Pagal galiojančią teisminę praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai tokie atlygintini ar neatlygintini veiksmai kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Gabenimas ir siuntimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015).

Tai, jog G. J. augino ir laikė būtent psichotropinę medžiagą – kanapes, patvirtina 2022-09-30 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateikto žalios spalvos sausas augalas (3 vienetai) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 821,980 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,7.

Sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės, visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo duoti parodymai teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi – ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis nurodė, kad 2022 metais, jo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prie ūkinės paskirties pastato savaime užaugo keli augalai, kurių pats specialiai nesėjo ir neaugino, minėtiems augalams pradėjus skleisti nemalonų kvapą, juos, nupjovė ir numetė už apie 30 cm atstumu nuo augimo vietos, ant sofos prie ūkinės paskirties pastato, tikslu sudeginti laužavietėje už 3 metrų, tik kad nesudegino, nes specialiai nekūrė laužavietės dėl kelių augalų. Minėti augalai panašūs į kanapes. Specialiai neaugino ir nupjovęs nedžiovino, t. y. tokiu būdu negamino kanapių ir nelaikė, kadangi nevartoja narkotinių medžiagų, t. y. kanapių. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad kanapes pasodino jo mama, be to, teigė, kad jog tai kanapės, žinojo dar iki jas nupjaunant.

Nurodytą kaltinamojo versiją teismas vertina kaip gynybos versiją, siekiant išvengti atsakomybės.

Kaltinamojo parodymai yra paneigti teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais, kurie sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Pirmiausia, tai kaip matyti, kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad nežinojo kokie augalai pas jį auga sodyboje, paneigia pačio kaltinamojo aukščiau teismo nurodyti parodymai teisiamojo posėdžio metu, be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad žino kaip atrodo kanapės, augina vaistažoles, gėles, daržoves, vaisius.

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir tai, kad trys kanapių augalų stiebai tvarkingai, išlaikant atstumus, pasėti prie pietinės pirties sienos (b. l. 16), taigi, jos nebuvo pasėtos chaotiškai, bet žinant kokie atstumai turi būti išlaikyti, tai, teismo vertinimu, rodo, jog augalai pasodinti specialiai.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo versiją, kad jis kanapes nupjovė tik sužinojęs, jog tai yra būtent šis narkotinis augalas bei jog šiuos augalus ketino sunaikinti, kadangi vargu ar ketinamus sunaikinti augalus jis būtų padėjęs tvarkingai džiūti ant sofos, o ne būtų išmetęs ar laikęs krūvoje su kitomis atliekomis arba nušienauta žole, maža to, kaltinamasis nurodė, jog šie augalai skleidė nemalonų kvapą, todėl kritiškai vertintina, kad nemalonaus kvapo augalai nėra išmetami arba kitaip utilizuojami, bet sudedami ant sofos, į kurią, be to, gali įsigerti nemalonus kvapas.

Teismas taip pat kritiškai vertina kaltinamojo versiją, kad kanapes pasodino jo motina, kadangi ikiteisminio tyrimo metu apie šią aplinkybę kaltinamasis neužsiminė, be to, tiek pats kaltinamasis, tiek apklaustas teisiamojo posėdžio metu pareigūnas Gžegožas Klimaševskis nurodė, kad kanapių radimo metu kaltinamojo motina buvo sodyboje, bet pareigūnams apie tai, jog šie augalai priklauso jai, neužsiminė.

Teismo įsitikinimą, kad kanapės priklausė pačiam kaltinamajam sustiprina ir tai, jog kaltinamasis vartojo kanapes, kadangi jo šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (b. l. 97).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai padaryti pažeidžiant įstatymą, tačiau teismas nesutinka su tokia kaltinamojo nuomone, kadangi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neskundė, protokoluose pasirašė, pastabų neturėjo.

Taigi, ištyrus byloje aukščiau aptartus įrodymus, sujungus juos į vientisą grandinę, jų visuma patvirtina, kad G. J. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2022-09-01 apie 14.01 val. jam nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie ūkinio pastato ant sofos džiovino ir taip neteisėtai gamino 2022 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, prie pirties pastato paties užaugintą narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 821,980 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,7 %, ir šią narkotinę medžiagą laikė iki kol 2022-09-01 įvykio vietos apžiūros metu, laikotarpiu nuo 14.01 val. iki 14.25 val., ją rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai. Kaltinamojo G. J. kaltė padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta, veika, įvertinus medžiagų kiekį ir įsigijimo tikslą, kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BPK 1 straipsniu, BK 41, 54, 61, 67 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas ją charakterizuojančias aplinkybes.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo G. J. lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59-60 straipsniai).

G. J. veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su narkotinių medžiagų gaminimu ir laikymu, nesiekiant jų platinti.

Teismas taip pat atsižvelgia, jog G. J. praeityje 7 kartus teistas Didžiojoje Britanijoje, Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 137-149). Per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas vieną kartą, skirtas įspėjimas (b. l. 135-136). Kaltinamasis nedirba (b. l. 132-133), byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą, nevedęs.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgdamas į tai, kad G. J. teisiamas pirmą kartą, nedirba, teismas sprendžia, kad už padarytą nusikaltimą jis baustinas švelniausia sankcijoje numatyta bausme - pinigine bauda. Atsižvelgiant, kad BK 47 straipsnio pagrindu už nesunkaus nusikaltimo padarymą minimali bauda yra pakankamai didelė ir prasideda nuo 50 MGL (2 500 Eur) dydžio, todėl įvertinus kaltinamojo gaunamas pajamas jam skirtinos piniginės baudos dydis artimas minimumui 60 MGL (3000 Eur). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, todėl teismui yra suteikta teisė nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Taigi, atsižvelgus į kaltinamojo finansinę būklę, nedirba, skirtinos baudos dydį, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti kaltinamajam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas BVK 22 straipsnio 2 dalyje minimalus, o būtent – 12 mėnesių.

VI. Kiti klausimai

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą (Pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turinčius reikšmės nusikalstamai bylai tirti ir nagrinėti:

- Tyrimo objektų pakuotės po atlikto tyrimo supakuotas į dėžę ir perduotos saugoti į Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK saugyklą (2022-10-17 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 27-29), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

- Kanapės (antžeminės dalys) (2,549 g ir 821,157 g) saugomos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje, saugykloje, esančioje Liepyno g. 7, Vilniuje (1 t., b. l. 23-26), perduotinos saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos;

- Kompaktinis diskas su mobilia vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie uniformos (angl. body camera), padarytu vaizdo įrašu ir Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašu, saugomas prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio – 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) piniginę baudą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą (Pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai bylai tirti ir nagrinėti:

- Tyrimo objektų pakuotes po atlikto tyrimo supakuotas į dėžę ir perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK saugyklą (2022-10-17 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 27-29), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- Kanapes (antžeminės dalys) (2,549 g ir 821,157 g) saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje, saugykloje, esančioje Liepyno g. 7, Vilniuje (1 t., b. l. 23-26), perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- Kompaktinį diską su mobilia vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinamą prie uniformos (angl. body camera), padarytu vaizdo įrašu ir Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašu, saugomas prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Išaiškinti G. J., kad 3 000 Eur bauda per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), baudos įmokos kodas 6801, o konfiskuotino turto įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda ar konfiskuota suma bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.