Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-2294-614/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-08
Bylos Nr.: e2-2294-614/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01551-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Surgailienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Interbesta“
Advokatai: Stanislav Papijanc, Martynas Kalvelis

Civilinė byla Nr. e2-2294-614/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01551-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.4.5,3.; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

sekretoriaujant Renatai Andreson, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui advokatui Martynui Kalveliui, atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ ir bankrutuojančios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovui advokatui Stanislav Papijanc, tretiesiems asmenims nesant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“ ir bankrutuojančiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Interbesta“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „CONSTRUCTION ACE“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės "Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras", dėl sandorių nuginčijimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovėms, prašydama: 1. pripažinti negaliojančia atsakovo BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovo UAB „EDS INVEST“ 2018‑02‑08 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį šiose dalyse: 1) dalyje, kurioje atsakovas BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsakovui UAB „EDS INVEST“ perleido reikalavimą į skolininką BUAB „CONSTRUCTION ACE“, kylantį iš 2012-10-31 paskolos sutarties Nr. 12‑00428 LTL su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais; 2) dalyje, kurioje atsakovas BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsakovui UAB „EDS INVEST“ perleido reikalavimą į skolininką UAB „Interbesta“, kylantį iš 2012-10-04 paskolos sutarties Nr. 12-00389 LTL su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais; 2. taikyti restituciją – grąžinti reikalavimą į skolininką BUAB „CONSTRUCTION ACE“, kylantį iš 2012-10-31 paskolos sutarties Nr. 12‑00428 LTL su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais ir reikalavimą į skolininką UAB „Interbesta“, kylantį iš 2012-10-04 paskolos sutarties Nr. 12-00389 LTL su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais atsakovui BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (trumpinama – VTK) įpareigojant atsakovą BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ grąžinti atsakovui UAB „EDS INVEST“ kainą, gautą pagal 2018‑02‑08 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį už reikalavimo į skolininką BUAB „CONSTRUCTION ACE“, kylančio iš 2012-10-31 paskolos sutarties Nr. 12‑00428 LTL su visomis užtikrinimo priemonėmis, ir reikalavimo į skolininką UAB „Interbesta“, kylančio iš 2012-10-04 paskolos sutarties Nr. 12-00389 LTL su visomis užtikrinimo priemonėmis, perleidimą atsakovui UAB „EDS INVEST“. Ieškovė taip pat pateikė dubliką. Ieškovė ieškiniu ir dubliku nurodo, jog skolininkė UAB „Construction Ace“ (trumpinama – CA) ir atsakovė KU „Vilniaus taupomoji kasa“, ieškovė bei UAB „Finiens“ (trumpinama – Finiens) 2012-11-05 sudarė sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo Nr. 20120120018995), (toliau – Hipotekos sandoris 1), pagal kurį atsakovės VTK naudai įkeistas ieškinyje išvardintas ieškovei, Hipotekos sandoriu 1 užtikrinta skolininkės prievolė, kylanti iš 2012-10-31 paskolos sutarties Nr. 12‑00428 LTL su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais. UAB „Emilė“, atsakovė VTK ir ieškovė 2012-10-05 sudarė sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo Nr. 20120120013737) (toliau – Hipotekos sandoris 2), pagal kurį VTK naudai įkeistas taip pat ieškinyje nurodytas ieškovei, kaip svetimo turto hipotekos davėjai, nuosavybės teise priklausantis turtas. Šiuo hipotekos sandoriu užtikrintas 2012-10-04 paskolos sutarties Nr. 12-00389 LTL, sudarytos tarp VTK ir UAB „Emilė“ vykdymas. Vėliau UAB „Emilė“ buvo pakeista kita skolininke – UAB „Interbesta“ (pasikeitė prievolės šalis). Antstolio Donato Kisieliaus patvarkymu buvo priimti vykdyti Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. išduoti vykdomieji įrašai ir pradėtos vykdomosios bylos: Nr. 0174/16/01223 (atliekami vykdymo veiksmai dėl skolos išieškojimo iš skolininkės hipotekos kreditorės EDS INVEST naudai, išieškojimą nukreipiant į ieškovei nuosavybės teise priklausantį Hipotekos sandoriu 1 įkeistą nekilnojamąjį turtą) ir Nr. 0174/17/03141 bei Nr. 0174/17/03142 (atliekami vykdymo veiksmai dėl skolos išieškojimo iš UAB „Interbesta“ hipotekos kreditorės EDS INVEST naudai, išieškojimą nukreipiant į ieškovei nuosavybės teise priklausantį ir Hipotekos sandoriu 2 įkeistą nekilnojamąjį turtą). Taigi, vykdomosiose bylose EDS INVEST naudai yra išieškoma iš turto, kuris buvo įkeistas hipotekos sandorių pagrindu. Antstolis 2018-05-18 patvarkymu Nr. S-18-174-9480 vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01222 nusprendė patenkinti EDS INVEST prašymą ir pakeitė pradinį išieškotoją VTK nauju išieškotoju EDS INVEST, patvarkyme nurodė, jog EDS INVEST kartu su 2018‑04‑24 prašymu dėl išieškotojo pakeitimo pateikė šiuos priedus: (1) išrašą iš 2018‑02‑08 reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties; (2) išrašą iš 2018-03-27 sandorio užbaigimo akto; (3) 2018-03-27 priėmimo – perdavimo aktą; bei (4) išrašą iš 2018-03-27 reikalavimo teisių sąrašo. VTK perleido savo reikalavimą CA atžvilgiu naujam kreditoriui – EDS INVEST. Iš ieškovės pridėtų patvarkymų vykdomosiose bylose matyti, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė VTK kitai atsakovei EDS INVEST, be kita ko, perleido visus VTK reikalavimus kildinamus iš minėtų paskolos sutarčių, kurių vykdymas buvo užtikrintas svetimo daikto (ieškovės turto) hipoteka. Ieškovės, kaip hipotekos davėjos, sutikimas VTK ir/arba EDS INVEST perleisti reikalavimą pagal paskolos sutartis nebuvo gautas. Ieškovė ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (trumpinama - CK) 1.80 str. ir 4.181 str. 3 d. pagrindu, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi pagal CK 4.181 str. 1 d., svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas. Šiuo atveju ieškovė, pati nebūdama skolininke, įkeitė jai priklausantį turtą VTK naudai, todėl akivaizdu, kad hipoteka pagal hipotekos sandorius laikytina svetimo daikto hipoteka, kuriai taikomos CK 4.181 str. specialiosios nuostatos. CK 4.181 str. 3 d. nustato, jog svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. CK 4.181 str. 3 d. nustatyta teisės norma yra akivaizdžiai imperatyvi ir įstatymas nenumato jokių jos išimčių, todėl ją pažeidžiantis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu ab initio. Ieškovė pažymėjo, jog VTK kreditorių komiteto posėdžio metu VTK kreditorių komitetas priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo VTK bankroto administratorių iki 2017-01-05 pateikti kreditorių komiteto nariams ekonomiškai argumentuotą bankroto administratoriaus siūlomos paskolų portfelio pardavimo kainos pagrindimą, bent jau tris alternatyvas dėl paskolų portfelio pardavimo bei šių alternatyvų teigiamas ir neigiamas pasekmes ir įvertinti galimas rizikas. Vykdydamas šį nutarimą, VTK bankroto administratorius 2017-01-20 VTK kreditorių komiteto posėdžio metu pateikė raštą „Dėl B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolų portfelio pardavimo alternatyvų“. Šiame rašte VTK bankroto administratorius atkreipia dėmesį į VTK paskolas, užtikrintas svetimo daikto hipoteka, ir rizikas, susijusias su šiomis paskolomis. EDS INVEST yra profesionalė, kuriai turėtų būti žinomi reikalavimo perleidimo, įskaitant ir svetimo turto hipotekos turėtojo reikalavimo teisių perleidimo, ypatumai, todėl EDS INVEST, būdama atidi ir rūpestinga verslininkė, veikdama savo veiklos srityje, turėjo suprasti ir suprato, kad siekiant įgyti hipotekos turėtojo teises pagal hipotekos sandorius, privaloma gauti ieškovės sutikimą šių teisių perleidimui. Be to, 2018-02-08 reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartyje nurodoma, jog pirkėjas (t.y. EDS INVEST) supranta ir prisiima visą riziką, susijusią su esama reikalavimo teisių kokybe, būkle ir statusu, taigi, atsakovės suvokė tokio sutikimo negavimo pasekmes. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovės nuomone, egzistuoja pagrindas pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ab initio pagal CK 1.80, kadangi ji akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai (CK 4.181 str. 3 d.), taikyti restituciją – VTK grąžinti reikalavimo teisės kylančios iš paskolos sutarčių, o VTK įpareigoti grąžinti atsakovei EDS INVEST sumą, gautą už reikalavimą kylantį iš paskolos sutarčių. Ieškovės nuomone aplinkybės, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu pirminei kreditorei VTK buvo iškelta bankroto byla ar kad buvo išduoti vykdomieji įrašai neturi ir negali turėti įtakos CK 4.181 str. 3 d. imperatyvios nuostatos galiojimui jokia apimtimi, o kadangi tokio sutikimo ieškovė nėra davusi ir dėl to byloje nėra ginčo, imperatyvios nuostatos pažeidimo pasekmės yra Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimas. Minimos imperatyvios normos tikslas yra svetimo daikto hipotekos davėjo teisių užtikrinimas, t. y. ši norma leidžia svetimo daikto hipotekos davėjui užtikrinti savo interesus ir įtakoti prievolinius santykius tarp pagrindinės prievolės skolininko ir kreditoriaus. Šiuo atveju svetimo daikto hipotekos davėjas negali numatyti ateities, t.y. žinoti apie reikalavimo perėmėjo (naujojo kreditoriaus) galimus nesąžiningus ketinimus siekti perimti svetimo daikto hipotekos davėjo turtą ir suvokti galimus interesų pažeidimus. Esant tokiai ieškovės kaip svetimo daikto hipotekos davėjos padėčiai, kai ji nežino ir negali iš anksto žinoti dėl reikalavimo perėmėjo ketinimų bei galimai nesąžiningų veiksmų, todėl konstatuotina, kad CK 4.181 str. 3 d. pažeidimas automatiškai sukelia neigiamus padarinius ieškovei nuo tokio pažeidimo momento, o visos kitos aplinkybės, pavyzdžiui – kokioje stadijoje yra skolos išieškojimas, ar turėjo perleidimas kokios nors įtakos ieškovei ir panašiai, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi imperatyvi teisės norma turi būti įgyvendinama tiksliai ir be jokių nepagrįstų išvedžiojimų ar išsigalvotų išimčių.

Atsiliepimas

2. Atsakovės bendru atsiliepimu į ieškinį ir tripliku prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovės nurodė, kad nesutinka su ieškovės pateikiamu CK 4.181 str. 3 d. normos aiškinimu, kad draudimas neperleisti svetimo turto hipoteka užtikrintos reikalavimo teisės be hipotekos/įkaito davėjo sutikimo yra absoliutus. Reikalavimo teisių pagal ginčo paskolos sutartis ir hipotekas perleidimo atveju šis draudimas netaikytinas, o vien tai, kad CK 4.181 str. 3 d. pavartotas žodžių junginys „neturi teisės“ savaime nereiškia CK 4.181 str. 3 d. nustatyto draudimo absoliutumo ir visuotinumo, kadangi šios normos imperatyvumas CK 1.80 str. 1 d. prasme turi būti vertinamas pagal normos tikrąją prasmę, tikslus, interesus, kuriuos ji gina, sisteminius ryšius su kitomis normomis bei konkrečias faktines aplinkybes. Iš CK 4.181 str. 3 d. normos turinio seka, kad jos pagrindu yra hipotekos kreditoriaus asmens svarba įkaito davėjui. CK 4.189 str. 1 d. nustatyta, kad hipoteka užtikrintas reikalavimas perleidžiamas laikantis reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančių šio kodekso šeštosios knygos nuostatų, todėl CK 4.181 str. 3 d. negali būti aiškinama atskirai nuo bendrųjų kreditoriaus pasikeitimo (cesijos) taisyklių. Pagal CK 6.101 str. 5 d. kreditoriaus asmens svarba gali būti aktuali, kai teisinės prievolės šalis sieja santykis, kuriame kiekviena pusė turi apibrėžtas teises ir pareigas viena kitos atžvilgiu bei teisių ir pareigų vykdymas priklauso nuo tam tikrų individualių prievolės šalies savybių, kurios gali būti svarbios vykdant sutartines pareigas, tačiau paskoliniuose santykiuose bei kitų piniginių prievolių skolininkui pažeidus pirminę prievolę, suėjus jos terminui arba kreditoriui pagrįstai pareikalavus skolinio įsipareigojimų įvykdymo prieš terminą, inicijavus priverstinį skolos išieškojimą, kreditoriaus asmuo, net ir tuo atveju, jeigu jis buvo svarbus iki pirminės prievolės pažeidimo, nebegali būti svarbus skolininkui, kadangi asmuo, kuriam turi būti įvykdyta pradelsta piniginė prievolė, negali įtakoti skolininko padėties, nulemti prievolių apimties padidėjimo, vykdymo sunkėjimo arba kitokio skolininko prievolės pasunkėjimo. Nagrinėjamu atveju aktualiais laikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2018 pateikti išaiškinimai, kad CK 6.101 str. 5 d. taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. Draudimas galioja tik tuo atveju, kai kreditoriaus reikšmingumas nustatomas įvertinus kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas aplinkybes, kurios individualiu atveju gali nulemti konkretaus kreditoriaus svarbą konkrečiam skolininkui. Kadangi prievolės sumokėti skolą vykdymas priklauso tik nuo skolininko, tokios pareigos atlikimas negali priklausyti nuo kreditoriaus asmens individualių savybių, todėl kreditorius, kaip asmuo, turintis reikalavimo teisę pagal tokią prievolę gauti mokėjimą, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas. Tretieji asmenys gali turėti dėl įkaito davėjo turto interesų nesusijusių su užtikrintos prievolės įvykdymu, atsižvelgiant į tai, kyla poreikis apsaugoti įkaito davėjo, kaip turto savininko, interesus. Tačiau įkaito davėjas gali duoti tokį sutikimą iš anksto ir iš anksto duotas įkaito davėjo sutikimas neturi būti personalizuotas, t.y. neprivaloma įvardyti konkretaus asmens, kurias kreditorius turi teisę perleisti svetimo turto hipoteka užtikrintą reikalavimą. Metodinėje medžiagoje, atsižvelgiant į CK 4.181 str. 3 d. atsiradimo tikslus, interesus, kuriuos ji gina, sisteminius ryšius su CK 6.101 str. 5 d., vertinima, kad reikalavimas, jog įkeisto turto savininkas duotų sutikimą reikalavimo teisę perleisti trečiajam asmeniui, negali būti laikomas absoliučiu, kadangi ne visais atvejais kreditoriaus asmuo įkeisto turto savininkui turi esminės reikšmės. Kreditoriaus pasikeitimas atsiradus daikto savininko subsidiariajai atsakomybei negali apsunkinti svetimo daikto savininko padėties. Tačiau kilus subsidiariajai svetimo daikto savininko atsakomybei (šiuo atveju - perėjus į vykdymo procesą), išnyksta CK 4.181 straipsnio 3 dalies apsaugos objektas – svetimo įkeisto daikto savininko interesas, jog reikalavimo teisę įgijusio trečiojo asmens tikslas nebūtų išimtiniai įkeisto svetimo daikto įgijimas ir šis kreditorius negalėtų nesąžiningai inicijuoti pagrindų išieškojimo iš įkeisto daikto atsiradimui. Neegzistuojant CK 4.181 straipsnio 3 dalies apsaugos objektui, reikalavimas gauti įkeisto svetimo daikto savininko sutikimą vykdymo procese dėl reikalavimo teisės perleidimo negali būti taikomas, nes kreditoriaus asmens pasikeitimas, kuomet įkeisto svetimo daikto subsidiarioji atsakomybė jau yra kilusi, esminės reikšmės neturi, inter alia CK 4.181 straipsnio 3 dalis netaikoma. Šie argumentai paneigia CK 4.181 str. 3 d. savaiminį imperatyvumą ir draudimas vertintinas pagal konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Svarbu ir tai, kad nukreipus priverstinį išieškojimą į svetimo turto hipoteka įkeistą turtą, CK 4.181 str. 3 d. įtvirtintas reikalavimas vykdant cesiją gauti įkeičiamo turto savininko sutikimą, negali būti taikomas, kadangi jį taikant negalėtų būti pasiektas nei vienas iš šiai normai keliamų įkeičiamo turto savininko interesų apsaugos tikslų. Be to, turto pardavimo arba jo priverstinio administravimo procesas vyksta išimtinai CPK nustatyta tvarka ir įkeisto turto savininkas negali jo niekaip įtakoti, kadangi prasidėjus vykdymo procesui viskas persikelia į antstolio rankas, o išieškojimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka ir kreditoriaus asmenybė neturi visiškai jokios įtakos šio proceso eigai. Įkeisto turto, į kurį jau nukreiptas priverstinis išieškojimas, savininkui neturi jokios reikšmės kreditoriaus asmenybė, nes visas išieškojimo procesas jau yra valstybės įgalioto asmens – antstolio rankose. Be to, CK 4.181 str. 3 d. nustatytas draudimas neturėtų būti taikomas taip pat ir tais atvejis, kai reikalavimo teisės yra perleidžiamos dėl hipotekos kreditoriaus bankroto, kadangi tokiu atveju taip pat neegzistuoja šia teisės norma saugomas interesas. Hipotekos kreditoriaus bankroto atveju kreditoriaus asmens svarba išnyksta, nes reikalavimas perleidžiamas ne komerciniais tikslais, taip pat ne dėl galimai nesąžiningų trečiųjų asmenų siekio perimti įkeistą turtą, bet įgyvendinant bankroto teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų bei nagrinėjamos bylos atveju Kredito unijų įstatymo reikalavimus kuo operatyviau likviduoti nemokų asmenį, ekonomiškiausiu ir efektyviausiu būdu panaudojant likusį turtą skolų dengimui. Tiek įmonių bankroto, tiek bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams prieštarautų, jeigu bankrutuojančio asmens kreditoriai negalėtų patenkinti savo reikalavimų iš skolininkui priklausančio vertingo turto (reikalavimo teisės, užtikrintos svetimo turto hipoteka) pardavimo rinkos sąlygomis arba būtų priversti laukti neapibrėžtą laiką kol bus realizuotos bankrutavusio hipotekos kreditoriaus teisės (pvz., išieškant skolą priverstinai) ir tokiu būdu papildomai prisidėti prie bankrutavusio hipotekos kreditoriaus administravimo išlaidų atlyginimo. Tokiu atveju įkaito davėjo atsisakymas sutikti su bankrutavusio kreditoriaus užtikrintų reikalavimų perleidimu nepagrįstai sukurtų įkaito davėjui nesąžiningą pranašumą prieš hipotekos kreditorių, nors būtent įkaito davėjas, savo turtu garantuodamas už trečiąjį asmenį, prisiėmė visas su trečiojo asmens prievolių nevykdymu susijusias rizikas. Todėl CK 4.181 str. 3 d. pagrindu tokiam asmeniui neturėtų būti suteikta privilegijuota padėtis (taip pat lyginant su kitais svetimo turto įkaito davėjais) dėl hipotekos kreditoriaus bankroto, paneigti bankroto tikslai greitai ir operatyviai atlikti nemokaus asmens bankroto procedūras, iš esamo asmens turto patenkinant jo kreditorių reikalavimus. Pirminis kreditorius nagrinėjamu atveju yra kredito įstaiga, kuriai yra iškelta bankroto byla, o kreditoriui iškėlus bankroto bylą, jo įtakos skolininkui ar įkaito davėjui apskritai nelieka, nes kredito įstaigos administravimas yra perduotas bankroto administratoriui, kuris, inter alia, yra prižiūrimas kreditorių (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 str.) taip pat bankroto bylą nagrinėjančio teismo. Bankroto bylos metu turi būti realizuojamas bankrutuojančio asmens turtas bei tenkinami bankrutuojančio asmens kreditorių interesai. Bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p.). Tad bankroto administratoriaus administruojama bankrutuojanti įmonė nebegali turėti skolininkui ar įkaito davėjui reikšmingo vaidmens. Tokios aplinkybės galėtų būti vertinamos svarbiomis sprendžiant, ar trečiojo asmens sutikimas yra reikalingas, ar trečiasis asmuo – jo nesuteikdamas – elgiasi sąžiningai. Unijos atliktam reikalavimo teisių pagal ginčo paskolos sutartis perleidimui Naujajam kreditoriui nėra taikomas CK 4.181 str. 3 d. draudimas, kadangi ginčo reikalavimo teisių perleidimas naujajam kreditoriui atliktas, kai buvo kilusis asmeninė ieškovo atsakomybė ir uniją su ieškovu siejo procesiniai priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto santykiai, kuomet skolininko pagal vykdomąjį dokumentą sutikimas išieškotojo pakeitimui nėra reikalingas. Reikalavimo teises pagal ginčo paskolos sutartis unija perleido, kai daugiau nei dvejus metus jau egzistavo ieškovo subsidiarioji atsakomybė atsakyti įkeistu turtu pagal ginčo paskolos sutartis Nr. 12-00428 LTL ir Nr. 12-00389 LTL. Reikalavimo teisės perleistos taip pat ir po to, kai uniją ir ieškovą jau siejo procesiniai priverstinio vykdymo santykiai: pagal paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL Vilniaus rajono 6 notaro biuro notaro vykdomasis įrašas Nr. 4476 išduotas 2016-05-23, pateiktas antstoliui vykdyti 2016-05-27; pagal paskolos sutartį Nr. 12-00389 LTL Vilniaus rajono 6 notaro biuro notaro vykdomasis įrašas Nr. 5546 išduotas 2016-06-29, pateiktas vykdyti antstoliui 2016-07-12. Vadovaujantis CK 4.192 str. 5 d., CK 4.192 str. pagrindu išduotas notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad pradėjus skolos išieškojimą iš įkeisto turto notaro vykdomasis įrašas teisine galia prilyginamas teismo sprendimui (jo pagrindu išduotam vykdomajam raštui), todėl šioje stadijoje taikytinos ne tik specialiosios CK skolos išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai normų nuostatos, bet taip pat bendrosios CPK vykdymo proceso normos. Kai kreditorių ir skolininką sieja priverstiniai įkeitimo teisės realizavimo santykiai, hipotekos kreditoriaus asmens svarba apskirtai yra eliminuojama, nes pradėjus priverstinį išieškojimą yra aiškiai išreikštas hipotekos kreditoriaus ketinimas (pagal turimą vykdomąjį dokumentą, jame nustatytų teisių ribose) gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto vertės. Kadangi ginčo reikalavimo teisės perleistos tokiomis aplinkybėmis, perleidimo momentu neegzistavo CK 4.183 str. 1 d. saugomas interesas, šis draudimas buvo netaikomas, t.y. perleidimui nereikalingas ieškovo sutikimas, o ginčo reikalavimo teisių perleidimas naujajam kreditoriui atliktas išimtinai dėl unijos bankroto, t.y. ne dėl komercinių priežasčių gauti pelno, bet siekiant unijos bankroto tikslų. Pažymėtina, kad ginčo Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleisti ne vien reikalavimai pagal ginčo paskolos sutartis, bet reikalavimo teisės į unijos sudarytų paskolos sutarčių portfelį (į kurį įtraukta šimtai paskolos sutarčių su skirtingais asmenimis). Pagal Reikalavimų perleidimo sutarties 2.3 punktą reikalavimo teisės parduodamos kaip viena neatskiriama ir nedaloma teisių visuma. Kadangi ginčo reikalavimo teisės perleistos tokiomis aplinkybėmis, perleidimo momentu neegzistavo CK 4.183 str. 1 d. saugomas interesas, todėl šis draudimas buvo netaikomos, t.y. perleidimui nereikalingas ieškovo sutikimas. Apibendrinant konstatuotina, kad CK 4.181 str. 3 d. nustatytas draudimas nagrinėjamu atveju yra netaikytinas.

3. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Construction Ace“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Interbesta“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Martynas Kalvelis prašė ieškinį tenkinti ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

6. Teismo posėdžio metu atsakovių atstovas advokatas Stanislav Papijanc ieškinį prašė atmesti atsakovių procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

7. Tretieji asmenys ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai informuoti CPK nustatyta tvarka, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartimi Nr. 12-00428 LTL atsakovė KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteikė kredito gavėjai UAB „Construction Ace“, 1 764 944,39 Eur (6 094 000 Lt) dydžio paskolą, kurią skolininkė UAB „Construction Ace“ įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. spalio 25 d. Užtikrinant įsipareigojimų pagal paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL įvykdymą, UAB „Construction Ace“, atsakovė KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. lapkričio 5 d. sudarė sutartinės hipotekos sandorį (hipotekos identifikavimo Nr. 20120120018995) (b.l. 65-71, 1 t.). Pagal šį hipotekos sandorį kreditorės KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai buvo įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas (nurodytas sutartyje ir šalių procesiniuose dokumentuose).

9. 2015 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1118-302/2015 iškelta skolininkės UAB „Construction Ace“ bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. Tarp šalių nėra ginčo, kad dėl UAB „Construction Ace“ bankroto suėjo paskolos grąžinimo terminas bei atsakovė KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ inicijavo kredito gavėjos skolos išieškojimą iš turimų užtikrinimo priemonių. Ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepasinaudojus galimybe įkeisto turto vertės apimtimi pačiai įvykdyti skolininko įsipareigojimus, Vilniaus rajono 6 notaro biuro notaras 2016 m. gegužės 23 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 4476 dėl 1 247 348,87 Eur skolos išieškojimo iš ieškovės įkeisto turto. Vykdomasis įrašas pateiktas antstoliui vykdyti 2016 m. gegužės 27 d.

10. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartimi Nr. 12-00389 LTL KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteikė UAB „Emilė“ 1 144 288,69 Eur (3 951 000 Lt) dydžio paskolą, kurią UAB „Emilė“ įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. spalio 4 d. Užtikrinant įsipareigojimų pagal paskolos sutartį Nr. 12-00389 LTL įvykdymą, atsakovė KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. spalio 5 d. sudarė sutartinės hipotekos sandorį (hipotekos identifikavimo Nr. 20120120013737) (e.b.l. 45-51, 1 t.). Pagal šį hipotekos sandorį užtikrinant UAB „Emilė“ suteiktos paskolos grąžinimą Unijos naudai įkeistas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas (nurodytas sutartyje ir šalių procesiniuose dokumentuose). 2013 m. gruodžio 31 d. trišale skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartimi, atsakovė KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, skolininkė UAB „Emilė“ ir naujoji skolininkė UAB „Interbesta“, susitarė visą skolą pagal KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Emilė“ sudarytą 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartį Nr. 12-00389 perkelti naujajai skolininkei UAB „Interbesta“. Skolininkė UAB „Interbesta“ nevykdė įsipareigojimų unijai pagal paskolos sutartį Nr. 12-00389 LTL, todėl sutartis buvo nutraukta ir kreditorė KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ inicijavo kredito gavėjo skolos išieškojimą iš turimų užtikrinimo priemonių. Ieškovei nepasinaudojus galimybe įkeisto turto vertės apimtimi pačiam įvykdyti skolininko įsipareigojimus, Vilniaus rajono 6 notaro biuro notaras 2016 m. birželio 29 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 5546 dėl 1 375 480,68 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo įkeisto turto, vykdomasis įrašas pradėtas vykdyti antstolio 2016 m. liepos 12 d.

11. Šalys vieningai nurodo, kad išieškojimai pagal nurodytus vykdomuosius įrašus vykdomi antstolio Donato Kisieliaus vykdomosiose bylose Nr. 0174/16/01223, Nr. 0174/17/03141, Nr. 0174/17/03142.

12. 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3304781/2014 iškelta KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d. 2014 m. gruodžio 05 d. teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2015 m. kovo 20 d. patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurie bankroto bylos eigoje tikslinami.

13. Unijos bankroto procese, siekiant parduoti bankrutavusio asmens turtą, buvo paskelbtas viešas konkursas dėl atsakovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimo teisių pagal neįvykdytas paskolų sutartis (turto) pirkimo. Atsakovei UAB EDS INVEST pasiūlius didžiausią pirkimo kainą, 2018 m. vasario 8 d. atsakovė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (pardavėja) ir atsakovė UAB EDS INVEST (pirkėja), sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleistos BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimų teisės pagal įvairias paskolos sutartis (paskolų portfelis). Prie Reikalavimų perleidimo sutarties 2018 m. kovo 27 d. sudarytu priėmimo – perdavimo aktu kreditorė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido atsakovei – naujajai kreditorei UAB EDS INVEST visas reikalavimo teises pagal šalių nurodytas paskolų sutartis, sudarytas su UAB „Construction Ace“ ir UAB „Emilė“, kurios teisių ir pareigų perėmėja tapo UAB „Interbesta“, bei jų užtikrinimo priemones, o taip pat procesines teises vykstančiuose vykdymo procesuose, kaip numatyta ieškovės ginčijamos Reikalavimų perleidimo sutarties 2.1. punkte (e.b.l. 13-19, 1 t.).

14. Atsakovei UAB EDS INVEST įgijus reikalavimo teises pagal paskolos sutartis ir jas užtikrinančias hipotekas/įkeitimus, remdamasi šia sutartimi, naujoji kreditorė pateikė antstoliui prašymą vykdomosiose bylose pakeisti išieškotoją - pradinę kreditorę atsakovę BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naująja kreditore – atsakove UAB „EDS INVEST“, Vadovaudamasis CPK 596 str., antstolis Donatas Kisielius 2018 m. gegužės 18 d. patvarkymais vykdomosiose bylose Nr. 0174/16/01223, Nr. 0174/17/03141, Nr. 0174/17/03142 pakeitė išieškotoją iš KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ į atsakovę UAB EDS INVEST (e.b.l. 9-12, 73-77. ZIP dok.).

15. 2019 m. spalio 23 d. ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškė nagrinėjamą ieškinį dėl 2018 m. vasario 8 d. atsakovių sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties dalyje dėl ieškovės turto hipoteka užtikrintų reikalavimo teisių į skolininkes BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Interbesta“, kylančių iš anksčiau nurodytų 2012 m. spalio 4 d. ir 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutarčių. Ieškinį ieškovė iš esmės grindžia vienu argumentu - CK 4.181 str. 3 d. įtvirtintos imperatyvios normos nesilaikymu.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

16. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad šalis – ieškovę ir atsakovę (pirminę kreditorę) siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kylantys iš 2012 m. spalio 5 d. ir 2012 m. lapkričio 5 d. sutartinės hipotekos sandorių, kuriais buvo užtikrintos trečiųjų asmenų įsipareigojimai pagal 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartį Nr. 12-00389 LTL ir pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL.

17. Spręsdamas šalių ginčą teismas pažymi, jog hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str.). Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas tinkamai įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos sandorio objektas gali būti ne tik skolininkui, bet ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas. Toks sandoris, kai yra įkeičiamas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas, siekiant užtikrinti skolininko prievolių vykdymą, kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181str.).

18. Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 str. 1 d.). Priverstine hipoteka užtikrintą reikalavimo teisę turintis kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo laikydamasis teismo sprendime arba notaro nustatytų terminų. Skolos išieškojimas iš priverstine hipoteka įkeisto turto pagal įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimą vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 4.192 str. 1 d.). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CK 4.192 str. 5 d.).

19. Ieškovė nurodo, jog nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad sutartinė hipoteka yra svetimo daikto.

20. Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 str.). Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas nėra prievolinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp kreditoriaus ir skolininko, dalyvis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu jis įsipareigoja įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimą, jeigu šis per hipotekos sandoryje nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai (pavyzdžiui, hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ir kt.).

21. Taigi, nagrinėjamu atveju visų pirma pažymėtina, kad ieškovė nėra kredito sutarties šalis, ieškovę (įkaito davėją) ir atsakoves (kreditores) sieja svetimo turto hipotekos santykiai, t. y. ieškovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai įkeisti, norint apsaugoti kitų asmenų – skolininkų – skolinių įsipareigojimų įvykdymą (CK 4.181 str.). Minėta, kad toks hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. CK 4.181 str. 3 d. nustato, jog svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. Ieškovė nurodo, kad tokio sutikimo pradinei kreditorei jis nedavė, ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

22. Įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės aiškinimu, jog nesant jos sutikimo dėl reikalavimo teisės trečiajam asmeniui perleidimo tokia padėtis automatiškai sukelia neigiamus padarinius ieškovei nuo tokio pažeidimo momento, o visos kitos aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės ir sandoris turi būti pripažįstamas negaliojančiu. Toks aiškinimas neatitiktų tiek CK 1.9 str. įtvirtinto sisteminio teisės normų aiškinimo principų, tiek CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, o taip pat taikomos teisės normos tikrosios prasmės, tikslų ir uždavinių, paneigtų materialinių civilinių teisinių santykių stabilumą.

23. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vykdymo procese skolininku yra iki atsakovų Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2009 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-394/2009 yra konstatavęs, kad Kredito unijų įstatymo normų sisteminis bei teleologinis aiškinimas neleidžia daryti išvados, kad jame yra nustatytas draudimas kredito unijai perleisti kreditorinį reikalavimą pagal paskolos kredito unijos nariui sutartį. Nors pagal CK 6.101 str. 5 d. be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, o atsižvelgiant į savitarpio paskolos pobūdį, kredito unijos ir jos narių statusą, kredito unijai suteikus paskolą savo nariui, kreditoriaus asmuo turi skolininkui esminės reikšmės, ir tokio reikalavimo perleidimas be skolininko sutikimo galėtų būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.101 str. 5 d), tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad dėl ginčo reikalavimo perleidimo ieškovės kaip skolininkės vykdymo procese teisės ar/ir pareigos kaip nors nepasikeitė.

24. Tarp šalių nėra ginčo, kad suėjus galutiniam paskolos grąžinimo terminui pagal abi sutartis, paskolos sutartys buvo neįvykdytos, todėl pirminė kreditorė KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ turėjo teisinį pagrindą ir jau 2016 m. inicijavo priverstinį išieškojimą. Reikalavimo teisių pirkimo–perleidimo sutartis ir paskolų aptarnavimo sutartis buvo sudarytos 2018 m., jau praėjus terminui, per kurį turėjo būti įvykdytos 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartis Nr. 12-00389 LTL ir 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartis Nr. 12-00428 LTL. Atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes, teismas sutinka su atsakovių pozicija, jog ieškovės, kaip svetimo turto hipotekos įkaito davėjos, padėtis po to, kai atsirado jos subsidiarioji atsakomybė ir hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimų patenkinimą iš ginčo turto įkeitimo, nebegali pablogėti, nes asmens, kuris turi teisę gauti mokėjimą pagal pradelstą skolą, pasikeitimas iš esmės nepažeidžia jos teisių. Todėl sutiktina su atsakovių argumentais, kad tokiomis aplinkybėmis ieškovės sutikimas reikalavimo perleidimui, tokioje santykių stadijoje yra neprivalomas.

25. Teismas taip pat pažymi, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos atsakovei KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ iškėlimo, bankrutuojančios įmonės turto režimas pasikeitė ir jis buvo imperatyviai reglamentuotas galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) normų. Bankrutuojančios įmonės administratorius (kreditorių komitetas), užtikrindamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu (ĮBĮ). Vienas iš svarbiausių bankroto proceso tikslų – apsaugoti atsakovo kaip bankrutuojančios įmonės turtinius interesus, užtikrinti operatyvų atsakovo kreditorių reikalavimų patenkinimą, patirti kuo mažiau su bankrotu susijusių išlaidų ir kaip galima greičiau likviduoti atsakovą. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, kreditorių komitetas dar 2017 m. nusprendė perleisti atsakovės paskolų portfelį tretiesiems smenims (asmeniui), realizuojant šį unijos turtą už kuo didesnę kainą. Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad vadovaudamiesi šios sutarties sąlygomis ir atsižvelgdami į sutartyje numatytus šalių įsipareigojimus, pardavėjas parduoda pirkėjui, o pirkėjas perka ir perima už pirkimo kainą visas pardavėjo teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius; bei visas su Reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose (išskyrus šioje sutartyje aiškiai nurodytus atvejus). Sutarties 2.2. punkte numatyta, jog pardavėja Reikalavimo teises parduoda tokias, kokios jos faktiškai buvo ekonominės naudos perėjimo dieną – su su visais jų privalumais ir trūkumais bei defektais, tiek egzistuojančiais, tiek galinčiais atsirasti ar paaiškėti ateityje. Reikalavimo teisės yra parduodamos kaip viena neatskiriama ir nedaloma teisių visuma. Teismo vertinimu, ginčijami sandoriai yra teisėti, nes jų sudarymą lėmė specifinė KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kaip bankrutuojančio subjekto padėtis bei tikslai. Kaip jau buvo minėta, CK 6.156 str. suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis, pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka šalių interesus. Pažymėtina ir tai, kad įstatymai nedraudžia reikalavimo teisių atžvilgiu sudaryti ir kitokias, ne tik jų perleidimo nuosavybės teise sutartis, todėl teismas neturi pagrindo sandorius ar jų dalį vertinti kaip neteisėtą veiką (CK 4.37 str. 2 d.). Be kita ko teismas dar kartą akcentuoja, kad ieškovė nenurodo, kokias neigiamas pasekmes jai sukeltų CK 4.181 str. 3 d. įtvirtinto draudimo perleisti trečiojo asmens įkeitimu užtikrintas reikalavimo teises be įkeitimo objektų savininko sutikimo pažeidimas, jeigu vykdymas iš įkaito davėjo, kaip subsidiaraus skolininko, turto vykdymo procese jau pradėtas.

26. Jau minėta, kad kreditoriaus asmuo įkeistų objektų savininkei šiuo atveju neturi esminės reikšmės ir reikalavimo teisių perleidimas kitai kreditorei nepažeidžia jos teisių – jų labiau nesuvaržo ir neišplečia skolininkės vykdymo procese (įkaito davėjos) prievolių naujajai kreditorei. Sutiktina su atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodomais argumentais, jog nuo kredito unijos teisės į pradelstos skolos patenkinimą iš įkeisto turto atsiradimo momento hipotekos kreditorės asmens svarba nagrinėjamu atveju prarado prasmę, o ieškovės, kaip svetimo turto hipotekos įkaito davėjos, padėtis po to, kai atsirado jų subsidiarioji atsakomybė su skolininkais (BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Interbesta“) ir hipotekos kreditorės teisė į reikalavimų patenkinimą iš įkeitimo, nebegali pablogėti, nes kreditorės, kuri turi teisę gauti mokėjimą pagal pradelstą skolą, pasikeitimas nepažeidžia skolininkų ar įkaito davėjos teisių. Šie argumentai dar kartą leidžia daryti išvadą, jog ieškovės sutikimas reikalavimo perleidimui nagrinėjamu atveju negali būti laikomas privalomu, o CK 4.181 str. 3 d. nustatytas draudimas neturėtų būti laikomas absoliučiu kai reikalavimo teisės yra perleidžiamos dėl hipotekos kreditorės bankroto ir bankroto proceso eigoje, įgyvendinant ĮBĮ bei Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo reikalavimus. Net jei laikytis priešingos nuomonės, pažymėtina, kad nei CK 4.181 str., nei CK 4.197 str. (Hipotekos pabaigos pagrindai) nenumato, kad draudimo perleisti kitam kreditoriui svetimo daikto įkeitimu užtikrintą reikalavimo teisę be įkeisto turto savininko sutikimo pažeidimas nulemtų hipotekos pabaigą. Konstatuotina, jog ieškovė kaip subsidiari skolininkė kartu su paskolos gavėjais UAB „Construction Ace“ ir UAB „Interbesta“, išlieka atsakingi kreditorei už prievolių kylančių iš 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00389 LTL ir 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutarties Nr. 12-00428 LTL neįvykdymą toje apimtyje, kurioje nurodyta 2012 m. spalio 5 d. ir 2012 m. lapkričio 5 d. hipotekos sutartyse (su pakeitimais ir papildymais). Byloje nėra nuginčytos aplinkybės, kad skolinkės BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Emilė“, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra UAB „Interbesta“, paskolas iš kreditorės KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ gavo, paskolų grąžinimą bei kitų iš paskolos sutarčių kylančių prievolių vykdymą įkeitimu užtikrino ieškovė, sutartinės prievolės nėra įvykdytos, o sandorių naikinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinėje teisėje galiojančio teisingumo, sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių principo.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas spendžia, jog ieškovė neįrodė ieškinio, todėl tenkinti jo nėra pagrindo (CPK 178 str.). Teismo vertinimu kiti šalių argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

28. Ieškovės ieškinį atmestus, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nėra priteistinos, nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą.

29. Atsakovė UAB „EDS INVEST“ byloje turėjo 4 748,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė advokato atstovavimo paslaugų apmokėjimas (e.b.l. 16, 2 t.). Atsakovė B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nepateikė įrodymų, jog būtų patyrusi byloje bylinėjimosi išlaidas.

30. Ieškinį atmetus visiškai, atsakovės UAB „EDS INVEST“ naudai iš ieškovės priteisiama 4 748 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (j.a.k. 300145575) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“ (j.a.k. 304478449) 4 748 Eur (keturi tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Eglė Surgailienė