- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- e2-756-943/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01551-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovės bankrutavusios kredito unijos (toliau – BKB KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovės UAB „EDS INVEST“ sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių dalis; taikyti restituciją – grąžinti reikalavimą į skolininkę bankrutavusią UAB „CONSTRUCTION ACE“, kylantį iš 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutarties Nr. 12 00428 LTL su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais ir reikalavimą į skolininkę UAB „Interbesta“, kylantį iš 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00389 LTL su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais atsakovei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ įpareigojant atsakovę BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ grąžinti atsakovei UAB „EDS INVEST“ kainą, gautą pagal 2018 m. vasario 8 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį už reikalavimo į skolininkę bankrutavusią UAB „CONSTRUCTION ACE“, kylančio iš 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutarties Nr. 12 00428 LTL su visomis užtikrinimo priemonėmis, ir reikalavimo į skolininkę UAB „Interbesta“, kylančio iš 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00389 LTL su visomis užtikrinimo priemonėmis, perleidimą atsakovei UAB „EDS INVEST“.
2. Pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus Antstolio D. K. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad yra grėsmė palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių naujoji išieškotoja UAB „EDS INVEST“ įvykdys išieškojimą iš ieškovei priklausančio turto, dėl ko reikalavimo teisių pagal paskolos sutartis grąžinimas BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bus ne tik neįmanomas, bet ir beprasmiškas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nesant vienos iš dviejų būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovė neįrodė preliminaraus ieškinio pagrįstumo.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, jog pasikeitė aplinkybės, todėl prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus Antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad savo ieškinyje, dublike yra išdėsčiusi esmines faktines aplinkybes apie atsakovų neteisėtą sandorį, pateikė išsamius rašytinius įrodymus bei teisinius argumentus. Ieškovės įsitikinimu, ieškinio reikalavimas yra prima facie pagrįstas ir egzistuoja pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nurodė, kad teismui pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašo pripažinti negaliojančiu ab initio sandorį dalyje, kurioje atsakovė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsakovei UAB „EDS INVEST“ perleido reikalavimą į skolininkę bankrutavusią UAB „CONSTRUCTION ACE“, kylantį iš 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutarties Nr. 12 00428 LTL su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais. Bankrutavusi UAB „CONSTRUCTION ACE“, atsakovė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, ieškovė bei UAB „FINIENS“ 2012 m. lapkričio 5 d. sudarė sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo Nr. 20120120018995), pagal kurį BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, kurios reikalavimo teises nurodo perėmusi UAB „EDS INVEST“, naudai įkeistas ieškovei, kaip svetimo turto hipotekos davėjui, nuosavybės teise priklausantis turtas, iš kurio antstolis D. K. vykdo išieškojimą. Ieškovė byloje reikalauja pripažinti negaliojančia atitinkamą dalį reikalavimo perleidimo sutarties bei taikyti restituciją. Šio ieškovės ieškinio tenkinimo padarinys – reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimas negaliojančia. Pastarojo reikalavimo tenkinimas lemtų ir reikalavimo teisių, kylančių iš paskolos sutarties, kurių vykdymas užtikrintas ieškovės, kaip svetimo turto hipotekos davėjos, turto įkeitimo hipotekos sandoriu, grąžinimą BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“. Vykdomojoje byloje pasikeistų išieškotojas (išieškotoją UAB „EDS INVEST“ pakeistų išieškotoja BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“); sumos, gautos išieškant iš turto būtų nukreiptos tiesiogiai BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“; iš gautų sumų būtų tenkinami BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių reikalavimai. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebus įmanomas, kadangi ieškovei priklausantis turtas bus realizuotas ir už jį gautos sumos bus pervestos naujai išieškotojai UAB „EDS INVEST“. Varžytynės iš turto jau yra pradėtos, kas rodo realią grėsmę, jog ieškojimas iš turto gali būti greitai įvykdytas. Tokiu atveju, net ir esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, t. y. pripažinus reikalavimo perleidimo sutartį atitinkamoje dalyje negaliojančia, teismo sprendimo įvykdymas ne tik kad pasunkės, bet ir de facto taps nebeįmanomas, kadangi iš turto jau būtų išieškota ir reikalavimų teisių pagal paskolos sutartis nebeliktų.
Atsiliepimas
5. Atsakovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS INVEST“ pateikė atsiliepimą į pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo su pareikštu prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
7. Teismo vertinimu, pagal ieškinyje ir dublike nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
8. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo, teismas nurodė, kad ieškovė iš esmės nepagrindė įrodymais realios grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimo dėl ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia patenkinimo atveju, atsakovė UAB „EDS INVEST“ turėtų grąžinti atsakovei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimo teisę, kylančią iš paskolos sutarties, tuo tarpu BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ jai turėtų grąžinti pinigų sumą, gautą už reikalavimą kylantį iš paskolos sutarties. Taigi, reikalavimo perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju restitucija būtų taikoma tarp šio sandorio šalių, o ne tarp kreditoriaus (bet kurio iš jų – esamo ar buvusio) ir ieškovės. Pagal bylos duomenis, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad atgręžtinio reikalavimo patenkinimo galimybėms kiltų kokios nors grėsmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde apeliantė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas pernelyg siaurai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatą. Teismas iš esmės sprendimo galimo neįvykdymo sąlygą siejo su ieškovės ir kreditoriaus (atsakovių) santykiais, nors ieškovės reikalavimas yra susijęs ir su atsakovių tarpusavio santykiais (t. y. reikalavimo tenkinimo pasekmė – vienos atsakovės reikalavimo teisės grąžinimas kitai atsakovei). Teismas privalėjo vertinti, kokią įtaką sprendimas padarys visoms ginčo šalims, o ne tik ieškovės ir atsakovių santykių atžvilgiu, dėl ko sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtina vertinti sprendimo reikšmę visoms ginčo šalims.
9.2. Ieškovė byloje reikalauja pripažinti negaliojančia atitinkamą dalį reikalavimo perleidimo sutarties bei taikyti restituciją. Šio ieškovės ieškinio tenkinimo padarinys – reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimas negaliojančia. Pastarojo reikalavimo tenkinimas lemtų ir reikalavimo teisių, kylančių iš paskolos sutarties (kurių vykdymas užtikrintas ieškovės, kaip svetimo turto hipotekos davėjo, turto įkeitimo), grąžinimas BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“. Toks grąžinimas lemtų nurodomus teisinius padarinius: 1) vykdomojoje byloje pasikeistų išieškotoja (išieškotoją UAB „EDS INVEST“ pakeistų išieškotoja BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“); 2) sumos gautos išieškant iš turto būtų nukreiptos tiesiogiai BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“; 3) iš gautų sumų būtų tenkinami BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių reikalavimai. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebus įmanomas, kadangi gali būti reikšmingai pasikeitusios šalių teisių ir pareigų apimtys. Ieškovei priklausantis turtas bus realizuotas ir už jį gautos sumos bus pervestos naujam išieškotojui UAB „EDS INVEST“.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS INVEST“ teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškovės reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas tokio ieškovės prašymo, laikėsi nuosekliai formuojamos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, akcentuojančios, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.
10.2. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovės hipoteka užtikrintos prievolės mastas ar dydis nepasikeistų ir įsiskolinimas vis tiek būtų išieškomas iš jos įkeisto turto. Taigi vykdymo veiksmų sustabdymas šiuo atveju neturi tiesioginės įtakos ieškovės reikalavimų patenkinimui, nes nepaisant pasikeitusio kreditoriaus, ieškovė privalės įvykdyti savo hipoteka užtikrintą prievolę.
10.3. Vykdymo veiksmai tęsiasi nuo 2016 m. vien dėl to, kad ieškovė nuolat teikia nepagrįstus skundus dėl bet kurio vykdomojoje byloje atliekamo veiksmo, vilkina įsiteisėjusio ir vykdytino vykdomojo dokumento ir kartu vykdytinos reikalavimo teisės patenkinimą per įvairiose bylose reiškiamus reikalavimus ir jų pagrindu prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10.4. Kartu su pakartotiniu prašymu ir kitais dokumentais ieškovė nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių arba teisinių argumentų, sudarančių teisinį pagrindą priimti kitokį sprendimą dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nei tai buvo įvertinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. byloje priimta nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus priverstinio vykdymo veiksmus (išieškojimo, turto perdavimo) vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir jeigu dėl tokių priemonių netaikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti toje konkrečioje byloje, kurioje yra pateikiamas toks prašymas, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vadinasi, be aptartų ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti dar vieną svarbų – sąsajumo su byloje nagrinėjamais reikalavimais – kriterijų.
14. Kitaip tariant, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
15. Todėl ir šioje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio visų pirma spręstina atsižvelgiant į reikalavimus, kuriuos suformulavo atitinkamas priemones taikyti prašanti bylos šalis (apeliantė), ir į prašomų taikyti priemonių pobūdį bei rūšį, kartu įvertinant tokias aplinkybes, ar yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus apeliantei, ir ar tokios priemonės padės užtikrinti sėkmingą sprendimo įvykdymą.
16. Apeliantė savo ieškinyje suformulavo šiuos reikalavimus – pripažinti negaliojančia atsakovių 2018 m. vasario 8 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį šiose dalyse: 1) dalyje, kurioje atsakovė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsakovei UAB „EDS INVEST“ perleido reikalavimą į skolininką bankrutavusią UAB „CONSTRUCTION ACE“, kylantį iš 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutarties Nr. 12 00428 LTL su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais; dalyje, kurioje atsakovė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsakovei UAB „EDS INVEST“ perleido reikalavimą į skolininką UAB „Interbesta“, kylantį iš 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00389 LTL su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais; taikyti restituciją – grąžinti reikalavimą į skolininkę bankrutavusią UAB „CONSTRUCTION ACE“, kylantį iš 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutarties Nr. 12 00428 LTL su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais ir reikalavimą į skolininką UAB „Interbesta“, kylantį iš 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00389 LTL su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais atsakovei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ įpareigojant atsakovę BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ grąžinti atsakovei UAB „EDS INVEST“ kainą, gautą pagal 2018 m. vasario 8 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį už reikalavimo į skolininkę bankrutavusią UAB „CONSTRUCTION ACE“, kylančio iš 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutarties Nr. 12 00428 LTL su visomis užtikrinimo priemonėmis, ir reikalavimo į skolininkę UAB „Interbesta“, kylančio iš 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00389 LTL su visomis užtikrinimo priemonėmis, perleidimą atsakovei UAB „EDS INVEST“.
17. Tuo atveju, jei ieškovės ieškinys būtų tenkinamas, restitucija būtų taikoma tarp šio sandorio šalių, t. y. reikalavimo teisė būtų grąžinta BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, o ieškovės, kaip turto įkaito davėjos, padėtis nesikeistų. Ieškinio galimo patenkinimo atveju ieškovės hipoteka užtikrintos prievolės mastas ar dydis nepasikeistų ir įsiskolinimas vis tiek būtų išieškomas iš ieškovės įkeisto turto. Taigi vykdymo veiksmų sustabdymas šiuo atveju neturi tiesioginės įtakos ieškovės reikalavimų patenkinimui, nes nepaisant pasikeitusio kreditoriaus, ieškovė privalės įvykdyti hipoteka užtikrintą prievolę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis iš esmės yra motyvuojamas kitų byloje nedalyvaujančių BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių poreikiais bei apeliantės subjektyviais pasvarstymais, kurie nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui byloje. Kitų aplinkybių apeliantė neįrodinėjo ir jokių objektyviai pagrįstų argumentų, kad sprendimo dėl restitucijos įvykdymas taptų neįmanomas, jeigu vykdomojoje byloje atliekami veiksmai (turto pardavimas) veiksmai nebūtų sustabdyti, neįvardijo.
18. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas taikomas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija sandorius, kurie susiję su reikalavimo teisės turėjimu, tačiau ne su paties vykdymo proceso (ne)teisėtumu. Tokiu atveju konstatuotina, kad apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (priverstinio vykdymo veiksmų (išieškojimo, turto perdavimo) sustabdymas) nėra tiesiogiai susijusios su šioje byloje nagrinėjamais reikalavimais dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, t. y. neatitinka sąsajumo kriterijaus, taigi pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė teisingai.
19. Dar daugiau, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019).
20. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2294-614/2020 buvo atmestas ieškovės ieškinys. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nesant naujų įrodymų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teisme sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, ir susiklosčius tokiai teisinei situacijai, kad byla iš esmės pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėta ir ieškinys atmestas, darytina išvada, kad taip pat nebeegzistuoja ir kita, viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio (prašymo) pagrįstumas. Nors minėtas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau tai nepaneigia abejonių dėl galbūt ieškovei palankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, o tai – pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti.
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys taip pat nėra laikytinas prima facie pagrįstu, t. y. nenustatyta ir dar viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (CPK 144 straipsnis). Kaip minėta, nesant bent vienos iš šių sąlygų, o šioje nutartyje pripažinta, kad neegzistuoja abi sąlygos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nėra pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.