Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2.1.2.4.2.3; 2.1.3.3.2; 2.3.2.6.1; 2.5.5; 2.6.15; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

2020 m. sausio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. T. ir trečiojo asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-77-793/2019 pagal ieškovo Č. T. ieškinį atsakovėms G. V. ir E. R., trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. J., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kelių mašinos“ ir R. V., dėl akcijų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinių reikalavimai dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Nustatyta, kad Č. T. ir P. R. priėmus 2002 m. lapkričio 11 d. sprendimą buvo įsteigta UAB „Kelių mašinos“, kiekvienas iš steigėjų įgijo po 100 vienetų paprastųjų vardinių šios įmonės akcijų. P. R. su savo sutuoktine E. R. 2008 m. sausio 3 d. sudarė akcijų dovanojimo sutartį, kuria P. R. E. R. padovanojo 100 vienetų arba 50 procentų paprastųjų vardinių UAB „Kelių mašinos“ akcijų. Atsakovė E. R. 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartimi anūkei G. V. padovanojo 100 vienetų arba 50 procentų paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų.

12. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, V. J. reikalavimų pripažinti dovanojimo sandorius negaliojančiais, motyvuodamas tuo, kad šie asmenys neturi reikalavimo teisių ir teigiamas teismo sprendimas jų teisėms bei pareigoms įtakos neturės. Be to, neįrodyta, jog P. R. sandorio sudarymo metu nesuvokė savo veiksmų esmės ir sandoris pažeidė jo interesus. Ieškovas Č. T. ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai nusprendė, jog jie neturi reikalavimo teisių ginčyti 2008 m. sausio 3 d., 2016 m. balandžio 22 d. sudarytų dovanojimo sutarčių ir laikė, kad P. R. sandorio sudarymo metu suvokė savo veiksmų esmę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

13. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, laikoma sudaryta perdavus dovanojamą daiktą, o įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-684/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701-2017; 29 punktą).

14. Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikšmės. Todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 15–16 punktai).

15. Pažymėtina, kad nuginčijamas sandoris negalioja tik tuomet, kai yra nustatytos visos sandorio negaliojimo sąlygos: 1) teisme pareikštas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2 dalis); 2) ieškinį pareiškė įstatyme numatytas asmuo, kuriam yra suteikta teisė sandorį ginčyti (šiuo konkrečiu atveju – CK 1.89 straipsnio 1 dalis); 3) sandorio šalis, turinti teisę reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu neturi būti sandorio patvirtinusi (CK 1.79 straipsnis); 4) neturi būti praleistas ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; 5) teismas priėmė sprendimą sandorį pripažinti negaliojančiu.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. J. prašė P. R. ir E. R. 2008 m. sausio 3 d. sudarytą akcijų dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį, t. y. sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, jei jį sudarydamas fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ieškinį gali paduoti pats fizinis asmuo, tačiau ši norma nereiškia, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį gali pareikšti tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ar jo globėjas. CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

17. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimų pripažinti 2008 m. sausio 3 d., 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartis negaliojančiomis, nes jis nėra šių santykių dalyvis ir šių sandorių panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių jo teisėms bei pareigoms. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis yra UAB „Kelių mašinos“ akcininkas ir jis šiuo atveju gina įmonės interesus. Nuginčijus sandorį jis turėtų pirmumo teisę įsigyti UAB „Kelių mašinos“ akcijas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

18. Byloje ginčo nėra, kad Č. T. ir P. R. 2002 m. lapkričio 11 d. įsteigė UAB „Kelių mašinos“ ir kiekvienam iš jų priklausė po 100 vienetų paprastųjų vardinių šios įmonės akcijų (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 3 straipsnyje nustatyta, kad akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų, ir kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. ABĮ 3 straipsnio 1 dalis apibrėžia patį akcininką, kaip subjektą, kuris yra įsigijęs bendrovės akcijų, tačiau neriboja akcijų įsigijimo būdų ir nenustato nuosavybės teisės į akcijas įsigijimo momento. Nuosavybės teisės į akcijas atsiradimo momentas priklauso nuo to, ar akcijos yra materialios ar nematerialios, ir nuo to, kaip jos yra įgyjamos – pirminėje rinkoje (steigimo būdu, įstatinio kapitalo padidinimo būdu) ar antrinėje rinkoje (perkant, dovanojant, mainant akcijas). Pagal ABĮ 47 straipsnio 2 dalį pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai. Nagrinėjamu atveju ginčijama dovanojimo sutartis, kurios sudarymui netaikomas ABĮ 47 straipsnyje įtvirtintas akcininkų pirmumo teisės įgyti akcijas ribojimas. Tad ieškovas neįrodė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos jo kaip akcininko teisės ar interesai. Be to, ieškovas ginčija dovanojimo sutartį, kuria sutuoktinis perleido savo sutuoktinei 50 vienetų paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, nes kita dalis 50 vienetų nuosavybės teise priklausė atsakovei E. R.. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad akcijos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, akcininko teises ir pareigas turi tik sutuoktinis, kurio akcijų įgijimo faktas yra įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad akcininku yra laikomas tas asmuo, kuris yra įgijęs bendrovės akcijas ir šis įgijimas yra įformintas nustatyta tvarka. „<...> Akcininko sutuoktinis neturi akcininko teisių, o gali turėti tik teisę į akcijas, kaip į turtą, jeigu jos įgytos santuokos metu“ (CK 1.97, 1.101 straipsniai). Tokiu atveju sutuoktiniui yra garantuojama teisė į įmonę kaip į turtą bei iš jos gaunamas pajamas.

19. Pagal CPK 49 straipsnio 2 dalį įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Viešojo intereso gynimas yra vieno pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesniosios šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neturi teisės gindamas viešąjį interesą pareikšti ieškinį dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo. Ieškovas su apeliaciniu skundu šiuos argumentus paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

20. Ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp E. R. ir G. V.. Ieškovas nėra ginčijamo sandorio dalyvis, jis neįrodė, kad turi teisę reikšti reikalavimą, gindamas viešąjį interesą, ir nenurodė kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ginčijamo sandorio įtaką jo teisėms bei pareigoms (CPK 12, 178 straipsniai).

21. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas nėra ginčijamų materialinio teisinio santykio dalyvis ir ieškovui atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė reikšti ieškininius reikalavimus, kildinamus iš paminėtų dovanojimo sutarčių dėl šių sutarčių sudarymo ir galiojimo teisėtumo, kadangi ieškovo ieškinio patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių jo teisėms bei pareigoms.

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. J. neturi materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimus dėl akcijų pardavimo sutarčių sudarymo pagrįstumo bei jų galiojimo teisėtumo. Ji savanoriškai, laisva valia atsisakė priimti palikėjo – P. R. – palikimą, t. y. įgyti visas iš to kylančias teises ir pareigas. V. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad nuo jos duomenys apie turimas akcijas buvo slepiami, todėl ji nepriėmė palikimo. Nuginčijus sudarytus dovanojimo sandorius, ji įgytų teises ir pareigas, nes yra P. R. paveldėtoja pagal įstatymą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

23. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Remiantis CK 5.60 straipsniu, įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo; neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo (1 dalis); palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (2 dalis); įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (3 dalis); neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą (4 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po P. R. mirties visą palikimą priėmė atsakovė E. R. (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. J. būtų pateikusi notarui atsisakymą dėl palikimo priėmimo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad ji, turėdama teisę laisvai naudotis savo civilinėmis teisėmis, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178 straipsnio). Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliantės argumentas, jog šį sprendimą lėmė aplinkybė, kad nuo jos apie palikimo sudėtį buvo nuslėpta, teisinės reikšmės neturi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo negali reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydus, jeigu jis nežinojo palikimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012).

25. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad trečiasis asmuo V. J. savanoriškai, laisva valia atsisakiusi priimti palikėjo – P. R. – palikimą, neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimus dėl akcijų pardavimo sutarčių sudarymo pagrįstumo bei sutarčių galiojimo teisėtumo, kadangi paveldėjimo teisės instituto pagrindu atsisakė priimti palikėjo palikimą, tuo atsisakiusi įgyti palikėjo materialines ir procesines teises. Be to, atkreiptinas dėmesys dar į tai, kad akcijos, kurios buvo perleistos ginčijamu sandoriu, į paveldimo turto sudėtį neįėjo, nes buvo atsakovės E. R. nuosavybė.

26. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis, kuriose aiškiai nurodyta, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu P. R. negalėjo suvokti savo veiksmų esmės. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. ir kt. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-434/2012). Šiuo atveju teismas konstatavo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, neturi materialinių teisių reikšti reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl teismui pagrindo spręsti dėl P. R. gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę sandorio sudarymo metu nebuvo, nes neturi jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgus į tai, iš ginčijamo pirmos instancijos teismo sprendimo šalinti motyvas, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, bylos šalių paaiškinimams bei nustatytam teisiniam reglamentavimui darytina pagrįsta išvada, kad P. R. akcijų dovanojimo sutarties sudarymo dieną – 2008 m. sausio 3 d. – suprato savo veiksmų reikšmę ir esmę bei šių veiksmų teisines pasekmes, dėl to savo laisva valia, turėdamas tikslą savo sutuoktinei E. R. perleisti Bendrovės akcijas, sudarė akcijų dovanojimo sandorį.

27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorio nuginčijimą (CK 1.89 straipsnis), proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimą keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

30. Ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, apeliacinis skundas netenkintas, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

31. Atsakovė E. R. pateikė duomenis, kad jos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 100 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą ir 100 Eur už teisines konsultacijas. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio. Netenkinus apeliacinio skundo jos lygiomis dalimis turėtų būti priteisiamos iš ieškovo ir trečiojo asmens po 600 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovės prašymą priteisti šias išlaidas tik iš ieškovo, nes trečiasis asmuo yra jos dukra, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais priteisia atsakovei iš ieškovo 600 Eur jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo motyvų pašalinti, kad P. R. akcijų dovanojimo sutarties sudarymo dieną – 2008 m. sausio 3 d. suprato savo veiksmų reikšmę ir esmę bei šių veiksmų teisines pasekmes, dėl ko savo laisva valia, turėdamas tikslą savo sutuoktinei E. R. perleisti Bendrovės akcijas, sudarė akcijų dovanojimo sandorį.

Priteisti atsakovei E. R. iš ieškovo Č. T. 600 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.