Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gilojos statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ReStra Group“, atstovaujamos bankroto administratoriaus D. J., ieškinį bendraatsakiams A. Z. ir E. L. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nebeturint civilinio procesinio subjektiškumo, civilinė byla Nr. e2-2839-592/2020 pagal ieškovės ieškinį bendraatsakiams dėl žalos atlyginimo nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo nutraukti civilinę bylą Nr. e2-2839-592/2020 pagal ieškovės ieškinį bendraatsakiams dėl žalos atlyginimo buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1937-592/2019 (toliau – sprendimas už akių), kuriuo tenkino ieškinį visiškai ir iš bendraatsakių priteisė ieškovei solidariai 37 339,80 Eur žalos atlyginimą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 37 339,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei – po 394,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2019 m. sausio 23 d. Ieškovė ir pareiškėja 2019 m. balandžio 8 d. sudarė be varžytynių parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis), pagal kurią ieškovė perleido reikalavimo teisę į bendraatsakių solidarų įsiskolinimą pagal sprendimą už akių. Pareiškėja 2019 m. birželio 28 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kartu pridėdama sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 2 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-1937-592/2019 dėl solidariai iš bendraatsakių priteisto 37 339,80 Eur žalos atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 37 339,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo. Antstolio A. A. 2019 m. liepos 4 d. patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. S-19005878 pradinė išieškotoja – ieškovė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1937-592/2019, reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pakeista į naująją išieškotoją – pareiškėją. 2019 m. lapkričio 14 d. gautas bendraatsakio E. L. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-41474-592/2019 tenkinus, sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą nutraukė, nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje eB2-2465-340/2019 ieškovė išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro dėl įmonės veiklos pabaigos bankrutavus (sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 14 d.), todėl neturi procesinio subjektiškumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja apie panaikintą sprendimą už akių ir atitinkamai atnaujintą bylos nagrinėjimą žinojo arba privalėjo žinoti, nes turėjo būti nutrauktas išieškojimas, tačiau nesikreipė dėl šalies pakeitimo.

16. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad jai nebuvo išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į bendraatsakio E. L. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo, o bankroto administratorius D. J. apie jį neinformavo. Teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo gautas tik įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-41474-592/2019, kuria panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Kadangi pareiškėja reikalavimo perleidimo sutartį pirmosios instancijos teismui pateikė dar 2019 metų birželio mėnesį, šis turėjo būti aktyvus, sudarydamas galimybę ieškovę pakeitusiai teisių perėmėjai ginti savo pažeistas teises.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, veikla nutrūksta, o jo teisės ir pareigos nėra perimamos kitų subjektų. Vienas iš juridinio asmens likvidavimo pagrindų – kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį (CK 2.106 straipsnio 2 dalis). Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). CPK 293 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015).

18. Taigi, atsižvelgiant tiek į nurodytą teisinį reglamentavimą, tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad juridiniam asmeniui, kuris šiuo atveju dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės statusu, pasibaigus dėl bankroto nuo jo išregistravimo iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, byla gali būti nutraukiama tik tuo atveju, jeigu nėra leidžiamas teisių perėmimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš elektroninės civilinės bylos Nr. e2-2839-592/2020 kortelės matyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo informuotas apie įvykusį reikalavimo perleidimo sandorį pareiškėjos 2019 m. birželio 28 d. prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, su kuriuo kartu pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, bei antstolio Antstolio A. A. 2019 m. liepos 4 d. patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. S-19005878. Kad pirmosios instancijos teismas buvo susipažinęs su byloje esančiais dokumentais, patvirtina aplinkybė, jog pareiškėjos 2019 m. birželio 28 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (prie kurio, jau minėta, buvo pridėta reikalavimo perleidimo sutartis, patvirtinanti materialiųjų subjektinių teisių perėmimą) tenkinus, išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1937-592/2019 dėl solidariai iš bendraatsakių priteisto 37 339,80 Eur žalos atlyginimo ir 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 37 339,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo. Tačiau 2019 m. lapkričio 14 d. gavus bendraatsakio E. L. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2019 m. lapkričio 20 d. teismo pranešimas Nr. e2-41474-592/2019 išsiųstas ne pareiškėjai, o ieškovę atstovavusiam bankroto administratoriui D. J. bei bendraatsakiui A. Z.. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, gavęs informaciją ir įrodymų, pagrindžiančių įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014, 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog nepaisant to, kad pirmosios instancijos buvo gavęs tiek informaciją, tiek ir įrodymus, pagrindžiančius įvykusį reikalavimo teisių perleidimą, savo iniciatyva, 2019 m. lapkričio 14 d. bendraatsakiui E. L. pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, procesinių teisių perėmimo klausimo neišsprendė, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pabrėždamas, kad iki jos priėmimo nebuvo gautas pareiškėjos prašymas dėl šalies pakeitimo, nors kasacinio teismo jurisprudencijoje aiškiai nurodyta, kad procesinių teisų perėmimo klausimas sprendžiamas nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, t. y. nesant gauto atskiro jų prašymo. Dėl nurodytos priežasties, neinformuodamas ieškovės materialiųjų subjektinių teisių perėmėjos, t. y. pareiškėjos ar jos atstovo advokato D. Č. apie bendraatsakio E. L. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindu užvestą civilinę bylą Nr. e2-2839-592/2020 bei nesuteikdamas pareiškėjai galimybės pateikti atsiliepimą į jį, pažeidė jos teises ir teisėtus interesus. Todėl susiklosčiusi situacija, kai pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje eB2-2465-340/2019 ieškovė išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro dėl įmonės veiklos pabaigos bankrutavus (nors, sutiktina su pareiškėja, minėta aplinkybė galėjo būti nustatyta ir anksčiau), skundžiama nutartimi civilinę bylą Nr. e2-2839-592/2020 pagal ieškovės ieškinį bendraatsakiams dėl žalos atlyginimo nutraukė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytina pažeidžiančia teisingumo ir protingumo principus. Nagrinėjamu atveju, esant ieškovės teisių perėmėjai, jai ne tik, kad nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimo į bendraatsakio E. L. pareiškimą dėl sprendimo už akių, panaikinant reikalavimo perleidimo sutarties pagrindą, tačiau ir civilinė byla Nr. e2-2839-592/2020 pagal ieškovės ieškinį bendraatsakiams dėl žalos atlyginimo nutraukta, motyvuojant tuo, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo kreiptasi su prašymu dėl šalies pakeitimo.

19. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisinguma? vykdo teismai, reis?kia, kad konstitucine? vertybe? yra ne pats sprendimo prie?mimas teisme, bet bu?tent teismo teisingo sprendimo prie?mimas; konstitucine? teisingumo samprata suponuoja ne <...> formalu?, nominalu? teismo vykdoma? teisinguma?, ne <...> is?orine? teismo vykdomo teisingumo regimybe?, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu ne?ra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas ne?ra tas teisingumas, kuri? i?tvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugse?jo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugse?jo 17 d., 2009 m. balandz?io 10 d. nutarimai).

20. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad kiti pareiškėjos atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, toliau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismui formaliai vykdžius teisingumą, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą iš dalies ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, o klausimą dėl pareiškėjos procesinių teisių perėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

tenkinti atskirąjį skundą iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2839-592/2020 panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti procesinių teisių perėmimo klausimą.