- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2A-1724-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32915-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rita Kisielienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gilojos statyba“
- Atsakovas
- A. Z., E. L.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigita Zubavičiūtė-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilojos statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilojos statyba“ ieškinį atsakovams A. Z. ir E. L. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Gilojos statyba“ (toliau – ir ieškovė, pradinės ieškovės UAB „ReStra Group“ procesinių teisių perėmėja) prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. Z. ir E. L. 37 339,80 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2823-340/2018 UAB „ReStra Group“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 23 d. Šia nutartimi įmonės vadovui nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti administratoriui įmonės turtą ir visus turimus dokumentus. Dokumentai neperduoti. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintas UAB „ReStra Group“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas iš viso 37 339,80 Eur sumai. Skolos teismo patvirtintiems kreditoriams atsirado, kuomet įmonės direktorius buvo atsakovas A. Z., o vienintelis akcininkas buvo atsakovas E. L.. Įmonė įregistruota 2011 m. kovo 3 d., tačiau tik už 2012 metus pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai (už kitus metus neteikta). Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, nes jie laiku nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, prisiėmė riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo. Šiuo atveju žalos dydis turėtų būti skaičiuotinas kaip kreditorių reikalavimų suma atsiradusi atsakovų vadovavimo įmonei laikotarpiu, t. y. žala įmonei yra patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma – 37 339,80 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. L. atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį jo atžvilgiu kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Pažymėjo, kad atsakovas nuo 2013 m. gruodžio 13 d. nebuvo įmonės dalyviu, kai pardavė visas akcijas, todėl ieškovė privalo įrodyti, jog iki akcijų pardavimo atsirado įmonės nemokumas. Įmonės direktorius iki 2013 m. gruodžio 13 d. nesušaukė neeilinio akcininkų susirinkimo ir nepateikė jame svarstyti klausimo dėl įmonės mokumo atkūrimo, todėl mano, kad iki šios datos įmonė buvo moki ir galėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, o atsakovui neatsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, akcijų pardavimo metu, dar nebuvo pasibaigę įmonės 2013 finansiniai metai. Paaiškino, kad iš ieškovo 2012 m. balanso matyti, kad įmonės turtas sudarė 141 985 Lt, mokėtinos sumos per vienerius metus ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 108 211 Lt, ilgalaikiai įsipareigojimai – 20 000 Lt. Mano, kad įmonė 2012 m. neturėjo pradelstų įsipareigojimų, turimas turtas dengė trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, todėl galėjo padengti įsipareigojimus ir būtų likę 13 774 Lt turto. Tai reiškia, kad tuo metu įmonė buvo moki. Pažymėjo, kad bankroto bylą iškėlęs teismas nekonstatavo įmonės nemokumo 2012-2013 metais, o nurodė, kad nemoki įmonė buvo bylos iškėlimo metu – 2017 m. rugsėjo 12 d. Iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties matyti, kad mokumo problemos atsirado tik 2016 metais, nesumokėjus dalies priteistų sumų įmonės darbuotojui, kitam juridiniam asmeniui.
5. Atsakovas A. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovas E. L. yra tinkamas atsakovas, nes neišviešino duomenų apie akcininko pasikeitimą, ginčo metu buvo faktinis vadovas ir yra atsakingas už padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 25,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje iškėlė bankroto bylą UAB „ReStra Group“, bankroto administratoriumi paskyrė D. J.. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi patikslino kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą (bendra suma – 37 339,80 Eur).
9. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas E. L. padarė neteisėtus veiksmus. VĮ Registrų centro 2017 m. spalio 16 d. duomenimis E. L. nuo 2011 m. kovo 8 d. registruotas kaip vienintelis UAB „ReStra Group“ akcininkas. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2065-294/2017 nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 13 d. S. Z. su E. L. sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo 100 paprastųjų vardinių UAB „ReStra Group“ akcijų; kad buvęs bendrovės akcininkas (E. L.) rašytiniu patvirtinimu nurodė, jog už akcijas atsiskaityta, bendrovės direktoriui A. Z. apie tai buvo žinoma, tačiau jis neįregistravo S. Z. kaip bendrovės vienintelio akcininko. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėtos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nuo 2013 m. gruodžio 13 d. atsakovas E. L. nebuvo bendrovės dalyvis, todėl neturėjo pareigos užtikrinti finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą už visus 2013 m. ir vėlesnius metus, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kad įmonė 2012 metais buvo nemoki. Nemokumo fakto 2012 metais nekonstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, kuria iškelta bankroto byla.
10. Nustatė, kad atsakovas A. Z. įmonės vadovu buvo nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. spalio 16 d., o nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2016 m. balandžio 19 d. įmonės vadovais buvo dar 4 asmenys: V. Š., A. U., K. G. ir D. Z.. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei įmonė buvo nemoki 2013 – 2015 metais, tai buvę įmonių vadovai turėjo prievolę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ieškovas nereiškia reikalavimų šių asmenų atžvilgiu ir jie nėra byloje dalyvaujantys asmenys.
11. Sprendė, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, kad būtent A. Z. buvimo įmonės vadovu metu buvo padaryta žala UAB „ReStra Group“. Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas už 2013-2015 metus leidžia manyti, kad būtent jau tais metais įmonė buvo nemoki, t. y. iki A. Z. tampant įmonės vadovu. Byloje ieškovas neteikė duomenų apie konkrečių pradelstų mokestinių prievolių sumas atitinkamais laikotarpiais, kas leistų diferencijuoti tariamai padarytos žalos dydį.
12. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio (CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl sprendė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178, 179, 185 straipsniai, CK 6.245-6.249, 6.37 ir 6.210 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovė UAB „Gilojos statyba“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, kad atsakovas E. L. buvo vienintelis įmonės akcininkas, turintis 100 proc. akcijų. Ieškovės manymu, nors jis ir nebuvo teisinis vadovas kaip vienasmenis valdymo organas, jis valdė įmonę ir buvo faktinis įmonės vadovas. Paaiškino, kad jeigu akcininkas, nebūdamas įmonės vadovu, sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma lyg jis būtų faktinis vadovas. Teigė, kad atsakovas E. L. turi atsakyti pagal bendrovės prievoles CK 2.50 straipsnio pagrindu, nes jo, kaip juridinio asmens dalyvio, nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad jis nesidomėjo bendrovės veikla, nors turėjo pareigą domėtis bendrovės turtine padėtimi ir ją žinoti, o nebebūnant de jure vadovu, siekti, jog bendrovės vadovo pareigas atliekantis asmuo jas vykdytų tinkamai, nepriimtų sprendimų, kurie daro žalą įmonei ir jos kreditoriams. Pažymėjo, kad atsakovas E. L. dalyvavo bendrovės veikloje, buvo vienintelis įmonės akcininkas, todėl turėjo žinoti bendrovės finansinę padėtį, dėl ko turi prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes. Kadangi atsakovas E. L. buvo vienintelis bendrovės akcininkas, akivaizdu, kad jis galėjo be didelių pastangų disponuoti visais bendrovės dokumentais ir privalėjo žinoti bendrovės finansinę padėtį.
15. Nurodė, kad nėra ginčo, jog VĮ Registrų centro 2017 m. spalio 16 d. duomenimis atsakovas E. L. nuo 2011 m. kovo 8 d. registruotas kaip vienintelis UAB „ReStra Group“ akcininkas. Teigė, kad teismas neturi teisinio pagrindo remtis neišviešinta akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi ir taip pažeisti kreditoriaus teises. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-2065-294/2017, kuriame nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 13 d. S. Z. su E. L. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Teigė, kad minėtame sprendime nurodyti faktai ir aplinkybės negali turėti prejudicinės galios ir jais negali būti remiamasi nagrinėjamoje byloje, kadangi byloje dalyvavo kiti asmenys nei šiame ginče ir buvo nagrinėjamos visai kitos aplinkybės. Paaiškino, kad atsakovo E. L. akcijų perleidimas nebuvo pateiktas juridinių asmenų registrui, todėl kreditorius pagrįstai vadovavosi juridinių asmenų registro duomenimis, pagal kuriuos nuo 2011 m. kovo 8 d. atsakovas E. L. buvo vienintelis akcininkas. Teismas nepagrįstai nevertino fakto, jog atsakovas E. L. neišviešino akcijų perleidimo sutarties ir dėl to dabar neturi teisės remtis sutarties perleidimo faktu prieš kreditorių.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į civilinę bylą neįtraukė trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2016 m. balandžio 19 d. UAB „ReStra Group“ vadovais buvo dar 4 asmenys: V. Š., A. U., K. G. ir D. Z., kurie galimai turėjo prievolę kreiptis dėl UAB „ReStra Group“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau jų neįtraukė dalyvauti kaip trečiųjų asmenų. Teigė, kad priimtas teismo sprendimas sudaro tiesiogines prielaidas kreiptis dėl žalos atlyginimo iš išvardintų asmenų. Pažymėjo, kad teismas į bylą trečiojo asmens teisėmis neįtraukė UAB „ReStra Group“ paskirto bankroto administratoriaus D. J., kurio teisėms turės įtakos atmestas ieškinys – bankroto administratratorius ieškovui pardavė reikalavo teisę pagal panaikintą teismo sprendimą (pardavė iš esmės neegzistuojančią reikalavimo teisę). Teigė, kad skundžiamas teismo sprendimas išvardintiems asmenims turės materialines teisines pasekmes.
Atsiliepimas
17. Atsakovas E. L. atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kokias vadovo pareigas ir/ar funkcijas vykdė atsakovas E. L.. Apelianto teiginiai, kad atsakovas E. L. buvo faktinis UAB „ReStra Group“ vadovas yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Atmestini ir apelianto argumentai, kad atsakovas E. L. buvo faktiniu vadovu dėl to, kad valdė 100 procentų UAB „ReStra Group“ akcijų. Vien tik 100 procentų akcijų valdymas juridinio asmens dalyvio nedaro faktiniu vadovu. Siekiant įrodyti, kad juridinio asmens dalyvis buvo ir faktiniu jo vadovu turi būti įrodytas faktinis vadovo funkcijų ir pareigų vykdymas, ko ieškovė neįrodė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė neteikė argumentų, kad atsakovui E. L. deliktinė civilinė atsakomybė turi būti taikoma kaip faktiniam UAB „ReStra Group“ vadovui, tai yra CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Pastebėjo, kad ieškovė neįrodinėjo atsakovo E. L. nesąžiningų veiksmų (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad atsakovo E. L. sąžiningumo prezumpcija nebuvo paneigta.
19. Atkreipė dėmesį, jog pats ieškovas teigė, kad įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti tik nuo 2013 metų. Atsakovas neturėjo jokios pareigos ir galimybės sužinoti apie galimą įmonės finansinės padėties pablogėjimą 2013 metais, jeigu toks pablogėjimas ir buvo, kadangi 2013 m. pardavė įmonę. Teigė, kad atsakovas neturėjo pareigos ir teisės disponuoti įmonės dokumentais.
20. Nurodė, kad pareiga pranešti apie akcijų perleidimą juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo įtvirtinta ne bendrovės dalyviui – atsakovui E. L., bet bendrovės vadovui – atsakovui A. Z.. Atsakovas E. L. niekada nebuvo UAB „ReStra Group“ valdymo organu, todėl neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės, įregistruoti akcijų pardavimo viešame registre. Pažymėjo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad duomenys apie akcijų pardavimą būtų įregistruoti viešame registre – kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti bendrovės direktorių atlikti savo pareigas – įregistruoti duomenis apie akcininkų pasikeitimą viešame registre. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2065-294/2017 bendrovės vadovas atsakovas A. Z. buvo įpereigotas įregistruoti duomenis apie akcininkų pasikeitimą viešame registre, tačiau teismo sprendimo nevykdė ir neįvykdė.
21. Nurodė, kad ieškovė privalėjo įtraukti į bylą, jos nuomone, suinteresuotus bylos baigtimi asmenis. Pažymėjo, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl V. Š., A. U., K. G. ir D. Z. civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo, todėl šių asmenų teisėms teismo sprendimas jokios įtakos neturės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Ieškovė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų A. Z., kaip buvusio bendrovės vadovo, ir E. L., kaip buvusio vienintelio įmonės akcininko, grindžia tuo, kad 37 339,80 Eur žala atsirado kreditoriams, bendrovės vadovui ir akcininkui nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovei tapus nemokia. Reiškiant tokio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi pareigą pateikti duomenis, kada kuriam iš kreditorių bendrovė neįvykdė turtinės prievolės, ir dėl to jam atsirado žala, neturint galimybės iš bendrovės išsiieškoti atsiradusios skolos.
23. Byloje ieškinį pareiškė bankrutavusi bendrovė „ ReStra Group‘‘ , ieškinyje nurodė, kad 2017 -12-05 teismo nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Iš šio sąrašo matyti, kad didžiausius kreditorinius reikalavimus turi kreditoriai UAB „GM agro“ – 15 909,26 Eur, UAB „Barons group“ – 11 013,73 Eur, jie yra trečios eilės kreditoriai, pirmos eilės kreditorius yra M. G. su 1636 Eur reikalavimų suma, antros eilės kreditoriai - VSDFV Vilniaus skyrius su 2149,55 Eur suma , Turto bankas su 80,31 Eur suma ir VSDFV Alytaus skyrius su 2149,55 Eur suma. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2839-592/2020 nutraukė šią bylą pagal ieškovės ieškinį bendraatsakiams dėl žalos atlyginimo. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ nustatęs, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje eB2-2465-340/2019 nuspręsta pripažinti ieškovę likviduota dėl bankroto ir išregistruoti ją iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, konstatavo, kad ieškovė neturi procesinio subjektiškumo, t. y. teisinio pagrindo būti bylos šalimi. Vilniaus apygardos teismas šioje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2839-592/2020 panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti procesinių teisių perėmimo klausimą. Byla buvo išnagrinėta, pakeitus pradinį ieškovą UAB „ ReStra Group‘‘ ieškovu UAB „Gilojos statyba“.
24. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atmesti ieškinį, padaręs išvadą, kad byloje ieškovas neteikė duomenų apie konkrečių pradelstų mokestinių prievolių sumas atitinkamais laikotarpiais, kas leistų diferencijuoti tariamai padarytos žalos dydį. Pripažintina, kad ieškininis pareiškimas byloje buvo pateiktas su trūkumais – nenurodžius ieškovei, kada atsirado 8 kreditorių, įtrauktų į kreditorių sąrašą teismo nutartimi, reikalavimai bendrovei ir kokio dydžio, tik nustačius šiuos faktus, būtų pagrindas daryti išvadai, ar buvo padaryta žala kreditoriams, nepateikiant pareiškimo teismui iškelti bankroto bylą bendrovei, kai paaiškėjo, kad įmonė nemoki. Tai, kad teismas turi pareigą nustatyti ieškininio pareiškimo trūkumus ir nustatyti terminą jiems pašalinti ( CPK 138 straipsnis ), reiškia, kad šis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 1 dalyje teismo sprendimui panaikinti ir bylai perduoti pirmosios instancijos teismui naujam nagrinėjimui. Darytina išvada, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes konstatavus faktą, kad kreditorių reikalavimai padidėjo dėl to, kad laiku nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, padidėję reikalavimai ir bendrovės vadovo bei akcininko veiksmai būtų priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu bendrovės kreditoriams.
25. Byloje pateikti duomenys, kad 2013 m. gruodžio 13 d. atsakovas E. L. sudarė akcijų pardavimo sutartį su S. Z., todėl atsakovo E. L., kaip vienintelio akcininko pareiga užtikrinti finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą, o taip pat pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo pasibaigusi. Tai, kad nustatytas asmuo, kuris nusipirko akcijas iš atsakovo E. L. ir teismo sprendimas, kuriuo nustatomas faktas, kad akcijas valdė nuosavybės teisėmis kitas asmuo, t. y. šis faktas gali turėti įtakos S. Z. teisėms ir pareigoms, byloje trečiuoju asmeniu patruktinas šis asmuo. Tai, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre, dėl to šis asmuo gali neigti akcijų įsigijimo faktą, trečiojo asmens dalyvavimas ir jo paaiškinimai teismui turi būti reikšmingi išvadai, kas buvo akcijų savininku bendrovei tapus nemokia.
26. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bendrovė buvo nemoki 2012 m. Tai, kad atsakovas A. Z. bendrovės vadovu buvo nuo 2016-04-19 d. iki 2017 m. spalio 16 d., reiškia, byloje nagrinėtina aplinkybė, kokia dalimi padidėjo kreditorių reikalavimai dėl to, kad nuo 2016-04 mėn. nebuvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Pripažintina, kad teismui konstatavus, jog bendrovė buvo nemoki nuo 2012 m. ir tuo pripažinus, kad buvo atsiradęs pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kiekvienas iš bendrovės vadovų, tokiais buvusių laikotarpiu, kai įmonė nemoki, turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl teismas turėjo pasiūlyti ieškovui įtraukti byloje atsakovais asmenims, buvusiais bendrovės vadovais po nemokumo bendrovei atsiradimo. Tik ieškovei atsisakius patraukti byloje bendraatsakovais kitus asmenis, ieškinys gali būti nagrinėjamas dviejų atsakovų, patrauktų byloje, atžvilgiu ( CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tai, kad reikalavimai kildinami iš bankroto bylos, byloje yra viešasis interesas. Nors išieškotojas yra perėmęs bankrutavusios bendrovės teises išieškojimo procese, tačiau toks perėmimas reiškia, kad kartu perduodamos ir tos teisės, kurias bendrovė turėjo procese kaip bankrutuojanti bendrovė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui.