Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovui G. B. dėl nuosavybės teisių užtikrinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovė 2022 m. vasario 18 d. pateikė procesinį dokumentą, pavadintą patikslintas ieškinys, kuriuo prašė teismo: 1) priimti sprendimą, paskelbiantį jos minimus daiktus laisvais nuo bet kokių atsakovo teisių; 2) uždrausti atsakovui naudotis jos vartais, važinėti jos trinkelėmis ir atsiskirti savo sklypą jos medžiais; 3) išduoti teismo įsakymą, leidžiantį ieškovei pasiimti savo daiktus natūra ir medžius, kaip gyvus, jos sodintus ir augintus, kaip religinius ritualinius sakramentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir CPK 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą atskiruoju skundu neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 435 straipsnio 2 dalies nuostata imperatyvi ir procesiniame įstatyme nenumatyta šios normos taikymo išimčių.

11. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Kauno apylinkės teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti reikalavimą dėl teismo įsakymo išdavimo negali būti skundžiama atskiruoju skundu, atskirasis skundas dėl šios nutarties dalies negalėjo būti priimtas, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies nutraukiamas.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, kadangi tokia teisė realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą.

15. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių tinkamas laikymasis yra būtina teismo proceso prielaida. Taigi savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis aptariama nuostata, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Taigi žyminis mokestis turi būti sumokėtas jau ieškinio padavimo metu, o ne kaip teigia apeliantė – po to, kai teismas priima ieškinį.

16. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal suformuotą teismų praktiką ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Įstatyme nustatytas reikalavimas, jog pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus turi būti tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas – juos išdėstant procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, suprantamai kiekvienam asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2007). Ieškinys turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami.

18. Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiame reikalavime ieškovė turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jos subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko ji prašo teismo. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog ji nežino, kam priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, kuriame auga medžiai, tačiau jos tai neturi jaudinti, nes teismas ir yra tam, kad išsiaiškintų. Pažymėtina, kad ieškovei, o ne teismui, tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Iš patikslinto ieškinio turinio negalima nustatyti, kokie reikalavimai ir kokiu pagrindu reiškiami atsakovui, nes kaip nurodė apeliantė, registro duomenimis 2017 metais namas ir 15 arų žemės priklausė atsakovui, G. B., o kam dabar priklauso namas ji nežino.

19. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartyje, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovei aiškiai ir konkrečiai nurodė šalintinus jos pateikto ieškinio trūkumus. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad patikslintu ieškiniu apeliantė esminių 2022 m. vasario 17 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nustatytu terminu nepašalino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal ieškovės ieškinio reikalavimus, kokie yra suformuluoti, neaišku kokios materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, faktinės aplinkybės išdėstytos nenuosekliai, neaiškiai, nesuprantamai, be jokios logiškos argumentacijos ir faktiškai be jokių sąsajų su reiškiamu reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovės reikalavimų teisinio kvalifikavimo pateikimas ieškinyje teismui nėra privalomas, nes teisinė ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovės nurodytas teisinis ieškinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Atsižvelgiant į tai ir į tinkamai suformuoto ieškinio pagrindo (faktinių aplinkybių) reikšmę apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei nepašalinus esminių Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų (tinkamai nesuformulavus nei faktinio ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko) pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

20. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi, žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).

21. Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 straipsnis). Analizuojant šias CPK normas dėl turtinio ieškinio kriterijų, darytina išvada, kad turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. gegužės 27 d. 3K-3-264/2011). Pagal ieškovės pateiktą procesinį dokumentą bei reiškiamus reikalavimus apskritai nėra galimybės spręsti, kokio dydžio žyminis mokestis turi būti sumokėtas ir ši situacija yra sąlygota pačios ieškovės įstatyme įtvirtintos pareigos suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką netinkamo įvykdymo.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, nes pagal ieškovės pateiktą procesinį dokumentą, civilinė byla negalėjo būti iškelta ir nagrinėjama, o šios teismo išvados pagrįstumo ieškovės atskirojo skundo argumentai nepaneigia, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties dalis, kuria ieškinys grąžintas ieškovei, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Ieškovei išaiškintina, kad ji turi teisę, pašalinusi trūkumus, pakartotinai pateikti teismui ieškinį, taip pat ieškovei išaiškintina, jog ji turi teisę pasinaudoti advokato paslaugomis, siekiant operatyvaus ir tinkamo savo galimai pažeistų teisių gynimo, o tuo atveju, jeigu jos turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, ji turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 334, 338 straipsniais,

nutaria:

apeliacinį procesą pagal V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti nagrinėti ieškovės V. F. reikalavimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl sugrąžinimo kilnojamų daiktų natūra: kaltinių vartų, 151 medžio, 600 kv. m trinkelių, stiklo plieno balkonų, namo apšiltinimo su stogo pakalimais ir raudonmedžio laiptų, nutraukti.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.